pensijos

Gruodžio mėnesį beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuojama išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas, praneša „Sodra“. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras jau kitą savaitę – gruodžio 9–12 dienomis. Gyventojai, kurie pensijas įprastai gauna vėliau – antroje mėnesio pusėje, bei tie, kuriems pensijos pristatomos į namus – jų sulauks iki Kalėdų.

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje. „Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.

Telšiuose gimusi, filosofiją ir mokesčių administravimą studijavusi Monika Navickienė įvardijama kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres. Koks jos požiūris į aktualiausias šios srities problemas ir galimus sprendimus? 39 metų politikė buvo išrinkta Seimo nare antrą kartą iš eilės – parlamente ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tad šiais reikalais, panašu, yra pasidomėjusi.

Karantinas ir nauji Vyriausybės ribojimai lems, kad daliai darbuotojų bus sumažintas atlyginimas arba jie neteks darbo. Galvodami apie dabartines pajamas, daugelis pamiršta, kad su karantinu susiję valdžios sprendimai ateityje lems ir mažesnes pensijas. Skaičiuojama, kad gyventojų netekimai gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Lietuvoje įvedant visuotinį karantiną, „Sodra“ žada laiku mokėti išmokas ir pensijas bei planuoja imtis papildomų saugumo priemonių bendraudama su gavėjais, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Daugėjant patvirtintų COVID-19 atvejų, pastarąjį mėnesį didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Šie pažymėjimai gyventojams išduodami tiek dėl ligos ar saviizoliacijos, tiek dėl kitų asmenų slaugymo ar priežiūros.

Nepaisant naujų apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu, pensijos ir kitos išmokos gyventojus turėtų pasiekti kaip įprasta. Tiesa, gyventojai, gaunantys išmokas į namus, raginami atsidaryti sąskaitas ir pinigus gauti į korteles. Per spalį gerokai išaugo išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Vien praėjusią savaitę jų buvo išduota daugiau kaip 50 tūkst. Šiems gyventojams aktualios ligos išmokos lapkritį bus išmokamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Nauja valdžia – tarsi šlavėjai su nauja šluota. Tačiau, ar ši šluota nenušluos pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų? Pasak konservatorių lyderės Ingridos Šimonytės, reikia pamiršti, kaip ji pati sako, progines dovanėles pensininkams, mokytojams ir medikams, nes tokios dovanos turi savo kainą. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, biudžetas kaip tik ir patvirtintas su daug pinigų iš dangaus. Tik tai reikia mums suprasti, kad kažkada tuos pinigus reikės grąžinti.

Spalį daugiau nei šimtas senjorų kartu su senatvės pensija jau gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas. Nuo liepos, kai „Sodra“ pradėjo teikti pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą, jau gauti daugiau nei 140 prašymų mokėti pensijų anuitetus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Įvertinę, kiek yra pensijų kaupimo dalyvių, kurie potencialiai šiais metais galėtų įsigyti pensijų anuitetą – sulauks senatvės pensijos amžiaus ir bus sukaupę per 10 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektams. Juose numatoma, kiek bus indeksuojamos senatvės ir kitos pensijas 2021 m. Už tai balsavo 50 Seimo narių, o 5 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo. Dabar projektai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo, kituose komitetuose, o lapkričio 24 d. dėl to bus balsuojama iš naujo.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus. Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti. 2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 7,17 proc. Toks indeksavimo procentas apskaičiuotas įvertinus septynerių kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo pokytį. Tokiu pat lygiu bus didinama našlių pensijos bazė. Tai paaiškėjo Vyriausybei patvirtinus kitų metų biudžetus, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Likus kelioms dienoms iki rinkimų, oficialiai paskelbta, kiek valdžia siūlys didinti pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet joms žadama išleisti šimtais milijonų eurų daugiau nei planuojama šiemet. Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžeto rodiklių įstatyme numatoma, kiek dirbantys žmonės mokės įmokų ir kiek išėję į pensiją ar tik dėl ligos ir kitų priežasčių laikinai nedirbantys gyventojai gaus išmokų.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus pasipylė politikų pažadai apie didesnes pensijas ir orią senatvę. Tačiau po rinkimų dažnai tai ir lieka tik pažadais. Valdantieji siūlo mokėti priedą prie senatvės pensijos – tai 13-ąją pensiją, kuri būtų išmokama metų gale. Socialdemokratai prakalbo apie švedišką modelį, kai skirtingų rūšių pensijos sujungiamos į universalią senatvės nacionalinę pensiją. Kaupiantiems privačiose pensijų fonduose – nauji instrumentai.

