pensijos

Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai paskelbė kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Iš jų matyti, kaip skirtingas pensijas planuojama didinti artimiausius trejus metus. Sprendžiant iš paskelbto dokumento, vidutinė senatvės pensija nuo 475,11 euro šiais metais kitąmet didės iki 542 eurų, 2024 m., iki 587 eurų, o 2025 m. – beveik iki 633 eurų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kurioms įsigaliojus neįgalūs ar dalies darbingumo netekę gyventojai galėtų gauti didesnes išmokas ir paramą automobiliui įsigyti ar prisitaikyti savo reikmėms. „Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Vasarą gyventojai paprastai išleidžia daugiau pinigų dėl atostogų ir kelionių. Be to, artėjant naujiems mokslo metams yra ir papildomų išlaidų, susijusių su jais. O kai taip viskas brangsta, baigiantis pinigams svarbu žinoti, kada jų vėl galima sulaukti. Trečiadienį „Sodra“ skelbia, kada gyventojams bus pinigai rugsėjo mėnesį.

Gyventojai, kaupiantys II pensijų pakopoje, jaučiasi atsidūrę tarsi spąstuose, nes nutraukti kaupimo jie nebegali. Tiesa, dalis politikų bando padėti šiems žmonėms, siūlydami keisti II pakopos pensijų sistemą. Tačiau pensijų fondų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokius siūlymus kritikuoja. O ekonomistas primena apie artėjančią demografinę krizę, kai nebus kam išlaikyti ateities pensijų gavėjų.

Jeigu perkamų prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei alga, pensija ar kitos išmokos, tai realios žmonių pajamos mažėja. Net ir už didesnę sumą jie nusipirks mažiau tų pačių dalykų. Nuo birželio pensijos Lietuvoje padidėjo, tačiau kainos augo dar greičiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepripažįsta, kad realios pensininkų pajamos susitraukė. Vis dėlto užsimena, kad jau rudenį Vyriausybė gali imtis naujų priemonių pensininkų padėčiai gerinti.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose.

Įstatymas, kuriame neįtvirtinta pareiga kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį dėl ekonomikos krizės sumažinto atlyginimo mokėjimo, neprieštarauja Konstitucijai, pranešė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal įstatymą, darbo užmokesčio patirtu praradimu nėra laikomas skirtumas tarp perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir tos pensijos, kuri buvo mokama pagal paties pareigūno pasirinkto atitinkamo laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laiko...

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.      Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.  Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebus atsisakyta. Seimas ketvirtadienį nutarė nesvarstyti socialdemokratų inicijuotos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, kuria jie siūlė atsisakyti automatinio įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus.    Per pateikimo procedūrą už pakeitimus balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 22, 31 susilaikė.

Gyvenantiems iš vienodų mėnesinių pajamų kiekvieno mėnesio gale gali stigti pinigų. Tačiau jau artimiausiu metu daugeliui jų galima sulaukti iš „Sodros“. Ji skelbia, kada mokės pensijas ir kitas įvairias išmokas gegužės mėnesį. Kada gegužę mokamos įvairios išmokos Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos gegužės 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl papildomo pensijų indeksavimo 5 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda – jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės. „Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos nuo birželio papildomai 5 proc. bus indeksuojamos senatvės ir valstybinės pensijos.   Už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą balsavo 118 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas premjerės Ingridos Šimonytės prašymu, numatytas ketvirtadienį.  Taip pat pritarta patikslintam 2022 metų „Sodros“ biudžeto projektui.

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų pervedimą. Laiškai siunčiami žmonėms, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime galima iki birželio 30 d. Balandį „Sodros“ laiškus siunčiamus įprastu paštu gaus beveik 83 tūkst. gyventojų.

Balandį buvo patvirtinta Pensijų anuitetų fondo pelno paskirstymo tvarka. Paaiškėjo, kiek pinigų gaus anuitetų gavėjai. „Sodra“ tikina, kad anuitetų didinimas turėtų atsverti infliaciją. Pirmą kartą Pensijų anuitetų fondo pelną, uždirbtą iki 2021 metų pabaigos, planuojama paskirstyti pensijų anuitetų gavėjams šių metų birželį, kai bus baigtas Valstybės kontrolės auditas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo vasaros papildomai – 5 proc. indeksuoti socialinio draudimo bei valstybines pensijas. Jei Seimas pritars, jos didės nuo birželio 1 dienos, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pernai ruošiant 2022 metų biudžetą, Vyriausybė  tikėjosi, jog vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 proc., todėl pensijas ir kitas socialines išmokas indeksavo 5 proc., išskyrus valstybines pensijas.

