pensijų fondai

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją II pakopos fonduose. Dalis jų gali nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sukauptą turtą. Kitiems verta pagalvoti, ar neapsimokėtų kaupimo sustabdyti, kad po metų irgi būtų galima atsiimti visą sumą iš karto. Galimybė bet kuriam žmogui nutraukti kaupimą buvo numatyta 2019 m. Dabar tokios visuotinės galimybės nėra. Tačiau, jeigu žmogus jau sulaukė pensinio amžiaus, kaupimą nutraukti jam galima.

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pateikiame neredaguotą I. Ruginienės komentarą: Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.

Antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai tirpsta, o pasiimti santaupas galimybės nėra. Kas liks iš būsimų pensijų?  „Dėmesio centre“ pašnekovai – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys Algirdas Sysas ir ekonomistas Romas Lazutka.  Pernai krito visi fondai nuo 9 iki 16 proc. Daugiausiai krito rizikingiausiai dirbantys, tie, kurie orientuoti į jauniausius žmones.

Antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai tirpsta, o pasiimti santaupas galimybės nėra. Kas liks iš būsimų pensijų? „Dėmesio centre“ pašnekovai – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys Algirdas Sysas ir ekonomistas Romas Lazutka.

Kai kuriems politikams siūlant leisti gyventojams atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus ar pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė sako, kad dažni jos pokyčiai yra žalingi ir mažina pasitikėjimą sistema, nors diskusijai kelias neužkertamas.  Anot ministerijos Pensijų grupės vadovės Ingos Buškutės, pernelyg dažnas Pensijų kaupimo įstatymo keitimas kenkia visos sistemos reputacijai.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Šiaulių bankas prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ valdomus mažmeninius pensijų ir investicinių fondų valdymo verslą Lietuvoje, taip pat draudimo bendrovės „INVL Life“ draudimo verslą bei „INVL Financial Advisors“ turtą. Taryba pranešė prašymą sandoriui gavusi praėjusią savaitę.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujantiems gyventojams valstybė šiemet perves daugiau nei bet kada skatinamųjų įmokų  – 223 mln. eurų – 50 mln. eurų daugiau negu pernai, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Toliau biudžeto lėšomis bus mokamos skatinamosios įmokos kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose, tam valstybė šiemet skirs per 220 mln. eurų“, – pranešime sakė viceministras Martynas Šiurkus.  Pasak ministerijos, pasirinkus 3 proc.

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais investicijose Baltijos regione prioritetą skyrė infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams, o pagrindinės priemonės buvo privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

1,4 mln. lietuvių kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose. O šiemet stebimas trumpalaikis pensijų fondų vertės, vadinasi, ir žmonių pensijai sukaupto turto, sumažėjimas kelia pagrįstų klausimų. Tačiau pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dauguma Lietuvoje dirbančių asmenų dalyvauja II pakopos pensijų kaupime. Daugiau kaip pusė milijono iš jų kitais metais į rankas gaus mažiau pinigų, nes dar kartą didėja jų įmoka į pensijų fondus. Šiemet jų veiklos rezultatai prastesni, o ir atsiimti iš jų iš karto visus sumokėtus pinigus išeinantiems į pensiją pavyks ne visiems. Kas mėnesį tenka atiduoti keliasdešimt eurų Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra iš viso per 1,4 mln. gyventojų, pasirašiusių II pakopos pensijų kaupimo sutartis.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Konservatyviųjų turto išsaugojimo pensijų fondų grąža Lietuvoje šiemet galėjo reikšmingai mažėti dėl to, kad gyventojų santaupos buvo investuotos pernelyg rizikingai, sako pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovas. Tuo metu kitų fondų valdytojų atstovai sako, kad tai trumpalaikiai svyravimai, kurie neatspindi visos sistemos rezultato.

Keli tūkstančiai Lietuvos pensininkų, kurie išėjo į pensiją šiais metais arba dar išeis artimiausiu metu, galėjo ar netrukus gali gauti daugiau nei dešimtadaliu mažesnes pensijų išmokas. Galima to priežastis yra ta, kad pensijų fondų valdytojai galimai pasirinko pernelyg rizikingą investavimo strategiją turto išsaugojimo fonduose. Taip teigia šiemet veiklą pradėjusios pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovai.

