prancūzija

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino NATO sąjungininkes pademonstruoti vienybę šią savaitę Ispanijoje vyksiančiame susitikime, kuriame bus svarstomas Suomijos ir Švedijos narystės klausimas. „Madrido [susitikimo] žinia turėtų būti vienybės ir stiprybės žinia šalims narėms, taip pat toms, kurios nori prisijungti ir kurių prašymus palaikome“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Didžiojo septyneto (G-7) vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Bavarijos Alpėse.

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le Maire'as, kartu paragindamas skirti daugiau viešųjų išlaidų padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija. Dar visai neseniai daugelis Vakarų valstybių galėjo skolintis itin palankiomis sąlygomis, nes investuotojai joms noriai skolindavo pinigus. Visgi išaugus infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, išaugo palūkanų normos.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzai pristatė naują išradimą, kuris žmogui esą padeda išsirinkti tobulai tinkančius kvepalus. Kūrėjai tikisi, kad šis išradimas taps neatsiejama apsipirkimo dalis. Aparačiukas ant galvos – tikras išsigelbėjimas tiems, kurie niekaip negali išsirinkti jiems patinkančių kvepalų. Ši naujovė veikia paprastai – kol išradimas skenuoja smegenis, klientui reikia uostyti kvepalus. „Jis matuoja emocijas, kai žmogus uosto skirtingus kvapų akordus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio partija neteko parlamentinės daugumos, trečiadienį sakė, kad opozicinės grupės užsiminė apie pasirengimą dirbti su jo vyriausybe „pagrindinėmis temomis“. E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštut...

Prancūzijos ginkluotosios pajėgos surengė iš anksto neskelbtas karines pratybas Estijoje, kuriose dalyvavo daugiau kaip 100 desantininkų, trečiadienį pranešė prancūzų gynybos ministerija. Antradienio vakarą surengta oro desanto operacija „Thunder Lynx“ „leido per labai trumpą laikotarpį išmesti apie 100 desantininkų“ iš Prancūzijos 11-osios oro desanto brigados „virš Estijos karių saugomos teritorijos“, sakoma ministerijos pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį tęsė pastangas išspręsti politinę krizę, kilusią jam praradus daugumą parlamente, tačiau kol kas nematyti jokios išeities iš aklavietės, keliančios grėsmę jo antrosios kadencijos reformų planams.

  Prancūzijos reguliavimo institucijos ir „Google“ antradienį pasiekė susitarimą, kuriuo JAV technologijų milžinė įsipareigojo sąžiningai derėtis su naujienų organizacijomis dėl autorių teisių, taip užbaigdamos užsitęsusį ginčą. Pagal susitarimą bendrovė įsipareigojo pateikti naujienų grupėms skaidrius mokėjimo pasiūlymus per tris mėnesius nuo skundų dėl autorių teisių gavimo.

Europos Sąjungos ministrai antradienį pritarė, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į bloką statusas, artėjant viršūnių susitikimui, per kurį, kaip tikimasi, vėliau šią savaitę bus oficialiai pritarta šiam žingsniui, sakė Prancūzijos Europos ministras.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pateikė atsistatydinimo pareiškimą, valdančiajai partijai per rinkimus praradus absoliučią daugumą parlamente, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas nepatenkino jos prašymo atleisti iš pareigų, antradienį pranešė prezidentūra.

Pirmąjį šių metų pusmetį 68 proc. padaugėjo migrantų, siekiančių kirsti Lamanšo sąsiaurį ir iš Prancūzijos patekti į Jungtinę Karalystę, pirmadienį paskelbė prancūzų Vidaus reikalų ministerija. Nuo sausio 1-osios iki birželio 13-osios užfiksuoti 777 bandymai kirsti Lamanšą, susiję su 20 132 žmonėmis. Tai 68 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naujienų agentūrai AFP nurodė ministerija.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį pareiškė, kad ypatingai sėkmingas jos partijos pasirodymas šalies parlamento rinkimuose yra „istorinė pergalė“ ir „seisminis įvykis“ Prancūzijos politikoje. Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai pirmadienį pradės stengtis suburti darbingą parlamentinę daugumą, kad išgelbėtų jo antrąją kadenciją, per rinkimus jo aljansui praradus absoliučią daugumą dėl kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų pakilimo.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) sąjungininkai po sekmadienį vykusių rinkimų veikiausiai praras daugumą parlamente, o tai būtų didelis smūgis centristų lyderiui ir jo antrosios kadencijos programai, prognozuoja penkios rinkėjų apklausas organizavusios bendrovės. Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.

