petro porošenka

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) jau antrąkart šiais metais lankysis Rusijos pašonėje, siekdamas užtikrinti Rytų Europos šalis, jog Amerika kartu su sąjungininkėmis tvirtai vykdys įsipareigojimus ginti jų saugumą, tačiau jo vizitą gali temdyti Vakarų valstybių neįgalumas sustabdyti Rusijos agresijos Ukrainoje.

Žiniasklaida savo pranešimuose ištraukė iš konteksto Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, jog jo pajėgos galėtų per dvi savaites užimti Kijevą, valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo vieną Kremliaus užsienio politikos padėjėją. „Tai buvo ištraukta iš konteksto, o reikšmė buvo visiškai kitokia“, – agentūra citavo padėjėją Jurijų Ušakovą.

 Ukraina tikisi įgyti pagrindinės JAV sąjungininkės statusą tarp šalių, kurios nėra NATO narės, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (SNBO). „Mūsų valstybė tikisi JAV pagalbos, įskaitant specialaus pagrindinės sąjungininkės tarp ne NATO šalių statuso suteikimą“, – sakė SNBO sekretoriaus pavaduotojas Mychaila Kovalis.

Kijeve ketvirtadienį prasidėjo skubai surengtas Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdis apie padėtį Donecko baseine. Posėdžiui pirmininkauja prezidentas Petro Porošenka, pranešė „Interfax“ reporteris. Anksčiau ketvirtadienį prezidentas sakė, kad dėl padėties paaštrėjimo Donecko srityje atšaukė savo darbo vizitą į Turkiją ir vėliau ketvirtadienį sušauks NSG tarybą. Ukrainos lyderi ragino tautiečius nepasiduoti panikai, kai į šalį įsibrovė rusų kariai.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba ketvirtadienį pranešė, kad pietrytinį pasienio miestą Novoazovską ir kitas to regiono teritorijas užėmė Rusijos pajėgos kartu su prorusiškais sukilėliais, pradėjusiais didelį kontrpuolimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, kad Maskva pasiųs humanitarinės pagalbos krovinį į konflikto krečiamą rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus vėliava ir bendradarbiaudama su Kijevu, trečiadienį nurodė Kremliaus atstovas.

Derybos tarp Rusijos ir Ukrainos lyderių trečiadienį veikiausiai neatnešė didelio proveržio, siekiant užbaigti negailestingas kautynes rytų Ukrainos, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nesureikšmino savo karių įsibrovimo į kaimyninę šalį. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir V.Putinas susitiko Minske prie keturių akių po derybų maratono, kuriame dalyvavo aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad krizės Ukrainoje neįmanoma išspręsti plečiant karinius veiksmus arba nepradėjus dialogo su rusakalbių Ukrainos rytinių regionų atstovais. „Mes pasirengę apsikeisti nuomonėmis apie susiklosčiusią Ukrainoje įtemptą krizinę padėtį, kurią, esame įsitikinę, negalima išspręsti jėgos scenarijaus eskalavimu, neatsižvelgus į esminius pietryčių regionų interesus be taikaus dialogo su jų atstovais“, – nurodė V.Putinas.

 Europa turėtų užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu jį nutrauktų Rusija, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris) antradienį sakė duodamas interviu vienam laikraščiui prieš prasidedant svarbioms deryboms dėl tą šalį krečiančios krizės. „Iškilus būtinybei, turi tapti įmanoma nukreipti dujas iš ES šalių į Ukrainą“, - G.Oettingeris sakė Vokietijos dienraščiui "Bild". „Saugyklos šiuo metu yra maždaug pusiau pripildytos.

Ukraina antradienį pareiškė, kad grupė Rusijos karių, paimtų į nelaisvę, kai jie įžengė į Ukrainos teritoriją, vykdė „ypatingą užduotį“. Šis pranešimas akivaizdžiai kertasi su Rusijos žiniasklaidos pranešimu, kuriame cituojamas šaltinis Gynybos ministerijoje sakė, tie kariai į Ukrainą pateko „per klaidą“. „Tai buvo ne klaida – jie vykdė ypatingą užduotį“, – Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.

 Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga šalies prezidentas Petro Porošenka padėjo gėlių prie Kijevo didžiojo kunigaikščio Vladimiro (Volodymyro), poeto Taraso Ševčenkos, Centrinės Rados pirmininko Mychailo Hruševskio paminklų ir Dangaus šimtinės didvyrių kryžiaus. Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, gėlių prie Šv.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ordinu „Už narsą“ („Za mužnistj“) apdovanojo ukrainiečių pilotę Nadeždą Savčenko, kuri tebėra areštuota Rusijoje. „Apdovanojau Nadeždą Savčenko III laipsnio ordinu „Už narsą“. Nadežda, mes nenurimsime, kol tavęs neišvaduosime“, – sekmadienį savo paskyroje „Twitter“ parašė prezidentas. 31 metų pilotė N.Savčenko kovojo Rytų Ukrainoje kaip savanoriško bataliono „Aidar“ narė ir birželio mėnesį netoli Sčastjės miesto Luhansko srityje pateko į separatistų nelaisvę.

 Raginimai pasinaudoti Vokietijos federalizacijos patirtimi keičiant Ukrainos valstybės struktūrą yra klaidinantys, šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Vokietija pasisako už decentralizaciją. Tačiau esama tam tikrų sunkumų: jeigu kalbame apie Vokietijos federalizaciją, Ukrainoje tai suprantama kitaip – ir tai gali pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui“, – ji sakė per bendrą spaudos konferenciją Kijeve su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikisi, kad Europos Sąjunga suteiks Ukrainai donorinę pagalbą, pusės milijardo eurų, Donecko baseino atkūrimui. Šia tema šeštadienį buvo kalbėta su į Kijevą atvykusią Vokietijos kanclere Angela Merkel, sakė per spaudos konferenciją P.Porošenka. „Norėčiau padėkoti poniai Merkel už tuos sprendimus, kuriuos mes šiandien aptarėme, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį padėkojo Kijeve viešinčiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel už jo šalies žmonių palaikymą, pabrėždamas, kad per pastaruosius du mėnesius jie bendravo daugiau negu 20 kartų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį atvyko į Kijevą svarbių derybų su Ukrainos vakarietiška vadovybe tartis, kaip nutraukti kraujo liejimą šalies rytuose. Per vienos dienos vizitą A.Merkel susitiks su prezidentu Petro Porošenka, ministru pirmininku Arsenijumi Jaceniuku, kai kurių Ukrainos miestų merais. Kijevo kariškių ir prorusiškų separatistų kovos nuo balandžio Ukrainos rytuose nusinešė daugiau kaip 2200 gyvybių.

LRT.lt Dabartiniai įvykiai turėtų pakeisti Vakarų mąstymą, ir jie turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, suteikiant pagalbą Ukrainai. Taip interviu LRT.lt teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tikrai turime galimybių panaudoti daugiau spaudimo priemonių. Mes privalome tai daryti, nes kito kelio nėra“, – įsitikinęs jis. L. Linkevičiaus nuomone, reikėtų imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu. „Jei kalbame apie ekonomines sankcijas, jos toli gražu dar neišsemtos.

  Su Ukrainos prezidentu Kijeve penktadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius provokacija ir šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu pavadino Rusijos konvojaus įvažiavimą į Ukrainą, tačiau sakė išgirdęs, kad ukrainiečiai neketina eskaluoti situacijos ir sunkvežimių kolonos neatakuos.   „Ukrainiečiai tikrai neketina eskaluoti situacijos ir neatakuos tos kolonos, bet visa tai vertintina kaip šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka gali paskelbti apie parlamento paleidimą ateinantį sekmadienį, pranešė ketvirtadienį prezidento atstovas Sviatoslavas Ceholka. Sprendimas bus priimtas, remiantis konstitucija, nurodė jis socialiniame tinkle „Twitter“. „Porošenka apie AR (Aukščiausiosios Rados) paleidimą: sprendimas bus priimtas tada, kai įsigalios konstituciniai pagrindai, o jų laikas sueina Nepriklausomybės dieną“, – parašė jis savo tinklaraštyje.

