prekyba

Kinijos rinkos priežiūros institucija skyrė elektroninės prekybos milžinei „Alibaba“ 18,2 mlrd. juanių (2,33 mlrd. eurų) už praktiką, pripažinta piktnaudžiavimu šios bendrovės dominuojama padėtimi rinkoje, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Naujienų agentūra „Xinhua“ nurodė, kad Valstybinė rinkos reguliavimo administracija šią baudą paskyrė užbaigusi gruodį pradėtą tyrimą dėl „Alibaba“ veiksmų.

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą – ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus, rašo portalas valstietis.lt.  „Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo.

Vyriausybei atšaukus planus atidaryti ne maisto parduotuves prekybos centruose ir turgavietėse, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad verslininkai jaučiasi supriešinti, nes vieni gali prekiauti, o kiti toliau to daryti negali. Pasak jo, prekybininkai iš Vyriausybės pasigenda aiškių argumentų ir kriterijų.  „Verslas jaučiasi supriešintas, nes dalis prekybos veikti gali, dalis negali.

Vyriausybei svarstant galimybę jau nuo kitos savaitės atverti visą prekybą, Prezidentūra teigia, kad reikėtų apsvarstyti karantino reikalavimų prekybai diferenciaciją – skirtingus reikalavimus skirtingoms savivaldybėms. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta atkreipia dėmesį, kad pandeminė situacija kai kuriose savivaldybėse skiriasi smarkiai – pavyzdžiui, Vilniuje 100 tūkst. gyventojų tenkančių naujų užsikrėtimų skaičius yra 2-3 kartus didesnis nei vakarų Lietuvoje.

Visą prekybą, įskaitant didžiuosiuose prekybos centruose veikiančias parduotuves, neturinčias atskiro įėjimo iš lauko, svarstoma atverti balandžio viduryje, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Po susitikimo su premjere, ekonomikos ir sveikatos apsaugos ministrais Rūta Vainienė teigia, kad sprendimus dėl prekybos atvėrimo Ministrų kabinetas galėtų priimti kitą savaitę, o jie įsigaliotų nuo balandžio 12 dienos. „Tikrai labai pozityvus susitikimas.

Danijos investicijų kompanijos „Northern Horizon Capital“ fondas „Baltic horizon fund“ ketina rekonstruoti jo valdomą prekybos centrą „Europa“, esantį Vilniuje, Konstitucijos prospekte.  „Europos“ vadovė Eglė Juškienė BNS nenorėjo atskleist konkrečių rekonstrukcijos planų ir investicijų. Ji teigė, jog pertvarką ketinama įgyvendinti 2021–2022 metais. „Tiek konkrečius darbų terminus, tiek investicijas patikslinsime vėliau“, – BNS sakė „Europos“ vadovė.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų du mėnesius buvo 1,803 mlrd. eurų (be PVM) – 2,2 proc. mažiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį–vasarį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 58,869 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 55,6 proc. mažesnė nei pernai sausį–vasarį, pranešė Statistikos departamentas.

Patraukti nuo seklumos didžiulį konteinerinį laivą, užblokavusį Sueco kanalą, gali užtrukti „kelias dienas ar net savaites“, pareiškė Nyderlandų gelbėjimo įmonės, pasiuntusios savo specialistus padėti atlikti šią užduotį, vadovas. „Smit Salvage“ komanda ketvirtadienį turėtų atvykti į įvykio vietą, kur laivas „Ever Given“ per kilusią smėlio audrą užplaukė ant seklumos, teigė patronuojančios bendrovės „Boskalis“ generalinis direktorius Peteris Berdowskis.

Lietuvos gyventojų išlaidos prekėms internete šių metų pradžioje toliau augo, rodo SEB banko duomenys apie atsiskaitymus už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse. Pasak SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, vasarį Lietuvos gyventojų pirkiniams ir paslaugoms išleista suma buvo didesnė nei bet kurį kitą praėjusių metų mėnesį, išskyrus gruodį, kuomet pardavimai įprastai smarkiai padidėja dėl švenčių.

