pensijos kaupimas

Paprastai papildomos pensijos kaupimas antrosios pakopos fonde daugiausia naudos gali atnešti ilguoju laikotarpiu. Investuojant trumpiau galima ir pralošti. Tačiau tai nestabdo bankų, uždirbančių pelną iš fondų valdymo: į kaupimą jie įtraukia ir vargiai ką nors apie jį suprantančius gyventojus, kuriems iki pensijos liko visai nedaug.

Jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai? Pasitikrinkite asmeninę „Sodros“ paskyrą – galite būti vienas iš 34 tūkstančių gyventojų, kurie metų pradžioje įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia naujus gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Tačiau sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Nuo liepos 1 d. už pensijų fonduose sukauptą turtą nupirktus anuitetus gyventojams pradės mokėti „Sodra“. Šių išmokų dydis priklausys ne tik nuo to, kiek bus sukaupta fonde, bet ir nuo to, kiek žmogus gyvens išėjęs į pensiją. Trečiadienį „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri gyventojams turėtų padėti apsispręsti, kokį anuitetą pasirinkti. Nuo šio pasirinkimo priklausys galutinė pensija, galimas dalies sukaupto turto paveldėjimas.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Visus metus Jums teikėme informaciją, klausėmės specialistų komentarų ir, atlikdami apklausas, išklausėme Jūsų nuomonių ir argumentų, ar verta ir ar reikia kaupti pensijai. Iki apsisprendimo, kurį turite priimti iki birželio 30-osios: ar kaupti II-ojoje pensijų pakopoje pagal naująją sistemą, liko vos kelios dienos. Jei vis dar turite abejonių, galbūt šis siužetas padės Jums priimti sprendimą.

Nuo 2026-ųjų ir moterys, ir vyrai Lietuvoje į pensiją išeis 65-erių. Daugelis, ko gero, susimąsto, ar verta ruoštis senatvei? Galbūt išsyk, tapę senjorais, iškeliausime Anapilin? Nustebsite, tačiau statistika rodo, kad lietuviai dar vidutiniškai gyvena kiek daugiau nei 17 metų! Bet ar šį faktą žinome? Apklausa sostinėje atskleis neįtikėtinų dalykų! Štai jaunuolis Marius domisi statistika ir yra skaitęs, kad Lietuvoje žmonės, sulaukę 65-erių, gyvena apie 18 metų.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

„Sodros“ ir apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, nusprendusių kaupti ateičiai pensijų fonduose. Nemažai iš tų, kurie apsisprendė kaupti II-oje pakopoje nuo šių metų, kaupti pradeda iš karto maksimaliai.

Beliko mažiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupsime papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, ar stabdysime kaupimą juose, ar grįšime į „Sodrą“. Vienas iš klausimų, kylančių svarstantiems, kaip geriausia pasielgti, yra „Kaip bus mokamos išmokos, kai išeisiu į pensiją?“. Paaiškinti, kaip ir kokias išmokas gaus skirtingas sumas sukaupę II-os pakopos pensijų fondų dalyviai, paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėją Ingą Buškutę, o Lietuvos banko Ilgalaikių t...

Visus metus rengėme „Mano piniginė“ siužetus, teiravomės Jūsų nuomonės apie naująją pensijų kaupimo sistemą ir Jūsų dalyvavimą joje. Nuomonių išgirdome įvairių, todėl labai įdomu, kokia ta statistika? Ar kaupti pensijai Lietuvoje populiaru? O ką daryti tiems, kuriems pensijų draudimų bendrovė priskirta automatiškai? Ar galima ją keisti, jei taip, ar ši paslauga mokama? Atsakymai į mums visiems aktualius klausimus šiame reportaže:...

Šiandien rubrikoje „Mano piniginė“ pateikiame paprastą klausimą: kaip rašomas žodis „pensija“: su raide c ar s? Ką apie tai galvoja vilniečiai ir sostinės svečiai? Kviečiame žiūrėti smagią apklausą, prieš tai klustelėję Jūsų, ar žinote, koks žodžio „pensija“ atitikmuo lietuvių kalboje? Atsakymas apklausos pabaigoje.

Daugelis šalies gyventojų jau apsisprendė, ar kaups papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose. Tačiau nors laikas, per kurtį reikia priimti sprendimą, tirpsta – liko tik kiek daugiau negu mėnuo – vis dar yra svarstančių, ar pradėti kaupti, tęsti kaupimą ar jį stabdyti, o gal su esamomis santaupomis grįžti į „Sodrą“. Šį kartą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja patarėja pagyvenusių asmenų klausimais Audrone Morkūniene, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asocia...

