petro porošenka

Rusijos Dūmoje siūloma „kreiptis“ į šios šalies gynybos ministrą Sergejų Šoigu su prašymu įvesti rusų „taikdarius“ į Donbasą. Tokią iniciatyvą pasiūlė Vladimiro Žirinovskio partijos LDPR atstovas Romanas Chudiakovas, praneša „RIA Novosti“. „DLR ir LNR (Rusijos statytinių paskelbtos „liaudies respublikos“ Ukrainoje) jau prašė Rusijos pagalbos.

Artimiausiu metu Ukrainos saugumo tarnyba pateiks duomenis apie Rusijos prezidento patarėjo Vladislavo Surkovo sąsajas su nusikaltimais Kijeve vykusio Euromaidano metu, praneša censor.net.ua. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) atstovas Markijanas Lubkivskis. „Šie faktai bus paviešinti artimiausiu metu,“ – pareiškė M. Lubkivskis.

 Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti žurnalo „Forbes“ publikaciją, kurioje pranešama apie Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasvarstymus, kad Donbasą reikėtų atiduoti Rusijai. „Forbes“ rašė, kad, susitikęs su Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos biuru, Rusijos prezidentas Vladimiras atskleidęs, esą P.Porošenka pasiūlęs jam „pasiimti Donbasą“ į Rusijos sudėtį.

Šimtai JAV armijos oro desantininkų nuo balandžio 20 dienos rengs mokymus Ukrainos vyriausybės pajėgų kariams, Kijevui tęsiant kovą su šalies rytuose įsitvirtinusiais prorusiškais separatistais, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. „290 JAV oro desantininkų balandžio 20 dieną atvyks į Javorivo karinį poligoną“ vyriausybės kontroliuojamoje vakarinėje Lvovo srityje prie sienos su Lenkija, A.Avakovas parašė savo „Facebook“ paskyroje.

 Vilniuje viešintis Ukrainos politologas Oleksandras Zadorožnas perspėja, kad Ukraina neatlaikytų „vidaus karo tarp oligarchų“. „Ukraina dabar neatlaikytų vidinio karo tarp oligarchų. Nemanu, kad mes dabar esame tos būsenos, kad galėtume džiuginti (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną dar ir vidiniu karu“, - BNS ketvirtadienį sakė Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto profesorius.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atleido prieštaringiausiai vertinamą šalies magnatą Ihorį Kolomoiskį iš svarbios rytinės srities gubernatoriaus posto po ginkluotų vyrų reidų valstybinės naftos bendrovės biure, sakoma trečiadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.  P.Porošenkos, kuris pats yra milijardierius verslo magnatas, kanceliarija pareiškime nurodė, kad I.Kolomoiskis pats pasiprašė atleidžiamas iš Dniepropetrovsko gubernatoriaus pareigų.

  Nors Ukrainos situacija sudėtinga, šalis turi įgyvendinti reformas energetikos sektoriuje, mažinti korupcijos lygį, tobulinti ir skaidrinti teismų sistemą ir valstybės tarnybą, gerinti sąlygas verslui.   Tai pabrėžė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su šios šalies premjeru Arsenijumi Jaceniuku, šeštadienį pranešė Prezidentūra. .„Šiuo metu Ukraina yra ypač sudėtingoje padėtyje.

Ukrainoje vieši Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir apžvalgininkai mano, kad jis itin daug dėmesio skirs Krymo totorių padėčiai praėjus metams po to, kai Rusija pusiasalį atplėšė iš Ukrainos. Tiesa, analitikai nesitiki jokių konkrečių susitarimų ar pažadų Ukrainai, nes Turkija nori išlaikyti pragmatiškus santykius su Rusija prekybos ir energetikos srityse. Rusija vietoj nutraukto Pietų Srauto projekto norėtų pradėti naują dujotiekį, kuris dujas Europai tiektų per Turkiją.

Pasiskelbusiųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų (DLR ir LLR) lyderiai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis padarė bendrą pranešimą dėl Ukrainos Aukščiausiosios Rados sprendimo, susijusio su okupuotomis Donbaso teritorijomis. Tai praneša lenta.ru. „Atsakęs Donbasui dėl specialiojo statuso, Kijevas sumindė trapią Minsko susitarimų taiką ir situacija atsidūrė aklavietėje.

Ukrainos parlamentas antradienį pritarė įstatymo projektui dėl specialiojo statuso prorusiškų separatistų kontroliuojamoms teritorijoms šalies rytuose, su sąlyga, kad tame regione bus surengti rinkimai pagal Ukrainos jurisdikciją, kaip Prezidentas Petro Porošenka šį įstatymo projektą pateikdamas parlamentui pažymėjo, kad visa tai numatyta vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytame keturšaliame taikos susitarime.

Ukraina pirmadienį pranešė, jog šią savaitę surengs balsavimą dėl įstatymų projektų, numatančių suteikti specialų statusą prorusiškų separatistų kontroliuojamoms teritorijoms šalies rytuose, kaip numatyta vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytame taikos susitarime. Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai per besitęsiančius susirėmimus su Maskvos remiamais sukilėliais žuvo dar vienas vyriausybinių pajėgų karys.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį išreiškė norą, kad Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime aiškiai pasakytų, jog imsis naujų sankcijų Rusijai, jeigu ši nevykdys Minsko susitarimo. „Jeigu įsipareigojimai nebus įvykdyti, aš tikiuosi, kad (kovo) 19 dienos viršūnių susitikime tai bus aiškiai pasakyta, sankcijos toliau pratęstos ir išplėstos“, – sakė jis spaudos konferencijoje Berlyne, kurioje dalyvavo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Europos Sąjunga neturėtų eiti į kompromisus su Rusija dėl sankcijų, kurios jai taikomos dėl krizės Ukrainoje. Tai pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Pirmadienį keliose žiniasklaidos priemonėse paskelbtame interviu D. Tuskas sakė, kad jei sankcijos Maskvai būtų atšauktos anksčiau, nei Ukraina atgaus savo sienų su Rusija kontrolę, tai galėtų pakenkti Bendrijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka griežtai sukritikavo prieš mėnesį pasirašytą paliaubų susitarimą su prorusiškais separatistais, pareiškęs, kad jis „neveikia“. Prezidentas tai pareiškė sekmadienį, kai per besitęsiančius susirėmimus su Maskvos remiamais sukilėliais žuvo vienas provyriausybinių savanorių pajėgų narys. „Tiesą sakant, susitarimas neveikia“, - sakė P.Porošenka interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, kurį davė pradėdamas dviejų dienų vizitą Berlyne.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Rusijos valdžia trukdo atlikti sandorį, pagal kurį šalies vadovas nori parduoti savo verslo aktyvus, taip pat ir konditerijos milžinę „Roshen“. Šiame pardavimo procese dalyvauja bankas „Rothschild“. „Šiuo metu Rusijos valdžia trukdo tam pardavimui.

  Ukrainos parlamentas pirmadienį paragino šalies ginkluotųjų pajėgų lakūnę Nadiją Savčenko, kuri yra laikoma suimta Maskvoje, nutraukti jau ilgiau negu du mėnesius tęsiamą bado streiką, reikšdamas susirūpinimą dėl pavojaus jos gyvybei. Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas nurodė, kad už tą rezoliuciją balsavo 329 iš posėdyje dalyvavusių 349 Aukščiausiosios Rados deputatų.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį dalyvavo eitynėse Maskvos centre, pagerbdami opozicijos lyderį Borisą Nemcovą, kurio nužudymas netoli Kremliaus sienų sulaukė didžiulio atgarsio šalyje ir užsienyje. Daugybė B.Nemcovo šalininkų, kurių daugelis nešė Rusijos vėliavas ir transparantus, susirinko Maskvos centre apsiniaukusią dieną, o vėliau patraukė link tilto, ant kurio penktadienį prieš vidurnaktį buvo nušautas 55 metų opozicijos veikėjas, atkakliai kritikuodavęs prezidentą Vladimirą Putiną.

