organizmas

Šlapimo tyrimas, kaip ir kraujo, yra vienas dažniausiai atliekamų. Šio tyrimo rezultatai gali pranešti ne tik apie inkstų ar šlapimo takų, bet ir kitų žmogaus organų ar sistemų ligas. Kodėl šlapimo tyrimas yra toks svarbus? Ką turėtume žinoti apie šlapimą? Ką išduoda šlapimo spalva, drumstumas, kraujas šlapime, kitos fizinės ar cheminės šlapimo savybės? Kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro inkstų ligų gydytoja nefrologe med. dr. Aurelija Zamauskaite.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad per karščius gyventojams reikia gerti daug skysčių ir vartoti šviežią, tinkamomis sąlygomis laikomą maistą. Kuo ilgiau aukštesnėje kaip 100C aplinkos temperatūroje laikomi produktai, tuo didesnė tikimybė jais apsinuodyti, nes ligas sukeliančios bakterijos prie aukštesnės temperatūros dauginasi sparčiau.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Neorganinis kalcis, kurio daugiausia gauname su baltais miltais ir pienu, organizmui daro ypač didelę žalą ir sukelia skausmus, sako sveikos gyvensenos propaguotoja Nijolė Degutienė. „Kad pašalintume jį iš organizmo, reikia didelių pastangų. Bet galime tiesiog nevalgyti arba valgyti labai mažai produktų, kurie turi daug neorganinio kalcio. Be to, juos valgyti būtina su žaliomis daržovėmis“, – tikina ji.

Visi žinome, kad žarnyno kirminai labai kenkia augančių vaikučių sveikatai. Kartais su jais kūdikiai gimsta, vyresni užsikrečia nuo naminių gyvūnų. Tačiau kai klausiu suaugusio žmogaus, kada jis naikino savo organizme kirmėles, dažniausiai sulaukiu atsakymo, kad niekada. Deja, pas suaugusį žmogų kirmėlių gali būti labai daug – nuo 3 iki 7 kilogramų. Ir ne tik žarnyne, bet ir kvėpavimo takuose, plaučiuose, raumenyse, odoje bei plaukuose, net smegenyse.

Idealiomis sąlygomis, kai tinkamai maitinamės, laikomės normalaus miego režimo, adekvačiai reaguojame stresinėse situacijose ir eame fiziškai aktyvūs, jokių papildomų priemonių gerai savijautai nereikia, deja, taip gyvenančių – mažuma. Dažniausiai net nesusimąstome, kad nuovargis, irzlumas, bendras silpnumas – ne vienadienis atvejis, bet nevisavertės mitybos rezultatas.

Kiekvienais metais kompiuterijos gigantai HP, „Dell“ ir „Cisco Systems“ parduoda techninės įrangos už daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių (260 mlrd. litų) – maždaug tiek, kiek BVP Lietuva sukūrė per pastaruosius du metus. Milžiniškos pajamos atkeliauja parduodant įprastą įrangą – technines stotis, talpyklas ir tinklo įrangą, rašo businessweek.com.

Matthewas Hoggas teigia, kad jis negali būti blaivus – viskas, ką jis valgo, virsta alkoholiu, informuoja dailymail.co.uk. Vyriškis serga keista liga, dėl kurios jo skrandis gamina alkoholį kiekvieną kartą, kai jis suvalgo bulvių traškučių, sumuštinį, išgeria limonado, etc. Liga jam buvo nustatyta tik sulaukus 20-ies metų – tai reiškia, kad vaikystėje jis taip pat nuolat apgirsdavo. Jo organizmas gamina tokį stiprų alkoholį, kad vyriškis kiekvieną rytą kenčia nuo pagirių.

