pensijų fondai

10 proc. turtingiausių britų šiuo metu yra 500 kartų turtingesni nei 10 proc. skurdžiausių šalies gyventojų. Kaip rašo independent.co.uk, atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių Didžiosios Britanijos gyventojų vis didėja, nes auga turtuolių kaupiamų pensijų fondų sumos. Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, 10 proc. namų ūkių, sukaupusių didžiausias sumas pensijų fonduose, jau dabar 7 kartus viršija 50 proc. mažiausias pensijų sumas sukaupusius namų ūkius.

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc. Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Japonijos policija sulaikė investicinės kompanijos „AIJ Investment Advisers“ vadovą. Įtariama, kad kompanija yra įsipainiojusi į skandalą, susijusį su 1,4 mln. dolerių dingimu iš pensijų fondo, praneša AFP. 60-metis Kazuhiko Asakawa ir trys jo pavaldiniai buvo sulaikyti po kompanijos biure atliktos kratos. Bendrovės vadovai kaltinami apgaudinėję investuotojus. 2011 metais jie tvirtino, kad pensijų fondo turtas stabiliai auga, tuo tarpu iš tikrųjų jis sparčiai mažėjo.

Europos skolų krizės iškankinti investuotojai su baime žvelgia į vyriausybių ir bankų obligacijas. Didžiausi pasaulio finansų žaidėjai atsidūrė keblioje padėtyje, jų sąskaitose guli milijardai, tačiau saugių ir patrauklių investicijų ratas kasdien traukiasi. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės ieško saugaus užutėkio, kuris teiktų nors šiokį tokį saugų pelną, o rizikos ištroškę investuotojai šiomis dienomis mėgaujasi pasiūlos pertekliumi, rašo „Der Spiegel“. Yngve Slyngstadas valdo 450 mlrd.

Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams. Metiniame pranešime Prezidentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akmenį ant kaklo dabartinė valdžia paliks ateinančiai valdžiai.

Nuo 2004-jųjų dirbantiems šalies gyventojams buvo sudaryta galimybė sudaryti sutartis su privačiais pensijų fondais, kad iš „Sodros“ į šiuos fondus būtų pervesta dalis pinigų, tikintis, kad atėjus pensiniam amžiui žmonės gaus nemažą papildomą pensijos dalį, nes fondai neblogai uždirbs, gautus pinigus sėkmingai investuodami.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujos II pakopos pensijų fondų sistemos įtvirtinimo, pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Vyriausybė šiandien apsisprendė dėl patobulinto pensijų kaupimo ir pensijų sistemos reformos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimų, kuriuose yra įtvirtinama nauja sistema. Bus kaupiama antros pakopos pensijų fonduose.

Daugiau nei milijoną dalyvių turinčių II pakopos pensijų fondų (PF) valdomą turtą praėjusiais metais didino Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“ ) pervedamos lėšos, tačiau neigiama investicinė grąža galimą prieaugį mažino. „Sodra“ II pakopos pensijų fondams 2011 m. pervedė 380,8 mln. Lt, t. y. 17,3 % (56,1 mln. Lt) daugiau negu 2010 m., tačiau šių pensijų fondų valdomas bendras turtas išaugo mažiau – 224, 7 mln. Lt. Per metus turtas padidėjo 5,8 % (iki 4,08 mlrd.

Lietuvoje per 2011 metus gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma siekė 560,8 mln. litų ir, palyginti su 2010 metais, padidėjo 3,9 proc. Šiemet, atsižvelgusi į Lietuvos ūkio augimo prognozes bei pasaulines gyvybės draudimo rinkos tendencijas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) prognozuoja apie 4-6 proc. rinkos augimą. LGDĮA duomenimis, išsivysčiusiose ekonomikose gyvybės draudimo rinkos dalis užima apie 60 proc.