Su gimtadieniu Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę sekmadienį pasveikinęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dėkojo už asmeninį palaikymą jo šaliai. „Siunčiu šilčiausius sveikinimus. Mes būsime visad dėkingi už jūsų asmenį ryžtą saugant Ukrainos suverenitetą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos prezidentas. Prezidentė D. Grybauskaitė sekmadienį švenčia 59-ąjį gimtadienį. Aukščiausioji Ukrainos akademinė taryba Lietuvos prezidentę šių metų sausį paskelbė Metų žmogumi.

 Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją „skubiai“ paleisti Ukrainos kariuomenės pilotę Nadiją Savčenko, kuri prieš 75 dienas pradėjo bado streiką, protestuodama prieš areštą. ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė pareiškė, kad Rusija „yra atsakinga už jos labai silpną sveikatą“, Maskvos teismui atmetus N.Savčenko skundą dėl jos ikiteisminio suėmimo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka susitarė su Jungtinių Arabų Emyratų valdžia dėl ginkluotės tiekimo. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos VRM atstovas Antonas Geraščenka. Politiko teigimu, susitarimą su JAE princu Abu-Dabiu Muchammendu al Nachayanu pavyko pasiekti „IDEX-2015“ parodos metu. A. Geraščenka pažymėjo, kad tiekimo apimtys ir ginkluotės rūšys, kurios planuojamos importuoti, nebus viešinamos.

Ukrainos gynybos ministras Antonas Geraščenka savo „Facebook“ paskyroje pasidalino vienos Charkovo milicijos darbuotojos istorija. Milicijos kapitonė sumanė savo kolegas pasveikinti vasario 23-osios – Tėvynės gynėjo dieną, švenčiamą Rusijoje, o iki šių metų ir Ukrainoje. Šįmet, dėl karinio konflikto Rusijoje, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kvietė visus susilaikyti nuo šios dienos minėjimo, Tėvynės gynėjų dieną siūlė paminėti ukrainiečiams artimesnę – spalio 14-ąją.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pažadėjo, kad Rusijos aneksuotas Krymas bus grąžintas Kijevo kontrolei, tačiau prorusiški regiono lyderiai pareiškė, kad to niekada nebus. "Ukrainos valstybė susigrąžins kontrolę laikinai okupuotoje teritorijoje. Šiandien nekalbėsiu, kad tai įvyks greitai ir lengvai.

Kijeve tūkstančiai žmonių sekmadienį dalyvavo „Orumo eitynėse“, minėdami prodemokratinės Maidano revoliucijos pirmąsias metines kartu su šalies ir Europos lyderiais, pranešė žiniasklaida. Kaip nurodė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, eitynių kulminacija įvyko apie 14 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai kolonos priekyje ėję užsienio lyderiai pasiekė Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, stūksančią koloną.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą prasidėjo ne 2014-ųjų pavasarį, o 2013-ųjų lapkritį, per pirmuosius ukrainiečių protestus Kijeve. Prezidentas pabrėžė, kad Maidane kovota labiau ne su marionetiniu V.Janukovyčiaus režimu.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad policija turi faktų, rodančių, kad aukšto rango Rusijos pareigūnas, prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas, pernai tiesiogiai vadovavo „užsienio snaiperių grupėms“, kurios šaudė ir žudė protestuojančius Kijeve žmones.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įstatymą, kuriuo ratifikuojamas susitarimas įkurti bendrą Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos karinę brigadą, penktadienį pranešė prezidentūra. Pranešime nurodoma, kad pagal tą susitarimą planuojama įkurti bendrą Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos brigados lygio karinį dalinį, taip pat nustatoma jo bendroji paskirtis, veiklos principai, sprendimų priėmimo tvarka, saugumo užtikrinimo ir kitos organizacinės priemonės, susijusios su šio dalinio veikla.