Kaupiant II-ojoje pensijų pakopoje, dažnai išgirstame skirtingų interpretacijų: vieni sako, kad pensija nepaveldima, kiti gi tvirtina – kad paveldima. „Mano piniginė“ aiškinasi kaip yra iš tikrųjų ir pataria nepasikliauti vien tik gandais. Atsakymai į rūpimus klausimus – vaizdo reportaže.

Finansų ekspertai tvirtina, kad lietuvių galimybės taupyti ir patiems pasirūpinti oresne senatve nuolat auga, o įvairūs finansiniai instrumentai tampa vis labiau prieinami. Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie ilgalaikį taupymą ir investavimą labai skurdžios.

„Mano piniginė“ šį kartą apklausai iškeliavo į Suvalkiją. Šmaikščios kalbos apie suvalkiečių skūpumą sklando iki šiol: o kaip yra iš tiesų, ar marijampoliečiai negaili pinigų oriai senatvei ir ar žino, kad jų sukaupti pinigai gali būti paveldėti? Darant apklausą, paaiškėjo, kad beveik pusė respondentų apskritai nekaupia II pensijų pakopoje. O priežastys labai įvairios: štai Jurgita pensijai nekaupia, nes ką tik grįžo iš emigracijos ir nespėjo įsigilinti į dabartinę pensijų sistemą.

Prie kiek daugiau negu 1,29 mln. šalies gyventojų, šiuo metu kaupiančių lėšas papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, šiemet prisidės nemažai dirbančių žmonių, kurie bus įtraukti į atnaujintą pensijų kaupimo sistemą. Tačiau atnaujinta pensijų kaupimo tvarka ne tik padidins kaupiančių žmonių skaičių. Naujovės laukia ir tų, kurie jau kaupia II-os pakopos pensijų fonduose, mat nuo 2019 m. pertvarkomi ir patys fondai.

Iškilus klausimams, kurią pensijų pakopą rinktis: II-ąją ar III-iąją, vilniečiams ir sostinės svečiams šį kartą užduodame kertinį klausimą: ar pensiją jie norėtų gauti tuomet, kai ateina laikas (II-osios pakopos principu), ar bet kada, kai norisi atsiimti sukauptą sumą (III-iosios pakopos principu). Vilnietė Aistė įsitikinusi, kad pensiją reikėtų gauti tuomet, kai ateina laikas. Merginos argumentas toks: dabar jai pensijos pinigų tiesiog nereikia.

Nors pensijų reforma prasidėjo jau nuo sausio 01-osios, iki šiol netyla diskusijos: ar kaupti II pakopoje, kaip tai padaryti, o gal rinktis tik III-iąją pakopą ar net išsyk abi? Ir apskritai, kokie šių dviejų pakopų skirtumai? Atsakymus į rūpimus klausimus sužinosite pasižiūrėję vaizdo siužetą.

Nuo 2019 metų vykdoma II-os pakopos pensijų kaupimo pertvarka aktuali beveik visiems Lietuvos dirbantiesiems: anksčiau kaupimu senatvei pasirūpinę žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki šiol papildomai nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti nuo liepos mėnesio.

Nuo šių metų sausio 1 d. lėšas papildomai pensijai II-os pakopos fonduose kaupsime pagal naują sistemą. Nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, įtvirtinta nauja kaupimo formulė. Kadangi kiekvienas dirbantysis iki metų vidurio turi apsispręsti, kaupti savo senatvės pensijai papildomai ar ne, šios naujovės ne vienam tautiečiui kelia daug klausimų.

Choreografas ir šokėjas Paulius Šinkūnas, kartą du metus dirbęs pagal darbo sutartį, išties tikina per tą laikotarpį prikaupęs tik 0,70 EUR pensijos. Galvodamas apie ateitį, vyras išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, aktyviai dirba, moka mokesčius, o neseniai susirūpino pensija. Kodėl? Sužinosite, pasižiūrėję siužetą.

Pensijų reforma, ko gero, didžiausią sumaištį sukėlė savarankiškai dirbančiųjų tarpe. Kaip teisingai kaupti II-osios pakopos pensijai: ar tai turi daryti jie patys, ar įmokas perveda užsakovai nuo išrašytos sąskaitos? Kokiu periodiškumu reikia kaupti: kas mėnesį, ketvirtį, ar metams pasibaigus ir daugybė kitų klausimų, atsakymus į kuriuos rasite šiame reportaže.