Pastaruoju metu JAV ekonomikos gaivinimui išleidžia milžiniškas pinigų sumas, rašo CNBC. Norint apmokėti savo išlaidas reikia uždirbti, o jeigu uždarbio pritrūksta, tuomet tenka skolintis. Dėdė Semas skolinasi išleisdamas valstybės iždo skolos vertybinius popierius. Investuotojai noriai perka JAV vyriausybės skolos vertybinius popierius, nes kol kas vis dar tiki, kad ateityje šalis surinks pakankamai mokesčių, kad galėtų grąžinti savo skolas.

Pastaruoju metu JAV ekonomikos gaivinimui išleidžia milžiniškas pinigų sumas, rašo CNBC. Norint apmokėti savo išlaidas reikia uždirbti, o jeigu uždarbio pritrūksta, tuomet tenka skolintis. Dėdė Semas skolinasi išleisdamas valstybės iždo skolos vertybinius popierius. Investuotojai noriai perka JAV vyriausybės skolos vertybinius popierius, nes kol kas vis dar tiki, kad ateityje šalis surinks pakankamai mokesčių, kad galėtų grąžinti savo skolas.

Sočios ir orios senatvės pažadais į kaupiamuosius pensijų fondus privilioti žmonės nusivylę: sulaukę pensijos jie negavo žadėtų aukso kalnų, o „Sodros“ pensijos dėl kaupimo smarkiai apkarpytos. Sočiai gyvena tik patys fondai. Pradūmę į bevertes akcijas investuotus šimtus milijonų svetimų litų, jų darbuotojai ir mėgaujasi milžiniškais atlyginimais būsimųjų pensininkų sąskaita. Fonduose ne visi darbuotojai tenkinasi mažiausia 5-9 tūkst. litų mėnesio alga.

Pensijų kaupimo sąskaitose dirbantieji sukaupia vis didesnes sumas, todėl išeidami į pensiją raginami nepamiršti šių pinigų. Pensijų fondus administruojančios bendrovės aktyviai stebi, kuriems jų klientams artėja pensinis amžius.

Seimo š. m. gruodžio 20 d. priimtas įstatymas, numatantis įmokų į pensijų fondus sumažinimą 2012-aisiais metais nuo 2 proc. iki 1,5 proc., yra galimai neteisėtas ir toliau klampins mūsų šalį į dar gilesnes problemas pensijų srityje.

Naktimis triūsiančių parlamentarų sukurptomis sąlygomis tenka gyventi visiems piliečiams, nors Seimo nariai pripažįsta, kad patys ne visai suvokia savo darbo rezultatus. Dar vienas tautos gelbėjimo aktas Seime baigėsi prieš pat Kalėdas. Kartu suteiktos tvirtos garantijos, kad panašių problemų gali kilti po metų, o gal ir anksčiau. Kadencijos pradžioje valdantieji, kurie pasikrikštijo „permainų koalicija“, naktinį mokesčių šturmavimą buldozeriu grindė prastu praėjusios valdžios palikimu.

Švedijoje 1998  m. po kelis metus trukusių diskusijų, buvo reformuota pensijų sistema. Tikslai Reforma buvo siekiama: 1. Sukurti savaime veikiantį  įmokų ir išmokų derinimo mechanizmą, kuris leistų pensijų fondui  išsilaikyti pačiam tik iš  įmokų; 2. Į pensijų fondų formavimą įtraukti ne tik darbdavius, bet ir darbuotojus; 3. Susieti konkretaus žmogaus pensijos dydį su jo įmokomis.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pensijų reformos įstatymo  pataisai, kuria numatoma 2012 m. nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinti atskaitymus į privačiuosius pensijų fondus. Parlamentarai dar turės balsuoti dėl įstatymo pataisų priėmimo.  Įstatymą priimti ketinama ypatingos skubos tvarka. Vienas iš esminių siūlymų – nustatyti 2012 metams 1,5 proc., o 2013 m. – 2,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifą.

