paskola

Lietuva pagal Europos Sąjungos priemonę gaus 300 mln. eurų paskolą, skirtą padėti išsaugoti darbo vietas per koronaviruso pandemiją, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen. „Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad šiandien Lietuva pagal SURE priemonę paskolų forma gaus 300 mln. eurų, skirtų padėti Lietuvos žmonėms išsaugoti darbo vietas pandemijos laikotarpiu. Greitai Lietuva gaus dar 302 mln. eurų. Europa su jumis“, – tviteryje parašė EK pirmininkė.

Galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą nuo kovo vidurio iki rugsėjo pabaigos pasinaudojo apie 10 tūkst. šalies gyventojų bei įmonių. Bendra atidėtų įsipareigojimų vertė siekia 1,3 mlrd. eurų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).  Dalis šių klientų jau yra grįžę iš vadinamųjų paskolų atostogų ir moka įmokas įprasta tvarka. Atidėjimo galimybe iš viso pasinaudojo iki 3 tūkst. įmonių ir per 6,5 tūkst. gyventojų. Didžiąją dalį atidėtų paskolų, per 1 mlrd.

Maskvos centre buvo sulaikyti septyni žmonės, įskaitant keturis partijos „Jabloko“ narius, piketavusius prieš paskolos Baltarusijai suteikimą, antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė partijos atstovas Igoris Jakovlevas. Išvakarėse Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per derybas su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Sočyje sakė, kad Maskva suteiks Minskui 1,5 mlrd. dolerių (1,26 mlrd. eurų) valstybinę paskolą.

Tūkstančiai lietuvių kiekvieną mėnesį nusiperka naudotą arba naują automobilį. Dažnas neturi pakankamos sumos norimai transporto priemonei ir ją skolinasi. Ar gali būti, kad tokiu atveju daugelis permoka bankams ar kitiems skolintojams? Neseniai paskelbtame „Facebook“ įraše apie tai svarsto bendrovės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis. Jis atkreipia dėmesį, kad perkantys automobilį lizingu su likutine verte palūkanų sumoka daugiau, nei gali pasirodyti.

Karantino metu sumenkusi vartojimo paskolų paklausa per vasarą grįžo į metų pradžios lygį – šiuo metu vartojimo paskolų suteikiama panašiai tiek pat, kiek ir sausį ar vasarį. Pusė besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms šiuo metu tai daro apsidrausdami nuo netikėtų nelaimių ir rinkdamiesi kredito įmokų draudimą. Beveik visi vartojimo reikmėms pasiskolina neiškėlę kojos iš namų – internetu, rodo SEB banko duomenys.

Iš pirmo žvilgsnio, šis teiginys gali nesukelti didelių diskusijų. Tai tarsi visiems žinoma ir aiški tema. Tačiau ar tikrai? Galima pastebėti, kad šiuo klausimu mažiau patyrę tie, kurie dar tik ruošiasi pakeisti savo gyvenamąsias patalpas ir dėl skubėjimo, neatidumo ar šiokios tokios įtampos, gali net nepagalvoti, kad būtent šių daiktų pirmiausia ir reikės naujoje jų gyvenamojoje vietoje. Taip pat, sunkiau gali būti ir tiems, kurie savarankiškam gyvenimui ruošiasi pirmą kartą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2305 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,002 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 25 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione birželio 29 dieną obligacijų taip pat parduota už 35 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,084 procento.

Asmens kredito istorija – lyg finansinis gyvenimo aprašymas, nuo kurio nemaža dalimi priklausys galimybės skolintis iš finansinių įstaigų. Nedidelis slystelėjimas vykdant savo finansinius įsipareigojimus – ir asmens kredito istorijoje atsiras juoda dėmė, kuri gali pakišti koją ateityje siekiant gauti būsto ar vartojimo paskolą, o galbūt paprasčiausiai norint išsimokėtinai įsigyti telefoną, rašoma pranešime spaudai.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Išdalinus visus 50 mln. eurų, numatytus lengvatinėms paskoloms nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, „Invega“ paskelbė iki 200 mln. eurų padidinanti šiai priemonei skirtų lėšų ribą. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, suma padidinta įvertinus verslo poreikius. „Pastarųjų dviejų mėnesių patirtis aiškiai parodė, kad lengvatinės paskolos verslui ypač reikalingos“, – pranešime sakė K. Motiejūnas.