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“ domėjosi galimybe įsigyti vieną didžiausių šalies mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“, tačiau pokalbiai derybomis neužsibaigė, teigia „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis. „Buvo susisiekęs su mumis tikrai, bet tokio konkretaus pasiūlymo nesame gavę. Jeigu sąžiningai, dabar tikrai nebeatmenu, ar tai buvo prieš, ar po Naujųjų metų, bet neseniai“, – BNS sakė D. Dundulis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad dar anksti galvoti apie prekybos centrų atidarymą ir toliau kai kuriose Europos valstybėse blogėjant situacijai dėl koronaviruso. „Šiandien mano žinutė yra ta, kad artimiausios dvi trys savaitės parodys, kas bus su sergamumu. Tiesiog norėtųsi, kad visi turėtų tą istorinę atmintį – prisiminkime, kur Lietuva buvo gruodžio viduryje.

Rekordišku augimu rinkoje metus pradėjęs bitkoinas (BTC), vasario viduryje pasiekė neregėtas aukštumas. Natūralu, jog augant kriptovaliutų vertei, auga ir jos perkamoji galia. Nors pasaulyje atsiskaityti kriptovaliutomis tampa vis labiau įprasta, Lietuvoje šią galimybę išnaudoja tikrai ne visi, rašoma pranešime spaudai. Prekybos centro internete „Varlė.

Greitieji Covid-19 antikūnų testai jau parduodami Lenkijos, Vokietijos maisto prekių parduotuvėse, tačiau lietuviai šį testą kol kas gali atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigose. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, savitestavimo svarstymas ir įteisinimo klausimas jau yra įtraukti į ministerijos darbotvarkę. Dalis Lietuvos prekybos tinklų sako prekybos greitaisiais Covid-19 antikūnų testais dar neplanuojantys, tačiau vaistinės jau mato galimybes jais prekiauti.

Pavasarėjant ne vienam dažniau norisi šviežių daržovių, vaisų ar uogų. Parduotuvėse jų galima nusipirkti bet kuriuo metų laiku, tačiau susiviliojus galima ir labai nusivilti. Lentynose vis pasitaiko gerokai sugedusių produktų, o prekybininkai tik atsiprašo ir teisinasi žmogiškuoju faktoriumi.

Seimas balsuos dėl Civilinio kodekso pataisų, įpareigosiančių prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, kuri prieš tai būtų galiojusi ne mažiau kaip 30 dienų. Jei pataisa būtų priimta, pardavėjai privalėtų nurodyti, kokia prekių kaina buvo prieš nuolaidą – reguliaria kaina būtų laikoma mažiausia, taikyta mėnesį ar ilgiau iki nuolaidos. Vyriausybei siūloma leisti nustatyti ir trumpesnį terminą, jei prekės rinkoje bus trumpiau negu 30 dienų.

Naujų automobilių pardavimų smukimas Lietuvoje šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo didžiausias Baltijos šalyse ir vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per du mėnesius mėnesį parduoti 4541 naujas automobilis – 46,5 proc. mažiau nei 2020-ųjų sausį-vasarį. Latvijoje automobilių pardavimai sumenko 26,3 proc. iki 2067, Estijoje – 8,8 proc.

Po trijų mėnesių pertraukos pirkėjams atveriamos statybos, remonto ir buities prekių parduotuvės „Senukai“ – nuo kovo 15-osios pradeda veikti visi prekių skyriai, atidaroma lauko bei įvažiuojamoji prekyba.  „Esame pasiruošę pasitikti pirkėjus, vadovaudamiesi aukščiausiais saugumo reikalavimais. Kaip tik dabar prasideda namų remonto, būsto bei kiemo atnaujinimo, sodininkystės darbai.

Lietuvos eksportas šių metų pirmą mėnesį siekė 2,272 mlrd. eurų, importas – 2,165 mlrd. eurų, arba atitinkamai 1,7 proc. daugiau ir 7,5 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 7 proc. iki 1,474 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius sausį siekė 107,4 mln. eurų, tuo metu prieš metus buvo 106,8 mln.