Prancūzija, siekdama užkirsti kelią maisto krizei, gresiančiai dėl Rusijos sukelto karto, išsiuntė 31 toną sėklų Ukrainai, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Jame pažymima, Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungoje žemės ūkio produkcijos gamintojos, šia pagalba siekiama sušvelninti „pražūtingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainai, užtikrinti apsirūpinimą maistu“, sudarant sąlygas nuimti potencialų 260 tūkst. tonų derlių. Siuntą sudaro burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta balsavimas antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui. E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ (Ensemble) iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES.  Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuos antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono  antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui. E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES. Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini. Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Prancūzija nuo birželio 15 dienos nebegauna gamtinių dujų iš Rusijos dujotiekiais, penktadienį pranešė tinklo operatorė „GRTgaz“, Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ šią savaitę įspėjus apie planus smarkiai sumažinti tiekimą Europai. „Gazprom“ teigimu, tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ mažinamas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva keršija Ukrainos sąjungininkėms. Prancūzija apie 17 proc.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį iš Lenkijos traukiniu išvyko į Kyjivą, pranešė italų ir vokiečių žiniasklaida.  Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė, kad trys lyderiai į Ukrainos sostinę išvyko ketvirtadienį ryte. Naujienų agentūros AFP gautame vaizdo įraše matyti, kaip jie kartu sėdi traukinio kupė.

„Bordeaux“ futbolo klubas ką tik užbaigė siaubingą pasirodymą Prancūzijos „Ligue 1“ pirmenybėse, užėmė paskutinę – 20-ą – vietą ir iškrito į antrąją lygą. Paskutinį kartą „Bordeaux“ į žemesnę lygą buvo iškritę 1991 m., tik tada tai nutiko ne dėl prastų rezultatų, o dėl finansinių problemų. Vos po sezono „Bordeaux“ tada grįžo į „Ligue 1“, įsigijo Zinedine‘ą Zidane‘ą ir su juo 1995 m. laimėjo UEFA Intertoto taurę, o 1996 m. žaidė UEFA taurės finale.

Malyje Prancūzijos kariai paėmė į nelaisvę džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padalinio Sachelyje aukšto rango narį, trečiadienį pranešė Prancūzijos kariuomenė. „Naktį iš birželio 11-osios į 12-ąją per misijos „Barkhane“ („Barchanas“) pajėgų operaciją į nelaisvę buvo paimtas Oumeya Ouldas Albakaye, „Islamo valstybės Didžiojoje Sacharoje“ (ISGS) aukšto rango veikėjas“, – naujienų agentūrai AFP sakė štabo viršininko atstovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės. „Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, – sakė prezidentas po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį kreipėsi į rinkėjus, prašydamas suformuoti jam „tvirtą daugumą“ sekmadienio parlamento rinkimuose, perspėdamas nepapildyti „prancūziškais neramumais pasaulinių neramumų“. Išvykdamas iš Paryžiaus aplankyti karių, pasiųstų į Rumuniją reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, E. Macronas sakė, kad „ateinantys mėnesiai bus sunkūs“, tačiau paragino žmones paremti jį vardan „aukštesnio nacionalinio intereso“ ir „sveiko proto“. E. Macrono vizitas ...

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansui iškilo pavojus neužsitikrinti daugumos po sekmadienį vykusio parlamento rinkimų pirmojo turo, per kurį išaugo elektorato parama naujai kairiųjų koalicijai. E. Macrono aljansas „Ensemble“ („Kartu“) surinko 25,75 proc. balsų, o kairiųjų blokas NUPES – 25,66 procento.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų koalicija po pirmojo rinkimų turo gavo daugiausiai vietų parlamente, rodo rinkėjų apklausų rezultatai, tačiau, pasak analitikų, kol kas neaišku, ar ji užsitikrins daugumą. Keturios tyrimų kompanijos prognozuoja, kad jo aljansas "Ensemble" ("Kartu") po birželio 19-ąją vyksiančio antrojo  rinkimų turo laimės 225-310 mandatų, o naujoji kairiųjų koalicija liks antra - 150-220 vietų parlamente.

