pensijos

Kitais metais vyresni šalies gyventojai sulauks didesnių pensijų, jos didės vidutiniškai apie 50 eurų. Vis tik patys pensininkai kritikuoja pensijų perskaičiavimo tvarką. Anot jų, nesąžininga, kad ilgus metus dirbę žmonės gaus tiek pat, kiek nesukaupę reikiamo darbo stažo. Tuo metu specialistai tikina, kad taip esą stengiamasi padėti skurstantiems.

Po gero mėnesio, po Naujųjų, senatvės pensijos visiems senjorams didės po 50 eurų – tai patvirtino Seimas. Tiesa, ir opozicija, ir patys pensininkai mato akibrokštą. Ir tiems, kurie plušo visą gyvenimą, ir išdirbusiems vos 15 metų pensija didės vienodai. Tiksliau, dirbusiems mažai pensija kils net keletu eurų daugiau. Valdantieji aiškina, kad taip skurdžiausius senjorus traukia iš skurdo duobės.

Seimui nuo kitų metų padidinus senatvės pensijas, premjerė nesutinka su kai kurių politikų teiginiais, kad mažiau dirbusiems žmonėms pensija augs labiau.  „Netiesa, todėl kad pensijos priklausomybė nuo stažo ir toliau išlieka, žmonių, kurių darbo stažas yra didesnis, pensijų indeksavimas yra dosnesnis“, – žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė. Ji pastebėjo, kad mažesnį darbo stažą turintiems žmonėms kompensuojama kitais būdais – priemokomis prie pensijos, socialine parama.

Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ organizuotą konkursą dėl išmokų nešiojimo. Nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus – laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, rašoma Lietuvos pašto pranešime spaudai.

„Sodra“ pradėjo mokėti vienišo asmens išmokas, kurios šiais metais yra skiriamos vienišiems šalpos pensijų ir kompensacijų gavėjams, mažesnes nei 260 eurų pensijas gaunantiems senjorams ar 60 ir daugiau procentų darbingumo netekusiems žmonėms, rašoma pranešime spaudai. Vienišo asmens išmokos pasiekia gavėjus tokiu pat būdu, kaip pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.  Jei žmogus gauna pensiją į asmeninę banko sąskaitą, vienišo asmens išmoka jam taip pat pervedama į sąskaitą.

Pensijas ir kitas išmokas Šiauliuose pristatanti įmonė „Verpetynė“ numato atleisti beveik visus darbuotojus ir nutraukti veiklą. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad 22 iš 24-ių atleidžiamų žmonių yra pensijų pristatymo agentai. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.  Įmonės vadovas Povilas Kiaulakys BNS teigė, jog veikla nutraukiama nelaimėjus „Sodros“ konkurso dėl pensijų pristatymo.

Kuo daugiau uždirbi ir sumoki mokesčių ar įmokų, tuo didesnes išmokas gauni. Bent taip turėtų būti, nes panašiais pažadais lietuviai ne kartą buvo raginami neimti ir nemokėti pinigų vokeliuose. Iš tikrųjų yra kitaip: mokėdami daugiau įmokų žmonės atgaunama vis mažesnę jų dalį pensijų pavidalu. Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta: dabar Lietuvoje veikianti pensijų sistema palanki yra tiems, kurie uždirba minimalią algą.

Pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams neturėtų būti leista atsiimti antrosios pakopos pensijų fonde sukauptos sumos, kuri viršija 5 tūkst. eurų, bet neviršija 10 tūkst. eurų. Be jokių diskusijų tokiai Vyriausybės išvadai vienbalsiai pritarė ministrų kabinetas. Šiuo metu įstatymas numato, kad iki 5 tūkst. eurų vertės turtą pensiją kaupiantys gyventojai gali atsiimti iš karto. Sukaupus nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų vertės turto, gyventojui privalomai mokama periodinė išmoka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį nepritarė siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių pensijas, kurios buvo sumažintos dėl 2009-2010 metų krizės.   Už tai, kad tam būtų numatyta lėšų kitų metų biudžete, buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo trys, o susilaikė keturi. Grąžinti iki šiol nekompensuotas pareigūnų ir karių pensijas paprašė pilietis Vytautas Jurgis Kadžys, dėl sumažintos išmokos negavęs beveik 1704 eurų.