Bitkoino kursas antradienio prekybos sesijos metu viršijo 54 tūkst. dolerių ir pasiekė aukščiausią lygį per pastarąsias dvi savaites. Tuo pačiu metu kriptovaliutos kapitalizacija antrą kartą istorijoje viršijo 1 trln. JAV dolerių lygį, praneša „Trading Economics“.  Pirmą kartą tai įvyko vasario 19 dieną. „CoinDesk“ duomenimis, antradienį popiet bitkoinas pabrango 4,5 proc. ir jo vertė pasiekė 54 231 JAV dolerių.

Po pirmųjų karantino atlaisvinimų išvengus reikšmingo naujų koronaviruso atvejų šuolio ekspertai siūlo atverti visas parduotuves, turinčias įėjimą iš lauko. Taip pat numatyti, kad būtų laikomasi būtinųjų prevencijos priemonių ir į jas patekti būtų galima tik dėvint medicininę kaukę arba respiratorių. Diskusijai prasidėjus dar praėjusią savaitę ekspertai pritarė teikti pasiūlymus dėl reikalavimų prekybos įmonėms, kurios prekiauja nebūtinosiomis prekėmis didesnėse nei 300 kv.

Vyriausybės ekspertų taryba antradienį pristatys siūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. „Ekspertų tarybos posėdyje nuspręsta teikti pasiūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. Kartu su verslo atstovais artimiausiu metu bus aptarti galutiniai kontrolės reikalavimai prekybos vietoms“, – sakė ji. Pasak R. Jakilaitienės, siūlymus pristatys Ekspertų tarybos narys, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

Tradicinė Kaziuko mugė, paprastai vykstanti kasmet kovo pradžioje,  šiemet dėl pandemijos atšaukta, tačiau amatininkai gali savo dirbinius parduoti internetu. Prekybos platformos kūrėjas sako esąs nustebintas susidomėjimu, tačiau tokia prekyba džiugina ne visus pardavėjus. Vienas šią savaitę pradėjusios veikti platformos craftson.lt (arba kaziukomuge.

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.  Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

 Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus, tačiau sausį nuosmukis buvo gerokai kuklesnis nei per pirmąjį karantiną, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sausį, palyginti su 2020-ųjų sausiu, sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – 14,4 proc. – krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis.

Pandemija vienareikšmiškai pakeitė mūsų kasdienybę bei įpročius. O kaip konkrečiai ji tai padarė, galima suprasti iš perkamiausių 2020 metų prekių. Apžvelkime lietuvių geidžiamiausias prekes ir panagrinėkime, kodėl būtent joms šis laikas tapo tikru renesansu, rašoma pranešime spaudai. 2020 metai visiems buvo netikėti ir keisti: vieniems buvo kupini kūrybos ir atradimų, kitiems – sudėtingi ir gausūs pralaimėjimų. Vieno didžiausių prekybos centro internete „Varlė.

Dėl koronaviruso pandemijos du kartus Lietuvoje įvestas karantinas, kurio metu buvo uždaryta arba apribota ne maisto prekių parduotuvių veikla, išskirtinai daug naujų pirkėjų internetinėse parduotuvėse nepriviliojo. Kasmet Europos Komisijos (EK) sudaromo Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatai rodo, kad pernai internetu apsipirkimo tikslais naudojosi 58,8 proc.

Dėl afrikinio šamo kokybės ir jame rastų kirmėlių į naujienų portalą tv3.lt besikreipusį skaitytoją žuvies tiekėjai ramina. Jų teigimu, atlikus tyrimą išaiškinta, kad tai, ką pirkėjas manė esant kirmėle, iš tikrųjų tėra pagrindinis žuvies nervas, nekeliantis jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Žuvies tiekėjai praneša, kad iki šiol nebuvo gavę jokių nusiskundimų dėl savo produkcijos kokybės, tad kliento skundas buvo nedelsiant išnagrinėtas siekiant pateikti tikslų ir išsamų paaiškinimą.