Vašingtonas penktadienį paragino Maskvą užbaigti savo „kraštutinai pavojingus ir provokacinius“ veiksmus Ukrainoje po to, kai Kijevas pranešė sunaikinęs dalį į šalies teritoriją įvažiavusios Rusijos karinės kolonos. JAV nacionalinės saugumo tarybos atstovė spaudai Caitlin Hayden (Keitlin Haiden) perspėjo, jog „Rusijos pastarųjų savaičių veiklos, skirtos destabilizuoti Ukrainą, eskalavimas yra "kraštutinai pavojingas ir provokacinis.

  Ukrainos parlamentas ketvirtadienį atmetė premjero Arsenijaus Jaceniuko prašymą atsistatydinti – po to, kai priėmė teisės aktą, kuris, kaip teigė vyriausybės vadovas, yra būtinas, kad būtų padidintas finansavimas ginkluotosioms pajėgoms ir šalis išvengtų bankroto.   A.Jaceniukas atsistatydinimo prašymą pateikė praėjusią savaitę, kai Aukščiausiosios Rados deputatai per pirmąjį svarstymą neparėmė jo pasiūlytų biudžeto pataisų.

Vokietija ir Rusija slaptai planuoja, kaip išspręsti Ukrainos krizę, rašo independent.co.uk. Esą tariamasi, kad situacija Ukrainos pasienyje turėtų būti stabilizuota, Rusija turėtų užtikrinti Ukrainos ekonominės situacijos stabilizavimą, pasirašydama naują dujų tiekimo sutartį, o pasaulio bendruomenė savo ruožtu turėtų pripažinti Krymo nepriklausomybę ir aneksiją. Independent.co.

Baltarusija organizuos derybas tarp Ukrainos, Rusijos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų dėl krizės rytų Ukrainoje, trečiadienį pranešė prezidento Aleksandro Lukašenkos biuras.

 Donbaso separatistams pralaimint, Vladimirui Putinui Ukrainoje liks du keliai – pradėti tiesioginę karinę intervenciją, siekiant sustabdyti „brolžudiško pilietinio karo kančias“ arba paskelbti paliaubas, tačiau ir toliau užsiimti Ukrainos silpninimu, kuris sugrąžintų ją į Rusijos gniaužtus.

Australijos prioritetas yra gauti prieigą prie Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos vietos Ukrainoje, o ne įvesti naujas sankcijas Rusijai. Tai trečiadienį pareiškė Vyriausybės vadovas Tony Abbottas (Tonis Abotas). Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė, kad, reaguodamos į Maskvos veiksmus Ukrainoje, įveda jai naujas griežtas sankcijas, nukreiptas prieš svarbius finansų, ginklų ir energetikos sektorius.

Ukraina penktadienį stengėsi išvengti politinės krizės, netikėtai atsistatydinus premjerui. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino parlamentą vadovautis "šaltu protu" ir balsuoti už pasitikėjimą vyriausybe kitą dieną po to, kai premjeras Arsenijus Jaceniukas trenkė durimis, įtūžęs dėl valdančiosios koalicijos subyrėjimo.

Dvi Ukrainos partijos ketvirtadienį pareiškė pasitraukusios iš parlamento daugumos koalicijos, kad prezidentas Petro Porošenka galėtų pradėti Aukščiausiosios Rados rinkimų procedūrą. Politikos lyderiai skundėsi, kad nauji parlamento rinkimai nebuvo surengti po to, kai vasarį buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir kad daugelis jo šalininkų liko Aukščiausioje Radoje bei trikdo jos darbą.

(17.16) Europos Sąjungos (ES) vyriausybės galimus naujus, konkrečius sankcijų Rusijai taikinius aptars ketvirtadienį, o antradienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime jokių sprendimų nebus priimta, sakė diplomatai. ES užsienio reikalų ministrai antradienį susirinko Briuselyje aptarti savo atsako į „Malaysian Airlines“ lėktuvo numušimą Ukrainoje ir galimas naujas sankcijas Maskvai dėl krizės šioje buvusioje sovietinėje respublikoje.