Seime antradienį turėtų būti balsuojama už patikslintą 2012 metų valstybės ir nacionalinį biudžetą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus. Patobulintu įstatymo projektu, kuriame deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto, numatoma patvirtinti beveik 17,924 mlrd. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,643 mlrd.

Kad ir ką rekomenduotų patarlės, ant to paties grėblio tikrai lipama, o kai kuriems ten net ir patinka. Štai penkioliktoji Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi nuo naktinės mokesčių ir pensijų deformos, kadencijos pabaigą ketina pažymėti tokiu pačiu „žygdarbiu“ prieš Lietuvos žmones. Kai prieš trejus metus valdžia pakėlė ir sujaukė mokesčius, dar buvo galima patikėti, kad per skubėjimą įvyko klaida. Juolab kad už naktinius sprendimus gauta tikrai daug pylos, daug nepasitikėjimo valdančia koalicija.

Seimas atmetė Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma nustatyti sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo tvarką. Projektą pateikęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius siūlė papildyti galiojantį įstatymą nuostata, įpareigojančia Vyriausybę iki 2013 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų į pensijų fondus kompensavimo 2014–2018 metais tvarką.

Konstituciniame teisme (KT) netrukus veikiausiai bus  dar viena byla daugiau. Seimo narys Artūras Melianas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriame  Seimui siūloma kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar pensijų įmokų sumažinimas asmenims, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, nepažeidžia Konstitucijos.

Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas – silpniausias pensijų sistemas turinčios šalys. Taip parodė „Allianz Global Investors“ sudarytas „Pensijų tvarumo indeksas“. Pasauliniu mastu sudaromame indekse palygintos 44 valstybių pensijų sistemos, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Graikija, Indija, Kinija ir Tailandas sąrašo gale atsidūrė dėl milžiniškų valstybių skolų, jauno pensinio amžiaus bei didelio pensininkų skaičius lyginant su dirbančiais žmonėmis.

Vyriausybei prireikė pustrečių metų, kad pripažintų, jog pensijų fondai lupikauja – nesvarbu, ar uždirba būsimiems pensininkams, ar nuostolingai veikia, ima mokestį už darbą, rašo „Respublika“ . Tik dabar pasiūlyta Seimui pakeisti įstatymus, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.

Europos lyderiams susitarus dėl euro zonos skolų krizės sprendimo būsimieji Lietuvos pensininkai per dieną uždirbo 30 mln. litų, teigia Investicijų ir pensijų fondų asociacija. Per vieną dieną – spalio 26-ąją – Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas išaugo 30 mln. litų. Tai vienas didžiausių vienos dienos Lietuvos pensijų fondų uždarbių per visą jų veiklos istoriją nuo 2004 m. pradžios, pažymima Investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (74 proc.), pasirinkusiųjų antrąją pensijų kaupimo pakopą, žino, kur išleis sukauptus pinigus. 44 proc. ketina juos panaudoti kasdienėms reikmėms. Maždaug kas aštuntas (13 proc.) mano, kad jų prireiks netikėtoms išlaidoms, o kas šeštas (16 proc.) planuoja juos išleisti savo malonumui - 10 proc. išvykti į kelionę, 6 proc. įsigyti norimą pirkinį. Tai rodo „Danske“ banko užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Rugpjūtį vidutinė svertinė II pakopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,84 proc., o III pakopos – 6 proc. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neigiamus II ir III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokyčius lėmė prastėjantys pasaulio ekonomikų rodikliai, vis dar neišsisprendusios Europos šalių skolos problemos ir neaiški situacija dėl JAV skolos.

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet. Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus „Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai.

Paaiškėjus, kad vengdami mokesčių kai kurie darbdaviai įsigudrino dalį algos pervesti į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimo įmonės suskubo gelbėti savo reputacijos, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pildyti teisės aktų, rašo „Kauno diena“. Naujoji mokesčių vengimo schema paprasta.

