paskola

Šiandien nusipirkti būstą vis sunkiau ne tik dėl kylančių jo kainų, bet ir didėjančių palūkanų. Paskolos įmoka vidutiniškai siekia 500–600 eurų. Beveik tiek, kiek siekia minimali mėnesinė alga į rankas. Taip pat paskolų įmokos auga ir anksčiau paskolas pasiėmusiems gyventojams.  Vilnietė Aistė šiuo metu derasi su bankais dėl paskolos. Ji portalui tv3.lt pasakojo, kad jau yra išsirinkusi būstą ir sumokėjusi avansą.

Refinansavimas, paprastai vadinamas tiesiog paskolų apjungimu, vis dar yra daugeliui nežinomas ar net negirdėtas terminas. Visgi, turintiems įvairių piniginių įsipareigojimų vertėtų suklusti, nes tai gali tapti puikiu būdu ne tik supaprastinti įmokų mokėjimą, bet ir sutaupyti. Straipsnyje papasakosime, kas yra refinansavimas, kokios jo naudos ir kada verta pasidomėti šia paslauga.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sostinės savivaldybės įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ suteiks iki 48,25 mln. eurų paskolą naujų 159 troleibusų pirkimui.  Bendra projekto vertė siekia 90 mln. eurų. Be ERPB finansavimo, „Vilniaus viešasis transportas“ gaus 10 mln. eurų nacionalinę dotaciją, nurodo ERPB. Įmonė per dvejus metus ketina įsigyti 91 troleibusą.

Dažniausiai tokios situacijos, kuomet prireikia pinigų, yra nenuspėjamos. Juk niekada nežinome, kada suges skalbimo mašina, reikės keisti automobilio padangas arba skubiai apsilankyti pas odontologą. Todėl tokiomis situacijomis papildomų pinigų reikia greitai, čia ir dabar. Tokiu atveju lieka dvi išeitys – kreiptis pas artimuosius arba imti vartojimo paskolą.

PVM lengvatą maistui ir degalams anksčiau laikinai įvedusi Lenkija nesustoja – dabar jau žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams. Lenkija svarsto dešimčiai metų fiksuoti būsto palūkanų normą, o ji siektų vos 2 procentus. Tai reikštų, kad iš biudžeto valstybė ketina kompensuoti didžiąją dalį pastaruoju metu žvėriškai išaugusių būsto paskolų palūkanų. Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

„Luminor“ bankas investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ valdomai įmonei „NPP investicija“ skolina 15 mln. eurų leidyklos „Šviesa“ ir skaitmeninio mokomojo turinio verslui įsigyti. Šiuo sandoriu „NPP investicija“ už neskelbiamą sumą iš knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės „Alma littera“ įsigyja 100 proc. vadovėlių ir mokomosios literatūros leidyklos „Šviesa“, įmonių „Edukacinio turinio sprendimai“ ir „Mokomasis turinys“ bei 70 proc. „Ateities pamokos“ akcijų.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Europos investicijų bankas (EIB) ir Klaipėdos uostas pirmadienį pasirašė sutartį dėl 65 mln. eurų paskolos krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Thomas Ostros sako, kad Klaipėdos uostas yra strategiškai svarbus jūrų transporto mazgas, o investuodamas bankas nori palaikyti jo tvarumą ir draugiškumą aplinkai.

Iš Šveicarijos į Lietuvą parvežtas kaunietis bus teisiamas dėl netikrais pinigais suteiktos 37,5 tūkstančių eurų paskolos ir užstatu paimto aukso luito, pranešė prokuratūra.  Teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje byloje įtarimai dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo bei sukčiavimo pareikšti kauniečiui E. J. Bylos duomenimis, kaltinamasis 2018 metų vasarą suteikė 37,5 tūkstančių eurų paskolą kitam asmeniui, sumokėdamas ją netikrais 50 eurų nominalo vertės banknotais.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Europos investicijų bankas (EIB) skolina 65 mln. eurų Klaipėdos uosto krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. EIB interneto svetainėje nurodoma, kad paskolos sutartis pasirašyta gruodžio 9 dieną.  Klaipėdos uostas šios informacijos nekomentuoja, tačiau pranešė, kad jo vadovas Algis Latakas ir EIB viceprezidentas Thomas Ostros (Tomas Ostros) paskolos sutartį oficialiai pasirašys pirmadienį Vilniuje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.

Šiemet Lietuvoje surengti 48 aukcionai, kurių metu vidaus rinkoje pasiskolinta beveik 1,7 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija.  Anot jos, populiariausios buvo penkerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų. „Nors finansų rinkos buvo nepastovios, sėkmingai užbaigėme šių metų skolinimosi programą vidaus ir užsienio rinkose.

