pensijos kaupimas

Beveik 26 tūkst. gyventojų nuo liepos gaus mažesnį darbo užmokestį, mat „Sodra“ juos įtraukė į pensijos kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tam ir bus skirta dalis žmogaus algos. Vis dėlto daugiau tų, kurie turėjo būti įtraukti automatiškai, kaupimo atsisakė. Tokių buvo bemaž 34 tūkst., rodo „Sodros“ duomenys. Daugelis ekonomistų ir valdininkų tikina, kad kaupti senatvei papildomai yra būtina.

Liko vos mėnesis tūkstančiams gyventojų nuspręsti, ar jie nori būti įtraukti į papildomą pensijos kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Už tuos, kurie nieko nedarys, automatiškai bus sudarytos pensijų kaupimo sutartys su fondų valdymo bendrovėmis. Dėl to iki pensijos jie gaus mažesnį darbo užmokestį, mat dalis jo bus kiekvieną mėnesį nuskaitoma ir pervedama į asmeninę sąskaitą pensijų fonde.

Šiuo metu virš 3,1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie sulaukė pensinio amžiaus, kiekvieną mėnesį gauna priedus prie pensijų. Taip yra dėl to, kad dirbdami jie kaupė papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose. Per darbo karjerą jų darbo užmokestis buvo mažesnis, mat dalis jo buvo pervedama kaupimui į asmeninę sąskaitą fonde. Priklausomai nuo to, kiek laiko kaupė ir kiek algos pervedė į fondus, gyventojams papildomos išmokos prie įprastų senatvės pensijų siekia nuo 9,1 iki 348,09 euro.

Šiuo metu gyventojai, kaupiantys pensiją papildomai, sukauptą turtą gali pasiimti tik išėję į pensiją. Dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia žmonėms pasiimti pinigų net tada, kai kaupti netikslinga, pavyzdžiui, mirtinai susirgus. Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.

Valdžia svarsto neatiduoti visos antrojoje pensijų pakopoje sukauptos pensijos – jei ištikus bėdai gyventojas norės pasiimti pinigus, valstybė savo dalį pasiliktų, o gyventojams leistų atsiimti tik jų pačių įneštus pinigus ir sukauptą investicinę grąžą. Dalis ekonomistų aiškina, kad fondų pinigai gyventojų privati nuosavybė, dėl to jų esą nusavinti negalima, net jei ir dalį įmokų sumokėjo valstybė. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant neišmokėti valstybės įnašo žmogui dėl svarbių priežasčių anksčiau laiko pasitraukus iš pensijos kaupimo, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad toks sprendimas pažeistų Konstituciją. Pasak jo, pagal Pensijų kaupimo įstatymą visas fonde esantis turtas priklauso žmogui, todėl jo negrąžinus ginčus spręstų teismai.    „Įstatyme atviru tekstu pasakyta, kad tai yra to asmens nuosavybė, nesvarbu, kokia kilmė, nieko nėra išskiriama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad dėl svarbių priežasčių nutraukus pensijos kaupimo antroje pakopoje sutartį anksčiau laiko žmogui neturėtų būti išmokėta įmoka iš valstybės biudžeto. Pasak viceministro Martyno Šiurkaus, šios lėšos turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus atgautų už jas sukauptą investicinę grąžą. „Pasiūlymuose bus, kad parama lieka valstybei.

Liko mažiau nei 3 mėnesiai gyventojams apsispręsti, ar jie nori būti įtraukti į papildomą kaupimą pensijų fonduose. Jeigu per šį laiką jie nieko nedarys, už juos bus sudarytos pensijų kaupimo sutartys su fondų valdymo bendrovėmis. Dėl to iki pensijos jie gaus mažesnį darbo užmokestį, mat dalis jo bus kiekvieną mėnesį nuskaitoma ir pervedama į asmeninę sąskaitą pensijų fonde.

Neseniai Konstitucinis Teismas pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja dabartinė tvarka, kai atsiimti pensijų fonduose sukauptų pinigų negalima jokiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, ir mirtinai sergant. Teismas nepasisakė, kokiais atvejais pinigus turėtų būti galima atsiimti. Dėl to turės apsispręsti Seimas. Kaip ten bebūtų, net ir leidus atsiimti pinigus, žmonės gali ir negauti tiek, kiek dabar turi asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje.