Atsakingi Seimo komitetai šią savaitę sutarė dėl pensijų reformos gairių. Ir nors dokumente nėra paskaičiavimų ir datų, parlamentarai tikisi, kad jis paskatins Vyriausybę greičiau rengti konkrečius įstatymus ir pradėti pertvarką. Kol kas politikai tik žodžiu vardija, kada būtų galima pradėti vėlinti pensinį amžių ir leisti žmonėms pabėgti iš privačių pensinių fondų atgal į „Sodrą“. Šią savaitę trys atsakingi komitetai pritarė socialinių reikalų sistemos pertvarkos gairėms.

Ekonominiu sunkmečiu bei esant sudėtingoms verslo sąlygoms, Danske banko grupei priklausanti UAB „Danske Capital investicijų valdymas“ 2010 m. uždirbo minimalų 77 535 litų grynąjį pelną, o metų pabaigoje vidutinis bendrovės kliento sukauptas pensijų turtas buvo didžiausias rinkoje. „Praėję metai buvo sudėtingi visoms verslo bendrovėms, tačiau ieškojome kelių ir priėmėme tokius sprendimus, kurie leido mums pasiekti sėkmingų rezultatų.

Vyriausybei dar 2009 m. spalį pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimieji pensininkai prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos, rodo Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) atlikti skaičiavimai. „Kaip matome, šiandien pensijų fondų dalyviai liko apgauti. Tuomet, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, asociacija dėl tokių valdžios veiksmų ėmėsi teisinių priemonių. Kreipėmės į teismus.

Liūdnai pagarsėjęs JAV sukčius Bernardas Madoffas savo pirmajame interviu po arešto teigė, kad bankai negalėjo nežinoti apie jo sukurtą investicinę piramidę, pradanginusią investuotojų patikėtus 18 milijardų JAV dolerių. Finansinė piramidė yra toks darinys, kuris investuotojų sumokėtas lėšas naudoja išmokoms ankstesniems dalyviams mokėti. Taigi, kai tik lėšos yra gaunamos, tuoj pat jos yra ir išmokamos – pinigai nėra investuojami į aktyvus. Paprastai žmonėms yra žadamos patrauklios palūkanos.

Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų. Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu,  kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems.

Lėšų, pernai sukauptų pasauliniuose pensijų fonduose, suma viršija rekordinę ribą - 26 trln. JAV dolerių (66 trln. Lt). Apie tai praneša „The Guardian“ remdamasis kompanijos „The Towers Watson“ tyrimu. Apskritai pensijų fondų lėšų apimtys praėjusiais metais padidėjo 12 proc. 2009 metais jos padidėjo 17 proc., o dar prieš metus - 21 proc. Nuo 2000 metų lėšų, sukauptų pasauliniuose pensijų fonduose, apimtys padidėjo 66 proc. (nuo 16 trln. JAV dolerių (40 trln.

Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią „Sodrą“, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius. Prireiks papildomų lėšų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą.

Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.

Pensijų fondai papildomą pensiją kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems 2010 metais išmokėjo beveik 17 mln. litų, o vidutinė išmoka vienam dalyviui siekė 3.892 litus. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto dalyviams pervesti 36,15 mln. litų.

Zsa Zsa Gabor Amerikos menininkų pensijų fondai paskelbė mirusia. Jau nuo rugsėjo „Aftra“ nutraukė mėnesinį 6100 $ pensijos mokėjimą. Kaip praneša dienraštis „Bild“, ši organizacija išsiuntė vasarą 93 metų sulaukusiai kino legendai laišką, norėdama patvirtinti jos statusą. Kai laiškas buvo grąžintas kaip nepasiekęs adresato, aktorė, ilgai nesvarstant, buvo paskelbta mirusia. Jos sutuoktinis 66 metų Frédéric von Anhalt pareiškė: „Tai kiaulystė.

