prekyba

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atstovais, aptarė galimą šių įmonių indėlį atkuriant karo sugriautą Ukrainos ekonomiką. Aptarta, kad įmonių tikslai turėtų būti labiau siejami su šia sritimi. „Praėjusiais metais Lietuvos ir Ukrainos dvišalės prekybos apyvarta buvo pasiekusi rekordinę 1,76 mlrd. eurų sumą. Ši tendencija byloja apie milžinišką mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialą.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES. ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

Prekybininkams teigiant, kad maisto prekių kainos stabilizavosi, kai kurie politikai ir toliau siūlo gerokai mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Transporto ir žemės ūkio atstovai sako, kad kainoms Lietuvoje didelės įtakos daro ir tai, kad Lietuva neįsiveža pigesnių ukrainietiškų produktų ir žaliavų. Anot jų, karas ir brangstantys pervežimai toliau augins maisto ir kitų prekių kainas.

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Realu, kad su visomis procedūros mes atstovą fiziškai ten galėsime išsiųsti vasaros pabaigoje ar rudenį“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pranešė A. Armonaitė.    „Kadangi siunčiame oficialų atstovą – valstybės tarnautoją, turi įvykti konkursas“, – pridūrė ministrė.

Su Rusija visus verslo santykius jau karo pradžioje nutraukę „Kesko Senukai“ sustabdė veiklą Baltarusijoje ir traukiasi iš šios šalies prekybos tinklo „OMA“ akcininkų. Šiuo metu vyksta Suomijos ir Lietuvos įmonės „Kesko Senukai“ netiesiogiai valdomo 50 proc. „OMA“ akcijų paketo pardavimo procesas, kurį užbaigti planuojama per artimiausius mėnesius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Visi prekybiniai ryšiai su „OMA“ – ir pirkimai, ir eksportas – nutraukti jau balandžio mėnesį.

Mažmeninės prekybos apyvarta Kinijoje balandį smuko labiausiai per dvejus metus, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, kurie ir vėl patvirtino, kokią žalą ekonomikai daro „nulinės COVID-19 tolerancijos“ politika, kurios vis dar laikosi Pekinas. Su didžiausiu nuo pandemijos pradžios koronaviruso protrūkiu kovojanti Kinija toliau imasi griežtų priemonių, nors tai ir kenkia šalies ekonomikai, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje, ir trikdo pasaulinių tiekimo grandinių veikimą.

Europos Komisija (EK) patvirtino 130 mln. eurų Lietuvos pagalbą, skirtą paremti nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusias įmones. Pagal schemą, kuri bus taikoma iki 2027 metų pabaigos arba iki Kinijos ribojimų panaikinimo, nukentėjusios visų sektorių, išskyrus finansų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros, įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų paskolas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, vis daugiau jų ieško ir randa darbą. Vieni darbo pasiūlymų sulaukia registracijos centruose, kuriems apie laisvas vietas praneša darbdaviai arba Užimtumo tarnyba, kitiems padeda juos priglaudę žmonės, o daliai tenka vartyti skelbimus ar kitaip ieškoti, kaip užsidirbti.  Užimtumo tarnyba: įsidarbino 5 tūkst. pabėgėlių, 8,5 tūkst.

Nuotolinių vaistinių sistema, sudaranti galimybę įsigyti receptinių vaistų internetu, turėtų pradėti veikti gegužės pradžioje, nurodo Registrų centras. „Šiuo metu pats funkcionalumas jau yra sukurtas ir įdiegtas į testinę aplinką, kurioje nuo kitos savaitės bus pradėti testavimo darbai su vaistinėmis“, – BNS šią savaitę sakė valstybės įmonės atstovas Mindaugas Samkus.

JAV reguliuotojai atlieka tyrimą, siekdami nustatyti, ar elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ naudojo jos platforma besinaudojančių pardavėjų informaciją nuosavų produktų kūrimui, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, kuris cituoja informuotus šaltinius, Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) prašo pateikti vadovų elektroninių laiškų ir kito susirašinėjimo apie tai, kaip „Amazon“ darbuotojai naudojo pardavėjo informaciją, kopijas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė penktadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais, susijusios su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą. Kaip pranešė prokuratūra, kovo viduryje su pareiškimu dėl galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo atvejų į policiją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prašydama išnagrinėti ir įvertinti minėtų vaikų iš Ukrainos atvežimo į Lietuvą aplinkybes.

Didžiausias tarptautiniu mastu Danijos mažmeninės prekybos tinklas, siūlantis baldus ir įvairias buitines prekes, pranešė, jog nuo balandžio 1-osios jo parduotuvės Rusijoje nebedirbs ir jos bus uždarytos „visam laikui“ – „Jysk“ traukiasi iš Rusijos, kuri daugiau nei mėnesį vykdo brutalų karą Ukrainoje.

