paskola

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1075 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,364 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 26 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,365 proc.

Gyventojai, nusprendę įsigyti būstą su paskola, jį turi apdrausti, kitu atveju jie negaus būsto kredito. Taip pat bankų atstovai rekomenduoja drausti ir savo gyvybę. Tiesa, anot jų. šis draudimas nėra būtinas. Tačiau patys kreditų gavėjai pasakoja, kad bankai primygtinai siūlo gyvybės draudimą mainais žadėdami geresnes paskolos sąlygas. Prieš 3 metus būstą su šeima įsigijęs vilnietis Justas pasakojo, kad butą privalėjo apdrausti, kitaip būtų negavęs paskolos.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2452 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,008 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, jos papildymo aukcione gegužės 10 dieną obligacijų parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,017 procento.

Valstybei per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje, o didelė valdžios skola mažina šalies galimybes spręsti iššūkius, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „2023–2024 m. labai stipriai priartėsim prie prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia.

NT ekspertai įspėja, kad perkant būstą neužtenka susitaupyti pinigų pradiniam įnašui. Papildomai kainuoja įvairūs administraciniai mokesčiai, kurie gali siekti iki 2 tūkst. eurų. Jeigu žmogus naudojasi brokerio paslaugomis ši suma gali išaugti ir dvigubai – iki 4 tūkst.   Vilnietė Simona prieš pusmetį įsigijo nuosavą būstą. „Labai ilgai taupiau buto pradiniam įnašui ir įsirengimui. Tad nustebau, kad įvairūs administraciniai mokesčiai notarui, bankui ir kitiems man atsiėjo apie 1,5 tūkst.

Nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje įkaitusi. todėl Lietuvos bankas ją siūlo atvėsinti privalomai įregistruojant preliminarias sutartis, o Finansų ministerija dar svarsto ir antro, trečio būsto apmokestinimą. NT specialistai šiuos siūlymus vertina skirtingai. Jie tikina, kad spekuliantų sumažės, tačiau papildomi mokesčiai didins būsto nuomos kainas.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1131 diena, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,365 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione kovo 22 dieną obligacijų parduota už 60 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,326 procento.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ refinansavo nekilnojamojo turto plėtotojos „Darnu Group“ valdomai įmonei „Naujasis Užupis“ suteiktą 20 mln. eurų paskolą ir išdavė papildomus 10 mln. eurų paskutiniam Vilniuje plėtojamo „Paupio“ rajono etapui užbaigti. „Darnu Group“ sostinės senamiestyje įgyvendina daugiafunkcinio „Paupio“ rajono statybos projektą, į kurį iš viso investuoja apie 150 mln. eurų, teigiama „Luminor“ pranešime.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje antradienį įvykusiame septynerių metų trukmės rukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2521 diena, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,031 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, tuomet papildymo aukcione  obligacijų parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,013 procento.

Europos Komisija (EK) Lietuvai antradienį skyrė dar 302 mln. eurų paskolą išsaugoti darbo vietoms per pandemiją, pranešė EK. Iš viso pagal priemonę SURE Lietuva bus gavusi 602 mln. eurų paskolų.  EK septynioms valstybėms antradienį išmokėjo penktąją 9 mlrd. eurų išmoką pagal šią priemonę.  „Tai padės apsaugoti žmonių darbo vietas ir palaikyti verslą visoje mūsų Sąjungoje“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von Der Leyen. Čekijai skirta 1 mlrd., Ispanijai – 2,87 mlrd.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3086 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,075 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų vasario 1 dieną obligacijų parduota už 45 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,058 procento.

Penki butai per valandą – tokiais tempais pandemijos metu šluojami nauji būstai sostinėje. Nekilnojamojo turto ekspertai pripažįsta, kad rinka kaista, tačiau skuba raminti, neva nekilnojamojo turto kainų burbulo kol kas bijoti neverta. Visgi, ekonomistai įspėja, kad dabartinės tendencijos Vilnių gali paversti panašų į Londoną ar Maskvą, kur būstas tapo neįperkamas paprastiems žmonėms. Naujas mėnuo – naujas būsto pardavimų rekordas.