 Lietuvos ambasadorė prie Jungtinių Tautų ketvirtadienį pareiškė, kad Saugumo Taryba turėtų svarstyti Ukrainos prašymą atsiųsti JT taikdarių kontingentą, reaguojant į šalies rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, už kuriuos atsakinga Rusija ir jos remiami separatistai.

Ukrainos prorusiški separatistai ketvirtadienį tęsė kovos veiksmus, atakuodami Šyrokynės miestelį, esantį šalia Kijevo vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio, pranešė kariškių atstovas Anatolijus Stelmachas. „Šyrokynė buvo bombarduojama praktiškai apskritą parą. Per pastarąją parą buvo 13 minosvaidžių ir artilerijos atakų. Be to, priešai naudojo tankus. Galime pasakyti, kad Šyrokynė tapo kovos veiksmų epicentru“, – sakė A.Stelmachas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

(papildyta 12.36) Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas liepė Rusijos energetikos ministerijai ir „Gazprom“ parengti dujų tiekimo į Donbasą planą. Tai turėtų būti humanitarinė pagalba regionui, po to, kai tariamai Ukrainos pusė nutraukė dujų tiekimą. „<...> Dėl Ukrainos valdžios veiksmų buvo nutrauktas dujų tiekimas kai kuriems regionams.

 Ukrainos pajėgos trečiadienį traukėsi iš apsupto strategiškai svarbaus Debalcevės miesto po prorusiškų separatistų surengto šturmo, kurį Europos Sąjunga pavadino tarptautinės bendruomenės palaikomos paliaubų sutarties „aiškiu pažeidimu“. Pasitraukimas iš Debalcevės – strategiškai svarbios geležinkelio jungties, esančios tarp dviejų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų – yra rimtas pralaimėjimas Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris prieš užimdamas šias pareigas žadė...

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka davė nurodymą ginkluotosioms pajėgoms nuo sekmadienio vidurnakčio (ir Lietuvos laiku) nutraukti ugnį, laikantis ketvirtadienį Baltarusijos sostinėje sudaryto susitarimo dėl paliaubų. „Aš noriu taikos, todėl įsakau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Nacionalinei gvardijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitoms nuo vasario 15-osios vidurnakčio nutraukti ugnį“, - per televiziją paskelbė P.Porošenka.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį nurodė, kad planuoja pasikalbėti telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, jo šalies rytuose tęsiantis įnirtingiems susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, likus kelioms valandoms iki sutartų paliaubų pradžios. P.Porošenka sakė, kad su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) kalbėsis nuo 15 val. Grinvičo (17 val.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jai grės tolesnės sankcijos, jeigu nebus laikomasi Minske pasirašyto naujo Ukrainos taikos susitarimo. Tai nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Diskusijos buvo sutelktos į tai, kaip paremti sutarties įgyvendinimą, – jeigu tai nepadės, nedelsime imtis būtinų žingsnių“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją po neformalaus ES viršūnių susitikimo.

LRT Televizijos laida „LRT Forumas“, LRT.lt Vienuolikos punktų susitarimai Minske anksčiau ar vėliau žlugs: įgyvendinti visų susitarimų negebės nei viena, nei kita derybų pusė, specialiame „LRT Forume“ šįvakar teigia laidos dalyviai. „Jei tie vienuolika punktų bus visiškai įgyvendinti, tada Petro Porošenka pasirašė sau ir Ukrainai mirties nuosprendį, bet manau, kad tuos punktus įgyvendinti yra neįmanoma. Šis susitarimas yra laikinas, jis žlugs“, – kalba politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį Briuselyje pasakė, kad paliaubų Ukrainos rytuose susitarimą, pasirašytą Minske, bus sunku įgyvendinti.   „Derybos Minske buvo sunkios, ir jų įgyvendinimo procesas bus sunkus“, – sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

Minske vykęs derybų ratas baigėsi po 14 valandų Vladimiro Putino pareiškimu, kad pavyko sutarti dėl sunkiosios karinės technikos atitraukimo nuo fronto linijos ir dėl Ukrainos konstitucinės reformos vėliau. Šiuos pareiškimus patvirtino tiek Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tiek Vakarų diplomatai. Daugelis politikų ir ekspertų pripažįsta, kad sunkiausia dar laukia ateityje, – reikės įgyvendinti tai, kas buvo sutarta.