Olandų tyrėjai pirmadienį pradėjo apžiūrą palaikų, surinktų iš Malaizijos lainerio sudužimo vietos Rytų Ukrainoje ir sukrautus į vagonus šaldytuvus traukinyje, stovinčiame prorusiškų sukilėlių kontroliuojamame mieste, Kijevui ir separatistams ginčijantis dėl šių palaikų likimo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministrui Fransui Timmermansui (Fransui Timermansui), kad netoleruos trikdymo tarptautiniams stebėtojams ir kitiems ekspertams dirbti Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos vietoje. P.Porošenkos pranešime sakoma, kad prorusiški sukilėliai vėl trikdo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams dirbti teritorijoje, kurioje yra išsibarsčiusios anksčiau šią savaitę sudužusio lainerio nuolaužos.

(10.32) Dingusio Malaizijos reiso MH370 lėktuvo keleivių artimieji penktadienį kalba, kad kito „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa Ukrainoje nėra atsitiktinumas, ir priduria, kad tai prideda svorio jų griežtai kritikai oro bendrovės atžvilgiu. Reisu MH17 skridęs „Boeing 777-200“ su 298 keleiviais ir įgulos nariais, daugiausia – olandais, ketvirtadienį nukrito konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje.

15 val. 38 min. Ukraina ketvirtadienį perspėjo, kad jos pajėgų puolimas prieš prorusiškus sukilėlius gali trukti dar mėnesį, taip pat atmetė raginimus skelbti paliaubas, telkdama tankus prie dviejų pagrindinių išlikusių kovotojų tvirtovių.

Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Į Lietuvą reabilitacijai atvyks keturi Ukrainos kariai, nukentėję Rytų Ukrainoje, kur kariuomenė vykdo operaciją prieš prorusiškus maištininkus, trečiadienį patvirtino Lietuvos diplomatai. „Kitą savaitę planuojamas keturių Rytų Ukrainoje nukentėjusių Ukrainos karių atvykimas į Lietuvą reabilitacijai“, - BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

(papildyta BNS pranešimu 16 val. 21 min.)  Ukrainos valstybinė aviacijos tarnyba praplėtė skrydžių apribojimo teritoriją, kuri nuo šiol apima visą karinių pajėgų vykdomos operacijos rytinėje šalies dalyje plotą, antradienį pranešė Valstybinės aviacijos vadovas Denisas Antoniukas. Anksčiau civilinės aviacijos lėktuvams buvo draudžiama skraidyti pasienio teritorijoje – 100 kilometrų pasienio ruože, žemesniame nei 7,9 tūkst. metrų aukštyje. D.Antoniukas patikslino, kad minimalaus 7,9 tūkst.

Pasaulio lyderiai suvieniję jėgas stengiasi įtikinti Ukrainos vyriausybę ir prorusiškus separatistus nutraukti jau beveik tris mėnesius trunkančius susirėmimus, kuriems atsinaujinus toliau didėja įtampa Rytų ir Vakarų santykiuose. Šaliai ekonomiškai svarbiose pramoninėse Donecko ir Luhanso srityse pasienyje su Rusija vėl įsiplieskė įnirtingi susirėmimai, kai prezidentas Petro Porošenka nutraukė dešimt dienų trukusias paliaubas, nes sukilėliai jas nuolat pažeidinėjo.

 Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) trečiadienį prieš keturšales derybas pareiškė, kad paliaubos yra viena iš Ukrainos krizės sprendimo sąlygų, Kijevui atnaujinus operaciją prieš prorusiškus separatistus.

Ukrainos pajėgos atnaujino puolimą prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose, kai Vakarų šalių palaikomas Kijevo lyderis atmetė Europos pastangas išsaugoti netvirtas paliaubas, o Rusija dėl šių įvykių išsakė susirūpinimą dėl „sparčiai šlyjančios“ padėties. Atsinaujinus didelėms kautynėms per didžiausią beveik dviejų pastarųjų dešimtmečių saugumo krizę Europoje, imamasi naujų tarptautinių pastangų bent iš dalies suvaldyti padėtį šioje strategiškai svarbioje valstybėje.

12 val. 51 min. Rusija antradienį pareiškė apgailestaujanti dėl Ukrainos sprendimo atnaujinti karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus ir paragino Kijevo partnerius užsienyje liautis naudoti šią šalį kaip pėstininką geopolitiniuose žaidimuose.