Valdančioji dauguma yra pristačiusi siūlymą naujai indeksuoti senatvės pensijas – būtų didinama apskaitos vieneto vertė, kuri turi tiesioginės įtakos individualiosios senatvės pensijos dalies augimui, ir mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį tiek tiems žmonėms, kurie turi 15 metų stažą, tiek tiems, kurių socialinio draudimo stažas siekia 32 metus ir daugiau.

Kitais metais pensijos bus didinamos visiems pensijų gavėjams. Tačiau daugiausiai jos augs tiems žmonėms, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo. Specialistai aiškina, kad tai būtina daryti, nes kitu atveju skurstančius gyventojus reikės remti kitais būdais, pavyzdžiui, kompensuoti jiems šildymą, vaistus ir pan. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujas socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmas sparčiau didins pensijas.

Pensijų pertvarka jau atkeliauja. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Tačiau, kam iš tiesų bus naudinga pensijų pertvarka, o kas nukentės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SADM pensijų skyriaus vadovė Inga Buškutė, Seimo narys Tomas Tomilinas ir ekonomikos profesorius Romas Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Gyventojai, papildomai pensijai sukaupę nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, šių pinigų neturėtų gauti iš karto, kai tik sulaukia pensinio amžiaus. Jeigu pinigai būtų atsiimti, pensijų fondai esą negalėtų jų toliau investuoti ir kaupiantiems žmonėms uždirbti daugiau.  Tokios pozicijos laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji registravo Vyriausybės išvados projektą dėl Pensijų  kaupimo įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo yra pritaręs Seimas.

Už kiekvieną vaiką tėvams kas mėnesį mėnesį mokama nustatyto dydžio išmoka, susieta su bazinės socialinės išmokos dydžiu. Šis didinamas kur kas lėčiau nei auga kainos, algos ar pensijos. Jų didinimui pinigų valdžia randa, tačiau sako, kad didesnei paramai vaikams jų nėra.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Pensijų anuitetų fondas (PAF) kitais metais augs sparčiau nei tikėtasi, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Fondas kitais metais sparčiai augs ir pensijų anuitetą įgis 981 žmogus, arba 55 proc. tų, kurie 2022 metais sulauks senatvės pensijos amžiaus ir antros pakopos pensijų fonduose bus sukaupę ne mažiau kaip 10 tūkst. eurų“, – antradienį Seime pranešė Monika Navickienė, pristatydama kitų metų fondo biudžetą.   Šiems žmonėms kitąmet bus išmokėta 985 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, kad tai padės sumažinti skurdo lygį tarp senjorų, kuris 2020 metais siekė net 36 proc.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondai šalyje yra investavę apie 875 mln. eurų, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo investuota į valstybės vertybinius popierius ir įvairius verslus. „Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos – daugiau kaip 700 mln.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.

Siūloma, kad nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės, paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti, rašoma pranešime spaudai.

Nuo spalio 1 d. buvo perskaičiuotos kai kurios išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tačiau pensijų indeksavimo dar teks palaukti iki kitų metų pradžios. O kuriomis spalio dienomis pinigus gyventojams mokės „Sodra“? Kaip jau skelbta, prasidėjus naujam ketvirčiui, „Sodra“ perskaičiavo dalį išmokų dydžių. Dėl padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio, jos bus kiek didesnės. Tačiau senatvės, netekto darbingumo ar neįgalumo, taip pat našlių ar našlaičių pensijos išlieka tokio paties dydžio.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė. „Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Baigiantis vasarai ir prasidedant naujiems mokslo metams, nemažai gyventojų susiduria su trumpalaikiu pinigų stygiumi. Tačiau jau netrukus „Sodra“ pradės mokėti rugsėjo mėnesio išmokas. Kai kurias išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, o kai kurios – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis.

