petro porošenka

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir gynybos vadai antradienį turėtų susitikti pasitarti dėl žlungančio taikos susitarimo su prorusiškais sukilėliais, kurie po prieštaringai vertinamų rinkimų prisaikdino savo vadovus. Sekmadienį vykusius rinkimus dviejuose rytiniuose Ukrainos rajonuose palaikė Rusija, tačiau Ukraina, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų vadovas balsavimą pasmerkė.

Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją nebandyti, prisidengiant separatistų įvykdytais rinkimais, įvesti į rytines Luhansko ir Donecko sričių teritorijas papildomų karinių pajėgų. NATO patvirtino turinti informacijos apie Rusijos kariuomenės judėjimą Ukrainos link. Antradienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sukvies šalies Saugumo tarybos posėdį.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

Prancūzija palauks iki ateinančio mėnesio, prieš nuspręsdama, ar perduos Rusijai pirmąjį iš dviejų tai šaliai pastatytų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, antradienį pareiškė gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas). Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) jau kelis mėnesius buvo spaudžiamas Vašingtono ir kitų sąjungininkų nutraukti 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd.

Ukrainos partijos, palaikančios taikos procesą, turintį užbaigti konfliktą šalies rytuose su prorusiškais sukilėliais, aiškiai laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, pirmadienį pareiškė, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad po pirmalaikių parlamento rinkimų bus suformuota proeuropietiška koalicija, kuri Aukščiausioje Radoje turės konstitucinę daugumą. „Aš nesitikiu, o esu absoliučiai įsitikinęs, kad po šių parlamento rinkimų bus praktiškai visiška proeuropietiškos koalicijos konstitucinė dauguma“, - pareiškė jis sekmadienį žurnalistams atidavęs balsą vienoje balsavietėje Kijeve.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį, pirmalaikių parlamento rinkimų dieną, apsilankė vienoje balsavimo apylinkėje rytiniame Kramatorsko mieste, kuris anksčiau buvo vienas iš konflikto su prorusiškais separatistais židinių, pranešė Kijevo vyriausybei pavaldi Donecko srities administracija. Kaip nurodoma Donecko srities administracijos tinklalapyje, šalies vadovas susipažino su balsavimo organizavimu, bet toje apylinkėje nebalsavo.

Korupcija „paralyžiuoja“ Ukrainos ekonomiką, ketvirtadienį sakė prezidentas Petro Porošenka, prieš rinkimus lankydamasis svarbiausiame šalies jūrų uoste. P.Porošenka, kuris kovą su korupciją pavertė savo „Petro Porošenkos bloko“ kampanijos prieš sekmadienį įvyksiančius parlamento rinkimus kertiniu akmeniu, per susitikimą Odesos pramoniniame uoste išbarė teisėsaugos aukšto rango pareigūnus.

Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą. Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, siekdamas sumažinti visuomenės nepasitenkinimą artėjant parlamento rinkimams, antradienį pasirašė įstatymą, leidžiantį už akių teisti nuverstą lyderį Viktorą Janukovyčių dėl nusikaltimų, įvykdytų, kol jis buvo valdžioje.

Ukraina prašo Europos Sąjungos papildomos 2,5 mlrd. JAV dolerių paskolos, šaliai siekiant įveikti konflikto su Rusija pasekmes. Europos Komisijos atstovas Simonas O'Connoras (Saimonas Okonoras) antradienį pareiškė, kad Kijevo prašymas bus „apsvarstytas TVF ir Ukrainos pareigūnų konsultacijose“. Jis pridūrė, kad ES vykdomoji institucija „ir toliau yra pasiryžusi paremti Ukrainą, kaip numatyta ankstesniuose įsipareigojimuose“. Šis pareiškimas nuskambėjo antradienį, ES, Ukrainos ir Rusijos energeti...

 Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) antradienį pradėjo itin svarbias derybas, turinčias išspręsti įnirtingą ginčą dėl kainų ir išsklaidyti nuogąstavimus, kad Maskva gali nutraukti gyvybiškai būtinų energetikos išteklių tiekimą Europai ateinančią žiemą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Ukrainos sąjungininkes padėti karo nualintai šaliai apmokėti skolas už Rusijos tiektas dujas, baiminantis dėl dujų tiekimo stabilumo ateinančią žiemą. Rusija ir Ukraina šiuo metu veda derybas, mėgindamos užbaigti ginčą dėl neapmokėtų skolų už dujas ir tolesnio jų tiekimo sąlygų. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ jau kelis mėnesius yra nutraukusi tiekimą kaimyninei šaliai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Ukrainos sąjungininkes padėti karo nualintai šaliai apmokėti skolas už Rusijos tiektas dujas, baiminantis dėl dujų tiekimo stabilumo ateinančią žiemą. Rusija ir Ukraina šiuo metu veda derybas, mėgindamos užbaigti ginčą dėl neapmokėtų skolų už dujas ir tolesnio jų tiekimo sąlygų. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ jau kelis mėnesius yra nutraukusi tiekimą kaimyninei šaliai.

Rusija ir Ukraina penktadienį padarė pažangą spręsdamos ginčą dėl gamtinių dujų tiekimo ateinančią žiemą, tačiau Europos lyderiai pareiškė, kad Maskva turi dar daug daugiau nuveikti, kad sutvirtintų trapias paliaubas ir nutrauktų kautynes rytų Ukrainoje. Susitarimas, kurio detalės neskelbiamos, gali atnaujinti Rusijos dujų tiekimą Ukrainai, nutrauktą nuo birželio, taip pat užtikrinti tiekimą vartotojams prieš padidėjant paklausai šaltuoju metų laiku ir prieš išsenkant atsargoms.

Putino derybos su Ukraina ir ES yra sunkios, sako Kremliaus atstovas spaudai Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos su Ukrainos vadovu ir Europos Sąjungos lyderiais Milane yra sunkios, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Derybos iš tiesų sunkios, yra daug nesutarimų, daug nesupratimo. Vis dėlto jos vyksta, keičiamasi nuomonėmis“, - sakė D.Pekovas žurnalistams.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį į gynybos ministro postą pasiūlė Nacionalinės gvardijos vadą Stepaną Poltoraką. Tai paskelbė prezidentūros tinklalapis. S. Poltorakas pakeistų Valerijų Heletėjų, kuris sekmadienį atsistatydino iš gynybos ministro pareigų po to, kai sulaukė griežtos kritikos dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių kautynėse su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose rugpjūčio pabaigoje.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį paskirs jau ketvirtą gynybos ministrą šiais metais – po to, kai iš posto pašalino ankstesnįjį, artėjant aukšto lygio deryboms su Maskva, kuriose bus tariamasi dėl galimybių užtikrinti taiką prorusiškų separatistų sukilimo krečiamame rytiniame regione. P.Porošenkos oficialiame tinklalapyje nurodoma, kad jis paskirs naują gynybos ministrą po to, kai priėmė dabartinio ministro Valerijaus Heletejaus, paskirto šių metų liepą, atsistatydinimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prognozuoja, kad jo laukia sudėtingos derybos per ateinančią savaitę Milane vyksiantį jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Po šešių dienų Milane įvyks mano susitikimas su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Vladimirovičiumi Putinu. Kartu su Europos šalių lyderiais: Vokietijos kanclere, Italijos premjeru, Didžiosios Britanijos premjeru, Europos Sąjungos lyderiais.