Kiekvienas yra girdėjęs pasakojimų apie keisčiausius nutikimus, pavyzdžiui, kažkas maudėsi ežere ar upėje, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad per šia pramogą prarijo kiaušinį iš kurio išsirito ir nelaimėlio organizme gyveno gyvatė. Žinoma, šios istorijos juokingos, nes dauguma gyvūnų paprasčiausiai negali gyventi žmogaus organizme. Tačiau ir iš šios taisyklės yra išimčių ir jos šokiruoja kur kas labiau, nei manote. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Daugelis yra girdėję pasakojimų apie keisčiausius nutikimus, pavyzdžiui, kažkas maudėsi ežere ar upėje, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad per šią pramogą prarijo kiaušinį, iš kurio išsirito gyvatė, paskui gyvenusi nelaimėlio organizme. Žinoma, šios istorijos juokingos, nes dauguma gyvūnų paprasčiausiai negali gyventi žmogaus organizme. Tačiau yra ir šios taisyklės išimčių, kurios šokiruoja kur kas labiau, nei manote. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Tam kad būtų fiziologiškai įmanoma seksas, žmogaus organizmas turi būti tam atitinkamai pasirengęs. Tai susiję su psichologinėmis – fiziologinėmis reakcijomis, kurios vyksta vyro ir moters organizme prieš seksą, meilės žaismo metu, ir sudaro sąlygas optimaliai sueičiai. Vyrui lytinis susijaudinimas ateina dėl išorinių dirgiklių – regimų, užuodžiamų, girdimų ir kitų. Dėl to į jo lytinius organus ima plūsti daug kraujo ir ima sustandėti varpa.

Kaip visi žinome, turtuolių ir varguolių gyvenimai skiriasi kaip diena ir naktis. Turtingieji atsipalaiduoja valgydami austres, o vargingieji – rūkydami cigaretes. Nauji tyrimai rodo, kad tiriant žmogaus organizme esančias chemines medžiagas galima nustatyti, ar žmogus turtingas, ar vargšas, praneša http://gizmodo.com. Naujas Exeterio universiteto mokslininkų tyrimas tyrė sąryšį tarp 18 skirtingų cheminių medžiagų žmogaus organizme ir jo socioekonominio statuso.

Nors mokslas yra atskleidęs daugybę žmogaus kūno paslapčių, nemažai stebinančių jo savybių vis dar yra mažai žinomos. Netikite? „Listverse.com“ sudarė 10 tokių siurprizų sąrašą. 1. Alergija kaip vėžio profilaktika Mokslininkai nustatė, kad oru pernešami alergenai (alergiją sukeliančios medžiagos) kažkaip daro poveikį mūsų imuninei sistemai, ir dėl to alergija sergantiems žmonėms gresia mažesnis susirgimo vėžiu pavojus nei kitiems.

Turėti gražius ir sveikus kūnus norime visi. Dauguma esame girdėję, kad organizmo išsivalymas, kuomet jį palieka žalingos cheminės medžiagos – būtinas žingsnis to siekiant. Tačiau daugelio mūsų žinios apie tai yra gana paviršutiniškos: mes žinome, kad reikia valgyti įvairų maistą, gerti natūralų bikarbonatinį mineralinį vandenį ar sportuoti, tačiau dažnas iš mūsų vis dar tiki, kad esama metodų, kurie leis organizmui išsivalyti net ir visiškai atsisakant sveikos gyvensenos.

Vasaros atostogų proga prasideda švenčių - kolektyve, namuose, su draugais - maratonas. Išgėrimai - neišvengiami. Kaip ir kasmet pasipila vis naujų rekomendacijų, kaip gerti, ko negerti, ko su kuo nemaišyti - pikčiau mitybos piramidžių. Su kolegomis diskutuojam apie naujausią gėrimo tradiciją - siurbčioji visą vakarą degtinę, „užmestą“ ledukais, įsispaudęs citrinos - ir blaivėji, ir dėl pagirių vargo neturi.

Atėjus pavasariui daugelis mūsų jaučia poreikį sustiprinti organizmą, įgyti daugiau energijos, atsikratyti nereikalingų kilogramų. Ne vienas žmogus išmėgina organizmo valymą, tačiau tik nedaugelis žino, kaip teisingai reikėtų tai daryti. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė teigia, jog sveikas gyvenimo būdas yra svarbesnė ir tinkamesnė priemonė, norint išsaugoti organizmo sveikatą, nei dirbtiniai metodai, kurių imasi daugelis.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kraujo centras išplatino pagalbos prašymą: „Turime sunkią ligonę, kuriai pilame daug trombocitų. Kas nori ir gali padėti, labai lauksime. Tinka visų kraujo grupių trombocitai“, – rašoma pranešime. Naujienų portalo balsas.lt kalbintas Kraujo centro donorų koordinatorius apie situaciją sakė: „Trombocitai yra viena sudedamųjų kraujo dalių. Pacientų, kuriems diagnozuotas vėžys, organizme liga juos aktyviai naikina.

