petro porošenka

Praėjusią naktį pasibaigusios derybos tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) teikia vilčių, kad konfliktas Ukrainoje baigsis, sakė šeštadienį vienas rusų politikas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o (Fransua Holando) parengtas naujas planas dėl konflikto draskomos Ukrainos yra mėginimas išsaugoti taiką Europoje.

Europos gynybos ministrai ketvirtadienį pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms, o ši pozicija gali pakurstyti transatlantinius nesutarimus, jeigu Vašingtonas apsispręstų siųsti ginkluotę Kijevui. Jungtinės Valstijos tebesvarsto galimybę skirti letalinę karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais, tačiau kol kas joks sprendimas nebuvo priimtas, pirmadienį sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnai.

 Ukrainos prezidentūroje ketvirtadienį vakare prezidentas Petro Porošenka priėmė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą François Hollande’ą (Fransua Holandą). Tai pranešė Ukrainos vadovo spaudos tarnyba.

 JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ketvirtadienį atvyko į Kijevą siųsdamas žinią, kad Vašingtonas tvirtai palaiko šalį, kurioje suintensyvėję vyriausybės pajėgų susirėmimai su prorusiškais separatistais didina tarptautinės bendruomenės nerimą. JAV diplomatijos vadovas Ukrainos sostinėje aptars pastangas užbaigti konfliktą, per pastaruosius devynis mėnesius nusinešusį daugiau negu 5,3 tūkst.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais separatistais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį. „Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – teigė P. Porošenka.

Kitas Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) derybų dėl krizės rytinėje Ukrainoje ratas įvyks Minske sausio 30 dieną, pranešė ketvirtadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija. Surengti skubias derybas su prorusiškais sukilėliais ketvirtadienį paragino Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Įtakingi Europos Sąjungos (ES) veikėjai pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai, kai savaitgalį vėl suintensyvėjo smurtas rytų Ukrainoje, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas išpeikė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu ir kvietė vadovautis „šaltais faktais, o ne iliuzijomis“. To buvusio Lenkijos premjero pareiškimo, šeštadienio vakarą paskelbto socialiniame tinkle „Twitter“, kalba priminė padėtį Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir perteikė tiek aštrų Rusijos prezidento V...

Diana Garmašaitė/geopolitika.lt Praėjusiais metais Šv. Kalėdos stebuklo neatnešė – per Kūčias Minske susitikusios kontaktinės grupės derybos buvo bevaisės, jeigu neskaitytume susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais. Rusijos, Ukrainos, prorusiškų separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) deleguoti atstovai dėl ugnies rytų Ukrainoje nutraukimo nesusitarė, maža to, ir taip nuolat atidėliojamų derybų tolimesnė data vėl pakibo nežinioje.

Prorusiškų teroristų vykdomas kruvinas išpuolis, nusinešęs dešimtis Mariupolio gyventojų gyvybių, nėra tiesiog teroro aktas. Tai – nusikaltimas prieš žmogiškumą, vertas Hagos tribunolo teismo, sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Lenkiu galvą prieš visus tuos, kurie mirė šiandien ir ankstesnių išpuolių metu“, – kalbėjo P. Porošenka. Jo teigimu, teroristų išpuolis – tai išpuolis prieš taikius Donbaso gyventojus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad vyriausybės kariuomenė Donbase laiko pozicijas, nepaisydama įnirtingo apšaudymo. „Mes sukoordinavome, pritraukėme rezervus, – sakė jis ketvirtadienį per susitikimą su jėgos institucijų atstovais ir pridūrė: – Palei visą fronto liniją mes tvirtai laikome pozicijas, nors apšaudymo intensyvumas dešimtimis kartų viršija tai, kas buvo iki intensyvios kovų fazės pradžios.“ P. Porošenka tvirtino, kad Ukrainos kariams teko atremti atakas visu frontu.

 Faktai patvirtina, kad Rusija tiesiogiai dalyvauja karinėje operacijoje Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujanti šalies vadovė situaciją trečiadienį aptarė trumpame susitikime su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kuris į renginį atsivežė Rytų Ukrainoje susprogdinto autobuso nuolaužas.

