prancūzija

Prancūzijos automobilių gamintojas „Renault“ pardavė savo gamybos aktyvus Rusijoje šios šalies vyriausybei, pirmadienį pranešė abi šalys. „Renault“ valdė 67,7 proc. didžiausios Rusijoje automobilių gamintojos „AvtoVAZ“ akcijų, taip pat turėjo savo automobilių surinkimo įmonę Maskvoje, tačiau patirdamas spaudimą dėl Kremliaus karinės intervencijos į Ukrainą nusprendė pasitraukti iš Rusijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. „Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, –  Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Prancūzija iškėlė bylą Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo – prezidentui Ahmedui Nasserui al Raisi iš Jungtinių Arabų Emyratų dėl kaltinimų kankinimu ir savavališku kalinimu, kuriuos pateikė du toje šalyje sulaikyti britai, trečiadienį pranešė tyrimui artimas šaltinis.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę. Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pasveikino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iškeltą idėją sukurti platesnę politinę Europos demokratinių valstybių bendruomenę, apimančią ir Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę. „Noriu tiesiai šviesiai pasakyti, kad šis pasiūlymas labai įdomus“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų. „Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“ „Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė prie bloko sukurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę. „Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusios savaitės pabaigoje paragino atgaivinti naujo dujotiekio, kuris sujungtų Ispaniją ir Prancūziją, projektą ir pavadino šią jungtį ypatingai svarbiu elementu siekiant mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos. „Dabar visa Europa sutinka, kad mes privalome mažinti savo priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro“, – pareiškė ji Barselonoje.

Antrajai kadencijai inauguruotas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Savo inugauracijos kalboje jis ragino neeskaluoti Ukrainos invazijos ir prancūzams pažadėjo kovoti su nelygybe. Tiesa, pati ceremonija gana kukli – E. Macronas atsisakė iškilmingos procesijos Eliziejaus laukais ir kitų pompastiškų elementų. Kaip atrodė inauguracija – reportaže.

Emmanuelis Macronas šeštadienį buvo inauguruotas naujai kadencijai Prancūzijos prezidento poste. Per ceremoniją Eliziejaus rūmuose Konstitucinės Tarybos vadovas Laurent'as Fabiusas patvirtino E. Macroną balandį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju ir pasirašė oficialų dokumentą.

Ginkluota gauja ketvirtadienį vidury baltos dienos apiplėšė mados namų „Chanel“ laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių butiką šalia Vandomo aikštės Paryžiaus centre, pranešė policija naujienų agentūrai AFP. Per apiplėšimą niekas nenukentėjo. Plėšikų grobio vertė kol kas nežinoma.  Policija nurodė, kad mažiausiai vienas iš keturių kaukėtų ir šalmus dėvėjusių plėšikų turėjo automatą. Tuo metu viena liudininkė sakė, kad kiti plėšikai taip pat buvo ginkluoti automatais.

Su Vladimiru Putinu pasikalbėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina Rusiją vykdyti savo, kaip Saugumo Tarybos narės pareigas ir nutraukti agresiją Ukrainoje. Rusijos ir Prancūzijos prezidentai telefonu kalbėjosi antradienį. Pranešama, kad pokalbis truko dvi valandas.

Prancūzijoje dėl vieno didžiausių per daugelį metų paukščių gripo protrūkių nuo lapkričio buvo paskersta rekordiškai daug – net 16 mln. – vištų, ančių ir kitų naminių paukščių, pranešė šalies žemės ūkio ministerija. Nuo 2015 metų šalis susidūrė su keliomis paukščių gripo epidemijomis, tačiau jos daugiausia siautėjo šalies pietvakariuose, kur auginamos antys pelningai kepenėlių paštetų gamybai.

Viduržemio jūroje nuskendęs vyno krovinį gabenęs senovinis prekybos laivas, kurio liekanos gulėjo dugne netrikdomos ilgiau kaip 2 000 metų, galiausiai buvo aptiktos archeologų, bet vėliau – apgadintos ir išgrobstytos, trečiadienį pranešė Prancūzijos tarnybos. Laivas, gavęs sąlyginį pavadinimą „Fort Royal 1“, netoli Kanų miesto Prancūzijos Rivjeroje veikiausiai nuskendo II šimtmetyje prieš mūsų erą. Šios liekanos buvo aptiktos 2017 metais.

JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad pirmadienį pasikalbės su perrinktu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, nors pirmasis bandymas susisiekti nepavyko, nes prancūzų lyderis buvo išvykęs švęsti rinkimų pergalės. „Mėginau su juo pasikalbėti praeitą naktį. Kalbėjausi su jo darbuotojais; jis buvo prie Eiffelio (Eifelio) bokšto ir gerai leido laiką, – žurnalistams sakė J. Bidenas. – Pasikalbėsiu su juo šiandien.