Lietuva antradienį tarptautinėse rinkose išplatinusi dvi naujas euroobligacijų emisijas iš viso pasiskolino 2 mlrd. eurų. Pasak „INVL Asset Management“ fondų valdytojo Regimanto Valentonio, penkerių metų obligacijų išplatinta už 750 mln. eurų, dešimtiems metų – už 1,25 mlrd. eurų R. Valentonis BNS sakė, kad penkerių metų obligacijų paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, o dešimtiems metų – 2,5 mlrd. eurų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ pusei metų pasiskolino 100 mln. eurų. Grupė pranešė ketvirtadienį pasirašiusi sutartį su banku dėl 100 mln. eurų kreditavimo, skirto apyvartinėms lėšoms, o palūkanų norma ir kita su kaina susijusi informacija neskelbiama.  100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Finansų ministerija.

Vokietijos sportinių drabužių gamintoja „Adidas“ antradienį pranešė gavusi teigiamą atsakymą dėl 3 mlrd. eurų paskolos, kurią didžiąja dalimi finansuos Vokietijos vyriausybė, kad bendrovė galėtų atlaikyti koronaviruso sukeltos krizės padarinius. „Šiandien bendrovė gavo Vokietijos vyriausybės pritarimą dėl valstybinio plėtros banko „KfW“ dalyvavimo sindikuotų atnaujinamųjų paskolų priemonėje <...> siekiant įveikti šią precedento neturinčią situaciją“, – sakoma „Adidas“ pranešime.

Penktadienį pradeda veikti valstybės paramos verslui priemonė, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis dėl paskolų – jų lėšomis bus galima apmokėti tiekėjams, su kuriais jos negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos. Nauja priemonė yra dalis Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo paketo, skirto padėti  įmonėms sumažinti dėl karantino patirtus nuostolius.

Tęsiantis karantino laikotarpiui Lietuvoje, deja, daliai gyventojų tenka susidurti su finansiniais iššūkiais. Gyvename laikotarpyje, kada suplanuotos pajamos pasikeičia, tenka veržtis diržus ir iš naujo perplanuoti savo šeimos ar asmeninį biudžetą.

Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.  Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.

Kasdien matomų reklamų gausa dažną iš mūsų skatina išlaidauti ir gyventi taip, kaip garsūs ir turtingi žmonės. Noras gyventi gerai čia ir dabar gali paskatinti rinktis vadinamuosius greituosius kreditus. Todėl neretai impulsyvūs sprendimai greitai pasiskolinti pinigų gali pridaryti ne menkų finansinių problemų, o išleisti pinigai nesuteiks pasitenkinimo. Kita vertus, yra situacijų, kuomet greitasis kreditas gali padėti išspręsti problemas su kuriomis žmonės susiduria netikėtai.

Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

Didžiuosiuose šalies miestuose vienas po kito dygsta viešbučiai, apartamentai ar kūrybinės dirbtuvės. Tačiau vėliau šios negyvenamos patalpos žmonėms parduodamos kaip butai. Pasak sostinės vyriausiojo architekto, tokiems pastatams yra taikomi visai kiti reikalavimai, todėl nukenčia tokį būstą įsigiję gyventojai. Svajonių būsto tikėjęsi pirkėjai lieka it musę kandę, mat skiriasi net tik šių patalpų išplanavimas, kokybė bet ir vertė.

Pastaraisiais metais šalies gyventojai įsigyja vis daugiau naujų automobilių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, rinkoje įvyko svarbus pokytis – automobilių lizingas populiarumu aplenkė paskolas automobiliui. Tai reiškia, kad vis daugiau šalies gyventojų renkasi naujesnes, saugesnes ir mažiau taršias transporto priemones, komentare žiniasklaidai rašo banko Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Antradienį Finansų ministerija išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą (BVP). Kaip rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, ši 1,8 mlrd. JAV dolerių emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos.

Žmogui mirus jo turėtą turtą ir įsipareigojimus perima paveldėtojai. Viskas gali atrodyti paprasta tik tol, kol iš tiesų patenki į tikrą gyvenimišką situaciją ir bandai sutvarkyti mirusio reikalus su banku. Išsiaiškinti, kiek pinigų jame turėjo miręs žmogus ar kiek jis buvo pasiėmęs paskolų, gali būti itin sudėtinga. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praėjusių metų gegužę palaidojusi krikšto mamą.

Skolinimasis iš finansavimą teikiančių bendrovių visais atvejais turi būti gerai apgalvotas ir įvertintas sprendimas. Paskolos suteikia galimybę įsigyti brangiau kainuojančius pirkinius, išvykti į tolimą svajonių šalį, namuose atlikti remontą ar nusipirkti automobilį, tačiau verta paminėti, jog dar prieš teikiant paraišką finansavimui gauti, svarbu gerai įvertinti asmenines skolinimosi galimybes, kadangi sutarties laikotarpiu, kiekvieną mėnesį lygiomis dienomis paskolą reikės grąžinti su numatyt...

