pensijų fondai

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Beliko mažiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupsime papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, ar stabdysime kaupimą juose, ar grįšime į „Sodrą“. Vienas iš klausimų, kylančių svarstantiems, kaip geriausia pasielgti, yra „Kaip bus mokamos išmokos, kai išeisiu į pensiją?“. Paaiškinti, kaip ir kokias išmokas gaus skirtingas sumas sukaupę II-os pakopos pensijų fondų dalyviai, paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėją Ingą Buškutę, o Lietuvos banko Ilgalaikių t...

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas. Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas.

Iki birželio pabaigos gyventojai dar turi galimybę nuspręsti, kaip pensiją kaups likusį gyvenimą, ar išmokas gaus tik iš „Sodros“, ar ir kitų šaltinių. Daugelis neapsisprendusių iki pensijos gaus mažesnį atlyginimą. Šiemet įsigaliojo įstatymas, pagal kurį visi nauji pilnamečiai darbuotojai iki 40 metų į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje įtraukiami automatiškai. „Sodra“ tokiems darbuotojams parenka fondą ir informuoja apie kaupimo pradžią.

Jau po dvejų – trejų metų lietuviams bus pristatytas dar vienas būdas pensijai kaupti. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad nors politikai apie tai beveik nešneka, bet jau greitai pensijų fondai privalės pasiūlyti naujovę, leisiančią žmonėms privačiai kaupti pensiją migruojant po visą Europos Sąjungą. Paneuropinis pensijų produktas, arba PEPP. Taip besivadinanti naujovė po truputį skinasi kelią Europoje.

II pensijų pakopa nėra patogi, o tie žmonės, kurie nori kaupti pensijai privačiai, daug laisviau gali jaustis naudodamiesi III–ąją pakopa. Tokios nuomonės laikosi kai kurie ekspertai, piktindamiesi ir tuo, esą nemažą dalį pensijų fondų prieaugio suvalgo jų administravimo mokesčiai. Patys pensijų fondų valdytojai tokią kritiką atmeta. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, II pensijų pakopa, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, neturi perspektyvos.

Šiemet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėjusių kaupti ar sustabdžiusių kaupimą prieš kelerius metus, laukia pokyčiai. Žmonės bus aktyviai skatinami dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, bet daliai jų iki birželio 30 d. teks apsispręsti, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Visai neseniai startavus pensijų reformai, net ir papildomą kaupimą prieš kelerius metus sustabdę asmenys bus grąžinami į privačius pensijų fondus. 2013-aisiais pensijų fonduose asmenys kaupdavo po 2,5 proc. nuo savo draudžiamų pajamų. O nuo 2013-ųjų kaupimui pritaikytos naujos sąlygos: jei žmogus pasirinkdavo, įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokėtos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

16,4 euro per mėnesį ir papildomos mokestinės lengvatos. Tokiomis priemonėmis šįmet valstybė rems papildomai pensijai II pakopos fonduose kaupiančius darbuotojus. Be to, susigrąžinti dalį mokesčių kaip ir seniau galės III pakopai savo pinigus patikintys dirbantieji. Tiesa, gyventojams primenama, kad susigrąžinti daugiau nei 300 eurų mokesčių iš valstybės už kaupimą privačiai nepavyks.

Pirmosiomis 2019 metų dienomis dalį II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų pasiekė laiškai, pranešantys apie svarbius pokyčius. Nuo šių metų visi minėtos pakopos dalyviai bus išskirstyti į skirtingus gyvenimo ciklo pensijų fondus. Teoriškai tai reikš didesnę riziką jauniausiems dirbantiems ir mažesnę – šalia pensijos ribos atsidūrusiems lietuviams.

Nuo 2019 metų atnaujinama antros pakopos pensijų kaupimo tvarka ne tik išplečia papildomai pensijai kaupiančiųjų ratą, bet ir numato naujovių jau taupantiems pensijų fonduose. Pastebima, kad šie pokyčiai kelia šalies gyventojų susidomėjimą, kita vertus, jau spėjo susiformuoti ir keletas su kaupimu pensijai susijusių mitų, rašoma  „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.

Statistika rodo, kad praėjusių metų pabaigoje beveik 1,3 mln. lietuvių pensiją kaupė II pakopos pensijų fonde, o jų sukauptas turtas tuoj pasieks 3 mlrd. eurų. Nors retas tautietis pasidomi, kaip sekasi jo pasirinktam fondui, visuomenėje yra manančių, kad pasitikėti pensijų fondais gana rizikinga, mat jie gali bankrutuoti.