Iki gražiausios pavasario šventės likus vos kelioms savaitėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia savo darbo laiką šventinėmis dienomis. Velykų sekmadienį „Iki“ parduotuvės nedirbs, antrąją Velykų dieną, pirmadienį, jos dirbs įprastu grafiku, rašoma pranešime spaudai. „Rūpinamės, kad visi mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai, tačiau taip pat mums itin svarbūs ir mūsų tinklo darbuotojai.

Lietuva praėjusią savaitę pateikė prašymą atidaryti prekybinę atstovybę Taivano sostinėje Taipėjuje, BNS pirmadienį patvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Martynas Čerkauskas. „Taip, ministrė praėjusią savaitę išsiuntė oficialų prašymą Taivanui dėl Lietuvos prekybinės atstovybės atidarymo“, – teigė M. Čerkauskas.    „Taipei Times“ pranešė, kad Taivano užsienio reikalų ministerija Lietuvos prašymą gavo šeštadienį.

Gariūnų turguje policija aptiko pardavinėjamus uždraustus nacistinės ir komunistinės simbolikos ženklus. Jie aptikti per patikrinimą praėjusią savaitę. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia, kad sostinės pareigūnus nustebino prekeivis, kuris visą pasaulį sukrėtusių dabartinių įvykių fone atvirai prekiavo uždraustais nacistiniais ir komunistiniais ženklais – jis viso jis turėjo 8 vienetus įvairios simbolikos.

Privilegijų panaikinimas iš esmės yra pirmasis simbolinis žingsnis prieš šalims priimant griežtesnius sprendimus dėl nuobaudų taikymo Rusijai, rašo politico.eu. Tikimasi, kad ES ir daugybė kitų panašiai mąstančių šalių panaikins Rusijos prekybos lengvatas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) Ženevoje, tai vertinant kaip dalį aukštesnio tarptautinio siekio padidinti ekonominį spaudimą Maskvai po jos invazijos į Ukrainą.

Prekybos tinklas „Maxima“ pranešė nuo pirmadienio stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. „Atsižvelgdami į situaciją informuojame, kad nuo rytojaus stabdome prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“, – bendrovės pranešime cituojama „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Anksčiau šią savaitę stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ pranešė Lietuvos paštas.

Švedijai priklausanti mados grupė H&M pranešė laikinai sustabdanti pardavimus visoje Rusijoje. Antra pagal dydį mados įmonė pasaulyje pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl tragiškų įvykių Ukrainoje, kuriuos sukėlė Rusija, rašo naujienų agentūra „Reuters“.  „H&M“ grupė nusprendė laikinai sustabdyti pardavimus Rusijoje“, – teigiama oficialiame pranešime.

Nuo trečiadienio, kovo 1 d. Lietuvos paštas stabdo prekybą „Respublika“ grupės leidiniais – nuo minimos datos laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ nebebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus. Dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma kartu su atsakingomis institucijomis. „Žiniasklaidos žodis yra itin galingas ir paveikus.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai dėl kaltinimų prekyba poveikiu pirmadienį išteisino buvusį Anykščių merą Kęstutį Tubį. Teismas konstatavo, kad K. Tubis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. „Dėl trijų prekyba poveikiu epizodų jis yra išteisintas“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė. Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Kanados maisto inspekcijos agentūra septynioms Lietuvos įmonėms leido eksportuoti jautieną, kiaulieną ir paukštieną, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau kiaulienos eksportuoti Lietuva kol kas negalės dėl apribojimų, susijusių su afrikiniu kiaulių maru.  „Tai reiškia, kad Lietuvos mėsos gamintojams nebeliko kliūčių pradėti eksportą į šią naują rinką“, – pranešė tarnyba.

Nuo vasario pradžios smarkiai išaugus vilkikų eilėms pasienyje su Baltarusija jos ir toliau nemažėja – beveik visuose pasienio punktuose išvažiuoti iš Lietuvos penktadienį laukė maždaug po pusantro šimto, o Baltarusijos pusėje – šimtai vilkikų. Minskas kaltina su Baltarusija besiribojančias ES valstybes nevykdant susitarimo dėl sunkvežimių praleidimo.

Lietuvos verslas sako, kad šiemet smarkiai padidinti geležinkelio paslaugų tarifai gali tapti pernelyg didele našta ir ragina didesnius įkainius atidėti ateičiai. Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad diskusijos su verslu apie galimybę mažinti tarifus tebevyksta, tačiau sprendimų kol kas nėra. Ministras neatmeta, kad įkainiai gali būti mažinami, jei Vyriausybė nuspręstų dotuoti geležinkelių infrastruktūrą.