Valdžia žeria pažadus senjorams jau kitąmet pensijas didinti daugiau nei buvo planuota. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada spartesnį pensijų indeksavimą ir mažiausių pensijų kėlimą tiems žmonėms, kurie neturi būtinojo stažo. Ekonomistai tikina, kad valdžios užmojus įgyvendinti įmanoma, tačiau realų pensijų augimą esą prilėtins smarkus kainų augimas. Senjorai kol kas į politikų žarstomus pažadus žiūri skeptiškai ir vadina fantazijomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį po susitikimo su Prezidentu teigė, kad Vyriausybės prioritetas – mažinti pagyvenusių žmonių skurdą. Todėl žada, kad po 3 metų vidutinė pensija sieks daugiau nei 500 eurų. Ministrė pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties siekiama didinti ir spartinti pensijų indeksavimą nei dabar numatyta teisės aktuose. „Šiandien Prezidentui buvo pristatytas pensijų keitimo modelis ir pagyvenusių asmenų atstovams.

Vidutinė pensija su būtinuoju stažu 2024 metais galėtų pasiekti 565 eurus, tačiau politikai turi drausmingai laikytis kasmetinio pensijų didinimo, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Tikslas yra pasiekiamas, tačiau labai svarbu, kad politikai laikytųsi drausmingai kasmetinio pensijų didinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene bei senjorus vienijančių asociacijų atstovais aptars pensijų augimą.  Kaip BNS teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime bus kalbama apie spartesnio pensijų augimo tęstinumą po 2022 metų. Vyriausybė liepos pradžioje pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas sparčiau didinti mažas pensijas sulaukė dvejopų reakcijų. Vieni džiaugiasi, kad gaus didesnes pensijas, kiti – nesutinka, kad nuolaidžiaujama darbo stažo nesukaupusiems ir įmokų nemokėjusiems gyventojams. Šeštadienį Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus apskrities skyrių sąskrydžio metu Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis taip pat kritikavo tokį ministerijos siūlymą.

Vienas išmokas „Sodra“ moka už einamąjį mėnesį, o kitas – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė rugpjūčio mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje gegužę buvo 56,17 tūkst. rublių (645 eurai), o vidutinė išmokėta senatvės pensija birželį – 15,82 tūkst. rublių (182 eurai), rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Vidutinis atlyginimas atspindi jo dydį didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Įvertinus infliaciją, vidutinis atlyginimas šalyje per metus padidėjo 3,3 proc., tuo tarpu vidutinė pensija – sumažėjo 0,1 procento.

Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių senatvės pensijų gavėjų, kurie per gyvenimą nesukaupė būtinojo pensijų stažo. Kiekvienam iš jų visoms einamosioms mėnesio išlaidoms tenka vidutiniškai mažesnė suma, nei per vieną mėnesį kainuoja vien pamaitinti vieną neteisėtą migrantą. Rekomenduojamame meniu, pagal kurį maitinami atvykėliai, yra patiekalai, apie kuriuos dalis pensininkų gali tik pasvajoti – švieži gaminiai iš jautienos, vištienos, vaisiai ir kt.

Politikai ir valdininkai dažnai mėgsta pamokyti gyventojus dirbti legaliai ir mokėti mokesčius. Esą tik taip galima užsitikrinti pensiją senatvėje. Tačiau naujausiu pasiūlymu, panašu, siunčiama visiškai kitokia žinia: gali dirbti trumpiau ir mokėti mažiau mokesčių, bet dėl to pensija didės tik greičiau. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip nuo kitų metų bus keičiamas pensijų indeksavimas.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Kas mėnesį „Sodra“ šimtams tūkstančių gyventojų išmoka pensijas. Ją gauna ne tik Lietuvoje gyvenantys pensininkai, bet ir išvykusieji svetur. Vis tik užsienyje gyvenantys žmonės turi kasmet „Sodrai“ patvirtinti, kad yra gyvi. Jų mirties atveju artimieji turi iš karto informuoti „Sodrą“, kitu atveju gali tekti grąžinti atgal pensijos permoką.

