peršalimas

Įsivaizduokite, ilgam susirgote, turėjote reabilitaciją, tačiau, pasirodo, jums priklausančią ligos išmoką galite gauti tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Iš kokių lėšų gyvensite ir gydysitės tuo metu – jūsų reikalas. Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos tvirtinimu, tvarkai pakoreguoti daug nereikia, tačiau daliai žmonių tai būtų didelis palengvinimas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, vienas gripu sergantis žmogus gali užkrėsti iki 4 asmenų. O jei „gripuoja“ keli asmenys, ši virusinė liga greitai gali „išguldyti“ nemažą kolektyvo dalį. Specialistė pabrėžė, kad nuo simptomų atsiradimo (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, galvos, raumenų skausmas) suaugęs žmogus kitus gali užkrėsti dar 5–7 dienas, vaikai – iki 10 dienų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su medikų bendruomene, reaguodama į iš gydymo įstaigų gaunamus signalus dėl svariai išaugusio pacientų, įsibaiminusių naujojo koronaviruso, srauto, ragina žmones išlaikyti šaltą protą, nepanikuoti ir dėl peršalimo, gripo simptomų kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka, o ne vykti į ligonines.

Šį sezoną nuo gripo Lietuvoje jau mirė 4 asmenys. Tai portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė. Nors dar pirmosiomis sausio dienomis buvo pranešta apie pirmąją gripo auką, kiti mirties atvejai nuo šios ligos kol kas paviešinti nebuvo.

Krienai yra aštrus prieskonis, dažniausiai naudojamas šalia mėsos patiekalų. Ši daržovė gerina virškinimą ir kartu su burokėliais sudaro vieną galingiausių natūralių antibiotikų. Krienai gydo peršalimą, podagrą, galvos skausmus, dieglius, bronchitą, reumatą, šlapimo takų problemas, sąnarių problemas, sinusitą ir šienligę. Rekomenduojama gerti krienų arbatą su medumi ir citrinų sultimis. Krienuose gausu vitamino C ir B grupės vitaminų. Taip pat magnio, geležies ir kalcio.

Toliau augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kartu pacientų eilėms prie gydytojų kabinetų, šie įspėja šiukštu nesiimti savigydos. Anot medikų, ypač rizikingas sprendimas – „dėl viso pikto“ nuspręsti vartoti antibiotikus, mat tai gali kainuoti sveikatą. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo vis dar neatsistebintis tokiais pacientais, kurie jau kurį laiką sirgdami sugeba išgerti antibiotikų vizito pas gydytoją išvakarėse.

Nors pagal Europos Sąjungos direktyvas, gyvsidabriniai termometrai Lietuvoje neparduodami jau nuo 2009 m., nemažai žmonių jų vis dar turi namuose, o dalis netgi ieško, kur įsigyti. Įsibėgėjus gripo ir peršalimo ligų sezonui, kai termometrų prireikia vis dažniau, Bendrojo pagalbos centro specialistai primena, kaip reikėtų elgtis, jei toks termometras sudužo. 1. Iš patalpos, kurioje sudužo termometras, išvesti vaikus ir gyvūnus. 2. Atsargiai mechaniniu būdu surinkti gyvsidabrio lašiukus.

Žiema be sniego neatbaido entuziastų susiburti maudynėms šaltame vandenyje. Nors tradiciškai sveikuoliai „ruoniai“ pasiturkšti Baltijos jūroje kviečia vasario mėnesį, jau ir šiemet nestinga socialiniuose tinkluose besidalinančių šalto vandens iššūkį įgyvendinusių asmenų. Tačiau gydytojai įspėja – sveikatos paieškos šaltame vandenyje gali baigtis ir ligos patale. Paprašytas įvertinti tokių žiemos maudynių teigiamą naudą sveikatai šeimos gydytojas Valerijus Morozovas buvo kategoriškas.

Ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse toliau plintant koronavirusui atitinkamų atsargumo priemonių raginami imtis ir lietuviai. Primenama pasirūpinti medicininėmis kaukėmis ir daugiau dėmesio skirti higienai. Vis dėlto užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja, kad medicininės kaukės gali praversti nebent ligoniui, tačiau sveikam žmogui apsisaugoti nuo virusų nepadės.

Nors standartiškai paprasta sloga trunka gana trumpai, tačiau labiausiai varginančiu dalyku tampa užsikimšusi nosis ir didelė sekrecija. Tai apsunkina kvėpavimą, neleidžia gerai išsimiegoti. Norint palengvinti situaciją neretai rekomenduojama naudoti įvairius nosies lašus. Vis dėlto specialistai įspėja, kad vartojant juos neatsakingai iki priklausomybės ar net chirurginės procedūros gali būti tik vienas žingsnis.