Daugelis Lietuvos darbuotojų į rankas gauna mažesnį atlyginimą, nes dalį jo perveda į pensijų fondus, kad sulaukę senatvės gautų daugiau pinigų. Tačiau išeinantys į pensiją šiemet priedo prie pensijos gaus mažiau, nes fondų turtas susitraukė šimtais milijonų eurų. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pradžioje II pakopos pensijų fondų turto vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų, o pensijas kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių.

Viskam brangstant ir artėjant ekonominiam sunkmečiui gyventojai ieško būdų sutaupyti. Vienas jų – II pensijų pakopos įmokų „atostogos“. Gyventojai, kurie kaupia pinigus II pensijų pakopoje gali sustabdyti įmokų mokėjimą metams. Žmonės skaičiuoja, kad per metus sutaupytų 480 eurų. Tačiau pensijų fondų atstovai bando gyventojus atkalbėti nuo šių įmokų „atostogų“ ir siūlo gyventojams verčiau atsisakyti pramogų ir restoranų.

Tūkstančiai šalies gyventojų šiuo metu yra sustabdę papildomos pensijos kaupimą pensijų fonduose. Jeigu nieko nedarys, net ir be jų sutikimo netrukus kaupimas bus atnaujintas. Dėl to jie gaus mažesnį atlyginimą. Kita vertus, dabar gyventojų negaunami pinigai bus pervesti į fondus, o už juos – nupirkti vertybiniai popieriai. Sulaukus pensijos, jie bus parduoti. Jeigu pardavimo kaina neviršys 5 tūkst. eurų, visus pinigus gyventojai gaus iš karto. Jeigu viršys – dalimis kas mėnesį arba rečiau.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiama, pranešė fondų valdytojai, tačiau jie ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją. „Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai ketvirtį baigė su maždaug 4-4,5 proc. neigiama grąža“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „SEB investicijų valdymas“ atstovas Paulius Kabelis.

Karas Ukrainoje ne tik lemia didesnę infliaciją, bet daro įtaką ir pensijų fondams. Anot fondų valdytojų, gyventojų sukaupto turto vertė jau sumažėjo 5 proc. Jų teigimu, daugiausiai pinigų prarado jaunesni gyventojai, kurių pinigai investuojami į rizikingiausius fondus. Tačiau tiek pensijų fondų valdytojai, tiek Lietuvos bankas ramina, kad svyravimai yra laikini ir ilguoju laikotarpiu gyventojai pinigų nepraras.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai teigia, kad ir toliau labiau apsimoka investuoti į bendrovių akcijas, o kaip didžiausias grėsmes įvardija augančią infliaciją bei galimus centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų didinimo.  „Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.

Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų šiemet laukia svarbus pasirinkimas. Jeigu tik nieko nedarys, iki pat pensijos dalis jų algos bus pervedama į antrosios pakopos pensijų fondus. Nutraukti kaupimo žmogus negalės, taip pat negalės bet kada pasiimti visų savo pinigų, kurie bus laikomi fonduose.

Šiuo metu pasaulinėse biržose akcijų kainos siekia istorines aukštumas. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui Lietuvos gyventojų tai atrodytų tolima ir nesvarbu. Tačiau taip nėra – jeigu akcijos staiga atpigtų, išėję į pensiją ir lietuviai gautų mažiau pinigų. Ar norint to išvengti verta pakeisti pensijų kaupimo būdą, kaip tai padarė kai kurie ekonomistai? 1,3 mln. lietuvių kaupia pensiją papildomai. II pakopos pensijų fonduose jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,5 mlrd. eurų.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondai šalyje yra investavę apie 875 mln. eurų, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo investuota į valstybės vertybinius popierius ir įvairius verslus. „Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos – daugiau kaip 700 mln.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį į „Sodros“ Pensijų anuitetų fondą pervesta beveik 3,9 mln. eurų už įsigytus pensijų anuitetus, o nuo veiklos pradžios – per 15 mėnesių – daugiau kaip 10 mln. eurų. Iš šių pinigų investavimui skirta daugiau kaip 8,8 mln. eurų. Kuo sėkmingesnės investicijos, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje pensijų anuitetų išmokos didės, rašoma pranešime spaudai.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai galėtų iš karto pinigais atsiimti didesnės vertės fonde sukauptą turtą − ne 5 tūkst. eurų, o 10 tūkst. eurų. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Algimanto Dumbravos pristatytas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pensijų fondo dalyviui, sukaupusiam nuo 5 iki 10 tūkst.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį būsimų pensininkų turto vertė išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, skaičiuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Sukauptus pinigus gyventojai galės pradėti leisti tik sulaukę senatvės, nes pagal galiojančią tvarką II pakopoje sukauptą turtą galima atgauti tik sulaukus pensinio amžiaus.

