prekyba

Kanados maisto inspekcijos agentūra septynioms Lietuvos įmonėms leido eksportuoti jautieną, kiaulieną ir paukštieną, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau kiaulienos eksportuoti Lietuva kol kas negalės dėl apribojimų, susijusių su afrikiniu kiaulių maru.  „Tai reiškia, kad Lietuvos mėsos gamintojams nebeliko kliūčių pradėti eksportą į šią naują rinką“, – pranešė tarnyba.

Nuo vasario pradžios smarkiai išaugus vilkikų eilėms pasienyje su Baltarusija jos ir toliau nemažėja – beveik visuose pasienio punktuose išvažiuoti iš Lietuvos penktadienį laukė maždaug po pusantro šimto, o Baltarusijos pusėje – šimtai vilkikų. Minskas kaltina su Baltarusija besiribojančias ES valstybes nevykdant susitarimo dėl sunkvežimių praleidimo.

Lietuvos verslas sako, kad šiemet smarkiai padidinti geležinkelio paslaugų tarifai gali tapti pernelyg didele našta ir ragina didesnius įkainius atidėti ateičiai. Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad diskusijos su verslu apie galimybę mažinti tarifus tebevyksta, tačiau sprendimų kol kas nėra. Ministras neatmeta, kad įkainiai gali būti mažinami, jei Vyriausybė nuspręstų dotuoti geležinkelių infrastruktūrą.

Praėjusiais metais eksporto augimas Lietuvoje buvo mažiausias Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas 2021 metais augo 21 proc. iki 34,6 mlrd. eurų, Latvijos – 24 proc. iki 17,7 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 18,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 30 proc. iki 37,8 mlrd. eurų, Latvijos – 28 proc. iki 20,6 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 20 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,2 mlrd. eurų, Latvijos – 2,9 mlrd. eurų, o Estijos – 1,7 mlrd. eurų.

Lietuva turėtų pakeisti šalyje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą visomis kalbomis, jeigu nori normalizuoti santykius su Pekinu, teigia Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua (Čiu Baihua). Pasak jo, atstovybės pavadinime galėtų būti naudojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje. „Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis.

Kauno apskrities policijos kriminalistai sustabdė prekybą netikrais bilietais į pasaulinio lygio atlikėjų koncertus. Kaip penktadienį pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šio komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Kalėjimų departamento Žvalgybos pareigūnais, išaiškino melagingos interneto svetainės, kuri buvo pasiekiama adresu www.bilietuskveras.lt, veiklą.

Sustabdžius galimybių paso taikymą, klientų srautai prekybos vietose kai kur išaugo iki trečdalio, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. „Stebuklų nėra, tačiau prekybininkai sako, kad apie 10 proc. srautai padidėjo, nereikia atlikti tos beprasmės patikros, kuri kėlė įtampą, brangiai kainavo. Daugiausiai – iki 30 proc., tai drabužių pardavėjai pajuto“, – trečiadienį LRT teigė Rūta Vainienė.

Melburne antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva Australiją vertina kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę ir ragina siekti kuo greitesnio šios šalies laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES). „Vertiname Australiją kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę, didelę perkamąją galią turinčią rinką, suteikiančią didžiulį potencialą ir galimybes Lietuvos verslui“, − teigė ministras Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime...

Šviežiai Seimo priimtas elektroninių cigarečių skysčių skonių draudimas varo verslą į aklavietę. Pardavėjai nežino, ar spės iki liepos pakeisti verslo modelį, išparduoti prekių likučius. Dalis parlamentarų siūlo pardavėjams keltis į užsienį, ten, kur draudimai neegzistuoja ir stebisi, kodėl draudimo autoriai neuždraudė kaitinamojo tabako gaminių skonių.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą atsisakyti galimybių paso, Sveikatos apsaugos ministerijos ir verslo atstovai penktadienio popietę aptarė, kaip konkrečiai tai būtų daroma. Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, nebuvo kalbos apie galimybių paso stabdymą etapais ar su išimtimis.  „Ne, kalba buvo tik apie visišką galimybių paso atsakymą ir kaip, pavyzdžiui, mūsų atveju reikėtų užtikrinti saugumą prekybos vietose“, – BNS sakė R. Vainienė.