Nuo kitų metų planuojama keisti „Sodros“ pensijų indeksavimo arba didinimo tvarką. Palyginti su dabartine, ji būtų palankesnė tiems, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo ir šiuo metu gauna mažesnes pensijas. Specialistai tokius planus vertina dvejopai. Viena vertus, sutariama, kad būtina mažinti pensininkų skurdo lygį. Tačiau kita vertus, siūlomas sprendimas esą skatina ne dirbti ir kaupti darbo stažą, bet rinktis nelegalų darbą.

Lygiai prieš metus „Sodra“ gyventojams pradėjo mokėti anuitetus – periodines išmokas tiems, kas papildomai kaupė pensijas vadinamoje II-oje pensijų pakopoje. Nuo to laiko pensijų anuitetų fondo klientais tapo beveik 500 gyventojų, kurie, be senatvės pensijos, kas mėnesį vidutiniškai gauna 67 eurų išmoką. Šiuo metu „Sodros“ pensijų anuitetų fonde sukaupta beveik 7,6 mln. eurų, kurių didžioji dalis yra investuota.

Kiekvienais metais senatvės, kitų rūšių pensijos ir su jomis susijusios išmokos yra didinamos. Kai kurių jų didinimas yra numatytas įstatyme. Kitos keliamos tiek, kiek šiam reikalui surandama pinigų valstybės biudžete. Dabartinę tvarką planuojama keisti. Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvardijo, koks pensijų indeksavimas numatomas per kelerius artimiausius metus. Valdžia žada, kad didės visos pensijos, tačiau mažesnės augs sparčiau.

Ilgėjant gyvenimo trukmei, Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat ilginamas amžius, nuo kurio gyventojai gali išeiti į pensiją. Tiesa, kitaip nei užsienyje, anot kai kurių specialistų, gyventojai skatinami rūpintis savo sveikata, jiems sudaromos sąlygos dirbti trumpesnę darbo dieną ar pakeisti pareigas. Esą panašių pokyčių reikia ir Lietuvoje, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad pensininkai ir dabar gali dirbdami prisidurti prie pensijos.

Per pirmąjį šių metų pusmetį būsimų pensininkų turto vertė išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, skaičiuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Sukauptus pinigus gyventojai galės pradėti leisti tik sulaukę senatvės, nes pagal galiojančią tvarką II pakopoje sukauptą turtą galima atgauti tik sulaukus pensinio amžiaus.

Įsisiūbavus vasarai atsiranda vis daugiau pagundų ir su jomis susijusių papildomų išlaidų. Gyventojams jas dar didina ir augančios prekių ir paslaugų kainos. Dėl to ne vienam gali neplanuotai pritrūkti pinigų. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė liepos mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Jau nuo šio ketvirtadienio, liepos 1 d., gyventojai gali teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio. Išplatintame pranešime „Sodra“ primena, ką daryti, kad išmokos tikrai būtų paskirtos ir išmokėtos. Būtina pateikti prašymą išmokai „Sodros“ pasirengusi prašymų priėmimui – juos pateikti bus galima keliais būdais: per asmeninę paskyrą www.sodra.

Mokėdami įmokas „Sodrai“ gyventojai tikisi užsitikrinti orią pensiją. Nuolat aiškinama, kad kuo daugiau įmokų bus sumokėta, tuo didesnės išmokos lauks senatvėje. Tačiau taip toli gražu nėra. Kai kuriais atvejais iki šių metų pradžios visiškai neapsimokėjo įmokų mokėti daugiau, nes nuo to pensija nė centu nebus didesnė. Kaip žinoma, pensijos dydį iš dalies lemia per karjerą sukauptas apskaitos vienetų kiekis. Kuo didesnė žmogaus oficiali alga, tuo daugiau jų galima sukaupti.

Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti daugiau nei 34 tūkstančiai gyventojų. Iki šiol sprendimą dalyvauti ar atsisakyti kaupimo priėmė apie 9 tūkstančiai žmonių.