Antradienį Finansų ministerija pranešė išpirkusi euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasaulinės finansinės krizės metu, 2011 m. kovo 9 d., Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino euroobligacijų emisiją išleidžiant 750 mln. JAV dolerių nominalios vertės euroobligacijų ir tais pačiais metais emisiją papildant dar 750 mln. JAV dolerių.

Metų pradžia būsto paskolų finansavimo rinkoje dažniausiai būna ramesnė – po šventinio dovanų maratono ateina taupymo metas. Tačiau Covid-19 pandemija pakeitė šią tendenciją. „Luminor“ banko duomenimis, šių metų sausio ir vasario mėnesiais dėl paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti į banką kreipėsi dvigubai daugiau asmenų nei pernai. Iš viso šiemet būstui įsigyti jau paskolinti 73 mln. eurų, tuo tarpu tokiu pat metu pernai buvo sudaryta būsto paskolų sutarčių už daugiau nei 39 mln.

Vaizdingos Meškasalio kaimo, esančio šalia Alytaus, žemės dar prieš keletą metų priklausė bajoriškų šaknų verslininkui Rolandui Prušinskui. Tačiau po finansinės krizės vyras neteko visko – tiek žemių, tiek namų, tiek šeimos. Savo išgyvenimais verslininkas pasidalijo TV3 televizijos laidoje „Prieš srovę“. Prieš keletą metų, verslininkui Rolandui Prušinskui gimė idėja – prosenelių žemėse įrengti prabangią kaimo turizmo sodybą.

Lietuvoje darbo daugiausiai neturi 15–24 metų jaunuoliai. Antra didžiausia bedarbių amžiaus grupė – 25–34 m. gyventojai. Daliai šių jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių sunku sėkmingai įsilieti į darbo rinką – trūksta patirties ar pasirinktos krypties darbo vietų. Tad darbo nerandantys jaunuoliai vis dažniau linkę sau patys susikurti darbo vietą.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

Per praėjusius metus vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo kreditų. Tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 m., o bendra vartotojų pasiskolinta suma pernai buvo mažesnė beveik ketvirtadaliu ir siekė šiek tiek daugiau nei 390 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4012 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,089 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione lapkričio 23 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,186 procento.

Planuojant asmeninį biudžetą, neretai tenka svarstyti, kuriems dalykams skolintis verta, o kuriems ne. Planuojant imti bet kokią paskolą – ar tai būtų ilgalaikis pirkinys, kaip būstas, ar ne toks ilgas įsipareigojimas, pravartu iš anksto atlikti tris užduotis, kurios padėtų suprasti, ar galėsite su paskola gerai susigyventi ir ar jūsų biudžetas išliks tvarus.

Žydra ir Vaidas norėdami įsigyti savo namus pasirašė sutartį paskolai gauti, tačiau šeima liko be namo, be pinigų ir dar skolingi. Kaip jie pakliuvo į sukčių pinkles Žydra ir Vaidas papasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Šeima pasakojo, kad norėjo įsigyti savo namus ir jiems reikėjo paskolos, kadangi šeima yra didelė – ją gauti sunku.  „Perėjome per visus bankus, esame 5 asmenų šeima ir nedavė mums paskolos būstui įsigyti, nes neužteko pajamų.

Lietuviai pernai būsto paskoloms išleido beveik pusantro milijardo eurų. O dar šimtus milijonų jie sumokės bankams palūkanoms. Stambūs pirkiniai tautiečiams atsieitų pigiau, jeigu palūkanos Lietuvoje nebūtų vienos aukščiausių Europoje. O vien būsto paskolų palūkanos europinį vidurkį lenkia net 60 procentų. Vartojimo kreditai lietuviams, lyginant su statistiniu europiečiu, brangesni kone triskart.

Per koronaviruso krizę Lietuvos gyventojai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, todėl daugėja būsto paskolų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad ne visi sugebės grąžinti paskolas.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai rugpjūtį-gruodį beveik 700 ūkininkų ir žemės ūkio bei žuvininkystės bendrovių, nukentėjusių nuo koronaviruso, suteikė 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų. Paskolų sumos siekė nuo 2,3 tūkst. iki 1 mln. eurų – vidutiniškai vienam gavėjui paskolinta 131,6 tūkst. eurų, pranešė fondas. „Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu.

Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą.  „Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas.

Šventinis laikotarpis, kai reikia pasirūpinti ne tik dovanomis, bet ir bendra šventine atmosfera, gali ne vienam tapti tikru finansiniu išbandymu jam pasibaigus. Norinčių pasiskolinti pinigų ar nusipirkti brangesnį daiktą išsimokėtinai padaugėja, tačiau paskolas vėliau reikia atiduoti su kaupu.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai gyventojams siūlomos įvairių prekių – transporto priemonių, buities prietaisų ir pan. – nuomos paslaugos, nors iš esmės po jomis slepiami vartojimo kreditai, rašoma pranešime žiniasklaidai „Kalbame apie atvejus, kai kliento finansinės galimybės neatitinka atsakingo skolinimo kriterijų. Tada jam pasiūloma alternatyva – prekę ne įsigyti, bet nuomotis su galimybe išsipirkti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė apie papildomas priemones, skirtas padėti euro zonai atlaikyti antrąją koronaviruso bangą, ir perspėjo, kad nerimą dėl ateities perspektyvų didina su pandemijos raida ir vakcinacijos kampanijomis susijęs neapibrėžtumas.

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos aukcione išplatinta obligacijų už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,259 procento. Aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo minus 0,29 proc., patvirtinta didžiausia – minus 0,25 proc. Šiai VVP emisijai nustatytas 0 proc. atkarpos dydis. VVP paklausa aukcione siekė  197,6 mln. eurų, iš jų 194,6 mln. eurų buvo konkurenciniai pasiūlymai.

Šalyje siaučiant koronavirusui daugelis lietuvių, nors ir jaučiasi nesaugūs dėl savo pajamų, muša nuosavų namų pirkimo rekordus. Kas tautiečius paskatino juos pirkti? Vilnietis Marijus jau seniai svajojo apie nuosavą namą. Senos statybos, 4 kambarių butą Fabijoniškėse 4 asmenų šeima iškeitė į kotedžą Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje. Būstą Marijus įsigijo rugsėjį.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis, tačiau ne kiekvienas jį gali įsigyti iš savų pinigų, todėl tenka skolintis iš bankų. Tačiau Lolitai bankas pinigų neskolino, todėl ji susiviliojo vienos įmonės skelbimu internete. Sumokėjusi pradinį įnašą moteris tikėjosi buto, bet liko apgauta, o nukentėjusiųjų nuo tos pačios įmonės – ne vienas.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4096 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,186 procento. Ši emisija pradėta platinti vasario 10 dieną, jos papildymo aukcione spalio 26 dieną obligacijų taip pat parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,197 procento.

Lietuva pagal Europos Sąjungos priemonę gaus 300 mln. eurų paskolą, skirtą padėti išsaugoti darbo vietas per koronaviruso pandemiją, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen. „Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad šiandien Lietuva pagal SURE priemonę paskolų forma gaus 300 mln. eurų, skirtų padėti Lietuvos žmonėms išsaugoti darbo vietas pandemijos laikotarpiu. Greitai Lietuva gaus dar 302 mln. eurų. Europa su jumis“, – tviteryje parašė EK pirmininkė.

Galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą nuo kovo vidurio iki rugsėjo pabaigos pasinaudojo apie 10 tūkst. šalies gyventojų bei įmonių. Bendra atidėtų įsipareigojimų vertė siekia 1,3 mlrd. eurų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).  Dalis šių klientų jau yra grįžę iš vadinamųjų paskolų atostogų ir moka įmokas įprasta tvarka. Atidėjimo galimybe iš viso pasinaudojo iki 3 tūkst. įmonių ir per 6,5 tūkst. gyventojų. Didžiąją dalį atidėtų paskolų, per 1 mlrd.

Maskvos centre buvo sulaikyti septyni žmonės, įskaitant keturis partijos „Jabloko“ narius, piketavusius prieš paskolos Baltarusijai suteikimą, antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė partijos atstovas Igoris Jakovlevas. Išvakarėse Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per derybas su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Sočyje sakė, kad Maskva suteiks Minskui 1,5 mlrd. dolerių (1,26 mlrd. eurų) valstybinę paskolą.