 Keturšalėse derybose dėl Ukrainos krizės buvo pasiekta diplomatinė pažanga – susitarta nustatyti saugumo zonas tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo pajėgų, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). „Šiandien pagaliau susitarta, kad demarkacijos linija, minima Minsko protokole, taps linija, nuo kurios dabar turėtų būti pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas“, – sakė F.-W.Steinmeieris vėlų trečiadienio vakarą po derybų ...

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Ukrainos rytuose esama daugiau kaip 9 tūkstančiai Rusijos karių, kurie remia promaskvietiškus separatistus. „Turime daugiau kaip 9000 Rusijos Federacijos karių mūsų teritorijoje, daugiau kaip 500 tankų ir sunkiosios artilerijos, šarvuočių“, – kalbėjo P. Porošenka Pasaulio ekonomikos forume Davose.

 Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka sako, kad tokie kaip Prancūzijoje praėjusią savaitę vykę išpuoliai Ukrainoje vyksta kasdien. Tai jis sakė paklaustas, ar po Prancūzijos įvykių Rusijos kalbos apie bendrą kovą su terorizmu netaps pretekstu kad ir laikinai atidėti Ukrainos klausimo sprendimą. „Ir vėl referuosiu prezidento kreipimąsi: tai, kas įvyko Prancūzijoje, yra tas pats, kas Ukrainoje vyksta kasdien.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

Karo krečiamame Ukrainos rytiniame regione bent 12 vyriausybės pajėgų karių žuvo, o dar 21 buvo sužeistas autobusui įsirėžus į kariuomenės automobilį nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, antradienį pranešė Nacionalinė gvardija. Ta avarija, per kurią autobusas „Bohdan“ susidūrė su sunkvežimiu KrAZ, įvyko pirmadienio vakarą dėl blogų orų, vykstant Nacionalinės gvardijos savanorių ir kontraktininkų rotacijai kovos veiksmų zonoje, sakoma pranešime.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei ginkluotės elementų, kurių ši prašė, pirmadienį BNS patvirtino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Tai kariniai reikmenys, kaip gražiai įvardijo prezidentas Porošenka - ginkluotės elementai, tai yra tai, ko Ukrainos kariuomenei reikia“, - BNS sakė ministras. Detalizuoti suteiktos paramos jis sakė negalįs. „Remiame Ukrainą ir esame pasirengę paramą jai tęsti“, - teigė J.Olekas.

Tūkstančiai ukrainiečių nacionalistų ketvirtadienio vakarą žygiavo nešdami fakelus per eitynes, skirtas pagerbti praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje prieš Sovietų Sąjungą kovojusį sukilėlių lyderį, Maskvos vadinamą nacių kolaborantu, nuo kurio turėtų nusigręžti Europa. Eitynės, surengtos Stepano Banderos gimimo 106-ųjų metinių proga, judėjo tomis pačiomis gatvėmis, kuriose praeitą žiemą šimtai tūkstančių žmonių protestavo tris mėnesius, kol galiausiai nuvertė Kremliaus palaikomą prezidentą.

 Ukrainos centrinio banko vadovė Valerija Hontareva antradienį pareiškė, kad ginkluoto konflikto krečiamai šaliai 2014-ieji buvo skausmingiausi metai nuo Antrojo pasaulinio karo - ekonomika susitraukė 7,5 proc., taip pat smarkiai išaugo infliacija. Bet V.Hontareva pridūrė, kad provakarietiškų pažiūrų lyderiai, atėję į valdžią po to, kai vasarį buvo nuverstas nepopuliarus Kremliaus palaikomas prezidentas, optimistiškai vertina tikimybę, kad šalies ūkis pradės atsigauti 2015 metais.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pranešė, kad sausio 15 dieną susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, su kuriais aptars taikos su promaskvietiškais separatistais procesą. „Mano diplomatiniai metai prasidės sausio 15 dieną Astanoje (Kazachstane) normandiško stiliaus derybomis“, – sakė P.Porošenka, prisimindamas keturių lyderių derybas dėl krizės, kurios pirmą kartą buvo surengtos birželio mėnesį Prancūzijoje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pasveikino kaip didvyrius 145 karius, kuriuos prorusiški sukilėliai paleido per iki šiol didžiausią apsikeitimą belaisviais per aštuonis mėnesius vykstantį separatistinį karą. Vakarų šalių palaikomas lyderis, plačiai besišypsantis ir vilkintis juodą aviatoriaus striukę, netoli Kijevo esančiame kariniame oro uoste priėjo prie karinio transporto lėktuvo krovinių liuko pasveikinti anksti šeštadienio rytą parskraidintų karių.

Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą. Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą.

Maskvoje antradienį vyks Rusijos sukurtos Eurazijos muitų sąjungos, kuriai be šeimininkės dar priklauso Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Armėnija, viršūnių susitikimas. Atskiro susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atvyksta dar pirmadienį Kijeve lankęsis Kazachstano prezidentas Narsultanas Nazarbajevas, pažadėjęs Ukrainai teikti dėl karo Rytuose trūkstamos anglies bei atnaujinęs karinį-techninį bendradarbiavimą su Ukraina.

Autoritariškasis Baltarusijos lyderis sekmadienį lankosi Kijeve vildamasis atgaivinti įstrigusias Ukrainos taikos derybas, kuriomis siekiama nuraminti neramų rytinį Europos pakraštį. Tačiau ukrainiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad Baltarusijos, kurioje vyko derybos, prezidentas Aleksandras Lukašenka taip pat labai stengsis šia kelione pasinaudoti tam, kad statytų tiltus į Europą ir taip sumažintų savo priklausomybę nuo vis labiau izoliuojamos Rusijos.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per metinę spaudos konferenciją aiškiai leido suprasti, kad Donbaso regionas turi priklausyti Ukrainai, sako Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Pagrindinė žinia yra ta, kad labai aiškiai pasakyta, kad jokios Novorusijos nebus. Buvo ir anksčiau apie tai sakęs, bet taip aiškiai, kaip šįkartą, nebuvo. Net į tą klausimą, kur tiesiogiai apie Novorusiją uždavė, jis net pavadinimo nepaminėjo.

Lenkija yra pasirengusi padėti Ukrainai tiekdama jai ginklus, sakė lenkų prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis). „Žinau, kad jūs labai suinteresuoti ginklų klausimu. Tad pasakysiu jums, kad negirdėjau apie jokį embargą dėl ginklų pardavimo Ukrainai. Jei Ukraina tuo suinteresuota, Lenkija, be abejo, yra absoliučiai atvira tokioms deryboms“, – sakė B.Komorowskis per spaudos konferenciją po Varšuvoje trečiadienį įvykusių derybų su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad jo šalyje dabar galioja „tikros“ paliaubos, kai praėjo pirmoji para per pastaruosius septynis mėnesius, per kurią nenukentėjo nei vienas iš vyriausybės karių – tačiau jis pripažino, kad ši ramybė yra trapi. „Turiu teigiamų naujienų. Šiandien – pirmoji para per septynis mėnesius ... kai Ukrainoje galioja tikros paliaubos, – jis sakė per vizitą Australijoje. – Tiesiog negalite įsivaizduoti, kaip man tai svarbu.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė, kad rytinį regioną krečiančio konflikto šalys iš pažiūros laikosi Kijevo paskelbtų vadinamųjų tylos dienos paliaubų palei fronto liniją tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų. „Prieš pusantros valandos paskelbėme naujas paliaubas, – P. Porošenka teigė skaitydamas viešą paskaitą Singapūre. – Nepaleidome nė vieno šūvio, nežuvo nė vienas mūsų karys.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį tapo pirmuoju Europos lyderiu, nuvykusiu į Rusiją bandyti mažinti įtampos dėl Ukrainos, Kijevui paskelbus apie naują taikos derybų ratą kitą savaitę. F.Hollande'o susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu oro uosto netoli Maskvos diplomatiniame terminale įvyko konfliktui Rytų Ukrainoje sukėlus tokį Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.