Plonojo žarnyno meridiano (IG) aktyviausias darbo laikas – 13–15 valanda. Tai pietų metas. Plonasis žarnynas priima skrandyje suvirškintą maistą ir išsiurbia iš jo maistingąsias medžiagas bei skysčius. Žarnyno nedera vienu sykiu apsunkinti įvairiu ir gausiu maistu, todėl per pietus negerai valgyti daug įvairių patiekalų. Pirmiausia išgerkite skysčių (arba gerkite 1 valandą po pietų) ar suvalgykite sriubos, vėliau – tiršto maisto.

 Naujausias Šiaurės šalių sprendimas kompensuoti saulės stygių – vitaminu D papildyti kasdieniai pieno produktai. Gydytojai perspėja, kad daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Kaip rodo praėjusiais metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc.

 Britanijos vyriausioji medicinos pareigūnė įspėja parlamento narius, kad didėjantis ligas sukeliančių bakterijų atsparumas vaistams gali sukelti žmonijos katastrofas, kurios prilyginamos teroristiniams išpuoliams, masiniams potvyniams ar net apokalipsei. Dame Sally Davies teigia, kad antibiotikai praranda savo efektyvumą nerimą keliančiu greičiu, tad ši problema vyriausybės turi būti įtraukta į nacionalinių kritinių atvejų registrą.

Kaip nepersivalgyti Kalėdų vakarą ar išvengti galvos skausmo naujametį rytą? Ruošdamiesi šventėms rūpinamės gausiu vaišių stalu, tačiau dažnai pamirštame saikingai ragauti šventinius patiekalus bei gėrimus. Likus vos keletui dienų iki Kalėdų bei Naujųjų metų, restorano „Vapiano Vilnius“ virtuvės vadovas Tomas Pipiras pateikia keletą svarbiausių taisyklių, kurios padės mėgautis šventinėmis vaišėmis, o skrandžio skausmai netrikdys geros nuotaikos.

Žmonija nenustoja vystytis. Nors ji dar pernelyg jauna, kad šiame vystymesi būtų pastebėta kokių nors neįprastų pakitimų, vis tik, laikui bėgant, galime jų tikėtis. Šiame sąraše pateikiama 10 reikšmingų pokyčių, kurių galėtume tikėtis per ateinančius 200 tūkst. metų darant prielaidą, kad civilizacija toliau vystysis taip pat kaip ir šiandien.   10. Vienos etninės grupės susiformavimas Tautų maišymasis yra modernios visuomenės esmė.

Kiekvienas vaikas žino sveikos mitybos mantrą „Esi tai, ką valgai“. Tačiau panašumas tarp maisto produktų ir jūsų kūno yra didesnis nei manėte. Pateikiame jums 10 produktų, kurie savo formomis primena žmogaus kūno dalis, kurioms tiekia maistines medžiagas – pavyzdžiui smegenų vaiklą skatinantys graikiniai riešutai atrodo kaip smegenys. Sutapimas? Galbūt.

Ar pirktumėte vaistus žinodami, kad yra 95 proc. tikimybė, jog jie neveiks, ir net 80 proc. šansų, kad dar ir pakenks jūsų sveikatai? Sakote, kvailas klausimas? Tačiau begalė žmonių visame pasaulyje laikosi dietų, kurių poveikis – lygiai toks pats. 95 proc. dietos besilaikiusių žmonių numestas svoris per ketverių metų laikotarpį sugrįžta, o 70-80 proc. jų tampa didesnis nei buvo prieš pradedant laikytis dietos.