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų.  „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas tikina, kad pernai įmonės dar bandė kaštus padengti savo sąskaita, tačiau šiemet prekių kainas didins daugelis įmonių. Anot jo, alaus kainos irgi didės.

Lietuva suinteresuota santykių plėtra su Izraeliu, ypač ekonomikos ir prekybos srityje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai pabrėžė Izraelio vadovui Isaacui Herzogui penktadienį vykusio telefoninio pokalbio metu bei pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais. Pokalbio, vykusio diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečio proga, metu šalių vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir migracijos bei sienos apsaugos klausimus.

Dėl brangstančių žaliavų ir augančių gamybos kaštų prekybos tinklai prognozuoja, kad maisto kainų augimas 2022 metais turėtų išlikti, trečiadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Šalyje veikiančių didžiųjų prekybos centrų atstovai pabrėžė sunkias derybas su tiekėjais, kurie kai kurių prekių kategorijų kainas didino daugiau nei dukart. „Jau kuris laikas girdime iš tiekėjų nuogąstavimų dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų.

Gilėjant Lietuvos ryšiams su Taivanu, Vyriausybė trečiadienį nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog prekybos sutrikimams su Kinija spręsti reikia skubių Europos Sąjungos (ES) veiksmų. Tai jis pirmadienį aptarė su už prekybą atsakingu Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. „Išreiškiau savo dėkingumą V. Dombrovskiui už parodytą solidarumą ir pagalbą, padarytą dėl pastarojo meto politiškai motyvuoto ekonominio spaudimo iš Kinijos pusės.

Už prekybą nesaugiais žaislais įmonės „Rimi“ ir „Tavo noras“ mokės tūkstantines baudas. Žaislai išimti iš prekybos, pirkėjai perspėti, tačiau, jei laiku neįsikištų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasekmės galėjo būti liūdnos. To priežastis vienos įmonės parduodamas žaislas – nesaugi konstrukcija, kurios detales mažamečiai galėtų praryti ir jomis užspringti, o kituose žaisluose viršytas pavojingų chemikalų – ftalatų kiekis.

Europa ieško būdo, kaip reaguoti į prekybos konkurentų šantažą, tačiau tai – didelė rizika, rašo politico.eu. Briuselis bando padidinti ES geopolitinį krūvį, pasiūlydamas naują politinį ginklą, kuris leistų lengviau įvesti sankcijas ekonominiams konkurentams, tokiems kaip Kinija ir net JAV. Nors ES turimo ekonominio ginklo forma tikrai yra nauja, laisvą prekybą vykdančios Europos šalys ir prekybos ekspertai jau įspėja, kad jis gali sprogti didžiausio pasaulyje prekybos bloko akivaizdoje.

Europos Komisijos vadovai trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių. Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.

Lietuvoje prasidedant kalėdinėms mugėms, kai kurie prekybininkai pastebi, jog prekybos pradžia vangi, tačiau artėjant šventėms tikimasi didesnio aktyvumo. Kiti daugiau vilčių deda į ne pirmus metus vykstančias muges elektroninėje erdvėje. Be to, verslininkai pastebi, kad gyvose mugėse lankytojų srautas sumažėjo, tačiau kainos už leidimus prekiauti nepasikeitė.

Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes pastaroji nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos. Apie tai portalui „15min“ pranešė į Kiniją medieną eksportuojantis verslininkas, apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius BNS ketvirtadienį patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Ji teigia, kad sieks Europos Sąjungos reakcijos į Kinijos veiksmus.

Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui, Valstybinių miškų urėdija sako jau pradėjusi pasirengimą kalėdinių eglučių prekybai – kitą savaitę bus paskelbtas prekybos vietų sąrašas. Tuo metu prekybininkai tvirtina, kad susidomėjimas eglutėmis kasmet prasideda vis anksčiau.

Didžiausioms metų šventėms besiruošiantys tautiečiai nevynioja žodžių į vatą – akis pirkėjams bado ir brangstantys maisto produktai, ir šventinės puošmenos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad metai įtempti dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių, brangstančių žaliavų, transportavimo kaštų, o tai atsiliepia ir galutinei produkto kainai. Tiesa, net ir kylančios kainos atbaido ne visus pirkėjus – žmonės sako geriau paišlaidaus prieš šventes nei sutaupytus pinigus leis praryti infliacijai.

„Juodojo penktadienio“ nuolaidų vilionės atkeliavo į Lietuvą. Kol prekybininkai bando įpiršti prekes, specialistai gyventojus įspėja neprarasti budrumo ir įvertinti, ar tikrai, įsigydami siūlomą prekę, sutaupysite pinigų, mat fiksuota atvejų, kai žmonės buvo apgaudinėjami.

Seime – dar viena Laisvės partijos idėja. Šįkart ji siūlo apmokestinti lengvus plastikinius maišelius, į kuriuos daugelis neskaičiuodami kraunasi vaisius ar daržoves.  Kiek turėtų kainuoti vienas maišelis, politikai nesiūlo, tačiau Estijos praktika esą rodo, kad penkių centų mokestis vienam prekybos tinklui leidžia sutaupyti kelias tonas plastiko – ir šitaip neužteršti gamtos. Vieni idėją palaiko, kiti piktinasi, kad mokestis tik patuštins kišenes, o aplinkos užterštumo nesumažins.

Draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse gali riboti prekiautojų konkurenciją ūkinės veiklos laisvę, teigia Konkurencijos taryba.  Tai ji nurodė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai, prašiusiai įvertinti prekybos degalinėse draudimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Vyriausybės kanceliarijai.

Galimybių pasą reikia atšaukti, teigė prekybininkų atstovė Rūta Vainienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ specialistės sakė, kad ši Vyriausybės priemonė neefektyvi.

Pandeminiai ribojimai netrukus apims visą prekybą patalpose. Vaistinės, parduotuvės, turgaviečių prekeiviai nuo penktadienio reikalaus galimybių paso arba kaip per karantiną privalės reguliuoti pirkėjų srautus. Vaistinės jau prognozuoja šąlančių pacientų eiles lauke ir ligų bangą. Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui. Toks reikalavimas įsigalios penktadienį, spalio 22 dieną.

Įsigijęs nekokybišką prekę, paprastai kiekvienas pirkėjas kreipiasi į parduotuvę, kurioje apsipirko, ir prašo ją pakeisti arba grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip elgtis, jei atidavus prekę remontuoti, pardavėjas ją grąžina dar labiau sugadintą? Panašiu klausimu į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas. Vyras papasakojo, kad vasarą viename prekybos tinkle įsigijo žoliapjovę, kuri po kiek laiko jam sugedo, tad jis atnešė ją į parduotuvę pataisyti.

„Ikea“ metiniai pardavimai viršijo ikipandeminį lygį, tačiau pasaulinis tiekimo stygius, kurį pajuto ir Švedijos baldų milžinė, išliks ir 2022-aisiais, ketvirtadienį paskelbė grupės patronuojančioji bendrovė. „Inter Ikea“ duomenimis, grupė nuo 2020 metų rugsėjo iki 2021 metų rugpjūčio pasiekė rekordinę 41,9 mlrd. eurų apyvartą. „Tai nebuvo lengva. Išlaikyti IKEA parduotuves ir sandėlius buvo tikras iššūkis“, – sakoma „Inter Ikea“ pranešime.

Mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojų imunizacija siekia 86 proc., periodiškai testuojasi apie 15 tūkst. dirbančiųjų.  „Turime naujausius skaičius apie prekybos sektoriaus darbuotojų imunizaciją. 86 proc. darbuotojų yra imunizuoti“, – penktadienį lrt laidoje „Ryto garsai“ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė. „Tačiau kadangi pekybos sektoriuje dirba labai daug darbuotojų, virš 110 tūkst. mažmeninėje prekyboje, tai net ir tie likę 14 proc.

Klaipėdos prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Plungės rajono ūkininkas ir dar keli asmenys kaltinami dėl šešėlinės prekybos mėsos gaminiais. Kaip informavo Generalinė prokuratūra, ūkininkas kaltinamas veikęs bendrininkų grupėje ir vertęsis  šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjęs darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekęs išvengti mokesčių. Bylos duomenimis, dėl vykdytos finansinės aferos į valstybės biudžetą nepateko beveik 284 tūkst. eurų.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2020 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 10,4 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 1,1 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 3,7 proc., o Estijoje – 8,7 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,6 proc., Latvijoje – augo 0,3 proc.

Europos Sąjunga turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, ypač telkiant gamybą Europoje ar bendradarbiaujant su vertybiškai panašiomis valstybėmis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Europos Sąjunga laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją, traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę, kita vertus, – kaip ekonominę konkurentę ir, trečioji dimensija, – kaip geopolitinę varžovę. Aš sakyčiau, kad svorio centrai pamažu keičiasi.

Lietuvoje esančių „Lidl“ parduotuvių lankytojai nuo šiol galės sutaupyti dar daugiau, nes prekybos tinklas pristato nuolaidų ir išskirtinių pasiūlymų programą „Lidl Plus“. Tai – „Lidl“ lojalumo programėlė, skirta išmaniesiems telefonams. Ją parsisiuntę pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse galės sutaupyti dar daugiau ir gaus kitų papildomų naudų, rašoma pranešime spaudai. „Mums svarbu, kad pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse gautų geriausią kokybės ir kainos santykį, apsipirktų greitai ir patogiai.

Valdant koronaviruso plitimą, didelėse parduotuvėse leidus lankytis tik pasiskiepijusiems asmenims, turėtų būti laikomasi visų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, atstumų tarp pirkėjų. Vis dėlto kai kurie parduotuvių lankytojai sako, kad parduotuvėse nesijaučia saugiai, mat nuolat ten susiduria su eilėmis. Jų įsitikinimu, prekybos tinklai tokiu būdu taupo pirkėjų sveikatos sąskaita.

Prekybos tinklas „Lidl“ pranešė atšaukiantis specifinį kanapių aliejų ir jį įsigijusius pirkėjus prašo grąžinti prekę į parduotuves. Anot tinklo atstovų, aliejuje buvo rasta per daug kanapėse esančios medžiagos THC, sukeliančios psichoaktyvų poveikį. Nors ši žinia vienus gal ir privertė sunerimti, dalis žmonių socialiniuose tinkluose juokaudami apgailestavo, kad prekės parduotuvių lentynose nebėra. Kiti taip pat juokais prašė aliejų atiduoti jiems.

Galimybių paso reikalavimas vis dar kelia nemažai aistrų, nerimo ir klausimų. Prekybininkai įsitikinę, kad ribojimų taikymas didelio ploto maisto prekių parduotuvėms gali sutrikdyti konkurenciją rinkoje. Parlamentaras pažėrė argumentų, kaip galimybių pasas atrakina duris į laisvesnį gyvenimą pandemijos metu.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdoma mažmeninės prekybos tinklų valdytoja „Maxima grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 2,18 mlrd. eurų pajamų – 6,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Konsoliduotas grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausio-birželio mėnesiais buvo 175 mln. eurų – 7,4 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Birželį galimybių pasu Lietuvoje pasinaudojo vos kas dešimtas gyventojas, tačiau praėjus trims mėnesiams jis tampa reikalingiausiu dokumentu, įsigaliojus naujoms koronaviruso pandemijos valdymo taisyklėms. Tiesa, galimybių pasas kai kur tikrinamas neįsitikinus, kad jį pateikia jo savininkas, t.y., tik retais atvejais prašoma papildomai parodyti ir asmens dokumentą. Taip daro dauguma parduotuvių.