Varvanti ar užgulusi nosis tikrai nepakelia nuotaikos. Tiesa, kaip elgtis atsiradus slogai žinome tikrai ne visi. Laukti kol praeis, ar skubėti į vaistinę ir prisipirkti įvairiausių vaistų? „Yra populiarus posakis, kad sloga – ne liga. Iš tiesų sloga yra apsauginė mūsų organizmo reakcija, padedanti pašalinti į kvėpavimo takus patenkančius virusus, bakterijas, įvairius alergenus, dulkes. Todėl esant paprastai slogai reikia padėti tai daryti – vartoti pakankamai skysčių ir pučiant nosį.

Dažnas mūsų ypač šaltuoju metų laiku neišvengia slogos, įvairių virusinių kvėpavimo takų infekcijų ar net gripo, tačiau retas kuris įtaria, kad paprasčiausias virusas gali kaip reikiant apkartinti gyvenimą.  VU Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresniojo ordinatoriaus gydytojo otorinolaringologo Dariaus Raubos aiškinimu, normalu, kad sloguojant ar sergant ūminiu sinusitu didelei daliai pacientų uoslė pablogėja arba visiškai išnyksta.

Esame pratę atlikėjus matyti pačios geriausios formos. Koncertuose ar spektakliuose jie atiduoda visą save, o žiūrovai mato tai, ką jie turi matyti. Tiesa, operos solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė atviri – ne kartą teko lipti į sceną ne pačios geriausios savijautos. „Tuo momentu tu, aišku, dedi daug energijos, kad viskas pavyktų. Žmonės iš tolo gal scenoje nemato, kad tu ten su temperatūra.

Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis. Netgi vengia planuoti savaitgalius ir atostogas bei pernelyg įsipareigoti, nes žino, kad gresia rizika susirgti ir sugadinti visus planus. Ar mažinti temperatūrą? Vaistininkės Ingos Pociulienės teigimu, vaikams sirgti dažniau nei suaugusiems yra visiškai normalu, nes taip treniruojasi, mokosi jų jaunas imunitetas.

Turbūt ne vienam teko girdėti įvairių nuomonių ir įspėjimų dėl ausų krapštukų naudojimo, neva tai daryti nesveika ar net pavojinga, nes galima pažeisti ausų būgnelį. Paplitusi nuomonė, kad tai nerekomenduojama vėliau netgi virto vos ne į griežtą draudimą. Vis dėlto, medikų teigimu, ne visos tokios baimės yra pagrįstos. VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovo prof. dr. Eugenijaus Lesinsko pastebėjimu, ausų valymo krapštukais problema yra kiek pervertinta.

Gripas įsibėgėja, todėl svarbu atpažinti dažniausią gripo komplikaciją – plaučių uždegimą. Apie tai įspėja VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, oficiali statistika teigia, kad sergant gripu plaučių uždegimas Lietuvoje kasmet nusineša daugiau kaip dvidešimt, dažniausiai virš 65 metų amžiaus, žmonių gyvybių. „Realiai šis skaičius gali būti gerokai didesnis.

Varvanti nosis, paburkusi gerklės gleivinė, skaudanti galva – tokia būsena pažįstama daugeliui, „pasigavusiųjų“ virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Visgi gydytojai primena, kad laiku nesureagavus į pirmuosius peršalimo simptomus vėliau galima sulaukti itin nemalonių pasekmių.

Aliuminio folija yra kažkas, ką turime namuose, nes ji – naudinga. Kita vertus, tikriausiai nežinote, kokių privalumų turi aliuminio folija, pavyzdžiui, kad ji gali mažinti sąnarių uždegimą ar nuovargį, rašo usefulbeautytips.net. Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau aliuminio folija gali būti naudojama įvairiose srityse ir jūs tikrai norėsite tai išbandyti.

Dvidešimt situacijų, kai sėlina gripas ir geriau nepasikliauti stebuklu. Taigi, jeigu jūs esate žemiau išvardytoje gripo komplikacijų rizikos grupėje, skiepai būtų buvęs geriausias sprendimas. Bet šiuo patarimu paprastai pasinaudoja tik 12 procentų Lietuvos gyventojų. Apie tai įspėja VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai ragina per šventes neprarasti budrumo ir primena, kad prevencinės priemonės gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo ligų ir gripo.  Nors efektyviausia apsaugos priemonė yra vakcina, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti sąlyčio su sergančiaisiais, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, dėvėti medicinines kaukes, gerai vėdinti patalpas.