Ukrainos ekonomikos ministru paskirtas lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius sako šias pareigas užimti sutiko, nes nori padėti nelengvoje situacijoje esančiai Ukrainai ir pritaikyti Vakaruose įgytą patirtį. „Ukrainai dabar tikrai labai nelengva tiek ekonomikoje, tiek kitose srityse. Bet ši šalis man nesvetima, todėl nutariau padėti tuo, kuo galiu ir ką moku.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pervedė 500 mln. eurų paskolų Ukrainai – naujausią dalį pagal kovą pradėtą 1,6 mlrd. eurų pagalbos programą gelbėti kone bankrutavusią vyriausybę Kijeve. Suma buvo išmokėta kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pristatė naują vyriausybę, kuriai pavesta prastumti kovos su korupcija reformas, taip įvykdant svarbią ES paskolų programos sąlygą.

 Lenkijos Seimas penktadienį beveik vienbalsiai pritarė Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos susitarimui, kuris bus pateiktas prezidentui ratifikuoti. 427 parlamentarai balsavo už ratifikavimą, o vienas balsavo „prieš“. Susilaikiusiųjų nebuvo.

„Europa dvejus metus laukė sužadėtuvių vakarėlio, bet jis atšauktas likus savaitei“. Tokius žodžius Vokietijos kanclerė Angela Merkel ištarė Valdovų rūmuose Vilniuje 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Praėjus lygiai metams, Ukrainai vadovauja nauja provakarietiška valdžia, tačiau Rusijos agresijos akivaizdoje „susižadėti“ su Briuseliu nepasiryžo ir ji: laisvosios prekybos sutartį pasirašė, bet įsigaliojimą atidėjo.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė, kad neutraliteto statusas šaliai nesuteikė saugumo garantijų, todėl jo reikia atsisakyti. „Šiandien faktas, kad 2010 metais Ukrainos paskelbtas neblokinis (neutraliteto) statusas nesugebėjo ir negalėjo šaliai garantuoti saugumo ir teritorinio vientisumo, yra neginčytinas ir todėl to reikia atsisakyti“, – P.Porošenka kalbėjo Aukščiausioje Radoje, kur perskaitė pranešimą apie Ukrainos vidaus ir užsienio padėtį.

Lietuva ir Ukraina sutarė bendradarbiauti karinėje-techninėje srityje. Šis bendradarbiavimas apims ir ginkluotės elementų tiekimą, pirmadienį Kijeve po susitikimo su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite pranešė Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.   „Mes susitarėme dėl karinio-techninio bendradarbiavimo, o konkrečiai - dėl konkrečių ginkluotės elementų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vyksta į Ukrainą, kur susitiks su Ukrainos vadovu Petro Porošenka ir dalyvaus septintajame Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdyje. Kijeve vyksiančiame posėdyje bus kalbama apie dabartinę padėtį Ukrainoje. Vadovai taip pat ketina aptarti būdus, kaip stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir energetinio saugumo srityse, Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga nuostatų Ukrainoje įgyvendinimą, bendradarbiavimą ekonomikos, švietimo, kultūros srityse.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainoje šeštadienį minimos 1932–33 metais sovietų valdžios sukelto bado, nusinešusio milijonus aukų, metinės. Holodomoras laikomas viena iš didžiausių XX amžiaus tragedijų, Ukrainos ir dar kelių valstybių laikoma ukrainiečių tautos genocidu. Nacionalinis gedulas ir visą valstybę apimančios skaudžios patirtys dažniausiai veikia kaip vienas iš politinę bendruomenę formuojančių veiksnių.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, lapkričio 24 d., su darbo vizitu vyksta į Ukrainą, kur susitiks su Ukrainos vadovu Petro Porošenka ir dalyvaus septintajame Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdyje. Kijeve vyksiančiame posėdyje bus kalbama apie dabartinę padėtį Ukrainoje. Vadovai aptars būdus, kaip stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir energetinio saugumo srityse.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka mato būtinybę iš pagrindų pertvarkyti šalies ministrų kabinetą. „Vyriausybės sudėtis turi būti visiškai atnaujinta“, – sakoma P.Porošenkos kreipimesi, kuris penktadienio vakarą paskelbtas prezidentūros svetainėje Orumo ir laisvės dienos proga. Vyriausybės vadovas taip pat nurodė, kad jam negėda atsiskaityti ukrainiečiams dėl savo veiklos rezultatų. „Man negėda prieš jus atsiskaitinėti.