Prekybos tinklo parduotuvėje žuvies įsigijęs šiaulietis liko nemaloniai nustebintas. Išsikepęs ir įpusėjęs valgyti, vyras joje pamatė kirmėles. Visgi, vyriškio teigimu, prekybos žuvimi, galimai turinčia kirmėlių, parduotuvė nenutraukė. Prekybininkai apgailestauja ir sako, kad žmogus gali atgauti sumokėtus pinigus. Vyriškis sako nėra tikras, ar su žuvimi kirmėlės iš tikrųjų pateko į jo organizmą, ar jam pasisekė jas laiku pastebėti.

Nuo šios savaitės reguliariai bus tikrinamos įmonės, kaip jos laikosi karantino režimo priemonių, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Teigiama, kad tikrinimo prioritetas bus skiriamas toms ūkinėms veikloms, kurios, panaikinus karantino režimo ribojimus, gali atnaujinti savo veiklą. Pradėjo iškart NVSC praneša, kad patikrinimai įmonėse atliekami jau nuo vasario 15 d., kai buvo leista daliai parduotuvių ir paslaugų atnaujinti veiklą.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai svarbiausią pavasario šventę kaip ir pernai sutiks ilsėdamiesi. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., visoje šalyje „Maximos“ parduotuvės nedirbs. Tuo metu pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, parduotuvės dirbs kaip įprastai. „Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai savo darbuotojams norime suteikti papildomą nedarbo dieną. Esu dėkinga visiems „Maximos“ darbuotojams už atsidavimą ir nepaprastai svarbų kasdienį darbą per pastaruosius itin sudėtingus metus.

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse. Kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija.

Sušvelninus karantino reikalavimus Kaune įsikūrusiame prekybos miestelyje vasario 15 d. atsidarys ne maisto prekių parduotuvės turinčios tiesioginius įėjimus iš lauko. Nuo kito savaitgalio veiklą atnaujins ir miestelio teritorijoje vykstantis Bagažinių turgus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tarp atnaujinsiančių darbą daugiausia bus drabužių parduotuvių. Bet duris taip pat atvers ir baldų, grindų, autodalių, sporto, grožio prekių, užuolaidų parduotuvės. Dirbs siuvykla, knygynas.

Vyriausybei leidus, pirmadienį duris atvers grožio salonai ir ne maisto prekių parduotuvės iki 300 kvadratinių metrų. Tačiau prekybininkų atstovai tikina, kad tai – ne atvėrimo planas. Kokie išbandymai laukia verslo atstovams, kalbėjome su prekybininkų atstove Rūta Vainiene. Pirmadienį parduotuvės, kurių plotas ne didesnis nei 300 kv. metrų ir turi atskirą įėjimą iš lauko, galės atverti duris.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos valdžios rūmuose padaugėjo šešėlio. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis skelbia, kad darbą pradeda šešėlinė Vyriausybė, o jai vadovaus visai ne ekspremjeras Saulius Skvernelis, o pats Karbauskis. Iki šiol ketverius metus riejęsis su konservatoriais dabar Karbauskis siūlo jiems savo paslaugas pagelbėti valdyti Lietuvą, ir netgi su džiaugsmu. Tik štai politologai atrėžia, kad ir pagalba, ir pati šešėlinė Vyriausybė – tik butaforija.

Beveik per metus – penktąją šių metų savaitę, palyginti su pirmojo karantino pradžia pernai kovą, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo, negu pabrango, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, stebėjęs 72 maisto produktų vidutines savaitines kainas, nustatė, kad per šį laiką atpigo 42 produktai, pabrango 22, o dar aštuonių kainos išliko stabilios.

Nuo sausio mėnesio, kai Astravo atominė elektrinė (AE) Baltarusijoje pradėjo komercinę gamybą, Baltijos šalių prekyba elektra su Rusija išaugo 3,5 karto, teigia elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas.  „2020 metais, kuomet Baltarusijos AE neveikė, vidutinis valandinis importo kiekis iš kontinentinės Rusijos buvo apie 180 MW per valandą.

