prancūzija

Prancūzijos vyriausybė trečiadienį pristatė 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių) subsidijų paketą, skirtą padėti įmonėms susidoroti su dėl karo Ukrainoje kylančiais elektros ir dujų kaštais. Finansų ministras Bruno Le Maire'as per spaudos konferenciją teigė, jog pagalba bus ypač naudinga daug energijos vartojančioms metalų ir chemijos pramonėms, taip pat popieriaus ir maisto produktų gamintojams.

Prancūzijos gynybos ministerija pirmadienį paneigė, kad šalis pažeidė Europos sankcijas, toliau parduodama karinę įrangą Rusijai po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Disclose“, remdamasis „visiškai slaptais“ dokumentais ir viešais šaltiniais, pranešė, kad nuo 2015 metų buvo leista eksportuoti karinės įrangos už maždaug 152 mln. eurų.

Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių) vertės paketą, skirtą padėti vartotojams, susidūrusiems su sparčiai didėjančiomis degalų kainomis. Pasak ministro pirmininko Jeano Castexo paramos paketas reiškia, kad benzino ir dyzelino kainos bus sumažintos 15 centų už litrą. Šia suma sąskaitos sumažės po to, kai transporto priemonių savininkai atsikaitys už degalus – tuomet valstybė kompensuos degalinių savininkams skirtumą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai. „Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė po tam tikros sumaišties ir pasipiktinimo, kad kai kurie ukrainiečiai siunčiami atgal, antradienį paskelbė steigianti Prancūzijos šiaurėje vizų centrą Ukrainos pabėgėliams. Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss parlamentui sakė, kad centras įsikurs Lilyje, maždaug 110 km nuo Kalė, kur susirinko daug ukrainiečių.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai. Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją. „Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E. Macronas televizijai LCI.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareikalavo, kad Prancūzija užtikrintų rusų diplomatinių atstovybių apsaugą šalyje ir tvirtino, kad neseniai buvo įvykdytas išpuolis prieš pastatą Paryžiuje, kuriuo naudojasi viena Rusijos vyriausybinė agentūra. „Reikalaujame, kad Prancūzijos valdžia užtikrintų mūsų oficialių institucijų tinkamą apsaugą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atverti humanitarinius koridorius į Rusiją ir Baltarusiją nuo bombardavimų bėgantiems ukrainiečiams, pirmadienį pareiškė prezidentūra, paneigdama rusų pareigūnų paskelbtą informaciją.    Maskva apie atveriamus kelius evakuotis gyventojams iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ir Sumų paskelbė po V. Putino ir E. Macrono pokalbio telefonu sekmadienį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį oficialiai paskelbė kandidatuosiantis antrai kadencijai per balandį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus. Laiške prancūzams, paskelbtame šalies žiniasklaidos tinklapiuose, E. Macronas pabrėžė: „Vėl siekiu jūsų pasitikėjimo. Esu kandidatas, kuris kartu su jumis sugalvos išskirtinį Prancūzijos ir Europos atsaką į šio šimtmečio iššūkius.

Prancūzija ketvirtadienį „primygtinai“ rekomendavo savo piliečiams išvykti iš Rusijos, jei buvimas toje šalyje „nėra būtinas“. Šis raginimas paskelbtas Maskvai praėjusią savaitę pradėjus invaziją į Ukrainą, dėl kurios buvo uždaryta oro erdvė tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. „Rusijos invazijos Ukrainoje sąlygomis ir galiojant tarptautinėms sankcijomis privalome padidinti mūsų budrumą“, – parašė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje.

Prancūzija antradienį pareiškė, kad Vakarų šalių sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos pradėtos invazijos į Ukrainą, sukels Rusijos ekonomikos „krachą“. „Sukelsime Rusijos ekonomikos krachą“, – sakė finansų ministras Bruno Le Maire'as transliuotojui „Franceinfo“, Prancūzijai, Europos Sąjungai ir kitoms šalims išvakarėse pranešus apie naujas sankcijas Maskvai.