Šiandien dirbantis lietuvis privatiems pensijų fondams sumoka mažiausiai du kartus. Šitaip teigia socialinių mokslų daktaras profesorius Romas Lazutka. Skaičių ekvilibristika Baigiantis metams visu balsu prabilo Lietuvoje veikiantys privatūs pensijų fondai. Jie pasigyrė, kad nuo pensijų reformos 2003–iaisiais pradžios iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos iš viso sukaupė 3,75 mlrd. Lt, o papildomus 32,01 mln.

Per septynerius metus pensijų fondai pasipildė tik 209 mln. litų, o „Sodros“ biudžeto deficitas per tą laiką šoktelėjo net iki 5,7 milijardo litų. Estijoje laikinai sustabdytas pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose, Vengrijoje apskritai atsisakyta tokios praktikos, o Lietuvos pensijų fondai mėgina išsaugoti bent tuos 2 proc.

Pensijų fondams toliau pamažu susigrąžinant prarastas vertes, visai privataus kaupimo pensijų sistemai praėjusią savaitę buvo iškilusi grėsmė sulaukti dar vieno smūgio –  galimybės kaupiantiesiems fonduose sugrįžti į „Sodrą“, rašo „Verslo žinios“. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neapgalvoti politikų siūlymai gali visai sugriauti sistemą.

Vengrijos forintas nukrito labiausiai per septynias savaites, o Vengrijos pagrindinis akcijų indeksas nukrito iki žemiausios ribos per penkis mėnesius. Šalies vyriausybė planuoja nukreipti lėšas iš privačių pensijų fondų, kad pakeltų investuotojų pasitikėjimą, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Šiuo metu silpniausia pasaulio valiuta, Vengrijos forintas nukrito 1,2 proc. iki 280,6 už eurą. Šalies akcijos nukrito 3,5 proc., „OTP Bank Nyrt.

Pensijų fondų valdytojai šią savaitę paskelbė, kad nuo 2004-ųjų būsimiesiems pensininkams uždirbo vos 204 mln. litų pelno nuo „Sodros" pervestų daugiau nei 3,5 mlrd. litų. Savaime aišku, sau fondai užsidirbo gerokai daugiau. Rezultatai –apgailėtini Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija paskelbė, kad pensijų fondai per metus nuo praėjusio lapkričio iki dabar būsimiems pensininkams uždirbo 275 mln. litų. Šis skaičius pristatomas kaip puikus rezultatas.

Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė Asociacijos skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) pervesti į būsimųjų pensininkų sąskaitas ne mažiau kaip 5,5 proc. jų pajamų, kaip tai ir buvo numatyta startavus Pensijų kaupimo Sistemai 2004 metais.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijai II pakopos pensijų fonde, pasitiki privačia pensijų kaupimo sistema: 61 proc. apklaustų pensijų fondų dalyvių atsakė, kad jie nenorėtų nutraukti turimos sutarties ir „sugrįžti“ į Sodrą, net jei jiems ir būtų suteikta tokia galimybė. 14 proc. apklaustų pensijų fondų dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o ketvirtadalis (25 proc.

Ketvirtadalis Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų ketina kaupti papildomą pensijos dalį. Tai paaiškėjo tarptautinei konsultacijų kompanijai „Aon Consulting“ atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 7279 darbingo amžiaus žmonės iš 9 ES šalių, tarp kurių – Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Airija, Olandija ir kt. Iš apklausoje dalyvavusių šalių labiausiai už papildomos pensijos dalies kaupimą pasisakė vokiečiai. Papildomai kaupti pensiją ketina beveik pusė – 49 proc.

Šių metų kovas buvo labai palankus būsimiems pensininkams, kurių aprūpintai senatvei kaupiamos lėšos didėjo sparčiausiai nuo pat pensijų kaupimo sistemos veikimo pradžios, teigia Investicijų valdymo įmonių asociacija. Kovą, pasak asociacijos atstovų, būsimųjų pensininkų valdomas turto augimas siekė net 177 milijonus litų, o nuo metų pradžios – iš viso padidėjo 224 mln. litų. „Pavasaris jau antrus metus iš eilės yra investicinėms rinkoms labai palankus metas.