E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išaiškino nelegalios prekybos prekybos aviena tinklą, pažeidimai nustatyti nelegalioje Vilniaus mėsinėje, kebabinėje, taip pat Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių avių ūkiuose. Kaip informavo VMVT, inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko neplaninius tikrinimus dėl galimainelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos.

Pasaulyje dar visai neseniai pradėta diegti 5G technologija į mažmeninės prekybos sektorių atneštų teigiamų pokyčių. Bandydami dar šiemet pirkėjus saugiai grąžinti į fizines parduotuves, pardavėjai taip pat tęsia savo veiklos perkėlimą į skaitmeninę erdvę. Kaip praneša „Business Insider“, mažmenininkai investuoja į 5G tinklo plėtrą, kad pagerintų pirkėjų patirtis tiek apsipirkinėjant fizinėse parduotuvėse, tiek internetu.

Liaudies išmintis byloja – lengvų pinigų nebūna. Vis dėlto, yra žmonių, kurie vis vien tikisi rasti lengvų papildomų pajamų šaltinį, tačiau dažniausiai tokiais atvejais tiesiog pakliūva į sukčių pinkles. Šiais laikais tai vis dažniau nutinka internete – socialiniuose ar prekybos tinklalapiuose, skelbimų svetainėse.

Yra pasakymas, kad bloga reklama – irgi reklama. Visgi vieno prekybos tinklo parduotuvėse iškabinti plakatai su alkoholinio gėrimo reklama, kai kuriems pirkėjams, pasirodė mažų mažiausiai neetiška. Tačiau atsakingos tarnybos sako, kad jei reklama kažkam ir atrodo neetiška, ji teisės aktų nepažeidžia. Prekybos tinklo reklamoje greta vienas kito atsidūrė 2 skirtingų gamintojų džino buteliai. Atpažįstamo prekės ženklo butelis – juodame, o privataus tinklo gamintojo butelis – baltame fone.

Pernai daugiau nei dešimtadaliu sumažinęs apyvartą ir patyręs nuostolių Vilniaus prekybos centras „Panorama“ planuoja atsinaujinti – šiemet bus baigtas rengti vidaus interjero atnaujinimo projektas ir pradėti remonto darbai. Be to, kitais metais bus vertinamos „Panoramos“ plėtros galimybės.  „Panoramos“ vadovė Birutė Kalanovaitė sako, kad skandinavų architektų komanda sukūrė  modernaus, stilingo ir patogesnio prekybos centro viziją.

Jau šį penktadienį, plečiant mados prekių segmentą, Kauno „Akropolyje“ duris atveria nauja „Hugo“ parduotuvė. Ji bus pirmoji ir vienintelė laikinojoje sostinėje, įsikursianti pačioje miesto širdyje. Tačiau tai – tik dalis gerų žinių daugiau pasirinkimo galimybių, patogumo bei naujovių išsiilgusiems pirkėjams, rašoma pranešime spaudai.

Klaipėdos uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 25,507 mln. tonų – 1,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (25,919 mln. tonų). „Rezultatai kol kas beveik tokie patys kaip praėjusiais metais, poveikio kol kas didelio nėra. Daug įdomiau, kaip atrodys antro pusmečio rezultatai, kokia bus įtaka, o kalbėti apie pirmų septynių mėnesių rezultatus – bendra apyvarta vos procentu su trupučiu mažesnė nei pernai“, – BNS sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.