Praėjusiais metais eksporto augimas Lietuvoje buvo mažiausias Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas 2021 metais augo 21 proc. iki 34,6 mlrd. eurų, Latvijos – 24 proc. iki 17,7 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 18,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 30 proc. iki 37,8 mlrd. eurų, Latvijos – 28 proc. iki 20,6 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 20 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,2 mlrd. eurų, Latvijos – 2,9 mlrd. eurų, o Estijos – 1,7 mlrd. eurų.

Lietuva turėtų pakeisti šalyje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą visomis kalbomis, jeigu nori normalizuoti santykius su Pekinu, teigia Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua (Čiu Baihua). Pasak jo, atstovybės pavadinime galėtų būti naudojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje. „Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis.

Kauno apskrities policijos kriminalistai sustabdė prekybą netikrais bilietais į pasaulinio lygio atlikėjų koncertus. Kaip penktadienį pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šio komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Kalėjimų departamento Žvalgybos pareigūnais, išaiškino melagingos interneto svetainės, kuri buvo pasiekiama adresu www.bilietuskveras.lt, veiklą.

Sustabdžius galimybių paso taikymą, klientų srautai prekybos vietose kai kur išaugo iki trečdalio, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. „Stebuklų nėra, tačiau prekybininkai sako, kad apie 10 proc. srautai padidėjo, nereikia atlikti tos beprasmės patikros, kuri kėlė įtampą, brangiai kainavo. Daugiausiai – iki 30 proc., tai drabužių pardavėjai pajuto“, – trečiadienį LRT teigė Rūta Vainienė.

Melburne antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva Australiją vertina kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę ir ragina siekti kuo greitesnio šios šalies laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES). „Vertiname Australiją kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę, didelę perkamąją galią turinčią rinką, suteikiančią didžiulį potencialą ir galimybes Lietuvos verslui“, − teigė ministras Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime...

Šviežiai Seimo priimtas elektroninių cigarečių skysčių skonių draudimas varo verslą į aklavietę. Pardavėjai nežino, ar spės iki liepos pakeisti verslo modelį, išparduoti prekių likučius. Dalis parlamentarų siūlo pardavėjams keltis į užsienį, ten, kur draudimai neegzistuoja ir stebisi, kodėl draudimo autoriai neuždraudė kaitinamojo tabako gaminių skonių.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą atsisakyti galimybių paso, Sveikatos apsaugos ministerijos ir verslo atstovai penktadienio popietę aptarė, kaip konkrečiai tai būtų daroma. Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, nebuvo kalbos apie galimybių paso stabdymą etapais ar su išimtimis.  „Ne, kalba buvo tik apie visišką galimybių paso atsakymą ir kaip, pavyzdžiui, mūsų atveju reikėtų užtikrinti saugumą prekybos vietose“, – BNS sakė R. Vainienė.

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų.  „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas tikina, kad pernai įmonės dar bandė kaštus padengti savo sąskaita, tačiau šiemet prekių kainas didins daugelis įmonių. Anot jo, alaus kainos irgi didės.

Lietuva suinteresuota santykių plėtra su Izraeliu, ypač ekonomikos ir prekybos srityje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai pabrėžė Izraelio vadovui Isaacui Herzogui penktadienį vykusio telefoninio pokalbio metu bei pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais. Pokalbio, vykusio diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečio proga, metu šalių vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir migracijos bei sienos apsaugos klausimus.

Dėl brangstančių žaliavų ir augančių gamybos kaštų prekybos tinklai prognozuoja, kad maisto kainų augimas 2022 metais turėtų išlikti, trečiadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Šalyje veikiančių didžiųjų prekybos centrų atstovai pabrėžė sunkias derybas su tiekėjais, kurie kai kurių prekių kategorijų kainas didino daugiau nei dukart. „Jau kuris laikas girdime iš tiekėjų nuogąstavimų dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų.

Gilėjant Lietuvos ryšiams su Taivanu, Vyriausybė trečiadienį nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog prekybos sutrikimams su Kinija spręsti reikia skubių Europos Sąjungos (ES) veiksmų. Tai jis pirmadienį aptarė su už prekybą atsakingu Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. „Išreiškiau savo dėkingumą V. Dombrovskiui už parodytą solidarumą ir pagalbą, padarytą dėl pastarojo meto politiškai motyvuoto ekonominio spaudimo iš Kinijos pusės.