Atnaujinus II-os pakopos pensijų kaupimo sistemą gyventojai gali iki šių metų birželio 30 d. apsispręsti, ar kaups toliau, prisidėdami po 3 proc. nuo savo atlyginimo, prie kurio valstybė pridės dar po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo, ar pasirinks kokį nors kitą būdą užsitikrinti, kad senatvėje nereikėtų gyventi vien iš „Sodros“ mokamos pensijos.

Pirmasis šių metų pusmetis daugeliui dirbančiųjų – apsisprendimo metas: vieni svarsto, ar likti atsinaujinusioje 2-os pensijų kaupimo pakopoje ir kaupti toliau, kiti – ar tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu. Ieškantiems informacijos, ką naujoji kaupimo sistema žada būtent jam, į pagalbą ateina ne tik daugybė ekspertų, bet ir pati „Sodra“. Portalo www.

Šį sykį „Mano piniginė” praeivių teiraujasi: ar jie atsideda lėšų senatvei? Ponas Antanas sako, kad būdamas bankininku, jis jau įprato kas mėnesį atsidėti 10 proc. pinigų nuo gaunamų pajamų. Vyras taip pat kaupia ir II-oje pensijų pakopoje bei yra pasirašęs net dvi III-ios pakopos sutartis, nes rūpinasi savo senatve.

Šiemet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėjusių kaupti ar sustabdžiusių kaupimą prieš kelerius metus, laukia pokyčiai. Žmonės bus aktyviai skatinami dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, bet daliai jų iki birželio 30 d. teks apsispręsti, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Išėję į pensiją, gausime kauptas išmokas: kokios grėsmės gali kilti, jei sugalvosime išsyk atsiimti visą sumą? Kaip teisingai pasielgti? Psichologų, ekonomistų ir policininkų patarimai – siužete.

  Jeigu kaupiate II pakopoje, tai išėję į pensiją po 2020 metų sukauptus pinigus galėsite atsiimti keliais būdais. Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – kaupusiam žmogui bus išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – bus mokamos periodinės išmokos. Šie pinigai yra paveldimi.   Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turės įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos bus mokamos iki mirties.

Dabartiniai pensininkai guodžiasi, kad jų pensijos tokios nedidelės, jog pinigų vos užtenka net būtiniausioms reikmės. O ką apie tai galvojate jūs: manote, kad dabartiniai senjorai gyvena visai neblogai ir patys taip pat tenkinsitės nedidele, tačiau garantuota „Sodros“ pensija, ar pasirūpinsite, kad sulaukus garbaus amžiaus jūsų piniginės būtų pilnesnės? „Manau, kad jie laikosi visai neblogai, o skundžiasi dėl to, kad toks jų gyvenimo būdas“, – užtikrintu balsu pareiškė Darius.

Jei Tau 22-ji, atrodo, kad senatvė taip toli, kad jos gali ir nesulaukti, tad apie taupymą galvoja tik nedaugelis jaunų žmonių. Gal ir sunku patikėti, bet senatvė ateis.

Skaičiuojama, kad pensijos, kurias „Sodra“ užtikrina visiems socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams, sieks tik apie 30-40 proc. jo darbo užmokesčio, gauto prieš išeinant į pensiją. Tam, kad žmogus senatvėje gyventų oriai, tiek tikrai nepakanka, todėl akivaizdu: papildomai atsidėti pinigų senatvei turėtų visi darbingo amžiaus gyventojai, ir kuo anksčiau pradėsime, tuo sočiau gyvensime sulaukę garbingo amžiaus.

Dažnas lietuvis, net gaudamas pajamas, kurios nesunkiai patenkina visus jo poreikius, nesiryžta nė menkiausios savo lėšų dalies skirti papildomam pensijos kaupimui, nes „dar spėsiu“, „esu pakankamai jaunas ir tuo rūpintis per anksti“ arba „nieko neišmanau apie taupymą ar investavimą“. Panašų vaizdelį rodo ir statistika. Lietuvos banko (LB) duomenimis, apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Tai – daugiau nei pusė visų dirbančių šalies piliečių.

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma.  Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai privačiuose pensijų fonduose. Galiausiai Seimas priėmė daug diskusijų kėlusią pensijų reformą. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš 5, susilaikė 8. Po mokesčių konsolidacijos kaupimo procentai kaupimo formulė bus tokia: 3 proc.