Jau kiek daugiau nei po metų privačiuose II pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams gauti visą sutaupytą sumą bus sunkiau. Priverstinio anuiteto, arba pastovių pinigų išmokų, sutartį šiuo metu turi pasirašyti tik susitaupę bent 17 tūkst. eurų, tačiau jau nuo 2020 m. ši riba ženkliai sumažės. Tuo metu anuitetą bus privaloma įsigyti visiems, sukaupusiems bent 10 tūkst. eurų. Tiesa, kaip rašoma su mokesčių bei pensijų reforma gyventojus supažindinančiame tinklalapyje kiek.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama, per pusmetį II pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 1,5, III pakopos – 2,1 proc. Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams pelnė akcijų pensijų fondai, 0 konservatyvaus investavimo pensijų fondams pusmečio pabaiga nebuvo sėkminga – antrąjį ketvirtį fiksuota neigiama jų grąža. 2017 m. pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje veikė 20 II pakopos ir 12 III pakopos pensijų fondų, juose pensiją kaupė 1,33 mln. dalyvių.

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai išaugo 2,34 proc., o bendra šiuose fonduose sukauptų lėšų suma viršijo 2,6 mlrd. eurų. Lietuvos banko duomenimis, šiemet padidėjo 14-os antros pakopos pensijų fondų vertė, o sparčiausiai augo akcijų pensijų fondų grupė. Penkių fondų vieneto vertė sumenko, visi jie priklauso konservatyvaus investavimo fondų grupei.

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5,5 iki 1,5 procento.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

Premjeras sako, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas ir svarstytinas. Saulius Skvernelis taip pat pabrėžia, kad savo lėšomis prie pensijų kaupimo antros pakopos fonduose neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“. „Aš vertinu kaip tikrai pagrįstą reikalavimą, dėl to ir minėjau, kad antros pakopos kaupimo pensijų sistema bus peržiūrėta“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą kaip vertina Lietuvos p...

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ perka antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvoje valdomus pensijų fondus. „Swedbank“ Lietuvoje neseniai perėmė „Danske Bank“ Lietuvos filialo mažmeninės bankininkystės verslą. „Swedbank“ pranešė, kad banko antrinė įmonė „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį su „Danske Bank“ dėl 100 proc. jos antrinės įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų pirkimo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas pasibaisėjo Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko siūlymo panaikinti galimybę žmonėms savo 2 proc. SODRAI pervedamų įmokų pervesti į kaupiamąjį pensijos fondą. „Apiplėšimas“, – socialine tinkle „Facebook“ trumpai parlamentaro siūlymą apibūdino ekonomistas. Portalui tv3.lt Ž. Šilėnas priminė, kad šiuo metu savo 2 proc. įmokų SODRAI galime pervesti į privatų pensijų fondą – taip veikia II pakopos pensijų kaupimas.

 Pernai privačiuose pensijų fonduose pinigus kaupiantys Lietuvos gyventojai skaičiavo įspūdingą pelną, tačiau toks uždarbis nebus ilgalaikis. Atsargiau pajamas senatvėje prognozuoti verčia ir pavyzdžiai kitose Europos šalyse, kur grąža iš pensijų fondų pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama. Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo 7,8 proc., o III pakopos – 7,3 proc. Pirmųjų turtas padidėjo maždaug penktadaliu, iki beveik 1,9 mlrd.

Specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ valdomų pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė pasiekė 301,6 mln. Lt, o bendrovės klientų skaičius viršijo 61 tūkst. Praėjusiais metais tuo pačiu metu bendrovės grynųjų aktyvų vertė siekė 205 mln. Lt, bendrovės klientais buvo virš 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Esminis faktorius, lemiantis sėkmingą mūsų veiklą, yra tai, kad „MP Pension Funds Baltic“ yra specializuota pensijų kaupimo bendrovė.

II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų pensijų sąskaitos dėl sėkmingos fondų investicinės veiklos ir „Sodros“ įmokų per 2013 m. pasipildė 625 mln. litų. Gausėjo ir papildomai III pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų turtas. II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,117 mln. Lietuvos gyventojų, investicinių vienetų vertės padidėjo vidutiniškai 4,28 proc.

Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Kad dalyviams būtų lengviau juos palyginti, įstatymas leidžia imti tik dviejų rūšių atskaitymus. Įstatymas nustato ir jų maksimalius dydžius. Kaupimo bendrovei neleidžiama atskaityti daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Pensijos kaupimas – ilgalaikis procesas, trunkantis kelerius ar net kelias dešimtis metų. Pagal dabartines taisykles, apsisprendus kaupti pensiją ir pasirašius sutartį, persigalvoti dar galite per 30 dienų. Žinoma, tai nereiškia, kad vėliau negalėsite pereiti iš vieno fondo į kitą ar pakeisti fondus valdančios bendrovės – tačiau apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos jau nebeturėsite teisės.

Apsisprendus pasirūpinti finansiškai saugia savo ateitimi ir kaupti pensiją, ne mažiau atsakingas žingsnis – išsirinkti pensijų kaupimo bendrovę ir fondą. Į ką būtina atkreipti dėmesį priimant šį atsakingą sprendimą? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Lietuvoje pensijų fondai veikia apie 10 metų, tačiau kai kuriuos jų valdančios bendrovės (bankai, draudimo bendrovės) veiklą vykdo žymiai ilgiau.

Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama. Valstybinę gyvybės draudimo bendrovių bei pensijų fondų valdymo įmonių priežiūrą vykdo Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba. Ši tarnyba išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės joms siunčia veiklos ataskaitas.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.

Ketvirtadienį „Sodra“, gavusi galutinius duomenis iš pensijų fondų, suskaičiavo, kiek gyventojų kokį pensijos kaupimo būdą pasirinko. Kartu paaiškėjo ir tarp kokių gyventojų grupių vienas ar kitas pasirinkimas buvo populiariausias. Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių. 686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.

Atsiradus galimybei pensijas kaupti II-osios pakopos pensijų fonduose papildomai prisidedant savo lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant iš valstybės, šį būdą pasirinko žymiai daugiau žmonių, nei tikėtasi.

Apsispręsti dėl pensijos kaupimo būdo ateityje gyventojai turi iki lapkričio pabaigos. Kadangi paskutinė mėnesio diena šeštadienis yra nedarbo diena, pagal teisės aktus galutinis terminas apsisprendimui yra pirmadienis.

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas? Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje gali kaupti pensijas trimis būdais – „Sodroje“, t.y. mokėdami socialinio draudimo mokesčius, „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose bei kaupti savarankiškai, tam skirdami dalį savo gaunamų pajamų.

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai. Iki lapkričio 30 d. tie, kurie jau dalyvavo pensijų kaupimo sistemoje, turėjo pasirinkti, kaip dalyvauti joje toliau. Tam galimi trys variantai: I variantas: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje.

Liko keletas dienų iki lapkričio 30-osios, kai Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje. Jūsų dėmesiui – interviu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. – Liko savaitė per kurią Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje, ar daug jau apsisprendusių? – Toks jau mūsų žmonių bruožas – skubame paskutinę dieną. Kol kas iš visų pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose dalyvių, kurių yra beveik 1 mln. 107,4 tūkst.

Artėjant galutiniam terminui, iki kurio gyventojai turi apsispręsti dėl senatvės pensijos kaupimo, fiksuojamas pensijų sistemos dalyvių, pasirenkančių galimybę papildomai kaupti senatvei savo lėšomis, suaktyvėjimas. Vien per pirmąsias lapkričio savaites šį būdą pasirinko daugiau nei 30 tūkst. pensijų sistemos dalyvių, tiek pat, kiek per visą spalio mėnesį. Nuo balandžio mėn., kuomet buvo suteikta galimybė rinktis papildomo kaupimo galimybę, ją pasirinko jau daugiau nei 319,4 tūkst.

Žinomas ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka teigia, kad siūloma pensijų kaupimo sistema, pagal kurią asmuo, nusprendęs mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydžio įmoką, labai sudėtinga, o tarpininkams bus mokama iš tų pačių lėšų, iš kurių ir pensijos.

Sausio 25 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino privatizacijos sąraše esančias valstybines įmones kotiruoti savo akcijas vietinėje akcijų biržoje, o ne Londone ar Niujorke.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atsako į skaitytojo klausimą, ką vertėtų daryti, kai kitąmet gyventojams bus suteikta galimybė pasitraukti iš papildomų pensijų fondų? Kol kas dar tik aiškėja visos svarbios detalės, tai yra, kokiomis sąlygomis išėjus iš fondo bus galima į jį sugrįžti. Šios sąlygos turės būti suformuluotos iki ateinančių metų balandžio. Visų pirma, ko gero, nereikėtų vadovautis emocijomis ar bandyti jas numalšinti.

Kadenciją baigiantis Seimas trečiadienį pritarė pensijų reformai, leisiančiais tobulinti galiojančią pensijų kaupimo sistemą. Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas parėmė 55 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 14 parlamentarų (užsiregistravo 75 Seimo nariai), už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 58 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 14 parlamentarų.

Keturi penktadaliai šalies gyventojų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, yra sudarę ir pensijų kaupimo sutartis. Tačiau beveik trečdalis iš jų negauna draudžiamųjų pajamų. Dėl to už šiuos gyventojus įmokos į pensijų fondus nepervedamos. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, iš viso gyventojai yra sudarę 1,06 mln. pensijų kaupimo sutarčių. Tačiau kiekvieną mėnesį per 330 tūkst. iš jų negauna draudžiamųjų pajamų, nuo kurių ir skaičiuojamos įmokos į pensijų fondus.

Teisės aktų pakeitimais numatoma atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu 3 metai - šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galėtų keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.

Nyderlandų pensijų fondai, investavę lėšas į „Facebook“ akcijas, galėjo prarasti milijonus eurų dėl didžiausio pasaulyje socialinio tinklo vertybinių popierių kainos sumažėjimo.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, jog Lietuvos visuomenė ir toliau sparčiai senės – manoma, jog 2060 m. net 37 proc. šalies gyventojų bus pagyvenę žmonės. Žinodami šį faktą vis dažniau susimąstome, ar sulaukę pensinio amžiaus turėsime pakankamai finansinių išteklių, kurie užtikrins kokybišką ir patogų gyvenimą. Viena iš galimybių pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pensijų fonduose.