Daugelis darbuotojų kas mėnesį gauna mažiau algos, nes dalis jos pervedama pensijos kaupimui II pakopos fonduose. 2023 m. jų investicinė grąža pernai siekė 14,2 proc., o turto vertė, skaičiuojant ir naujai pervedamas įmokas – 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.

Tūkstančiai darbuotojų nuo 2024 m. pradžios yra įtraukiami į pensijos kaupimą II pensijų pakopoje. Dėl to dalis jų darbo užmokesčio bus pervedama į pensijų fondus ir į rankas žmonės gaus mažiau pinigų. Jeigu gyventojai nieko nedarys, mažesnę algą gaus per visą darbinę karjerą iki pat to laiko, kai išeis į pensiją.

Kitais metais jūsų atlyginimas gali netikėtai sumažėti ir darbdavys dėl to bus nekaltas. Taip gali nutikti, nes tūkstančius gyventojų „Sodra“ įtrauks į papildomą pensijos kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Taip nesiėmus jokių veiksmų, iki pat darbinės karjeros pabaigos ir išėjimo į pensiją gausite 3 proc. mažesnį darbo užmokestį. Ir net norėdami kaupimo nutraukti negalėsite, jei praleisite svarbius terminus.

Didelė dalis Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų.

Daugelis darbuotojų Lietuvoje yra II pakopos pensijų kaupimo dalyviai ir fonduose jau turi vidutiniškai po 4,6 tūkst. eurų vertės turto. Tačiau, net jei susirgs mirtina liga ar taps neįgaliais, nuosavais pinigais jie galės pasinaudoti tik sulaukę pensijos. Tokia tvarka nepatinka daugumai gyventojų, dėl to prezidentūra rudenį siūlys ją keisti. Tačiau specialistai, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokius užmojus kritikuoja.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t. y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio, „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų 68 tūkst. gyventojų beveik 41 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė, teigia „Sodros“ atstovė. „Penktadienį ryte tokių buvo 40,8 tūkstančio arba kiek daugiau nei 60 procentų iš visų įtrauktų“, – BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič. Anot jos, tikslus atsisakiusiųjų dalyvauti privačiame pensijų kaupime gyventojų skaičius paaiškės liepos viduryje.

Birželio 30 d. yra paskutinė, kai gyventojai, šiemet įtraukti į pensijos kaupimą, jo dar gali atsisakyti. To nepadarę, likusį iki pensijos laiką jie turės tenkintis mažesne alga, mat jos dalis kas mėnesį bus pervedama į II pakopos pensijų fondą – praleidus terminą, pasitraukti iš kaupimo neįmanoma.

II pakopos pensijos kaupimas Lietuvoje dažnai kelia karštas diskusijas. Laiku neatsisakę automatinio įtraukimo gyventojai esą nebegali jo nutraukti ir privalo mokėti įmokas į fondą visą gyvenimą. Vis dėlto, pasirodo, kai kuriems kaupimą pavyksta nutraukti ir po kelių metų. Vienas vaikinas pasidalino savo istorija, kaip jam pavyko atsisakyti beveik 2 metus trukusio pensijos kaupimo II pakopoje, kurio esą nutraukti neįmanoma.

Liko 2,5 mėnesio apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Jeigu neatsisakysite kaupimo, iki pensijos gausite mažesnį atlyginimą, kurios dalis bus pervedama į pensijų fondus.

Socialinių reikalų ekspertas Romas Lazutka teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai atsižvelgia į dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl automatinio įtraukimo bei didesnės vienkartinės išmokos, tačiau sistema, anot jo, lieka neteisinga, nes valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja dalies gyventojų kaupimą.