Prancūzijos parlamento rinkimuose sekmadienį dalyvavo rekordiškai mažai rinkėjų – nuo 47 iki 47,5 proc., rodo rinkėjų apklausų rezultatai, o ši tendencija, analitikų nuomone, yra palanki prezidento  Emmanuelio Macrono centristų koalicijai, kovojančiai su nauju kairiųjų aljansu. „Kai kurie žmonės sako, kad parlamento rinkimai nėra svarbūs, bet tai netiesa. Jei prezidentas negaus daugumos, jis negalės nieko nuveikti“, – AFP sakė 40-metis inžinierius Arnaudas, atidavęs savo balsą Paryžiuje.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur reformas planuojančio prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimuose dalyvauja per 6 tūkst. kandidatų kurių amžius – nuo 18 iki 92 metų. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.

Prancūzija penktadienį siekė paspausti Europos Sąjungą susitarti dėl jau ilgą laiką stringančio prieglobsčio pakto, pristatydama planą, kuriuo siūloma perkelti maždaug 10 tūkst. prieglobsčio prašytojų į juos priimti pasiruošusias valstybes nares, o to daryti nenorinčias šalis priversti mokėti. Tokiu siūlymu, pateiktu paskutinėmis Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai savaitėmis, siekiama palaipsniui išspręsti šį sudėtingą klausimą.

Prancūzija nori, kad Ukraina laimėtų karą, kurį sukėlė Maskva, penktadienį pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas. Šie komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas sukėlė diskusijų savo pastaba, kad Rusija neturėtų būti pažeminta. „Kaip sakė prezidentas, mes norime Ukrainos pergalės. Norime, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio dar po savaitės, birželio 19 dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą nežeminti Rusijos, rašo UNIAN. Ukrainos prezidentas E. Macrono raginimą įvertino interviu „Financial Times“ metu. „Nelabai suprantu Rusijos pažeminimo. Kokia Rusija? Apie ką mes kalbame? Apie tai, kad visus šiuos metus, daugiau nei 8 metus, jie žudė mūsų žmones.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo raginimais vengti pažeminti Rusiją Ukrainoje vėl išprovokavo kritikos ir nesupratimo bangą, ir pademonstravo nesutarimus Vakarų aljanse. Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E. Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.

Daugelyje Prancūzijos rajonų šeštadienį siautėjusios audros nusinešė vienos moters gyvybę, padarė žalos kai kuriems vynuogynams ir privertė tūkstančius jaunų skautų ieškoti pastogės. Tuo metu Viduržemio jūroje esančią Korsikos salą kepino rekordiniai karščiai, kokių sala birželio mėnesį iki šiol nebuvo patyrusi. Šiauriniame Ruano mieste audros sukelta potvynio banga pražudė moterį, kuri buvo nublokšta vandens srovės ir įstrigo po automobiliu, pranešė merija.

Atjaunėjusios Prancūzijos kairiųjų partijos atrodo stiprinančios pozicijas prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkų centristų atžvilgiu prieš vėliau šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus, todėl valdantieji nuogąstauja nesugebėsiantys užsitikrinti daugumos.

Paryžius penktadienį patvirtino vieno prancūzo savanorio kovotojo žūtį per kautynes Ukrainoje, pasirodžius pranešimų, kad šis vyras žuvo per Rusijos artilerijos apšaudymą šiaurės rytinėje Charkivo srityje. „Mums žinoma liūdna naujiena, kad vienas Prancūzijos pilietis buvo mirtinai sužeistas per kovos veiksmus Ukrainoje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. – Primename visiems, kad Ukraina yra karo zona.

Madrido „Real“ klubas UEFA Čempionų lygos finale praėjusią savaitę minimaliu rezultatu 1:0 įveikė „Liverpool“ futbolininkus ir iškovojo nugalėtojų titulą. Šį finalą paženklino chaosas prieš rungtynių pradžią. Mačą teko atidėti daugiau nei pusvalandžiui, nes stadiono apsaugos darbuotojams sunkiai sekėsi tvarkytis su sirgaliais. Prancūzų teigimu, pagrindinė to problema – padirbti „Liverpool“ gerbėjų bilietai. Teigiama, kad 62 tūkst. „Liverpool“ sirgalių bandė įsiveržti į stadioną, nors 70 proc.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis. „Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D. Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.

Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pirmadienį atvykusi solidarumo vizito į Ukrainą, pasmerkė netoli Kyjivo įvykdytas civilių gyventojų žudynes, Rusijos pajėgoms toliau veržiantis į rytinę šalies dalį. „To niekada neturėjo įvykti. Tai niekada neturi pasikartoti“, – sakė C. Colonna žurnalistams po apsilankymo ortodoksų cerkvėje netoli sostinės esančiame Bučos mieste, kur Rusijos pajėgos, kaip įtariama, nužudė daugelį civilių gyventojų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį atvyks į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Užsienio reikalų ministerija Paryžiuje. „Ministrė nori parodyti Prancūzijos solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir jos tvirtą pasiryžimą didinti savo paramą... humanitariniu ir finansiniu aspektais, taip pat kalbant apie gynybinės įrangos tiekimą“, – nurodė URM išplatintame pranešime.

Taip akylai Paryžiaus Luvro muziejuje saugoma Leonardo da Vinčio Mona Liza patyrė išpuolį. Neįgaliojo vežimėlyje po Luvrą važinėjęs vyras netikėtai atsistojo ir sviedė tortą tiesiai į vieną garsiausių meno kūrinių pasaulyje. Socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip atrodo tortu išterliotas paveikslas. „Negali būti. Negali būti“, – tuo, ką pamatė, negalėjo patikėti įrašą filmavęs vyras.

Bendrojo pagalbos centro (BPC) statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju metu gan dažnai tenka teikti pagalbą užsienio valstybėse esantiems Lietuvos piliečiams, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyksta patiems išsikviesti pagalbos numeriu 112. Tokiais atvejais BPC darbuotojai visada stengiasi padėti ir perduoti pagalbos prašymus užsienio kolegoms. Kartais tai padaryti nebūna labai sudėtinga.

Paryžiuje prie Kataro ambasados pirmadienį per susirėmimą su neįvardintu asmeniu buvo nužudytas misijos apsaugos darbuotojas, pranešė Prancūzijos prokurorai. Susirėmimas įvyko prieš 7 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku priešais ambasadą 8-ame Paryžiaus rajone, naujienų agentūrai AFP nurodė su įvykiu susipažinęs šaltinis. „Apsaugos darbuotojo mirtį gaubiančios aplinkybės dar turės būti nustatytos“, – sakoma prokurorų pranešime.

Prancūzijos Alpėse šeštadienį sudužus turistiniam lėktuvui žuvo penki žmonės, įskaitant keturis vienos šeimos narius, pranešė gelbėjimo tarnybos. Nelaimė įvyko popietę, netrukus po pakilimo iš Versu aerodromo netoli Grenoblio pietryčių Prancūzijoje. Skrydis turėjo trukti pusvalandį. Liudininkai pranešė apie nelaimę gelbėjimo tarnyboms, kurios sudegusiose lėktuvo nuolaužose rado keturių suaugusiųjų ir vaiko kūnus. Gesinti gaisro buvo išsiųsta apie 60 ugniagesių.

Prancūzija penktadienį pranešė apie pirmą užsikrėtimo beždžionių raupais atvejį, prisidėdama prie virtinės kitų Europos bei Šiaurės Amerikos valstybių, nustačiusių šios virusinės ligos, endeminės kai kuriose Afrikos dalyse, atvejų.  Beždžionių raupai buvo diagnozuoti 29 metų vyrui Il de Franso regione, apimančiame sostinę Paryžių, penktadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai. Šis vyras pastaruoju metu nesilankė šalyse, kur cirkuliuoja beždžionių raupų virusas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo idėją kurti „Europos politinę bendruomenę“, kuriai priklausytų į Europos Sąjungą siekiančios įstoti valstybės, teigdamas, kad tokia struktūra nebūtų alternatyva narystei bloke. Gegužės 9 dieną E. Macronas sukėlė ažiotažą Ukrainoje savo pareiškimu, kad karo draskomai šaliai gali prireikti „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Maskva trečiadienį pranešė išsiunčianti 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“, atsakydama į analogišką Paryžiaus sprendimą išsiųsti Rusijos diplomatų iš Prancūzijos, Europai reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. „Prancūzijos atstovybių Rusijoje 34 darbuotojai paskelbti persona non grata“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime ir nurodoma, kad jie turės šalį palikti per dvi savaites.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad ginklų tiekimas iš Paryžiaus „suintensyvės“, teigiama Eliziejaus rūmų pareiškime. „Jis patvirtino, kad Prancūzijos ginklų tiekimas bus tęsiamas ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis bus intensyvesnis, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimas“, – sakoma pareiškime.