Su ypač dideliu nerimu peršalimo ligų ir gripo sezoną išgyvena nėščios moterys. Baiminamasi, kaip reikės gydytis susirgus, ar medikamentai nepakenks vaisiui. Savo ruožtu gydytojai skuba raminti, kad viską galima suderinti, tačiau kartu įspėja, kas gali turėti negrįžtamų komplikacijų. Paprašyta įvardyti, kuo nėščiajai pavojingas peršalimas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos viceprezidentė prof.

Dažnai girdime pasakymą – „šiukštu neik į lauką šlapiais plaukais į lauką, nes susirgsi“. Mokslininkai skuba raminti – nieko tokiu atveju tikrai nenutiks, mat susergama ne nuo šalto oro, o viruso ar bakterijos. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad su ne iki galo išdžiovintais plaukais lauke pasirodyti gali būti pavojinga dėl kitos priežasties.

Nuolatinis kosulys gali tapti įprastu dalyku šaltais žiemos mėnesiais. Laimei, yra daugybė greitų ir paprastų receptų, kurie gali greitai jus išgelbėti. Nuo efektyvių gėrimų iki įvyniojimų ir įtrinimų, kiekvienas gali rasti tai, kas tinka jiems, ir naudoti jį bet kada, kai tik reikia. „Bright Side“ labai rūpinasi skaitytojų ir jų šeimų sveikata, todėl pateikia jiems šiuos nuostabius receptus. 1. Pasigaminkite šiek tiek svogūnų-česnakų pieno.

Nors daugelis tautiečių įprastai pajutę pirmuosius peršalimo simptomus ieškodami pirmosios pagalbos skuba į vaistinę, gydytojai turi rimtą įspėjimą – neapdairiai nuo lentynų šluojami preparatai gali kaip reikiant sutrikdyti sveikatą.  Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad pirmiausia sukarščiavęs asmuo turi laikytis namų režimo ir gerti daug skysčių.  „Ne kavos, o vandens, arbatų, saugiai sveikti namuose ir neiti į darbą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja, kad toliau nuosekliai stebimas sergamumo gripu augimas. Todėl nespėjusius pasiskiepyti dar ragina būtinai tą padaryti. Specialistai primena, kad apsauga nuo gripo turėtų pasirūpinti ne tik senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, bet ir nėščiosios. Praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja.

Medus ir cinamonas yra du ingredientai, kurie kartu pasižymi nuostabiu skoniu ir tikrai gali pagardinti šventinius kepinius.  O kas, jei pasakytume, kad medus ir cinamonas yra ne tik skanus derinys, bet ir teikia nepaprastą naudą jūsų sveikatai? Tai tiesa. Tūkstančius metų žmonės naudojo šias dvi sudedamąsias dalis gydyti negalavimus. Iš tikrųjų tradicinėje kinų medicinos praktikoje cinamonas buvo naudojamas kaip būdas stabilizuoti kūno temperatūrą.

Atvėsus orams, į šalį grįžta tymai. Vilniuje į medikus kreipėsi išbertas devyniolikmetis studentas. Išsigandę, kad gali būti užsikrėtę, bendramoksliai puolė kreiptis į savo gydytojus, mat paaiškėjo, kad vaikinas į ligoninę atvyko ligai įsismarkavus – atsiradus bėrimams. Specialistai įspėja, kad prieššventinis laikotarpis ir gausios žmonių susibūrimo vietos sukuria palankią terpę plisti šiam mirtį sėjančiam virusui.

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimų sezonui, dažnam tenka skirstyti prioritetus – likti sveikti namuose ar ir toliau rūpintis darbais sergant? Specialistai įspėja – pasirinkę pastarąjį variantą galime pakenkti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, bei pataria, kokių priemonių imtis, norint pasveikti greičiau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Peršalimo ir gripo sezonas jau įsibėgėjo – panašu, kad nemalonius simptomus gydosi daugelis. Paprastuoju peršalimu sergantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais simptomais – nuo slogos iki gerklės skausmo, kosulio ir galvos skausmų. Kol pasijusite geriau, rekomenduojama gerti daug skysčių ir daug ilsėtis. Nors greito vaisto nuo peršalimo nėra, norint sau padėtis galima imtis įvairių priemonių, rašoma dailystar.co.uk.