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai pernai, preliminariais vertinimais, uždirbo 4,9 proc. realią grąžą ir pagal šį rodiklį pasaulyje buvo dešimti, skelbia  pensijų fondus pagal uždirbtą grąžą surikiavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Estija 2020 metų EBPO sąraše užėmė 11 vietą (4,8 proc.), o Latvija – 18 vietą (2,4 proc.), teigiama Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pranešime.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Daugelis gyventojų kaupia būsimai pensijai papildomai. Kiekvieną mėnesį nuo jų atlyginimo nuskaičiuoti pinigai pervedami į II pakopos pensijų valdytojų sąskaitą. Net jeigu kaupiančiajam bus diagnozuota rimta liga ir, norint išgyventi, prireiks papildomų pinigų ar galiausiai nusipirkti karstą, fonde sukaupto turto jis naudoti negalės.

„Aviva” grupė sutiko parduoti savo įmones Lenkijoje ir Lietuvoje didžiausiam Vokietijos ir vienam didžiausių draudikų pasaulyje „Allianz“ grupei už 2,7 mlrd. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo, aštuntuoju, sandoriu „Aviva“ baigia reikšmingą strateginį dalies verslų pardavimo etapą ir toliau koncentruosis į Jungtinės Karalystės, Airijos ir Kanados rinkas.  „Verslų Lietuvoje ir Lenkijoje pardavimu baigiame aštuonis mėnesius trukusį mūsų verslo portfelio pertvarkymą.

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.

Beveik 29,04 tūkst. Estijos gyventojų jau pateikė prašymus atsiimti pinigus iš antros pakopos pensijų fondų ir juose nebedalyvauti. Apie tai pranešęs Estijos pensijų centras pažymi, jog tokius prašymus jau pateikė apytikriai po lygiai vyrų ir moterų, o vidutinis pareiškėjų amžius – 38 metai. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos, kai Estijoje įsigaliojo pensijų sistemos reformos įstatymas, prisijungimas prie antrosios pakopos pensijų sistemos ar išstojimas iš jos tapo visiems laisvas.

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymų dėl pokyčių antros pakopos pensijų kaupime tikriausiai nepavykti išvengti, tačiau abejoja, kad tie svarstymai paskatintų dar vieną pensijų kaupimo reformą. „Ką tik viena reforma įvyko. Per pastarąsias kelias kadencijas kiekvienoje jų turėjome po vieną reformą. Reikia išvengti, kad dar vienoje kadencijoje bus dar viena pensijų kaupimo antros pakopos reforma“, – ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje pareiškė I. Šimonytė.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Nuo liepos 1 d. už pensijų fonduose sukauptą turtą nupirktus anuitetus gyventojams pradės mokėti „Sodra“. Šių išmokų dydis priklausys ne tik nuo to, kiek bus sukaupta fonde, bet ir nuo to, kiek žmogus gyvens išėjęs į pensiją. Trečiadienį „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri gyventojams turėtų padėti apsispręsti, kokį anuitetą pasirinkti. Nuo šio pasirinkimo priklausys galutinė pensija, galimas dalies sukaupto turto paveldėjimas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 d. vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi, rašoma asociacijos pranešime. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

Daugelis dalį savo atlyginimo kas mėnesį perveda į pensijų fondą. Šias lėšas draudžiama išleisti bet kaip – ką gali pirkti fondų valdytojai, nustato įstatymas. Jį siūloma keisti ir leisti investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą (NT). Kai kurie specialistai įspėja, kad taip didės rizika prarasti gyventojų pinigus. Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Iki liepos pradžios gyventojai turėjo pasirinkti, kaip kaups pensiją ateityje. Daugelis nieko nedarė ir ilgainiui bus įtraukti į kaupimą. Tačiau nemažai žmonių nusprendė kaupimą stabdyti arba su sukauptomis lėšomis iš viso „grįžti“ į „Sodrą“. Daugiau kaip pusė į kaupimą įtraukiamų naujų dalyvių jo atsisako. Pensijų kaupimo reformos rezultatus ketvirtadienį pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.