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį patvirtino prieštaringai vertinamą kovos su korupcija įstatymą, pagal kurį iki 1 mln. valstybės tarnautojų gali būtų nedelsiant atleisti dėl numanomų ryšių su ankstesnėmis Sovietų Sąjungos arba prorusiškomis vyriausybėmis. Vadinamasis liustracijos įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į kitų Rytų Europos šalių, išsivadavusių po dešimtmečius trukusio Maskvos dominavo, kai pasibaigė Šaltasis karas, patirtį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad per karinę operaciją žuvo 946 Ukrainos kariai ir savanoriai. „Antiteroristinės operacijos laikotarpiu iš viso žuvo 946 Ukrainos kariai. Tai ir ginkluotosios pajėgos, nacionalinė gvardija, pasieniečiai, UST (Ukrainos saugumo tarnyba) ir savanoriai. O tūkstantis žuvusiųjų prie Ilovaisko – tai Kremliaus melas“, – pasakė jis kalbėdamas I.Franko universitete penktadienį Lvove.

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Netvirtoms paliauboms tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos kariškių pirmadienį iškilo pavojus: pranešta, kad suintensyvėjus kovoms neramiuose Rytų Ukrainos regionuose žuvo 12 karių ir civilių gyventojų. Praėjus savaitei po derybų Baltarusijos sostinėje Minske, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir sunkiosios ginkluotės bei karių atitraukimo nuo fronto linijos, ilgalaikis šio konflikto, kuris jau pareikalavo daugiau kaip 3,2 tūkst.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Donbase nebus jokio taikdariško kontingento. „Nebus jokių taikdariškų kontingentų, nes taikdariškų kontingentų panaudojimo patirtis Padniestrėje ir kituose įšaldytuose konfliktuose atvedė prie to, kad valstybės praranda suverenitetą tai teritorijai“, – pareiškė P.Porošenka per spaudos konferenciją ketvirtadienį Kijeve.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad penkis mėnesius besitęsiančio karo veiksmų šalies rytuose pikas jau baigėsi. „Neturiu abejonių, kad mano taikos planas veikia. – sakė prezidentas, Kijeve pristatydamas „Strategiją 2020“. „Neturiu abejonių, kad pagrindinė, pati pavojingiausia karo dalis jau yra praeityje, ukrainiečių karių didvyriškumo dėka“, - pridūrė jis.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį išleido įsaką, įpareigojantį vyriausybę laikinai uždaryti Ukrainos rytinę sieną su Rusija, siekiant sustabdyti Maskvos „kišimąsi“ į šalies vidaus reikalus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį įspėjo, kad jos šalis turi būti pasirengusi gintis, jei žlugtų taikos planas, kuriuo siekiama nutraukti penkis mėnesius trunkantį konfliktą su prorusiškais separatistais. Šį pareiškimą provakarietiškas prezidentas paskelbė netrukus po to, kai Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos atstovas įspėjo, kad Ukraina neatitrauks savo pajėgų nuo fronto linijos, kol visos šalys nesilaikys ugnies nutraukimo pagal naujojo taikos plano sąlygas.

 Paliaubas tarp Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas vertina skeptiškai - šeštadienį Vilniuje jis pareiškė, jog kol kas tai yra tik žodžiai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsargiai vertina šeštadienį paskelbtas paliaubas tarp Ukrainos valdžios ir prorusiškų separatistų. Ministras sako sveikinantis pastangas stabdyti smurtą, bet perspėjo, kad buferinės demilitarizuotos zonos gali privesti prie dar vieno įšaldyto konflikto.

 Prorusiški Ukrainos separatistai ir Kijevo bei Maskvos atstovai per derybas naktį Baltarusijos sostinėje sutarė imtis papildomų priemonių paliauboms užtikrinti Ukrainos rytuose. Rugsėjo 5 dieną paskelbtų paliaubų pažeidimai, kuriuos, anot Kijevo, skatino Rusijos ginkluotės ir karių siuntimas per skylėtą sieną iš Rusijos, privertė Ukrainos vyriausybės pajėgas palaikyti visišką karinę parengtį.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasiūlė separatistiniams rytams ribotą savivaldą trejiems metams, laikantis su Rusija suderinto taikos plano sąlygų. Oficialiame prezidento tinklalapyje nurodoma, kad P.Porošenka sakė parlamentarams, kad šis jo pasiūlymas būtų dalis platesnio susitarimo su prorusiškais maištininkais. Jis pareiškė, kad šį įstatymo projektą jis pateiks Aukščiausiajai Radai antradienį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pateikė Aukščiausiajai Radai svarstyti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis Ukrainos parlamento oficialiame tinklalapyje paskelbta informacija. Ukraina ir ES birželio 27 dieną Briuselyje pasirašė Asociacijos sutarties ekonominę dalį, kurioje numatyta Ukrainos ekonominė integracija su Bendrija bei plačios laisvosios prekybos zonos sukūrimas.