Gyventojai, įsigiję pensijų anuitetus, į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą jau pervedė daugiau nei milijoną eurų. Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 pensijų anuitetų gavėjams, o iš viso jau sudarytos ir įsigaliojo 64 sprendimai dėl pensijų anuitetų mokėjimo.  „Sodros“ pensijų anuitetų fonde – jau simbolinis milijonas eurų.

Šalies gyventojai, nusprendę ateityje imti arba dabar jau gaunantys išankstines pensijas, ir šias išmokas, ir senatvės pensijas galėtų gauti mažiau apkarpytas.  Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Situacija dėl koronaviruso: * Lietuvoje patvirtinti 32 nauji koronaviruso atvejai: 27 iš jų nustatyti po kontakto su jau žinomais sergančiaisiais, du atvejai – įvežtiniai, trijų asmenų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Šiuo metu Lietuvoje tebeserga 1056 koronavirusu užsikrėtę asmenys – tai didžiausias iki šiol Lietuvoje registruotas vienu metu COVID-19 sergančių asmenų skaičius.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) Seimui siūlys įstatymo pataisas, kad pensijos būtų indeksuojamos nepaisant ekonomikos smukimo. Pasak partijos pirmininko Gedimino Kirkilo, tokiems pakeitimams pritaria ir valdantieji valstiečiai. „Siūlysime išimti nuostatą, kuri neleidžia automatiškai indeksuoti (pensijų – BNS), jei nėra BVP augimo.

„Sodra“ gyventojams jų asmeninėse paskyrose pateikė naujausius jų stažo ir pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki šių metų liepos, duomenis. Šiemet šie duomenys atnaujinti vėliau nei įprastai dėl COVID-19 ir atidėto pajamų deklaravimo termino dirbantiems savarankiškai.

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

„Laisvės ir teisingumo“ partija šiais metais predenduojanti į Seimą žada didelį dėmesį skirti laisvai samdomiems darbuotojams, siūlo pratęsti Seimo kadenciją ir nekalba apie pensijų didinimą.  Antradienį partija „Laisvė ir teisingumas“ TSPMI organizuojamo renginio metu pristatė savo rinkiminę programą, kurią komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertai prof. dr. Ainė Ramonaitė, doc. dr.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

Jau šią savaitę „Sodra“ planuoja kartu su įprastinėmis pensijomis išmokėti ir vienkartines 200 eurų išmokas. Dalis pensininkų jas gaus į bankų korteles, o kitiems jie bus pristatyti įprastiniais būdais. Kai kurie gyventojai jau žino, kur išleis papildomus pinigus, tačiau dalis abejoja, ar tokia parama pensininkams yra prasminga. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607 eurų neatskaičius mokesčių, arba maždaug 437 eurai į rankas.

Pirmieji išmokas rugpjūtį gaus pensininkai – jiems pinigai pradedami mokėti nuo rugpjūčio 6 d. Tuo metu vaiko pinigai bus pradėti mokėti tik nuo mėnesio vidurio. Apie tai skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“). „Swedbank“ klientams į sąskaitas pensijos ir vienkartinės 200 eurų išmokos bus pervestos rugpjūčio 6-12 dienomis.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad senatvės pensija neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. algos, kurią darbuotojas gavo prieš išeidamas į pensiją. Palyginti su europinėmis, lietuviškos pensijos dabar yra kur kas mažesnės.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Seimo narių pasiūlytam naujam įstatymo projektui. Pagal jį bus indeksuojamos ir valstybinės pensijos, o ne tik senatvės pensijos, kaip yra dabar. Įstatymo projektas numato pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų indeksavimo (keitimo) mechanizmą.  Tai būtų daroma atsižvelgiant į praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Eilės šiomis dienomis ne tik „Regitroje", apgultis – ir didžiųjų miestų Mokesčių inspekcijos padaliniuose. Baigiasi terminas deklaruoti metų pajamas, tad žmonės grūdasi ir ten. Tačiau atėję gyventojai išeina nieko nepešę. Koronaviruso ekstremali padėtis nesibaigė, todėl Vilniuje aptarnaujami tik iš anksto užsirašę žmonės. O kas nespėjo, užeiti kviečiami tik po dviejų savaičių.