Prekių ir paslaugų kainoms toliau sparčiai kopiant į viršų, Vyriausybė imasi pensijų ir įvairių išmokų peržiūros. Žadama, kad daugelis išmokų ir minimali alga didės sparčiau už infliaciją. Tačiau išmokos papildomai bus didinamos iš gyventojų ir verslo sumokamų mokesčių. Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams pristatė, kaip bus keičiamas valstybės biudžetas ir atitinkami kiti įstatymai.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms, Vyriausybė penktadienį pristatys, šaltinių teigimu, maždaug 1 mlrd. eurų vertės paramos bei kompensacijų gyventojams ir verslui planą, kuris turėtų amortizuoti itin didelį infliacijos šuolį.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Seime svarstoma iniciatyva penkis ir daugiau vaikų išauginusiam tėvui skirti beveik 119 eurų siekiančią antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Ji būtų skiriama mirus vaikų motinai, gavusiai tokią pensiją. Tam reikėtų 142 tūkst. eurų biudžeto lėšų.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja, ar tokia pataisa būtina, nes netrukus bus parengtas pirminis  valstybinių pensijų sistemos pertvarkos planas.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino valstybės mokamų pensijų didinimą nuo šių balandžio 1 dienos vidutiniškai 7,9 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Bazinė pensijos dalis nuo ateinančio mėnesio didės iki 255,8 euro, o taip vadinama „tautos pensija“ (mokama nepakankamą darbo stažą turintiems arba jo neturintiems asmenims) – iki 275,3 euro per mėnesį. Pensija 44 metų darbo stažą turintiems asmenims augs 7,8 proc. iki 595,4 euro per mėnesį.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Karas Ukrainoje ne tik lemia didesnę infliaciją, bet daro įtaką ir pensijų fondams. Anot fondų valdytojų, gyventojų sukaupto turto vertė jau sumažėjo 5 proc. Jų teigimu, daugiausiai pinigų prarado jaunesni gyventojai, kurių pinigai investuojami į rizikingiausius fondus. Tačiau tiek pensijų fondų valdytojai, tiek Lietuvos bankas ramina, kad svyravimai yra laikini ir ilguoju laikotarpiu gyventojai pinigų nepraras.

Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai gyventojų, kuriems pensijas paprastai moka Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos institucijos. Tačiau karo metu mokėjimai iš jų sustabdyti. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iniciavo įstatymo pataisą, kuria buvo numatyta, kad pensijas mokės Lietuva.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,  į Ukrainą Lietuva siunčia pinigus 288 pensijų gavėjams, o Ukraina į Lietuvą – 403 gavėjams.

Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį, sako fondų valdytojai. Pasak jų, greitai Rusija bus „nurašyta“.  „Nė vienas šalyje veikiantis antros ir trečios pakopos pensijų fondas nėra tiesiogiai investavę į Rusijos vertybinius popierius.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus. „Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.

Lietuvoje nemažai daliai gyventojų senatvės pensijos bei kitos išmokos pristatomos į namus. Pernai gruodį tokių žmonių buvo 166 tūkst. – daugiau nei ketvirtadalis visų pensijų gavėjų. Kai kurie parlamentarai sako, kad šis skaičius yra per didelis ir reikia keisti tokią praktiką.  „Tai skaičiai tikrai yra dideli (...) Jeigu iš viso pensijų gavėjų yra apie 600 tūkst.