Žmogus be maisto gali išgyventi iki dviejų mėnesių, o be vandens neišgyventų nė savaitės. Vanduo visuomet buvo svarbiausia išlikimo, sveikatos ir grožio sąlyga. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau ginčijamasi, kiek žmogus turi suvartoti vandens. Vieni teigia, kad per parą reikia išgerti 2 litrus gryno vandens, kiti įsitikinę, kad suvartojamas skystis nebūtinai turi būti vanduo, treti mano, kad žmogus turi gerti tik tada, kai ištrokšta.

Daugybė žmonių kasdien dirba ne sunkų fizinį darbą, o linksta ties intelektualinių gebėjimų reikalaujančiais projektais: skaičiais, schemomis, tekstu kompiuterio ekrane. Bet dauguma mitybos principų yra pritaikyti žmonėms, gyvenantiems vidutiniškai aktyvų fizinį gyvenimą. Taigi net ir kruopščiai jų laikantis, bet nuolat sėdint ir mažai judant, svoris vis tiek neišvengiamai augs. O jei dar laikysitės biurų darbininkams įprasto bandelių ir picų valgiaraščio, pokyčiai tikrai nedžiugins.

Ruduo – pats metas mėgautis naudingomis ir kvapiomis vaistažolių arbatomis! Siūlome sveikų ir naudingų organizmui arbatų receptų. Arbata, gerinanti kraują Arbata, mažinanti kraujo spaudimą, valanti kraują, plečianti kraujagysles. Sudėtis: asiūkliai, amalų žolės, dilgėlės, mėtos, krapų sėklos. Arbata cholesterolio kiekį kraujyje Sudėtis: grikių ir kaštonų žiedai, pienių ir beržų lapai, jonažolės, varnalėšų šaknys.

Neseniai visuomenė aršiai aptarinėjo įvairių konservantų, žymimų E raide, žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien nuolat girdime apie genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) „praturtintus“ maisto produktus. Nors leisti nes jų kiekis produktuose reglamentuojamas, kaip GMO kenkia sveikatai, iki šiol nežinoma. O produktų, kuriuose yra GMO, nuolat gausėja ir kažin ar bus kitaip.

Prie ypatingų galių turinčių šaltinių skuba ir sveiki, ir ligoti. Visi žino, kad stebuklus daro ne bet koks vanduo. Tyras kaip ašara Anot Visuomenės sveikatos centro Kelmės filialo direktorės Almos Monkauskaitės, beveik visų Kelmės krašte esančių šaltinių vanduo yra puikus, nors ne visada galima paaiškinti kodėl. Legendomis apipintą Maironių šaltinį Dubysos šlaite žmonės įrėmino betono rentiniu, kad būtų patogiau pasisemti.

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų. 1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmones vis labiau pradeda varginti įvairūs susirgimai ir negalavimai. Viena pagrindinių to priežasčių yra nusilpęs imunitetas, kuris nebepajėgia kovoti su ore sklandančiais virusais. Štai keli patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą ir išvengti sunkesnių susirgimų. Tinkama mityba. Mokslininkai jau seniai yra pripažinę, kad žmonės, kurie gyvena prasčiau ir valgo nepilnavertį maistą, yra mažiau atsparūs infekcijoms ir ligoms.

Vandens vartojimas fizinės veiklos metu yra amžiaus diskusija, kuri iki šiol nėra pasibaigusi. Dėl vieno dalyko vis dėl to sutariama – vanduo (arba kūno skysčiai) yra neabejotinai svarbi fizinio kūno dalis, nes daugiau nei 60 proc. mūsų kūno sudaryta iš vandens. Tačiau didžiulė sportinių gėrimų industrija, taip pat ir vieną svarbiausių rekomendacinių leidinių išleidęs Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) laikosi pozicijos, kad net ir nedidelis kūno skysčių praradimas (1–2 proc.

Ko reikia, kad jums pakaktų kalcio? Šis klausimas paprastai kyla jaunoms mamoms, besirūpinančioms kūdikių sveikata, ir vyresniojo amžiaus žmonėms, kuriems iškyla osteoporozės grėsmė. Visais kitais gyvenimo etapais klausimas, ar pakankamai kalcio gaunama su maistu, pasitraukia į antrąjį planą. Kalcis – vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizme. Jis būtinas visoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Su amžiumi kalcio reikia vis daugiau ir daugiau.