Antrojoje pensijų pakopoje pinigus senatvei kaupia per 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Dalis jų prievarta buvo įtraukti į kaupimą ir iki pat pensijos turės tenkintis mažesne alga. Be to, nemažai gyventojų negalės atsiimti visų sukauptų lėšų iš karto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmadienį pristatė pasiūlymus, kaip planuoja keisti dabartinę pensijų kaupimo tvarką.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų. Lietuvoje šis dydis – vos 43 proc.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Kylant vis didesniam nepasitenkinimui dėl priverstinio įtraukimo į kaupimą, draudimo pasitraukti iš ko ar atsiimti visas sukauptas lėšas iš karto, fondų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) siūlo naujus sistemos pokyčius. Sprendžiant iš jo pateiktų pasiūlymų, didesnių permainų artimiausiu metu vargiai galima tikėtis.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šimtmečio afera. Esą automatinis gyventojų įrašymas yra klampinimas į spąstus, o už viso šito gali slypėti ir korupcijos elementas. Pokalbis su I. Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose vadinate „amžiaus afera“. Bet Lietuva juk nėra vienintelė šalis, kurioje tie fondai egzistuoja.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją II pakopos fonduose. Dalis jų gali nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sukauptą turtą. Kitiems verta pagalvoti, ar neapsimokėtų kaupimo sustabdyti, kad po metų irgi būtų galima atsiimti visą sumą iš karto. Galimybė bet kuriam žmogui nutraukti kaupimą buvo numatyta 2019 m. Dabar tokios visuotinės galimybės nėra. Tačiau, jeigu žmogus jau sulaukė pensinio amžiaus, kaupimą nutraukti jam galima.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos darbuotojų pensiją kaupia II pensijų kaupimo pakopoje. Jų sumokamos įmokos investuojamos į vertybinius popierius. Kadangi pernai jų kaina rinkose krito, gerokai sumažėjo ir būsimų pensininkų sukauptas turtas. Tačiau kiek tiksliai, fondų valdytojai nesako. 2022 m. pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Primename, kad jeigu jau buvote įtraukti į pensijų kaupimą, iš jo nutraukti neįmanoma – iki pat pensijos dalis darbo jūsų užmokesčio privalomai nuskaičiuojama ir pervedama į pensijų fondus.

Keli tūkstančiai Lietuvos pensininkų, kurie išėjo į pensiją šiais metais arba dar išeis artimiausiu metu, galėjo ar netrukus gali gauti daugiau nei dešimtadaliu mažesnes pensijų išmokas. Galima to priežastis yra ta, kad pensijų fondų valdytojai galimai pasirinko pernelyg rizikingą investavimo strategiją turto išsaugojimo fonduose. Taip teigia šiemet veiklą pradėjusios pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovai.

Daugelis Lietuvos darbuotojų į rankas gauna mažesnį atlyginimą, nes dalį jo perveda į pensijų fondus, kad sulaukę senatvės gautų daugiau pinigų. Tačiau išeinantys į pensiją šiemet priedo prie pensijos gaus mažiau, nes fondų turtas susitraukė šimtais milijonų eurų. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pradžioje II pakopos pensijų fondų turto vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų, o pensijas kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių.

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei dirbantiems savarankiškai. Tačiau ekspertai tikina, kad išėjus į pensiją saugiai jaustis gali ir tie, kurie dirba sau – tereikia dar darbingame amžiuje neužmiršti kelių reikšmingų veiksnių. Ką apie pensijų kaupimą reikėtų žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims,  pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Birželio 30 d. yra paskutinė diena, kai gyventojai gali nuspręsti, ką daryti su papildomu pensijos kaupimu. Jeigu nieko nedarys, visą likusį gyvenimą iki pensijos turės susitaikyti su mažesne alga. Už tokius gyventojus yra sudaromos pensijų kaupimo sutartys, kurių nutraukti neįmanoma. Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 89 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

77-iems tūkstančiams Lietuvos gyventojų liko vos pora dienų apsispręsti, ar jie nori papildomai kaupti senatvės pensijai 2-ojoje pakopoje. Pavėlavusieji įmokas nuo atlyginimo pradės mokėti automatiškai visą gyvenimą. „Sodra“ taip pat skelbia, kaip karas ir infliacija paveikė privačiai kaupiančiųjų pensijų anuitetus – kas pralošė, o kas išlošė? Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės.