Šiandien madinga sakyti, kad neturime laiko sirgti, todėl pajutę pirmuosius peršalimo požymius griebiamės simptomus malšinančių vaistų ir kaip įprastai einame į darbą ar tęsiame suplanuotą laisvalaikį. Tačiau gydytojai pastebi, kad ši mada veikiau žalinga nei naudinga mūsų sveikatai, o jos pasekmės gali būti itin skaudžios.

Sloga, užsikimšusi nosis, skaudanti gerklė, kosulys ir galvos skausmas – tai tik keletas simptomų, reiškiančių, kad įsisergate paprastuoju peršalimu, rašoma dailystar.co.uk. Nors liga nemaloni, ji paprastai išgydoma poilsiu, miegu ir dideliu kiekiu skysčių. Mitybos specialistai rekomenduoja naminį vištienos sultinį ir daug vitamino C turintį maistą, bet gali būti, kad geriau pasijusti padės ir kitokie patiekalai. Taigi, jei norite, kad nebeliktų simptomų, vakarienei suvalgykite kario.

Įsibėgėjant peršalimo ligų ir gripo sezonui, auga ir skiepų nuo gripo viruso paklausa. Tiesa, kasdien su pacientais bendraujantys šeimos gydytojai pastebi, kad vis dar kyla nemažai įvairių dvejonių ir neaiškumų dėl gripo vakcinos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, rašoma pranešime spaudai.

Peršalimo ir gripo sezonas oficialiai prasidėjo, todėl padėkite savo imuninei sistemai savo valgį pagerindami vienu būdu. Greita paieška internete jums tai patvirtins – susirgę žmonės daugiausiai ieško informacijos apie „dažnus peršalimo simptomus“ ir klausia „kiek laiko trunka gripas“. Tuo tarpu visi kiti stengiasi susirgimo išvengti, rašoma dailystar.co.uk.

Atėjus permainingiems rudens orams, vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis, nes virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Tačiau ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią esame įpratę vadinti tiesiog peršalimu, dažnai painiojama su gripu. Kuo šios ligos skiriasi, kaip jos gydomos ir ką turėtume daryti, kad nesusirgtume, aiškina Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Mizeikytė.

Susirgę peršalimo ligomis, turbūt ne kartą esame girdėję frazę, o gal ir patys taip sakę: „Gerk daug arbatų, pasveiksi”. Bet ar visos arbatos veiksmingos ir jų poveikis vienodas? Atsakymas į šį klausimą atskleistas laidoje „Būk sveikas“. „Jeigu jūs norite atsigerti vienam kartui, pavaišinti draugą, tai jūs dėkite, ką turite – ar ten medetkas su mėta, sumaišote ir atsigeriate vienam kartui.

Gerklės skausmas, užgulusi nosis, temperatūra – vieni iš dažniausių peršalimo simptomų. Keli paprasti būdai gali padėti pasijusti geriau ir greičiau pasveikti. Taigi, kokie jie?  Skysčiai. Esant aukštai temperatūrai gausiai prakaituojama – taip iš organizmo pašalinami mikrobai bei jų išskiriami toksinai, todėl norint greičiau pasveikti, labai svarbu atkurti skysčių balansą. Per dieną rekomenduojama išgerti 8 puodelius vandens, natūralių sulčių arba žolelių arbatos.

Garsiam virtuvės šefui, jau vienuolika metų Lietuvoje gyvenančiam italui Gian Luca Demarco Lietuva tapo namais, mūsų kalba nebeatrodo sudėtinga ar neįkandama. Kitaip sakant, viskas čia sava. Ar karšto kraujo italui greitai pavyko priprasti ir prie Lietuvos klimato? Prakalbus apie peršalimo ligas, Luca Demarco atvirauja, kad jam sunku suprasti daugeliui lietuvių būdingą bruožą – peršalimo ligų ignoravimą.

Atslinkus pirmoms darganoms ir atvėsus orams, peršalimo ligos tampa viena svarbiausių temų. Daugelis žinome ne vieną patarimą, kaip išvengti negalavimų. Deja, kartais šių patarimų būna net per daug, todėl pačiais veiksmingiausiais taip ir nepasinaudojame. „Šalia išpopuliarinto vitamino C yra eilė kitų faktorių, mikroelementų, kurie galbūt veikia taip pat gerai, ar net stipriau nei vitaminas C, bet jie yra pamiršti“, – laidoje „Būk sveikas“ pasakojo šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas.