Prancūzija pirmadienį pranešė perkėlusi savo ambasadą Ukrainoje iš sostinės Kijevo į šalies vakaruose esantį Lvivą dėl Rusijos pajėgų įsiveržimo keliamos grėsmės. Sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų, Kanados ir Izraelio sprendimais, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drian‘as (Žanas-Ivas Le Drianas) teigė, jog Prancūzija perkėlė savo diplomatinę atstovybę dėl „rizikų ir pavojų“, su kuriomis susiduria Ukrainos sostinė.

Europos Sąjungai sutarus dėl sankcijų Rusijai, Prancūzijos karinės jūrų pajėgos Lamanšo sąsiauryje perėmė automobilius gabenantį krovininį laivą, plaukusį į Rusijos Sankt Peterburgo uostą prie Baltijos jūros, šeštadienį pranešė pareigūnai. Su Rusijos vėliava plaukiojantį „Baltic Leader“, išplaukusį iš Prancūzijos Ruano miesto, prancūzų pajėgos nulydėjo į Pajūrio Bulonės uostą, naujienų agentūrai AFP nurodė laivybos prefektūra.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Prancūzija dislokuos Rumunijoje 500 savo karių, tarnausiančių NATO pajėgose šioje šalyje, penktadienį paskelbė kariuomenės štabo viršininkas Thierry Burkhardas. „NATO nusprendė pastiprinti savo kontingentą ir pasiųsti labai aiškų strateginio solidarumo ženklą, dislokuoti pajėgų Rumunijoje“, – radijui „Radio France Internationale“ ir transliuotojui „France24“ sakė Th. Burkhardas. „Nusiųsime maždaug 500 vyrų su šarvuotosiomis mašinomis“, – nurodė jis. Pasak Th.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad naudinga palikti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pradėjusiu didelio masto invaziją į Ukrainą, galimybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jos laukia bekompromisis atsakas į sprendimą užpulti Ukrainą, kurį jis pavadino lūžio tašku Europos istorijoje. „Į šį karo aktą atsakysime be silpnumo, ramiai, ryžtingai ir vieningai“, – kreipdamasis į tautiečius pabrėžė E. Macronas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebepripažįsta Ukrainos nepriklausomybės tarptautinės teisės požiūriu.  „Prezidentas V. Putinas savo kalboje (pirmadienį) tam tikra prasme nuneigė Ukrainos suverenitetą“, – sakė jis žurnalistams Berlyne po derybų su Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas atidėjo pranešimą apie savo kandidatūros prezidento rinkimuose iškėlimą, nes dabar visos jo pastangos skirtos spręsti krizę dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą, pranešė televizija BFM, cituodama gerai informuotus šaltinius. „Visą energiją jis skiria planus keičiančios krizės aplink Ukrainą (sureguliavimui). Sunku kelti kandidatūrą, kai prie Europos vartų – karas“, – sakė šaltinis.

Prancūzija, anksčiau pasiūliusi surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą, pirmadienį sakė matanti šansą išspręsti krizę dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų.  „Yra diplomatinės vilties“ ir ją „atgaivino prezidentas“ Emmanuelis Macronas, pasiūlęs JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą, televizijai LCI sakė prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

Prancūzija antradienį pareiškė, kad bet koks Rusijos sprendimas pripažinti du Ukrainos separatistų įkurtus darinius prilygtų atakai prieš šios šalies suverenitetą, nors ir nenaudojant ginklų.

Pietų Prancūzijoje per gaisrą, kilusį po sprogimo, kurio priežastys kol kas nežinomos, pirmadienio naktį žuvo septyni žmonės, tarp jų du vaikai, pranešė prokuratūra. Gyventojai pranešė maždaug 1 val. 30 min. (2 val. 30 min. Lietuvos laiku) girdėję sprogimą. Per jį užsidegė pastatai abiejose gatvės pusėse mažame pajūrio miestelyje San Loran de la Salanke, esančiame už maždaug 15 km nuo Perpinjano miesto.

Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Prancūzija pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) tvirtai rems bloko narę Lietuvą jos prekybos konflikte su Kinija. Prancūzijos prekybos ministras Franckas Riesteris naujienų agentūrai AFP teigė, kad jo kolegos, susitikę Prancūzijos uostamiestyje Marselyje, yra įsitikinę, jog Lietuva tapo Pekino prievartos auka ir ketina paspartinti planus, kurie galėtų suteikti Europai naujų galių kovoti.

Įkvėpti Kanadoje vykstančių protestų prieš koronaviruso suvaržymus, Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais bandė užtverti eismą Paryžiuje. Protestas baigėsi riaušėmis, tačiau šimtai akcijos dalyvių nusiraminti neketina. Automobilių kolona patraukė į Briuselį, kurį planuojama blokuoti rytoj. Paryžiaus policija skelbia, kad bandymams blokuoti sostinės gatves virtus štai tokiais kruvinais susirėmimais, sulaikyta beveik 100 žmonių.

Prancūzija pradeda griausmingą karnavalų sezoną. Didžiulė šventė po metų pertraukos dėl koronaviruso suvaržymų surengta Nicoje. Netrukus karnavalų siautulio laukiama ir kituose Europos miestuose, taip tradiciškai švenčiant artėjantį pavasarį. Nicos karnavalas – didžiausias Prancūzijoje ir vienas didžiausių visame pasaulyje. Šventė miestą drebins ištisas dvi savaites. Kaip įprasta ją atidaro ši spalvinga eisena miesto centre.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė savo kolegai rusui Vladimirui Putinui, kad „nuoširdus dialogas“ nesuderinamas su įtampos tarp Maskvos ir Vakarų šalių eskalavimu, pranešė Eliziejaus rūmai. Tokį pareikšimą per 40 minučių trukusį abiejų lyderių pokalbį E. Macronas padarė, augant susirūpinimui, kad Rusija ruošiasi potencialiam įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą. Vakarai diplomatinėmis priemonėmis siekia atgrasyti V. Putiną nuo invazijos.

Prancūzų laivų inžinieriai meta iššūkį kovai su klimato kaita. Jie sukūrė prototipinį laivą, kuris neišskiria jokių Žemės atmosferą teršiančių emisijų. Prancūzai tikisi, kad jų sukurtas vandeniliu, vėju ir saule varomas laivas – jūrininkystės ateitis. „Energijos stebėtojas“ – pirmasis pasaulyje tik atsinaujinančia energija varomas laivas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį informavo JAV prezidentą Joe Bideną apie šią savaitę įvykusius susitikimus su Rusijos ir Ukrainos lyderiais, pranešė Baltieji rūmai. „Jie aptarė prezidento Macrono pastaruosius susitikimus, – sakoma pranešime. – Jie taip pat kalbėjosi apie tęsiamas diplomatines ir atgrasymo pastangas, vykdomas glaudžiai koordinuojant su mūsų sąjungininkai ir partneriais, atsakant į besitęsiantį Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.

Kremlius trečiadienį pareiškė po Prancūzijos ir Ukrainos lyderių susitikimo Kijeve matantis „teigiamų signalų“ dėl Ukrainos krizės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko antradienį, Europai dedant intensyvias diplomatines pastangas nuogąstavimams dėl galimos rusų invazijos į Ukrainą išsklaidyti.

Europos šalių lyderiai antradienį pažadėjo vieningai siekti užkirsti kelią karui žemyne, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po derybų Maskvoje ir Kijeve pareiškė matantis galimybių mažinti įtampą su Rusija dėl Ukrainos. Atvykęs į Berlyną po dviejų dienų derybų Kijeve ir Maskvoje E. Macronas paragino tęsti „tvirtą dialogą“ su Rusija, nes tai yra vienintelis būdas išsklaidyti būgštavimus, kad Kremlius gali įsiveržti į Ukrainą.