Seimas pirmadienį apsispręs, kaip mokėti senatvės pensiją tiems gyventojams, kurie bus gavę išankstinę pensiją.   Seimas linkęs numatyti, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir ne ilgiau nei trejus metus gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą senatvės pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisai, kuri įteisins naują išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.  Ji numato, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Jau po dviejų savaičių kaupiantiems pensijų fonduose išmokas pradės mokėti nebe draudimo kompanijos, o „Sodra“. Ji paruošė netgi specialią skaičiuoklę, kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti. Visgi dauguma išmokų prognozuojamos mažesnės nei 50 eurų, tad Seime jau pasigirsta siūlymų vėl leisti nusivylusiems privačiu kaupimu žmonėms iš jo bet kada pasitraukti. Vilniečiui Jonui iki pensijos liko vos pora metų. Nors privatus pensijų kaupimas Lietuvoje veikia jau 16 metų, vyras juo nesusižavėjo.

Pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys didelį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.  Tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytai tvarkai penktadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: už balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas prieš ir du susilaikė.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Per praėjusius metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (0,5 proc.), teigiama pranešime.  Su senatve susijusias pensijas praėjusių metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst.

Finansų ministras Vilius Šapoka Seimui antradienį pristatė Vyriausybės iniciatyvas steigti Pagalbos verslui fondą, skirtą gelbėti vidutines ir dideles įmones, ir leisti į jį investuoti pensijų fondams. Iniciatoriai sako, kad tokie sprendimai skatins ekonomiką, opozicija perspėja, kad iniciatyvos kelia didelių rizikų pensijų kaupimo sistemos dalyviams. Po pateikimo už įstatymų pataisas balsavo  65 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 27 parlamentarai.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl pensijų anuitetų, kuriuos nuo liepos iš pensijų kaupimo fondų perims „Sodra“, neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).   Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai ir dėl jos apsispręs kitą savaitę.

Valdžia nusiteikusi keisti prieš kelerius metus įtvirtintą pensijų indeksavimo formulę, kad dėl koronaviruso krizės kitais ir vėlesniais metais nebūtų įšaldytas jų didinimas, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  Eglė Radišauskienė sako, kad pensijos kitąmet augs, bet ne tokiu tempu, kaip pastaraisiais metais.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

„Sodra“ balandžio mėnesį nevėluodama išmokėjo pensijas senjorams. Kitos socialinio draudimo išmokos – ligos, vaiko priežiūros bei vaiko išlaikymo, nedarbo – taip pat laiku nukeliavo į gyventojų sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. „Nors, atsižvelgiant į karantiną ir ekstremalią situaciją, pensijas į namus pristatančios bendrovės turėjo imtis griežčiausių apsaugos priemonių, didesnių rūpesčių neiškilo. Dėkojame ir senjorams, kad jie, atsiimdami pensiją, saugojosi.

Dėl koronaviruso krizės tirpsta kaupiančių privačias pensijas pinigai. Vos per trejetą mėnesių santaupų vertė sumažėjo net arti penktadalio. Lietuvos bankas prašo žmonių nesijaudinti ir toliau kaupti savo amžiaus fonduose. Esą kažkada, kai pandemija baigsis, akcijų kainos vėl šaus į viršų. Visgi kaupiančiųjų atstovas priekaištauja fondų valdytojams, kad vyresnio amžiaus žmonių santaupas jie nepakankamai apsaugojo nuo nuvertėjimo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį iš esmės pritarė svarbiausioms nuostatoms, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“.  Per dvi dienas  trukusius svarstymus komitetas dar neapsisprendė tik dėl to, kaip „Sodra“ išmokėtų pensijų anuitetus tais atvejais, kai gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetams lėšų pritrūktų.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.