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos.  Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Pandemija ir karantinas Lietuvoje nesustabdė vidutinių pajamų augimo, daugėjo ir darbą turinčių žmonių, o „Sodros“ aruodai – pilnėjo. Tai spaudos konferencijoje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. Pasak ministrės dirbančiųjų daugėja ne užsieniečių, bet vietinių žmonių sąskaita. Štai apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius pernai lapkritį siekė 1,154 mln. – per metus jis augo 31 tūkst., arba  5-6 procentais.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Praėjusių metų pabaigoje gyventojai pirkiniams ir būsto išlaikymui išleido daugiau pinigų nei įprastai, rodo oficiali statistika. Tikėtina, kad nemaža dalis jų jau nekantrauja, kada sulauks „Sodros“ pensijų ar kitų išmokų. Kai kurios jų bus pradėtos mokėti jau šią savaitę. Tačiau didžioji dalis pensijų bus išmokėta antrąją vasario savaitę, informuoja „Sodra“. Dėl kai kurių pakeistų dydžių, dalis išmokų nuo šių metų kiek padidėjo.

Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų. Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl kai kurių Seimo narių siūlymo spartinti pensijų indeksavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kol kas tam nepritarti, nes ji rengia pasiūlymus dėl pensijų ir kitų išmokų pokyčių.  Grupė Seimo narių siūlė keisti pensijų indeksavimo koeficiento apskaičiavimą, tam naudojant padvigubintą praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Šią savaitę „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo 264 tūkstančiai gyventojų. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje, rašoma „Sodros“ pranešime. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Kiekvienas žmogus, įvertinęs savo finansinę situaciją ir lūkesčius, turi pats apsispręsti, ar dalyvauti kaupime.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai teigia, kad ir toliau labiau apsimoka investuoti į bendrovių akcijas, o kaip didžiausias grėsmes įvardija augančią infliaciją bei galimus centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų didinimo.  „Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.

Gyventojai taupo ir investuoja įvairiais būdais. Vienas jų – kaupimas II ir III pensijų pakopose. Jų valdytojai tikina, kad pernai pensijų pakopose sukauptas gyventojų turtas viršijo 6 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad pensijų fondai turi per 1,4 mln. dalyvių. Taigi, kiekvienam iš jų dabar vidutiniškai tenka apie 4,2 tūkst. eurų sukaupto turto.

Nauji metai – naujos ir algos, pensijų dydžiai bei akcizai. Minimali mėnesio alga šiemet Lietuvoje didėja daugiau nei bet kada iki šiol. Pusšimčiu eurų auga ir pensijos. Tačiau ar nesuvalgys šio padidėjimo smarkiai kylančios kainos? Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems.

Senatvės pensijos dar bent trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, kai baigsis dabartinės valdžios kadencija, turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tikiuosi, kad tęsime pensijų didinimo programą iki 2024 metų pabaigos. Kitaip tariant, pensijos visą šį laikotarpį turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Kadangi tik taip mes galime sumažinti senjorų santykinį ir absoliutų skurdą“, – antradienį Žinių radijui sakė G. Nausėda.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks pirmųjų „Sodros“ pensijų ir išmokų 2022 m. Vienos jų mokamos už einamąjį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Gruodį kai kurie gavo dvigubas išmokas, tačiau sausį turės verstis be papildomų pinigų. Be kita ko, nuo sausio 1 d. prasidės naujas ketvirtis, tad kai kuriuos išmokų dydžius „Sodra“ ir perskaičiuos. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki 2 metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį.

Per 2021-uosius „Sodros“ pensijų anuiteto paslaugos gavėjų padaugėjo keturis kartus, o fondo vertė metų pabaigoje siekia beveik 14 mln. eurų. Ketvirtadienį išplatintame „Sodros“ pranešime teigiama, kad šiemet pensijų anuitetų gavėjų skaičius padidėjo nuo 239 iki 988, per metus į jų sąskaitas pervesta 380 tūkst. eurų išmokų. Vidutinė išmoka šiuo metu siekia 65 eurus, tačiau planuojama, kad ateityje ši suma didės.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc.

2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Į Paryžiaus gatves protestuoti išėjo keli tūkstančiai prancūzų pensininkų. Garbaus amžiaus prancūzai pikti, kad negali išgyventi už pensijas, kurios vidutiniškai siekia 1300 eurų per mėnesį, ir reikalauja kasmet indeksuoti pensijas, mat kainos parduotuvėse brangsta. Keli tūkstančiai Prancūzijos pensininkų iš įvairių šalies regionų į Paryžiaus gatves su vėliavomis ir plakatais išėjo pasipiktinti prastėjančiu gyvenimu. Prancūzijoje gyvena 16 mln.