(papildyta 14.00) Apie 50 tankų ir dešimtys kitokios sunkiosios karinės technikos vienetų įvažiavo į Rytų Ukrainą praėjusią naktį – tuo metu, kai Minske vyko įtemptos keturšalės derybos dėl konflikto tarp Kijevo ir Maskvos remiamų separatistų sureguliavimo. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.

Minske vykstančiose keturšalėse derybose prie lyderių prisidėjo užsienio reikalų ministrai Minske trečiadienio vakarą prasidėjusiose keturšalėse taikos derybose dėl konflikto Ukrainoje prie valstybių vadovų prisidėjo jų užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė įžvelgiantis „pastebimą pažangą“, pasiektą parengiamosiose diskusijose prieš vėliau trečiadienį Minske vyksiančias keturšales derybas dėl Ukrainos krizės, bet perspėjo, kad išlieka klausimų dėl valstybės sienos kontrolės.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė esantis pasiruošęs paskelbti karo padėtį visoje šalies teritorijoje, jeigu karinis konfliktas su prorusiškais separatistais rytiniame regione stiprės. „Ir aš, ir vyriausybė, ir Aukščiausioji Rada esame pasirengę priimti sprendimą įvesti karo padėtį visoje Ukrainos teritorijoje“, – sakė P. Porošenka per ministrų kabineto posėdį, likus kelioms valandoms iki planuojamų keturšalių taikos derybų Minske.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsisprendė trečiadienį dalyvauti keturšalėse derybose Minske, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje, praneša prancūzų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Eliziejaus rūmuose. Kremliaus spaudos tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė vykti į derybas Minske.

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių susitikimas, kurį trečiadienį planuojama surengti Baltarusijos sostinėje, bus viena paskutiniųjų galimybių paskelbti paliaubas Rytų Ukrainoje, pareiškė prezidentas Petro Porošenka.

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sako, kad trečiadienį į Minską vykstantys Prancūzijos ir Vokietijos vadovai derybose dėl taikos Ukrainoje kalbės Europos Sąjungos vardu, ir pabrėžia, kad šiose derybose egzistuoja ne tik politinė, bet ir istorinė atsakomybė. „Dabar tikrai neturėčiau leistis į detales, kaip yra deramasi, nors akivaizdu, kad mes kalbamės, keičiamės informacija, bet nebūtina rašyti pranešimo spaudai apie tai.

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sekmadienį pareiškė nesitikinti jokių nesutarimų su Vašingtonu, jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą aprūpinti Ukrainos armiją letaliniais ginklais. Prorusiškiems separatistams tęsiant puolimą rytų Ukrainoje, Vašingtone vyksta diskusijos, ar Jungtinės Valstijos turėtų pasiųsti ginklų Kijevo vyriausybės pajėgoms.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jo vyriausybė pasiruošusi bet kada paskelbti paliaubas konflikte su prorusiškais separatistais. „Mes ir dabar liekame (taikos iniciatyvos) šalininkai ir esame pasiruošę bet kuriuo metu paskelbti visišką besąlygišką ugnies nutraukimą, kad sustabdytume didėjantį aukų skaičių tarp civilių gyventojų“, – Ukrainos lyderis sakė žurnalistams Vokietijos mieste Miunchene vykstančios saugumo konferencijos kuluaruose.

Vakarų valstybių lyderiai šeštadienį ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įrodyti, kad jis nori taikos Ukrainoje, perspėdami abi to konflikto puses, kad nauja Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyta taikos iniciatyva gali būti „paskutinė galimybė“ išvengti žūtbūtinio karo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas. „Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.