Šventiniu laikotarpiu padaugėja besiskolinančių pinigus, tačiau kokia tai bebūtų paskola, būtina gerai atsiminti asmeninius duomenis, kurie pateikiami sutartyje. Kitu atveju gali kilti keblumų ne tik norint pakeisti duomenis, bet ir grąžinti paskolą. Vyras prieš kelis metus paėmė paskolą iš „Credit24“, kurią valdo „IPF Digital Lietuva“, tačiau jo žmona teigia, kad jis sutarties negavo, o pasikeitus telefono numerį nebepavyko prisijungti prie savitarnos svetainės.

Šimtatūkstantines paskolas būstui Juodkrantėje iš bankų paėmę gyventojai mina teismų slenksčius. Butus, kuriuos nusipirko už paskolas, dabar norima nugriauti, o žmones išmesti į gatvę. Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. 19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.

Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti konkurenciją ir pritraukti kuo daugiau naujų rinkos žaidėjų. Komercinių bankų stygius ypatingai jaučiamas regionuose, kur nyksta ne tik bankų skyriai, bet vietomis nebelieka ir bankomatų, tad žmonės priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitus miestus.

SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi. Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau.

Įsigijus tiek naują, tiek naudotą automobilį daugelio šeimų kasdienybė palengvėja. Greičiau nuvažiuojama nuo vieno taško iki kito, jaučiamas komfortas, o laisvalaikis tampa kur kas turiningesnis, kadangi sugalvojus, kur norima nuvykti, tereikia sėsti prie automobilio vairo ir vos po kelių valandų kelio galite atsidurti prie jūros ar kitoje norimoje vietovėje.

Jaunoms šeimoms, norinčioms su parama įsigyti pirmąjį būstą regionuose, valdžia žada naujovių. Žmonėms skundžiantis, kad siekiant išsvajoto pirmojo būsto kyla aibė kliūčių, ypač skolinantis iš bankų, ministerija svarsto, kad ateityje jaunoms šeimoms galėtų pagelbėti ir pačios savivaldybės ar net darbdaviai, laiduodami bankams. O štai pačios šeimos pasakoja įvairiausias istorijas apie biurokratines kliūtis gaunant paramą, kurią, beje, valdžia žada suteikti ir kitąmet.

Būstų paskolas Šveicarijos frankais paėmę lenkai prie suskilusios geldos neliks. Maždaug pusę milijono vartotojų apgynė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Lenkai galės reikalauti panaikinti pigiomis palūkanomis suviliojusias, o paskui ženkliai išbrangusias paskolų sutartis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas drebina Lenkijos bankų sektorių.

Viena daugiausiai klausimų sulaukianti Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namu atnaujinimo (modernizavimo) programos dalis yra kreditavimas, finansinių institucijų keliamos sąlygos, įsipareigojimai ir daug kitų detalių. Šiame straipsnyje bus pateikiama visa gyventojams aktuali informacija susijusi su paskolos gavimu.

Visos prie altoriaus žengiančios poros planuoja kartu kurti savo buitį ir turėti bendrus namus. Nors ne visi sutuoktiniai kartu ima paskolą būstui, nė viena paskolą kartu imanti šeima neplanuoja būsimų skyrybų ir veikiausiai neapsvarsto, kaip išsiskyrus teks elgtis su šeimos paskola. Portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiais atvejais siūlo didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai.

Lietuviai kasmet perka vis daugiau naujų automobilių, vien šiemet jų jau parduota per 30 tūkstančių.  Žmonės naujai mašinai dažniausiai ne susitaupo patys, o skolinasi iš bankų. Ir nors šalies gatvėse vis daugiau naujų mašinų, apie tai, kad Lietuva atsikratė senų automobilių kapinyno etiketės, vis tiek dar galime tik pasvajoti. Lietuvai vis dar gana sunkiai sekasi atsikratyti senų automobilių kapinyno etiketės.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Būsto paskolų brangimas lietuviams vienas didžiausių Europoje. Bankai ir ekonomistai aiškina, kad brangstančios paskolos – normalus, sveikos ekonomikos ženklas. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, vakarų ir šiaurės Europoje būsto paskolos pinga. Kodėl? Įsigyti naują būstą sostinėje ar kitame Lietuvos didmiestyje gali tapti vis sunkiau. Problemų sukelia ne tik kasmet reguliariai kylančios nekilnojamo turto kainos, bet ir vidutinės būsto paskolų palūkanos.

Ilgametį Troškūnų šventos Trejybės parapijos kleboną Saulių Filipavičių prokurorai siunčia į teismą. Pasak tyrėjų, dvasininką klampina neteisėtai suktas skolinimo verslas. Pagal bylą įspūdingas pinigų sumas, kurios galėjo siekti ir pusę milijonų eurų, skolinęs klebonas susižėrė ir palūkanų – mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų pelną. Tiesa, parapijiečiai jokių kunigo nuodėmių nemato. Aplink Anykščių rajone Troškūnų miestelio šventos Trejybės bažnyčią nepailsdami zuja darbininkai.