Ką tik Maskvoje ir Kijeve apsilankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyko į Berlyną tartis su Vokietijos ir Lenkijos lyderiais dėl Ukrainos krizės. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pats ką tik sugrįžęs po vizito Vašingtone, kurio metu taip pat dominavo įtampos dėl Ukrainos klausimas, susitikimą su E. Macronu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) surengė siekdamas suvienyti pozicijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pažadėjo rasti kompromisą, Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui per derybas Maskvoje pasiūlius „konkrečių saugumo garantijų“, turinčių įtikinti Kremlių nepulti kaimyninės Ukrainos. E. Macrono vizitas buvo surengtas per intensyvios Vakarų šalių diplomatijos savaitę, Rusijai sutelkus stiprias pajėgas prie savo pietvakarinės sienos, kurios, kaip baiminamasi, gali greitai būti pasiųstos įsiveržti į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas trečiadienį pažadėjo koordinuoti savo atsaką į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, pranešė Baltieji rūmai. Netrukus po to, kai E. Macronas pareiškė, kad gali aplankyti Rusiją ieškoti diplomatinio sprendimo, Prancūzijos lyderis ir J. Bidenas kalbėdami telefonu „patvirtino remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, nurodė Baltieji rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu aptarė įtampą dėl Ukrainos ir susirūpinimą dėl saugumo Europoje, pranešė Kremlius. „Lyderiai išsakė savo požiūrį į situaciją dėl Ukrainos, taip pat klausimus, susijusius su ilgalaikių ir teisiškai privalomų saugumo garantijų suteikimu Rusijai“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Sekmadienį Vengrijoje, Budapešto „MVM Dome“ arenoje vyko dramatiškos 15-ojo Europos vyrų rankinio čempionato mažojo finalo rungtynėse. Jose Danijos rankininkai po pratęsimo 35:32 (13:14, 29:29) palaužė prancūzų pasipriešinimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėdamasis su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi pabrėžė, kad būtina sparčiau siekti pažangos derybose dėl daugiašalio susitarimo Irano branduolinės programos klausimu, sekmadienį pranešė padėjėjai. „Keli mėnesiai po to, kai Vienoje buvo atnaujintos derybos, [E. Macronas] primygtinai akcentavo būtinybę spartinti [pastangas], kad greitai būtų pasiekta apčiuopiamos pažangos“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.

Ginklų barškinimas dėl Ukrainos priverčia JAV vadovaujamą aljansą atsidurti įvykių centre, pažeminant ES. Praėjus vos dvejiems metams po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad NATO yra „mirusi“, Rusijos grasinimai Ukrainai atgaivino NATO, skelbia prestižinis užsienio politikos leidinys „Politico“. Nors ir surūdijęs, bet patikimas Jungtinių Valstijų vadovaujamas gynybos aljansas yra vienintelis Europos saugumo garantas, tad kaip tai pasitarnaus Maskvos dešimt...

Rusijos ir Ukrainos delegacijos trečiadienį veda derybas Paryžiuje, kuriose ieškoma būdų, kaip sumažinti įtampą, išprovokuotą Maskvos sprendimo sutelkti prie sienos su kaimynine valstybe dešimtis tūkstančių karių. Susitikime taip pat dalyvauja aukšto rango diplomatai iš Prancūzijos ir Vokietijos. Derybos rengiamos vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Ukraina.

Prancūzijoje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per parą išaiškinta pusė milijono COVID-19 atvejų, rodo antradienį paskelbti šalies sveikatos apsaugos tarnybų duomenys. Per ankstesnę parą Prancūzijoje užregistruota daugiau kaip 501 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nuo COVID-19 mirė 364 žmonės. Per tas pačias 24 valandas stiprinamąją skiepų nuo COVID-19 dozę šalyje gavo daugiau kaip 312 tūkst. žmonių.