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

Per birželio mėnesį daugybė šalies gyventojų turi priimti sprendimą, nuo kurio priklausys, ar iki pat pensijos jie gaus mažesnį atlyginimą, ar sulaukę pensijos pretenduos į papildomas išmokas iš II pakopos pensijų fonde sukaupto turto. Yra dvi grupės gyventojų, kuriems aktualu nuspręsti, ką daryti. Pirmiausia tai yra tie gyventojai, kurie tik pradėjo darbinę karjerą ir anksčiau niekada nekaupė. Kita grupė – jau anksčiau kaupę, tik kaupimą sustabdę gyventojai.

Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose. Apsispręsti dėl kaupimo galima iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti antroje pakopoje.

Maždaug kas antras darbingo amžiaus šalies gyventojas (48 proc.) į pensiją norėtų išeiti, sukaupęs daugiau kaip 100 tūkst. eurų papildomų lėšų. Daugelis dirbančiųjų nurodo, kad papildomam kaupimui pensijai vidutiniškai galėtų mokėti apie 25 eurus per mėnesį, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė, nei reiktų skirti minėtam tikslui pasiekti, pranešime žiniasklaidai rašoma apie „Swedbank“ užsakymu atliktą šalies gyventojų apklausą.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiama, pranešė fondų valdytojai, tačiau jie ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją. „Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai ketvirtį baigė su maždaug 4-4,5 proc. neigiama grąža“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „SEB investicijų valdymas“ atstovas Paulius Kabelis.

Ne vienam yra tekę patirti gana nemalonų jausmą, kai pinigų turi, bet jais pasinaudoti negali. Pavyzdžiui, kai pameti mokėjimo kortelę, neveikia bankomatai arba parduotuvėje neveikia mokėjimo terminalas. Panašiai jaučiasi ir kai kurie gyventojai, įtraukti į papildomos pensijos kaupimą. Neseniai portalas tv3.lt aprašė skaitytojos istoriją apie kas mėnesį nuo jos algos nurašomus 70 eurų ir pyktį dėl to, kad nieko pakeisti neįmanoma. Po publikacijos redakcija sulaukė ir daugiau panašių pasakojimų.

Jau beveik 20 metų Lietuvoje veikia antroji pensijų kaupimo pakopa. Iš daugiau kaip 1,3 mln. gyventojų darbo užmokesčio dalis paimama ir pervedama į privačius pensijų fondus. Ateityje iš šių pinigų turėtų būti mokama antra arba papildoma pensija prie įprastinės senatvės pensijos.

Daugelis gyventojų gavę algą po naujų metų gerokai nustebo: nuo jos nuskaitomos dešimtys eurų. Dar didesnė nuostaba gali apimti sužinojus, kad taip bus visą likusią karjerą iki pat pensijos – ir nieko pakeisti jie negali. Darbuotojai tai vadina absurdu, tačiau valdininkai ir verslininkai atšauna, kad tokia tvarka – jų pačių labui.

Žinia trečdaliui milijono lietuvių. Jei jums nėra 40 metų ir dar nekaupiate senatvei privačiame pensijų fonde, „Sodra" jus įtrauks automatiškai. O jei „Sodros" laiško nepamatysite ir per pusmetį neparašysite atsisakymo, iki pensijos gausite sumažintą algą, mat dalį jos pasiims privatūs pensijų fondai. Marijampolietė Vaida dirba socialine darbuotoja senjorų globos centre. Trisdešimtmetė moteris iki šiol nekaupia privačiame pensijų fonde, mat nemato kaupimo naudos.

Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų šiemet laukia svarbus pasirinkimas. Jeigu tik nieko nedarys, iki pat pensijos dalis jų algos bus pervedama į antrosios pakopos pensijų fondus. Nutraukti kaupimo žmogus negalės, taip pat negalės bet kada pasiimti visų savo pinigų, kurie bus laikomi fonduose.

Nenustebkite jeigu netrukus į jūsų sąskaitą bus pervedama mažesnė pinigų suma nei įprastai. Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų „Sodra“ grąžino arba iš naujo įtraukė į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Jeigu nieko nedarysite, mažesnę algą gausite iki pensijos arba mirties – nutraukti už jus sudarytos sutarties nebus galima.