Tūkstančiai lietuvių kiekvieną mėnesį nusiperka naudotą arba naują automobilį. Dažnas neturi pakankamos sumos norimai transporto priemonei ir ją skolinasi. Ar gali būti, kad tokiu atveju daugelis permoka bankams ar kitiems skolintojams? Neseniai paskelbtame „Facebook“ įraše apie tai svarsto bendrovės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis. Jis atkreipia dėmesį, kad perkantys automobilį lizingu su likutine verte palūkanų sumoka daugiau, nei gali pasirodyti.

Karantino metu sumenkusi vartojimo paskolų paklausa per vasarą grįžo į metų pradžios lygį – šiuo metu vartojimo paskolų suteikiama panašiai tiek pat, kiek ir sausį ar vasarį. Pusė besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms šiuo metu tai daro apsidrausdami nuo netikėtų nelaimių ir rinkdamiesi kredito įmokų draudimą. Beveik visi vartojimo reikmėms pasiskolina neiškėlę kojos iš namų – internetu, rodo SEB banko duomenys.

Iš pirmo žvilgsnio, šis teiginys gali nesukelti didelių diskusijų. Tai tarsi visiems žinoma ir aiški tema. Tačiau ar tikrai? Galima pastebėti, kad šiuo klausimu mažiau patyrę tie, kurie dar tik ruošiasi pakeisti savo gyvenamąsias patalpas ir dėl skubėjimo, neatidumo ar šiokios tokios įtampos, gali net nepagalvoti, kad būtent šių daiktų pirmiausia ir reikės naujoje jų gyvenamojoje vietoje. Taip pat, sunkiau gali būti ir tiems, kurie savarankiškam gyvenimui ruošiasi pirmą kartą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2305 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,002 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 25 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione birželio 29 dieną obligacijų taip pat parduota už 35 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,084 procento.

Asmens kredito istorija – lyg finansinis gyvenimo aprašymas, nuo kurio nemaža dalimi priklausys galimybės skolintis iš finansinių įstaigų. Nedidelis slystelėjimas vykdant savo finansinius įsipareigojimus – ir asmens kredito istorijoje atsiras juoda dėmė, kuri gali pakišti koją ateityje siekiant gauti būsto ar vartojimo paskolą, o galbūt paprasčiausiai norint išsimokėtinai įsigyti telefoną, rašoma pranešime spaudai.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Išdalinus visus 50 mln. eurų, numatytus lengvatinėms paskoloms nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, „Invega“ paskelbė iki 200 mln. eurų padidinanti šiai priemonei skirtų lėšų ribą. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, suma padidinta įvertinus verslo poreikius. „Pastarųjų dviejų mėnesių patirtis aiškiai parodė, kad lengvatinės paskolos verslui ypač reikalingos“, – pranešime sakė K. Motiejūnas.

Lietuva antradienį tarptautinėse rinkose išplatinusi dvi naujas euroobligacijų emisijas iš viso pasiskolino 2 mlrd. eurų. Pasak „INVL Asset Management“ fondų valdytojo Regimanto Valentonio, penkerių metų obligacijų išplatinta už 750 mln. eurų, dešimtiems metų – už 1,25 mlrd. eurų R. Valentonis BNS sakė, kad penkerių metų obligacijų paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, o dešimtiems metų – 2,5 mlrd. eurų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ pusei metų pasiskolino 100 mln. eurų. Grupė pranešė ketvirtadienį pasirašiusi sutartį su banku dėl 100 mln. eurų kreditavimo, skirto apyvartinėms lėšoms, o palūkanų norma ir kita su kaina susijusi informacija neskelbiama.  100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Finansų ministerija.

Vokietijos sportinių drabužių gamintoja „Adidas“ antradienį pranešė gavusi teigiamą atsakymą dėl 3 mlrd. eurų paskolos, kurią didžiąja dalimi finansuos Vokietijos vyriausybė, kad bendrovė galėtų atlaikyti koronaviruso sukeltos krizės padarinius. „Šiandien bendrovė gavo Vokietijos vyriausybės pritarimą dėl valstybinio plėtros banko „KfW“ dalyvavimo sindikuotų atnaujinamųjų paskolų priemonėje <...> siekiant įveikti šią precedento neturinčią situaciją“, – sakoma „Adidas“ pranešime.