Būsto nuomai brangstant, o nekilnojamo turto kainoms kylant sutaupyti pradiniam įnašui ir įsigyti nuosavą būstą tampa vis sudėtingiau. O dažniausiai su nuomos iššūkiais susiduria jauni žmonės ar studentai – atsikraustę į kitą miestą dėl mokslų turi susirasti finansiškai įkandamus namus ir dar išsilaikyti. Taigi kyla klausimas, ar tokioje situacijoje turėti nuosavą būstą – realu? „Visibankai.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad po trijų savaičių Europos Centrinis Bankas (ECB), tikėtina, dar 50 arba 75 punktais padidins bazines palūkanų normas. „Akivaizdu, kad padidinti 50 bazinių punktų yra būtina“, – portalui „Bloomberg“ šią savaitę sakė G. Šimkus. „Kadangi vis dar matome labai stiprų infliacijos spaudimą, turime jį kuo greičiau nuslopinti, kad infliacijos lūkesčiai nesumažėtų. Tad 75 punktų padidėjimas taip pat įmanomas“, – pridūrė jis.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Šiaulių bankas paskolino 7,7 mln. eurų transporto ir ekspedijavimo bendrovei „Integre Trans“, kuri įsigis 100 naujų vilkikų. Pasak „Integre Trans“ vadovės ir savininkės Žanos Kel, šiemet bendrovė jau įsigijo apie 400 naujų vilkikų, o 2023 metais ketinama pirkti 500 naujų vilkikų.  „Investuodami į naujų vilkikų parką, per ateinančius trejetą metų siekiame išlaikyti spartų įmonių grupės augimo tempą, kokiu augome pastaruosius keletą metų“, – pranešime sakė Ž. Kel.

„Swedbank“ skolina 2 mln. eurų įmonei „Anvalda“ naujo 3,5 mln. eurų vertės metalo apdirbimo gamyklos pastato Lentvaryje statyboms. Sandoris sudarytas su grupės įmone „ANV Property“, pranešė bankas ir įmonė.  „Anvaldos“ direktorius Valdas Sadzevičius sako, jog įmonė šiuo projektu nori padidinti konkurencingumą taupydama energijos išteklius: ant stogo bus įrengta 400 KW galios saulės elektrinė, o patalpos bus šildomos naudojant gamyboje  išsiskiriančią šilumą.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Moteris augina neįgalų sūnų. Jie kartu gyveno bute 5 aukšte, tačiau tai kėlė nemažai iššūkių. Motina nusprendė investuoti į geresnį gyvenimą ir įsigyti kitus namus, kuriems pinigų ji neturėjo. Ji suprato, kad be banko paskolos kito būsto įsigyti negalės, nes pardavus pirmuosius namus už juos gavo labai menką sumą. Kadangi moters pajamos buvo labai nedidelės, ji žinojo, kad bankas paskolos duoti nesutiks. Tada ji paprašė draugo pagalbos, kuris mielai sutiko padėti paimti paskolą.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų naujos langų gamyklos statybos Šiauliuose, kurias suplanavo įmonė „Ltintus“. Šiaulių pramoniniame parke statomoje gamykloje numatoma gaminti energetiškai efektyvius ir polimerinius langus ir duris. Gamyklos statybas planuojama užbaigti 2023 metų pradžioje, pirmadienį pranešė bankas.

Lietuvos žmonės svarbiausiu turtu įvardija savo būstą. Tyrimo duomenimis, namus, kaip svarbiausią materialiąją vertybę, išskiria 82 proc. šalies gyventojų. Būstas lietuviams svarbesnis už transporto priemones, išmaniuosius įrenginius, garso bei vaizdo techniką, senovines relikvijas ir grynuosius pinigus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu  „NielsenIQ“ šiemet atlikta kasmetinė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Lietuvai ketinant saulės ir vėjo elektrinių projektams skolintis iš Europos ekonomikos gaivinimo plano (RRF), lengvatinėmis paskolomis galės pasinaudoti tiek verslas ir viešasis sektorius, tiek gyventojai, sako finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, Energetikos ir Finansų ministerijos šiuo metu rengia „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą – jame bus numatyta pasiskolinti papildomai lėšų šiems projektams.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Bankas „Swedbank“ kartu su Suomijos banku „OP Corporate Bank“ suteikė 159,5 mln. eurų sindikuotą paskolą prekybos centrą „Akropolis“ Vilniuje valdančiai įmonei „Ozo turtas“. Didžioji dalis paskolos bus naudojama refinansuoti ankstesnę įmonei skirtą paskolą, pranešė „Akropolis Group“. „Didžiąją dalį naujos paskolos panaudosime ankstesnės paskolos refinansavimui, grupės likvidumui sustiprinti ir tolimesnei grupės plėtrai“, – pranešime teigė „Akropolis Group“ direktorius ir valdybos pirmininkas M...

Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai. Tiesa, įbauginti didelių energetikos kainų, didžiąją dalį visų pasiskolintų pinigų lietuviai skiria būstų įsirengimui ir energetiniam efektyvumui – šildymo sistemoms gerinti ar saulės elektrinėms.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Būsto paskolos ėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, tad svarbu jam tinkamai pasiruošti. Vis dėlto, tam sukliudyti gali įvairūs klaidingi įsitikinimai, iškreipiantys realų šio proceso vaizdą, rašoma pranešime spaudai. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė paneigia dažniausiai girdimus mitus ir pasakoja, kodėl jais nereikėtų aklai tikėti.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl individualių garantijų žemės ūkio bendrovėms, nukentėjusioms nuo Rusijos karo Ukrainoje.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, siekiama sumažinti neigiamą įtaką  žemės, maisto, miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų dėl išaugusių pašarų, trąšų, energetinių išteklių kainų.

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė, rašoma pranešime spaudai.

Vyro vardu paėmus paskolą pasisavinti 3 tūkst. eurų, antradienį pranešė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Ignalinos rajone gyvenantis 1975 metais gimęs vyras pranešė, kad jam esant neblaiviam su juo kartu esantis vyras galimai pasinaudojo jo asmens tapatybės kortele ir be sutikimo mobiliajame telefone įdiegė „Smart ID“ programėlę. Tada jis atidarė sąskaitą „Fjord Bank“ banke ir paėmė 3 tūkst. eurų paskolą, kurią pervedė į kito banko sąskaitą. Padaryta 3 tūkst.

Žemės ūkio verslo, maisto gamybos ir tarptautinės prekybos bendrovės „Linas Agro Group“ įmonė „Linas Agro“ gavo sindikuotą 170 mln. eurų paskolą iš trijų bankų – Šveicarijos „Credit Suisse“, „Swedbank“ bei SEB. „Credit Suisse“ paskolins 60 mln. eurų, „Swedbank“ ir SEB – po 55 mln. eurų. Paskola bus skirta apyvartinėms lėšoms – veiklai Lietuvoje finansuoti, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi ketvirtadienį užbaigti pigių pinigų erą ir pradėti didinti savo palūkanų normas, kad galėtų pažaboti sparčiai kylančią infliaciją. Štai kas laimės ir kas pralaimės, kai pakils skolinimosi kainos. Pabrangs paskolos Komerciniai bankai iš ECB skolinasi pinigus, kuriuos savo ruožtu skolina namų ūkiams ir verslui. Paskolų gavėjai metų metus turėjo galimybę pasinaudoti itin mažomis palūkanų normomis, kuriomis buvo siekta skatinti ekonomikos augimą.

„Swedbank“ suteikė 40 mln. eurų apyvartinių lėšų kreditą didžiausiai Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojai „Achemai“. „Pradėję bendradarbiauti su viena didžiausių šalies pramonės įmonių „Achema“, kuri turi reikšmingos įtakos visai šalies ekonomikai, norime jai padėti sėkmingai įveikti dabartines turbulencijas rinkoje ir užtikrinti pagrindą tvariam augimui ateityje“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti šiuo metu vidutiniškai skolinasi apie 90 tūkst. eurų, o namui – 99 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ pirmojo šių metų ketvirčio būsto finansavimo duomenys. Tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausias sumas ir buto, ir namo įsigijimui skolinasi Estijos gyventojai, atitinkamai, 95 tūkst. ir 118 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai. Remiantis banko duomenimis, mažiausios vidutinės paskolos butui įsigyti suteikiamos Latvijoje – apie 65 tūkst. eurų.

Tarptautinės lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ ilgalaikės automobilio panaudos paslaugas teikiančiai įmonei „MyBee“ bankas „Luminor“ skolina 11 mln. eurų. „MyBee“ per vienerius metus gali įsigyti tokios vertės naujų automobilių lizingo paslaugų, pranešė bankas ir įmonė.  Anot „MyBee“ vadovo Luko Jurkšaičio, „Luminor“ finansavimas rodo rinkos pasitikėjimą nauja automobilių prenumeratos paslauga ir padės spartinti „MyBee“ augimą.

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį. Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.