  Ukrainos provakarietiškų pažiūrų įstatymų leidėjai penktadienį paskelbė, jog parlamente kuriama koalicija, kuri pirmą kartą turės galimybę keisti konstituciją.   Vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas per susitikimą, kurį tiesiogiai transliavo televizija, pranešė, kad 450 vietų turinčioje Aukščiausioje Radoje naujai koalicijai priklausys 300 įstatymų leidėjų.

 Jungtinės Valstijos planuoja didinti neletalinę karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant pirmąją karinių visureigių „Humvee“ siuntą, tačiau nusprendė kol kas susilaikyti nuo Kijevo pajėgų aprūpinimo ginklais, pranešė JAV pareigūnai. Apie neletalinės pagalbos padidinimą Ukrainai, kurios pajėgos kaunasi su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose, tikriausiai bus paskelbta penktadienį per JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą Kijeve.

Kai vienas Ihorio Romanenkos draugas prieš metus pasiūlė jam eiti į mitingą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, vyras nenumanė, kad taps judėjimo, visiems laikams pakeitusio jo šalį, gimimo liudininku. Šviesiaplaukis kino kūrėjas buvo supykęs ir nusivylęs dėl tuomečio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pareiškimo, kad nusigręžia nuo istorinės sutarties su Europos Sąjunga mainais į glaudesnius ryšius su Rusija.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad toliau vykstant kautynėms aplink sukilėlių tvirtovę Donecką jo šalis „pasiruošusi visuotiniam karui“ . Po savaitės, per kurią Kijevas skelbė pastebėjęs kelias karinės technikos kolonas, įvažiavusias į šalies promaskvietiškų separatistų kontroliuojamą rytinį regioną per sieną su Rusija, P.Porošenka sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“: „Aš nebijau karo su Rusijos pajėgomis.“ „Esame pasiruošę visuotinio karo scenarijui.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį paskelbė įsaką, kuriuo nurodoma visoms valstybinėms įstaigoms pasitraukti iš separatistų kontroliuojamų šalies rytų. P.Porošenka įsakė savo ministrų kabinetui pasirūpinti, kad per savaitę „liautųsi valstybinių įstaigų, institucijų ir organizacijų veikla tose teritorijose, kur vykdomos antiteroristinės operacijos“, sakoma įsake. Įsakas taikomas mokykloms, ligoninėms, pagalbos tarnyboms, sakė naujienų agentūrai AFP vienas saugumo pareigūnų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos geba tinkamai atsakyti tuo atveju, jeigu įvykiai šalies rytuose pasisuktų ne pagal taikos planą, pareiškė prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu įvykiai ims rutuliotis ne pagal taikų planą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien pasirengusios duoti atkirtį“, – sakė penktadienį P.Porošenka per jėgos struktūrų vadovų posėdį Kijeve. Jis nurodė, kad Ukraina visuomet siekė taikiomis priemonėmis sureguliuoti padėtį Donbase ir labai stengėsi, kad padėtis nebūtų eskaluojama.

  JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) įspėjo Rusiją dėl Ukrainos, kai pirmadienį naujos tankų, sunkvežimių ir sunkiosios artilerijos kolonos judėjo prorusiškų separatistų bastionu tapusio Donecko link. Vakarai vėl išreiškė susirūpinimą dėl Kijevo pareiškimų, kad į šalį separatistams siunčiamas rusų karinis pastiprinimas, nors Maskva toliau kategoriškai neigia, kad dalyvauja kovose, kurios vyksta kaimyninės valstybės rytiniuose rajonuose.