Karantino metu prekių grąžinimas į žinomų drabužių prekių ženklų parduotuves apkarto ne vienam pirkėjui. Žmonės internete skundžiasi negalintys parduotuvei grąžinti netikusių prekių – iškviesti kurjeriai neatvyksta, klientų aptarnavimo telefono linija išjungta, o elektroniniai laiškai – ignoruojami.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per karantiną galima nusipirkti toli gražu ne tik būtiniausių maisto prekių. Tuo metu mažos ne maisto prekių parduotuvės ir kiti smulkūs verslininkai priversti nedirbti ir išgyventi iš menkų išmokų ar ir visai be jų. Tačiau jie sulaukė pažado, kad jų veiklos ribojimų klausimas bus vienaip ar kitaip sprendžiamas pirmadienį. Penktadienį visoje Lietuvoje vyko akcija, per kurią buvo simboliškai deginamos smulkiojo verslo „laidotuvių“ žvakutės.

Mažmeninė prekyba gruodį Lietuvoje traukėsi labiausiai iš Baltijos šalių, rodo Eurostato duomenys. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – prekyba Lietuvoje smuko 6,2 proc., Latvijoje – 5,7 proc., Estijoje – 1,4 procento. Per metus – gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje mažėjo 1 proc., Latvijoje – 4,4 proc., o Estijoje – augo 5,9 procento.  Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus vidutiniškai augo 0,5 proc., o per mėnesį – 1,4 procento.

Gyvos gėlės ir jų puokštės – lepios ir savo prekinę išvaizdą išsaugančios gana trumpą laiką, todėl paskelbtas karantinas gėlių pardavėjams pridarė nemažai nuostolių, nes neparduotą produkciją teko tiesiog išmesti. Tačiau besitęsianti pandemija gėlininkus privertė peržiūrėti verslo strategiją ir imtis naujų iššūkių, rašoma pranešime spaudai.

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.

Pastaraisiais metais parduotuvėse buvo galima matyti pasikeitimus – plastmasinius, vienkartinius pirkinių maišelius pakeitė popieriniai arba daugkartinio naudojimo, daržoves ir vaisius pradėta siūlyti pakuoti į tinklinės medžiagos krepšelius, atšaukta prekyba plastiko indais, o dar visai neseniai vienas prekybos tinklas pranešė siūlysiantis pirkėjams skystas higienos prekes piltis į atsineštą tarą.

Šią savaitę iškritus ypač daug sniego, prekybininkai sako, kad smarkiai išaugo sniego kastuvų ir kitų sniego valymo, druskos, žvakių bei automobilių priežiūros priemonių paklausa. Prekybos tinklų atstovų teigimu, kai kur beveik visos sniego valymo priemonės  jau išparduotos, prekiaujama tik likučiais pavienėse parduotuvėse.  Kalbamasi su tiekėjais dėl prekių papildymo, tačiau šiuo metu sniego valymo priemonių trūkumas yra jaučiamas visoje rinkoje, teigia prekybininkai.

Lobistų siūlymas į degalinių parduotuves grąžinti lengvą alkoholį tęsia savo kelią Seime. Su juo susipažinę parlamentinė frakcijos – taip pat ir valdančiųjų – tokio pasiūlymo neatmeta. Jo taip pat neatmeta ir konservatorių paskirto Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš valstybės institucijų siūlymui į degalines grąžinti lengvą alkoholį atvirai nepritaria tik Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Banko atstovai tvirtina, kad dėl įpročius pakeitusių pirkėjų interneto prekyba per metus padarė 2-3 metų pažangą. Praėjusiais metais banko klientai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai 2019-aisiais šios išlaidos sudarė apie 580 mln.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Sostinės Pašilaičių mikrorajone prie Vakarinio Vilniaus aplinkkelio, po dešimties metų tylos iškils naujas prekybos centras. Leidimas prekybos centro statyboms išduotas dar 2009 metais, tačiau statybos darbai pajudėjo tik 2020-ųjų liepą. Statybų darbai atnaujinti pernai metų liepą, o darbus baigti planuojama 2022-ųjų balandį. Bendra numatoma prekybos centro projekto vertė – 35 mln. eurų.