Žinojimas, kokia yra įmonės finansinė padėtis, padeda daug lengviau apsisaugoti nuo rimtų finansinių problemų ir užtikrinti nenutrūkstamą pajamų srautą. Jei savo įmonės finansus valdote jūs, o ne jie valdo jus, tuomet tampa paprasčiau užtikrintai judėti pirmyn ir sukaupti pakankamą kapitalą, kurį galėtumėte reinvestuoti į tolimesnę savo verslo plėtrą. Deja, bet tikrai ne kiekvienas smulkaus verslo savininkas suvokia tikrąją įmonės finansų valdymo būtinybę ir svarbą.

Nuosava transporto priemonė daugeliui asmenų bei šeimų yra tapusi neatsiejamu pirkiniu, palengvinančiu ir pagreitinančiu keliones iš vienos vietos į kitą. Turėti nuosavą automobilį ypač siekia jo neturinčios šeimos, auginančios mažus vaikus, be jokios abejonės, automobilio prireikia daug keliaujantiems mieste ir už jo ribų asmenims.

Kredito unijų nariai, kurie skolinsis ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kaip paskolos garantą unijai galės įkeisti už pasiskolintas lėšas įsigytus kilnojamuosius daiktus. Tai aktualu žemdirbiams, norintiems iš kredito unijos pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai įsigyti. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Kredito unijų įstatymo pataisas. Kilnojamais daiktais bus galima garantuoti ne daugiau kaip 30 proc. pasiskolintos sumos ir ne ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys, savo komentare rašo  „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

Graikijos vyriausybė pirmadienį pranešė apie derybas su Europos kreditoriais dėl dalies skolos grąžinimo Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pirma laiko, kredito palūkanų normoms sumažėjus iki žemiausio lygio nuo 2005 metų. Ministras pirmininkas Alexis Tsipras pareiškė esąs pasiryžęs išgelbėti taupymo programų išvargintus graikus nuo didesnių mokesčių kitais metais, dėl kurių buvo susitarta su kreditoriais.

Nuo 2019 metų gyventojai už pradelstas būsto paskolų įmokas bankams mokės mažesnes netesybas. Parlamentarai ketvirtadienį nustatė skirtingus netesybų dydžius, kai paskolos sutartis nutraukta ir kai ji galioja, bet žmogus negali jos išsimokėti. Pastaruoju atveju netesybos už kiekvieną pradelstą dieną siektų iki 0,05 proc. (18 proc. per metus), jos būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų. Iki 0,015 proc. per dieną (apie 5,5 proc. per metus) delspinigiai siūlomi, kai sutartis nutraukiama.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

Sukčiai vyro vardu pasiėmė dvi paskolas - bendra suma - 11 524 eurai, praneša policija. Sekmadienį popiet į 13 val. 35 min. įVilniaus apskr. VPK kreipėsi vyras (g. 1992 m.), kuris pranešė, kad apie 13 val. 20 min. Vilniuje, Ozo g., nuvykęs į banką sužinojo, jog jo vardu yra paimtos dvi paskolos.

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų harmoningas ir vientisas. Pavyzdžiui, jeigu tvora yra pagaminta iš akmens ar metalo, rekomenduojama rinktis vartus, pagamintus iš tų pačių medžiagų.

Ukrainos ministras pirmininkas Volodymyras Hroismanas ketvirtadienį diskutavo su į Kijevą atvykusia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) delegacija, siekdamas gauti naujų paskolų, kurios padėtų gelbėti krizės kamuojamą ekonomiką, sako premjero atstovai. TVF 2015-aisiais patvirtino 17,5 mlrd. JAV dolerių vertės gelbėjimo paketą Ukrainai, kuris turėjo padėti atsigauti po dviejų skaudžios recesijos metų bei provakarietiškai vyriausybei sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai profesionaliems darbuotojams kainuoja nemažus pinigus, todėl neturint pakankamo santaupų kiekio imama svarstyti, iš kur gauti papildomų pajamų.

Pritrūkus santaupų didesniems pirkiniams įsigyti, namų remontui, gydymo, sveikatinimo išlaidoms padengti, esant būtinybei suremontuoti ar nusipirkti automobilį, sprendimu gali tapti paskola. Paskolų bankas gali finansuoti dalį arba visą trūkstamą pinigų sumą minėtoms išlaidoms padengti, jeigu asmuo atitinka banko taikomus reikalavimus. Vieni svarbiausių aspektų, į kuriuos atsižvelgia bankas prieš priimdamas paraiškos sprendimą, yra gera kredito istorija, uždirbamos pajamos, asmens amžius.