Už prekybą nesaugiais žaislais įmonės „Rimi“ ir „Tavo noras“ mokės tūkstantines baudas. Žaislai išimti iš prekybos, pirkėjai perspėti, tačiau, jei laiku neįsikištų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasekmės galėjo būti liūdnos. To priežastis vienos įmonės parduodamas žaislas – nesaugi konstrukcija, kurios detales mažamečiai galėtų praryti ir jomis užspringti, o kituose žaisluose viršytas pavojingų chemikalų – ftalatų kiekis.

Europa ieško būdo, kaip reaguoti į prekybos konkurentų šantažą, tačiau tai – didelė rizika, rašo politico.eu. Briuselis bando padidinti ES geopolitinį krūvį, pasiūlydamas naują politinį ginklą, kuris leistų lengviau įvesti sankcijas ekonominiams konkurentams, tokiems kaip Kinija ir net JAV. Nors ES turimo ekonominio ginklo forma tikrai yra nauja, laisvą prekybą vykdančios Europos šalys ir prekybos ekspertai jau įspėja, kad jis gali sprogti didžiausio pasaulyje prekybos bloko akivaizdoje.

Europos Komisijos vadovai trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių. Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.

Lietuvoje prasidedant kalėdinėms mugėms, kai kurie prekybininkai pastebi, jog prekybos pradžia vangi, tačiau artėjant šventėms tikimasi didesnio aktyvumo. Kiti daugiau vilčių deda į ne pirmus metus vykstančias muges elektroninėje erdvėje. Be to, verslininkai pastebi, kad gyvose mugėse lankytojų srautas sumažėjo, tačiau kainos už leidimus prekiauti nepasikeitė.

Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes pastaroji nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos. Apie tai portalui „15min“ pranešė į Kiniją medieną eksportuojantis verslininkas, apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius BNS ketvirtadienį patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Ji teigia, kad sieks Europos Sąjungos reakcijos į Kinijos veiksmus.

Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui, Valstybinių miškų urėdija sako jau pradėjusi pasirengimą kalėdinių eglučių prekybai – kitą savaitę bus paskelbtas prekybos vietų sąrašas. Tuo metu prekybininkai tvirtina, kad susidomėjimas eglutėmis kasmet prasideda vis anksčiau.

Didžiausioms metų šventėms besiruošiantys tautiečiai nevynioja žodžių į vatą – akis pirkėjams bado ir brangstantys maisto produktai, ir šventinės puošmenos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad metai įtempti dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių, brangstančių žaliavų, transportavimo kaštų, o tai atsiliepia ir galutinei produkto kainai. Tiesa, net ir kylančios kainos atbaido ne visus pirkėjus – žmonės sako geriau paišlaidaus prieš šventes nei sutaupytus pinigus leis praryti infliacijai.

„Juodojo penktadienio“ nuolaidų vilionės atkeliavo į Lietuvą. Kol prekybininkai bando įpiršti prekes, specialistai gyventojus įspėja neprarasti budrumo ir įvertinti, ar tikrai, įsigydami siūlomą prekę, sutaupysite pinigų, mat fiksuota atvejų, kai žmonės buvo apgaudinėjami.

Seime – dar viena Laisvės partijos idėja. Šįkart ji siūlo apmokestinti lengvus plastikinius maišelius, į kuriuos daugelis neskaičiuodami kraunasi vaisius ar daržoves.  Kiek turėtų kainuoti vienas maišelis, politikai nesiūlo, tačiau Estijos praktika esą rodo, kad penkių centų mokestis vienam prekybos tinklui leidžia sutaupyti kelias tonas plastiko – ir šitaip neužteršti gamtos. Vieni idėją palaiko, kiti piktinasi, kad mokestis tik patuštins kišenes, o aplinkos užterštumo nesumažins.

Draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse gali riboti prekiautojų konkurenciją ūkinės veiklos laisvę, teigia Konkurencijos taryba.  Tai ji nurodė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai, prašiusiai įvertinti prekybos degalinėse draudimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Vyriausybės kanceliarijai.

Galimybių pasą reikia atšaukti, teigė prekybininkų atstovė Rūta Vainienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ specialistės sakė, kad ši Vyriausybės priemonė neefektyvi.

Pandeminiai ribojimai netrukus apims visą prekybą patalpose. Vaistinės, parduotuvės, turgaviečių prekeiviai nuo penktadienio reikalaus galimybių paso arba kaip per karantiną privalės reguliuoti pirkėjų srautus. Vaistinės jau prognozuoja šąlančių pacientų eiles lauke ir ligų bangą. Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui. Toks reikalavimas įsigalios penktadienį, spalio 22 dieną.