Prancūzų gynybos ministrė Florence Parly per pokalbį telefonu su Estijos gynybos ministru Kalle Laanetu patvirtino visišką Prancūzijos įsipareigojimą stiprinti Baltijos valstybėse regiono gynybą NATO priešakinių kovinių pajėgų (eFP) struktūroje. Pirmadienį vakare įvykusio pokalbio metu F. Parly pažymėjo, kad Prancūzijai NATO atgrasymo funkcijos stiprinimas Estijoje yra prioritetinis ilgalaikis indėlis į kolektyvinę gynybą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas sako, kad Paryžius stengsis pagreitinti Europos Sąjungos (ES) atsaką į Kinijos spaudimą Lietuvai dėl gilėjančių ryšių su Taivanu. Europos Komisija šiuo metu rengia vadinamąją kovos su prievartos veiksmais priemonę (angl. EU anti-coercion instrument), ja norima suteikti daugiau svertų ES ginčuose dėl prekybos.

Prancūzijos policija trečiadienį sulaikė vyrą, įtariamą irakiečių kilmės britų šeimos išžudymo 2012 metais atokiame Alpių regione byloje, paskelbė prokurorai. Tai retas įvykis vienoje garsiausių neišspręstų Prancūzijos bylų. Areštas sudarys sąlygas tyrėjams vykdyti kratas ir patikrinti šio asmens judėjimą tuo metu, kai 2012-ųjų rugsėjo 5-ąją buvo nužudyti trys al Hilli šeimos nariai ir pro šalį važiavęs dviratininkas, nurodė Ansi prokuratūra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino organizuoti naują viršūnių susitikimą su Prancūzija, Vokietija ir Rusija, siekiant išspręsti konfliktą, atsidūrusį Vakarų ir Rusijos šios savaitės intensyvių derybų centre. „Laikas realiai susitarti dėl konflikto pabaigos ir mes pasirengę priimti būtinus sprendimus per naują šių keturių šalių lyderių susitikimą“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime, paskelbtame po pirmadienį įvykusio jo susitikimo su Europos diplomatais.

Didžiausią sergamumą COVID-19 liga Europos Sąjungoje fiksuojančiame Kipre aptikta ją sukeliančio viruso SARS-CoV-2 delta ir omikron padermių kombinacija, sekmadienį skelbia Prancūzijos leidinys „Le Figaro“. „Jau yra kombinuoto užsikrėtimo omikron ir delta atmainomis atvejų, ir mes aptikome šią padermę, kuri yra šių dviejų atmainų derinys“, – leidinys cituoja Kipro universiteto biologijos profesorių Leondiosą Kostrikį.

Visoje Prancūzijoje daugiau nei 100 tūkst. žmonių šeštadienį protestavo prieš vyriausybės planus įvesti dar griežtesnius suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo juos visus "pasiųsti". Anksčiau šią savaitę E. Macronas interviu laikraščiui „Le Parisien“, pavartodamas prancūzišką veiksmažodį „emmerder“, kilusį iš žodžio „merde“ (mėšlas) ir prancūzų kalboje laikomą vulgariu žargonizmu, įspėjo, kad darys spaudim...

Europos Sąjungos dialogas su Rusija yra būtinas ir šis procesas neturėtų būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Esu įsitikinęs, kad ES reikia dialogo su Rusija. Pats dialogo faktas nereiškia, kad daromos nuolaidos“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį paragino nutraukti smurtą, šią savaitę prasiveržusį per masinius protestus Kazachstane. „Piliečių teisės ir saugumas yra esminiai ir turi būti užtikrinti. Raginu nutraukti smurtą ir laikytis santūrumo. ES yra pasirengusi padėti, kuo tik gali“, – Paryžiuje žurnalistams sakė L. von der Leyen. Su ją susitikęs E. Macronas pareiškė visiškai pritariantis jos pozicijai.