Rusija palankiai vertintų paliaubų pratęsimą trims paroms Ukrainos rytuose, bet tai neturėtų būti tik „ultimatumo“ separatistams sudėti ginklus atidėjimas, sakė penktadienį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes tikimės, kad tai reiškia ne ultimatumo atidėjimą trims paroms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje. „Tai, kas šiandien paskelbta, jeigu tai tikrai bus patvirtinta, kad paliaubos pratęstos 72 valandoms, šitą faktą reikia sveikinti“, – sakė S.Lavrovas.

Penktadienį pasirašytos istorinės sutartys su Europos Sąjunga (ES) paskatins Rusijos spaudimą patiriančių Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos pažangą, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sutartis Lietuvos vardu Briuselyje pasirašiusi šalies vadovė teigė, kad labai svarbu, jog kuo greičiau būtų įgyvendintos Asociacijos sutarčių nuostatos - vykdomos reformos, kovojama su korupcija, realiai pradėtų veikti laisvosios rinkos principai, stiprinama įstatymo viršenybė ir demokratizacija.

 Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas penktadienį pareiškė, kad Ukraina susidurs su „rimtomis pasekmėmis“.  Tai jis pareiškė, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Briuselyje pasirašė laisvosios prekybos ir politinio bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga (ES). „Tokio pobūdžio rimto dokumento pasirašymas, žinoma, yra kiekvienos valstybės suvereni teisė“, - sakė G.Karasinas naujienų agentūrai „Intefax“. „Ukrainos ir Moldovos (asociacijos sutarčių su ES)...

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs sudaryti taikos sutartį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuri galėtų padėti užbaigti separatistų sukilimą, krečiantį šią Rytų Europos valstybę. „Esu pasiruošęs sudaryti taiką su bet kuo“, – Vakarų šalių palaikomas P.Porošenka sakė televizijai CNN, kai buvo paklaustas apie galimybę pasirašyti taikos sutartį su Rusijos lyderiu.

Ukraina penktadienį pasirašys didžiulės apimties ekonominį ir prekybinį susitarimą su Europos Sąjunga (ES) - tai 1 200 puslapių dokumentas su daugybe taisyklių, reglamentuojančių pačius įvairiausius klausimus, pradedant kalakutais bei tulpėmis ir baigiant sūriu bei mašinomis. Tačiau tai nėra tik spausdintinis taisyklių rinkinys ekspertams - būtent šis dokumentas išprovokavo revoliuciją, kuri pareikalavo dešimčių ukrainiečių gyvybių ir nuvertė prezidentą.

  JAV ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai didino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ragindami jį padėti provakarietiškam Ukrainos vadovui užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą, artėjant netvirtų paliaubų pabaigos terminui. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį perspėjo, kad gali būti paskelbtos papildomos sankcijos, jeigu Rusija nesiims skubiai mažinti įtampos neramioje rytų Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas trečiadienį pažadėjo, kad Kijevas laikysis vienašališkų paliaubų, nepaisant to, kad prorusiški separatistai numušė Ukrainos kariuomenės sraigtasparnį. „Mes laikomės savo įsipareigojimo, mes laikomės savo vienašališkų paliaubų“, – sakė P.Klimkinas žurnalistams NATO būstinėje po antradienio išpuolio prie Slovjansko, kur buvo nukauti devyni ukrainiečių kariai.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį kone vienbalsiai atšaukė anksčiau šiais metais prezidentui Vladimirui Putinui suteiktą teisę siųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, kurios Vyriausybė stengiasi numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose. Aiškindamas šį žingsnį, kuris buvo atliktas V. Putino iniciatyva, vienas aukšto rango senatorius sakė, kad jis turėtų būti laikomas geros valios aktu, turinčiu skatinti taikos pastangas Ukrainoje.

  Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pirmadienį įspėjo Rusiją, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi įvesti daugiau sankcijų dėl krizės Ukrainoje, jei tai bus būtina.   W.Hague'as tai pareiškė atvykęs į Liuksemburgą dalyvauti Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų pasitarime, kuriame prieš penktadienį numatytą ES lyderių susitikimą ketinama aptarti papildomų sankcijų Rusijai klausimą.