Demografiniu atžvilgiu Lietuvos, panašu, laukia ne patys geriausi laikai – jei gyventojų mažėjimo tendencijos išliks panašios, dabar į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams bus sunku tikėtis gausios pensijos. Apie tai įspėja ir ekonomistai, ir demografai, pabrėždami, kad metas ruoštis „demografinei žiemai“, o savo ateities pensija rūpintis patiems, nesitikint duonos kąsnio iš valstybinio biudžeto. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų.

Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Kad dalyviams būtų lengviau juos palyginti, įstatymas leidžia imti tik dviejų rūšių atskaitymus. Įstatymas nustato ir jų maksimalius dydžius. Kaupimo bendrovei neleidžiama atskaityti daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Ar pasirinkus pensijų fondą ir pasirašius sutartį, galima persigalvoti ir jį pakeisti? Kada verta priimti tokį sprendimą ir kaip jį įgyvendinti? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Apsisprendus ir pasirinkus pensijų fondą valdančią bendrovę, šio klausimo pamiršti tikrai nereikėtų.

Pensijos kaupimas – ilgalaikis procesas, trunkantis kelerius ar net kelias dešimtis metų. Pagal dabartines taisykles, apsisprendus kaupti pensiją ir pasirašius sutartį, persigalvoti dar galite per 30 dienų. Žinoma, tai nereiškia, kad vėliau negalėsite pereiti iš vieno fondo į kitą ar pakeisti fondus valdančios bendrovės – tačiau apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos jau nebeturėsite teisės.

Apsisprendus pasirūpinti finansiškai saugia savo ateitimi ir kaupti pensiją, ne mažiau atsakingas žingsnis – išsirinkti pensijų kaupimo bendrovę ir fondą. Į ką būtina atkreipti dėmesį priimant šį atsakingą sprendimą? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Lietuvoje pensijų fondai veikia apie 10 metų, tačiau kai kuriuos jų valdančios bendrovės (bankai, draudimo bendrovės) veiklą vykdo žymiai ilgiau.

„Anuiteto pirkimas“ – ši frazė gali sukelti abejonių ne vienam pensiją kaupti apsisprendusiam gyventojui. Ką ir kodėl dar reikia pirkti, kad gautum savo visą gyvenimą kauptus pinigus? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Mano nuomone tai tik toks pasakymas, posakis. Iš tikrųjų pensijų anuiteto pirkti nereikia, t.y. nereikia mokėti už tai kažkaip papildomai.

Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama. Valstybinę gyvybės draudimo bendrovių bei pensijų fondų valdymo įmonių priežiūrą vykdo Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba. Ši tarnyba išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės joms siunčia veiklos ataskaitas.

Gyvenime nutinka įvairių dalykų – žmonės netenka darbo, nusprendžia viską palikę išvykti į kitą šalį ar ištikus nelaimei gali tapti visai nedarbingi. Kas nutiks, jei nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas? Net ir tuo atveju, jei kuriam laikui ar visai nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas, jūsų sukauptos lėšos ir toliau „dirbs” pensijų fonde (bus investuojamos) ir lauks, kada jūs sukaksite pensinį amžių.

Dalyvauti pensijų kaupime iki gruodžio 2 d. apsisprendė daugiau kaip milijonas šalies gyventojų, o daugiau kaip 400 tūkst. iš jų pasiryžo savo senatvei kaupti dar ir papildomai, prisidedant iš savo lėšų. Ką rodo toks gyventojų aktyvumas? Į klausimus atsako ekonomistė Rita Nogė: Kokie gyventojų pasirinkimo rezultatai paaiškėjo po gruodžio 2 d. termino? Pagal oficialią statistiką, naujoje pensijų kaupimo sistemoje su savo priemoka ir valstybės skatinimu kitais metais dalyvaus iš viso 408 tūkst.

Vertinti dabartinę Lietuvos pensijų sistemą – sudėtinga užduotis. Sunku prognozuoti 10 ar daugiau metų į priekį, viskas priklausys nuo ekonominės situacijos tiek Lietuvoje tiek ir Pasaulyje. Pasakyti tvirtai, kad dabartinė Lietuvoje vykstanti pensijų reforma ir pastarieji jos pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2014 m. (turiu galvoje sistemą 2+1+1, o nuo 2016 m. 2+2+2) yra vieninteliai teisingi, neįmanoma. Tačiau kad tai yra žingsnis pirmyn sprendžiant nūdienos „Sodros“ problemas, neabejotina.