Visos Europos dėmesį prikaustę Prancūzijos prezidento rinkimai baigėsi – antrajai kadencijai išrinktas Emmanuelis Makronas leido civilizuotam pasauliui lengviau atsikvėpti. Su šia pergale šalies vadovą sveikino Vakarų pasaulio lyderiai – esą rinkėjai pasiuntė aiškią pasitikėjimo Europa žinią. O pralaimėjusi euroskeptikė ir Putino sąjungininkė Marine Le Pen pareiškė, kad iš politikos niekur nesitraukia ir ruošiasi šalies parlamento rinkimams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, įveikęs Marine Le Pen, sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste. Tačiau, anot politologo Lino Kojalos, Prancūzijos politinę ateitį lems parlamento rinkimai, kuriuose gali triumfuoti Macronui nepalankios politinės jėgos.

Prancūzijai vėl perrinkus Emmanuelį Macroną į prezidentus, vis daugiau žmonių domisi, kas slypi jo asmeniniame gyvenime. Dažna diskusijų tema būna ir pirmoji Prancūzijos ponia, prezidento žmona Brigitte Macron. Pasirodo, kad pirmoji Prancūzijos ponia yra 24 metais vyresnė už savo vyrą, su kuriuo susipažino būdama vidurinės mokyklos mokytoja.

Užsitikrinęs dar penkerius metus Prancūzijos prezidento poste Emmanuelis Macronas ketina iškart grįžti prie vidaus ir užsienio politikos darbų, bet netrukus jo laukia itin svarbūs parlamento rinkimai, ir juose jam gali būti sunku išsaugoti savo daugumą. Naujienų agentūra AP apžvelgia, kas dabar laukia E. Macrono. Inauguracijos ceremonija Konstitucinė Taryba trečiadienį turi paskelbti oficialius prezidento rinkimų rezultatus. Tą pačią dieną E. Macronas surengs ministrų kabineto posėdį.

Paryžiaus centre policininkai atidengė ugnį į jų link lėkusį automobilį ir nušovė du jame buvusius žmones, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis policijoje, praėjus vos kelioms valandoms po Emmanuelio Macrono pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose. Transporto priemonė kiek po vidurnakčio važiavo Paryžiaus Naujuoju tiltu, bet atsisakė sustoti prie policijos patikros posto. Automobiliui lekiant pareigūnų link, šie pradėjo šaudyti, sakė minėtas šaltinis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, paskambinusiu Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad pasveikintų jį su perrinkimu antrai kadencijai, pranešė Berlynas. „Federalinis kancleris ir prezidentas patvirtino savo ketinimą tęsti artimus ir pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Vokietijos ir Prancūzijos, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, tokius kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime.

Europos ir pasaulio lyderiai suskubo sveikinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono su jo prognozuojamu perrinkimu ir kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pralaimėjimu sekmadienio rinkimuose. Europos Sąjunga „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę Marine Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę. Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės. „Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen gyrė savo pasirodymą per sekmadienį įvykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą kaip „tviskančią pergalę“, nors prognozės rodo, kad ji pralaimėjo dabartiniam valstybės vadovui Emmanueliui Macronui. 53 metų M. Le Pen pažadėjo „tęsti“ savo politinę karjerą ir žadėjo „niekada neapleisti“ Prancūzijos, kai tyrimai parodė, jog ji pralaimi, surinkusi apie 42 proc. balsų, o E. Macronui prognozuojama apie 58 procentus.

Italijos premjeras Mario Draghi pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną , kai prognozės parodė, jog jis sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją. „Emmanuelio Macrono pergalė per Prancūzijos prezidento rinkimus yra puiki naujiena visai Europai“, – sakoma italų lyderio pranešime. Prancūzija ir Italija su partnerėmis statys „stipresnę, teisingesnę Europą, galinčią veikti nepriklausomai ir nugalėti didelius mūsų laikų iššūkius, pradedant karu Ukrainoje“, sakė M. Draghi.

Rinkimų prognozėms parodžius, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen. „Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O. Scholzas.

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją. „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Balsavusiųjų apklausoms skelbiant Emannuelio Macrono pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda jį pasveikino laimėjus rinkimus. „Mielas drauge E. Macronai, sveikinu laimėjus prezidentines lenktynes. Linkiu stiprybės ir drąsos vadovauti Prancūzijai šiais visai Europai iššūkių kupinais laikais“, – sekmadienį „Twitter“ paskyroje teigė prezidentas. G. Nausėda pridūrė besitikintis toliau kartu stiprinti Europos Sąjungą, NATO ir ginti demokratines vertybes.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai. E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Prancūzijoje beveik dešimtmetį gyvenanti klaipėdietė Dominyka Idzelytė-Brunelle pasakoja, kad grįžti atgal artimiausiu metu į Lietuvą neketina, kadangi šiuo metu jaučiasi itin laiminga, o ir planų ateičiai turi iki kaklo. Apie tai, kaip atsidūrė Prancūzijoje ir kodėl meilės miestą Paryžių iškeitė į ramų bažnytkaimį bei kas pastūmėjo pradėti kurti sūrius, sužinosite jau šį vakarą, 17.15 val.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino Prancūzijos rinkėjus palaikyti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną šį savaitgalį vyksiančiuose rinkimuose ir apkaltino jo kraštutinių dešiniųjų oponentės Marine Le Pen partiją korupcija ir ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Suprantu situacijos ironiją: rusas politinis kalinys kreipiasi į Prancūzijos rinkėjus.

Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnyba apkaltino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir jos bendražygius pasisavinus apie 600 tūkst. eurų per savo darbo Europos Parlamente laikotarpį, šeštadienį pranešė prancūzų portalas „Mediapart“, remdamasis nauja ataskaita. Šie kaltinimai nuskambėjo likus savaitei iki lemiamos M. Le Pen kovos antrajame rinkimų rate su perrinkimo siekiančiu prezidentu Emmanueliu Macronu.

Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną. Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.

Prancūzijos prezidento rinkimai toliau kaitina aistras. Emanuelis Makronas ir ultradešiniųjų atstovė Marine Le Pen kausis antrąjame rinkimų ture. Dėl skirtingų kandidatų vizijų prancūzai juos praminė kova tarp gėrio ir blogio. Pirmajame ture pirmauja Makronas, tiesa, labai maža persvara – vos kiek daugiau nei 4 procentais rinkėjų balsų. Laukdami antrojo rinkimų turo, susiskaldę ne tik paprasti prancūzai – į kitą turą nepatekę kandidatai pasidalijo favoritais ir ėmė už juos agituoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus. Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.

Prancūzija sekmadienį balsuoja pirmajame prezidento rinkimų ture, po kurio, kaip prognozuojama, antrajame ture vėl susirungs dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Rinkimų apylinkės Žemyninėje Prancūzijoje duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 18 val. (21 val. Lietuvos) laiku.

Prancūzijos policija penktadienį evakavo Tulūzos katedrą po to, kai per rytines mišias vidun įėjęs vyras paliko paketą su, kaip įtariama, savadarbiu sprogmeniu, bet jis nesprogo, pranešė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas. Paketas, kuriame rastas „savadarbis sprogstamasis įtaisas“, neturėjęs detonatoriaus, buvo saugiai neutralizuotas, pareiškime nurodė G. Darmaninas. Vėliau buvo atšauktas perspėjimas, kuriuo žmonėms buvo patariama vengti Tulūzos centro, tviteryje parašė ministras.

Lenkija penktadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, šalies prezidentui Emmanueliui Macronui pavadinus Lenkijos premjerą „kraštutinių dešiniųjų antisemitu, draudžiančiu LGBT žmones“. „Dėl Prancūzijos prezidento teiginių interviu [laikraščiui] „Le Parisien“ užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau nusprendė iškviesti Prancūzijos ambasadorių“, – tviteryje paskelbė lenkų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukaszas Jasina.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad koordinuodama veiksmus su kitomis Europos šalimis po Maskvos invazijos į Ukrainą išsiunčia 35 Rusijos diplomatus. „Šį vakarą Prancūzija nusprendė išsiųsti tam tikrą skaičių Prancūzijoje dirbančių Rusijos diplomatinį statusą turinčių darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Ministerijos šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą su Prancūzija saugumo ir gynybos srityse, penktadienį pranešė ministerija. Balandžio 1 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniuje su darbo vizitu besilankančiu Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yves‘u Le Drianu, rašoma pranešime.  „Vertiname Prancūzijos indėlį, stiprinant viso regiono saugumą.

Vilniuje penktadienį viešintis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean'as-Yves'as Le Drianas pareiškė suprantantis Lietuvos nerimą Rusijai užpuolus Ukrainą, bet paragino rasti bendrą požiūrį dėl papildomų pajėgų regione.

Prancūzija galėtų imtis lyderystės suteikiant Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos (ES) nares statusą,  penktadienį Vilniuje susitikęs su Prancūzijos užsienio reikalų ministru sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant – suteikiant šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

Su Prancūzijos parlamento atstovais susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog stiprinant NATO rytinį pakraštį Lietuva tikisi šios šalies lyderystės, trečiadienį pranešė ministerija. „Rusijos agresija prieš Ukrainą kardinaliai pakeitė mūsų regiono saugumo architektūrą. Tai turi būti lūžio taškas Rusijos keliamų grėsmių suvokime. Tikimės Prancūzijos politinės ir karinės lyderystės stiprinant NATO rytinį pakraštį.

Prancūzijos teisėjai nurodė „Google“ perrašyti sutartis, kurias ji taiko programų kūrėjams, pareigūnams pareiškus, kad įmonė „taiko mokesčių tarifus“ startuoliams. JAV technologijų milžinei buvo skirta 2 mln. eurų bauda už piktnaudžiavimą komercine praktika bei nurodyta pakeisti septynias sutarčių sąlygas, teigiama pirmadienį paskelbtame Paryžiaus komercinio teismo nuosprendyje, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Gyvenimas 18 amžiaus dvare Prancūzijos kaime, su besidriekiančiais vynuogynų laukais šiandien jau tapo vilnietės Irmos Lazickienės kasdienybe. Niekuomet nė nepagalvojusi apie gyvenimą kur kitur, nei Lietuvoje, moteris pasimatavo ne vieną šalį, kol galiausiai gyvenimo vėjai nunešė į romantiškąją Prancūziją.