Bruknės ypač naudingos mūsų sveikatai. Naudojamos ir uogos, ir lapeliai, kuriuos galima skinti ir pavasarį, ir rudenį. Valgyti šviežias uogas arba gerti sultis patariama, kai padidėjęs kraujospūdis. Bruknės pasižymi ir antibakteriniu poveikiu. Žalios, mirkytos ir virtos uogos naudingos sergant gastritu, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui. Bruknės stabdo karščiavimą, puikiai malšina troškulį. Naudingos sergant žvyneline – oda vilgoma bruknių uogų sultimis.

Medikai įspėja – gripo virusas ir kitos peršalimo ligos į patalą guldo vis daugiau lietuvaičių. Kai kurios gydymo įstaigos sergančiųjų pastarosiomis dienomis sulaukė du kartus daugiau nei prieš mėnesį. Ir bobų vasara eilių prie medikų kabinetų nemažina. Kaip sako specialistai, puikūs orai priverčia mus išsirengti, o netinkama apranga, anot gydytojų, viena iš priežasčių, dėl ko ir susergame.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad šalyje siaučiant peršalimui ir prasidedant gripui, verta atsisakyti rankos paspaudimo ar pakštelėjimo į žandą. Minint pasaulinę rankų plovimo dieną sveikatos specialistai primena, kad tinkamai, dažnai ir laiku plaunant rankas galima išvengti daugelio ligų.

Prasidėjus rudeniškai darganai neretai pasireiškia ir įvairūs peršalimo simptomai.  Tiems, kurie neturi laiko sirgti, kaip susitvarkyti su peršalimu, pataria žolininkė, Dominika Balčiūnė, kuri nuo pat vaikystės domisi liaudies medicina ir gydomosiomis žolelėmis. Pasak žolininkės, pats stipriausias priešuždegiminis „gamtos antibiotikas“ yra bičių pikis, dar vadinamas propoliu. Jis 95 proc. apsaugo žmogaus imuninę sistemą.

Kas iš mūsų nebijo to laikotarpio, kai kiekvienas vaiko ar bendradarbio kosulys verčia prisidengti veidą, o rankos siekia dezinfekavimo priemonės? Gripas lengvai plinta tarp žmonių ir pasireiškia skausmingais simptomais, įskaitant galvos skausmą, šaltkrėtį, karščiavimą, kūno skausmus, kosulį ir sloga, rašoma foodprevent.com. Pykinimas ir vėmimas gali būti gripo dalis.

Peršalimas visada užklumpa netikėtai ir pačiu netinkamiausiu metu, todėl visada svarbu žinoti, kaip greitai su juo susitvarkyti. Atsiradus pirmiesiems peršalimo ar gripo simptomams nebūtina griebtis vaistų. Šioje situacijoje gali padėti ir natūralūs gydymo būdai.

Nors dar visai neseniai mėgavomės tropiniais karščiais, šiai dienai sinoptikų prognozės nebedžiugina – galime tikėtis ir šalnų. Tokie gan staigūs orų pokyčiai – puiki terpė daugintis virusams, o mums – susirgti. BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad jaustis gerai turėtume bet kokiu oru, o sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią peršalimui visai nesunku, tereikia vadovautis keliais patarimais, rašoma pranešime spaudai.

Česnakai yra augalas, kurį kiekvienas iš mūsų yra bandęs bent kartą. Mes taip įpratę prie šio produkto, kad net nepastebime jo unikalumo, rašoma brightside.me. Ar žinote, kad naudingosios šio maisto savybės nėra vien tik apsisaugojimas nuo peršalimo? Tapsite patrauklesnis. Česnakai daro vyrus patrauklesnius. Tačiau visada buvo manoma, kad česnako kvapas atbaido bet kokį norą bendrauti. Naujausi tyrimai įrodo, kad toks nusistatymas klaidingas.

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių. Specialistai primena, kad per karščius peršalti ne ką sudėtingiau nei žiemą, o tam didžiausią įtaką daro didelė temperatūrų kaita, prie kurios organizmas tiesiog nespėja prisitaikyti.

Oro temperatūrai vis dažniau perkopiant net 30 laipsnių ribą, tikru išsigelbėjimu namuose, biuruose bei automobiliuose tampa oro kondicionieriai. Tačiau netinkamas šių prietaisų naudojimas gali atnešti nemalonesnių pojūčių nei vasaros karštis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pataria, ką daryti, jog kondicionierių skleidžiama vėsuma netaptų susirgimų priežastimi.