„Kodėl Anglija nebombarduoja škotų separatistų?“ – „Twitter“ klausia vienas prorusiškų Ukrainos separatistų šalininkas, prie šio klausimo paskelbęs Škotijos vėliavos atvaizdą. Rytų Ukrainos separatistai ir jų šalininkai socialinėje žiniasklaidoje parodijuoja galimą Didžiosios Britanijos subyrėjimą per kitos savaitės referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės ir spaudžia dėl savo pačių kovos už atskirą valstybę.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį sakė, kad parlamentas rugsėjo 16 dieną susirinks ratifikuoti istorinės Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Pasak jo, šio politinio ir prekybinio pakto rafitikavimas, rodantis tolesnį Kijevo traukimąsi iš Rusijos orbitos, bus „istorinis momentas“ Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį informavo, kad Maskva daugumą savo karių, kurie, pasak jo, buvo Rytų Ukrainoje, grąžino į Rusijos teritoriją, tad didėja viltys dėl taikos proceso. Rusija neigia, kad siuntė kokius nors savo karius į Rytų Ukrainą, paremti su Kijevo pajėgomis kovojančių prorusiškų separatistų, nors Ukraina ir Vakarai tvirtina, jog daugybė įrodymų rodo priešingai. Maskva taip pat neigia ginkluojanti separatistus.

 Ukrainos ir prorusiškų separatistų praėjusią savaite patvirtintose taikos kelio gairėse numatyta, kad Ukraina toliau bus suvereni, vieninga valstybė su dabartinėmis savo sienomis, trečiadienį sakė prezidentas Petro Porošenka. Per vyriausybės posėdį, kurį transliavo televizija, prezidentas taip pat sakė, kad sunku išsaugoti paliaubas tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose, nes „teroristai visą laiką mėgina provokuoti“ Kijevo pajėgas.

(10.59) P. Porošenka kitą savaitę siūlys suteikti kai kuriems regionams „specialųjį statusą“ Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė, kad kitą savaitę Aukščiausiajai Radai bus pateiktas įstatymo projektas dėl „specialaus statuso“ suteikimo kai kuriems rajonams rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Kitą savaitę šis įstatymo projektas bus pateiktas Ukrainos Aukščiausiajai Radai“, - sakė prezidentas, trečiadienį kalbėdamas vyriausybės pos...

  Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė naujas sankcijas Maskvai, nors Rusijos ir Ukrainos vadovai patvirtino, kad bus laikomasi paliaubų, kuriomis siekiama užbaigti jau penkis mėnesius trunkantį kruviną konfliktą.   Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, su kuriuo sutarė tęsti dialogą, kad būtų užbaigtas konfliktas Ukrainos rytuose.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasakė, kad neįmanoma laimėti konflikto rytuose vien tik jėga, ir ragino, kad Rusijos pajėgos būtų atitrauktos. „Neįmanoma laimėti konflikto vien tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis lankydamasis Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje, kur, nepaisant paliaubų, kilo sporadiškas susišaudymas tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų maištininkų. „Kuo labiau didinsime spaudimą, tuo daugiau rusų karių bus mūsų teritorijoje“, – sakė prezidentas.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apsilankė Mariupolio uostamiestyje Ukrainos rytuose, demonstruodamas solidarumą su sunkumų kamuojamais vietos gyventojais ir pažadėdamas juos ginti nuo prorusiškų separatistų, kurie priartėjo prie miesto praėjusią savaitę, prieš tai, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas. „Tai mūsų žemė ir mes jos niekam neatiduosim. Šlovė Ukrainai!“, – parašė jis savo paskyroje tinkle „Twitter“. Atvykęs į 500 tūkst.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva „asimetriškai“ reaguos į bet kokias naujas sankcijas, neatmetant galimybės įvesti apribojimus skrydžiams Rusijos oro erdvėje, jei jos Vakarų partnerės toliau neatsispirs „pagundai naudoti jėgą tarptautiniuose reikaluose“. Pirmadienį paskelbtame interviu Rusijos dienraščiui „Vedomosti“ D.Medvedevas sakė: „Jei bus sankcijos, susijusios su energetika, tolesni suvaržymai mūsų finansų sektoriui, būsime priversti reaguoti asimetriškai.

 Ukraina penktadienį ketina pasirašyti Kremliaus palaikomą paliaubų susitarimą su prorusiškais sukilėliais, kuris gali sustabdyti jau beveik penkis mėnesius vykstantį kraujo liejimą, tačiau nesėkmė taikos procese gali lemti naujas Vakarų šalių sankcijas Rusijai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad penktadienį nurodys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nutraukti kovas su prorusiškais separatistais, atverdamas kelią galimybei pradėti taikos plano įgyvendinimą savo šalyje. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose ketvirtadienį Velse jis pridūrė, kad paliaubos priklauso nuo penktadienį Minske numatomo Ukrainos, Rusijos ir ESBO pasiuntinių susitikimo. „Rytoj 14 val.

Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl numanomos Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos. Planai dislokuoti tūkstančius NATO karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje turi padrąsinti Aljanso šalis tame regione, tačiau toks žingsnis supykdytų Maskvą, nes jis kirstųsi su svarbiu NATO ir Rusijos susitarimu.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį išreiškė viltį, kad taikos procesas dėl neramaus rytinio jo šalies regiono prasidės penktadienį, Baltarusijos sostinėje Minske, ir paragino politikus paremti šias derybas. „Labai tikiuosi, kad penktadienį Minske taikos procesas pagaliau prasidės“, – sakoma P.Porošenkos pareiškime. „Ukrainos žmonės visiškai pritaria (taikai), o politikai nori žaisti karą. Noriu pasakyti, kad to neleisiu“, – pridūrė jis.

 Ukraina trečiadienį pranešė, kad šalies prezidentas Petro Porošenka sutarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl žingsnių siekiant „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais separatistais. Tuo tarpu Kremlius paneigė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, sukeldamas sumišimą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino prorusiškus sukilėlius rytinėje Ukrainoje „sustabdyti puolimą“, o Ukrainos kariuomenę – išvesti savo karius iš regiono. Pasak V.Putino, norint nutraukti kraujo praliejimą ir stabilizuoti padėtį Ukrainos pietryčiuose, abi konflikto šalys privalo suderinti ir įvykdyti virtinę veiksmų.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Šį rytą pasirodė žinutės, jog Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje. Iškart po šio pranešimo finansų rinkos Europoje šoko aukštyn, tiesa, dėl detalių trūkumo yra per anksti skelbti konflikto pabaigą.

Garsūs artilerijos sviedinių sprogimai trečiadienį griaudėjo Ukrainos rytinio Donecko miesto rytiniame pakraštyje, o tas apšaudymas prasidėjo tuojau po to, kai Kijevas ir Maskva pareiškė susitarę dėl žingsnių, turinčių sustabdyti smurtą. Donecke esantis vienas naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas sakė, kad sprogimai girdėjosi į šiaurės vakarus nuo miesto, kuriame prieš prasidedant konfliktui rytų Ukrainoje gyveno beveik milijonas žmonių.