JAV 1886 metais pradėtas gaminti gaivusis gėrimas, jo išradėjo Johno Pembertono pavadintas „Coca-Cola“, tapo neatskiriamu XX amžiaus vartojimo kultūros reiškiniu ir toliau sėkmingai skinasi kelią į ateitį. Pernai prekės ženklas „Coca-Cola“ bendrovės „Interbrands“ sudarytame vertingiausių pasaulyje prekių ženklų sąraše užėmė garbingą 1 vietą. Apie ekonominį, psichologinį, sociokultūrinį „Coca-Cola“ poveikį žinoma kur kas daugiau, nei apie fiziologinį.

Ar pastebėjote, kad atvėsus orams vieni žmonės „pasigauna“ kiekvieną infekciją ir savaitėmis nesikelia iš lovos, o kiti tiesiog spinduliuoja energija ir gera savijauta? Visa tai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Kad vėliau nereikėtų leisti pinigų vaistams nuo peršalimo, pasirūpinkite reikiamais vitaminais ir sustiprinkite imuninę sistemą dar prieš ateinant drėgniesiems ir šaltiesiems sezonams.

Ką reiškia būti sveikam? Kiekvienas žmogus šią būseną suvokia savaip: vieniems gera sveikata neatsiejama nuo poilsio, kitiems – nuo sveikos mitybos. Tai atskleidė visuomenės apklausa, kurią inicijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas kartu su duonos gamintoja „Vilniaus duona“. Tyrimą atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Daugiau nei pusės (58 proc.) respondentų nuomone, būti sveiku reiškia jaustis energingu ir žvaliu.

Mes gana dažnai barame save už tingumą, bandome didvyriškai su juo kovoti, mėginame įveikti ir išrauti jį su šaknimis. Tačiau ar to reikia?.. Jeigu kas nors jums pasakys, kad niekada gyvenime nėra jutęs stiprių tinginystės priepuolių, netikėkite tuo! Mokslininkai įrodė: žmogus skiriasi nuo roboto tuo, kad periodiškai junta stiprų norą sviesti visus darbus kuo toliau ir atsiduoti palaimingam nieko neveikimui.

Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Gapšytės, laktozės netoleravimą sukelia fermento laktazės trūkumas plonajame žarnyne. Jis skaido pieno cukrų – laktozę – iki gliukozės ir galaktozės, o šios medžiagos yra absorbuojamos į kraują. Jei laktozė nesuskaidoma plonajame žarnyne, kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia storosios žarnos bakterijos.

Beveik visų žinduolių organizmuose mažiau kailiu ar plaukais padengtas odos vietas krauju aprūpina venų kraujagyslių tinklas, kontroliuojantis kūno temperatūrą. Ne kitaip ir su žmonėmis. Tik mūsų atveju tokios kūno dalys yra delnai, padai ir pan. Kaip ir beveik visi kiti biologiniai procesai, fiziologiją galima atkartoti ir imituoti – technologiškai.

Nors baigiasi paskutinis vasaros mėnuo, tačiau karščiai iš daugelio Europos šalių dar nežada trauktis. Tad kaip saugiai tęsti kelionę nepalankiomis žmogaus organizmą alinančiomis sąlygomis, tuo labiau, kad jas pastaruoju metu daugelyje šalių pablogino ir transporto priemonių spūstys, susidariusios dėl padidėjusių automobilių srautų atostogaujantiems vykstant į kurortines senojo Žemyno vietoves.

Oficiali UEFA organizacijos interneto svetainė praneša, kad du makedonų futbolo klubo „Rabotnički“ žaidėjai Milovanas Petrovičius ir Dino Naidoskis metams diskvalifikuoti dėl dopingo.

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą, todėl jiems, suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujami simptomai. Nors laktozės netoleravimas yra dažnas, ne visi jaučiamus nepageidaujamus simptomus priskiria šiai būklei. Laktozės netoleravimas ypač paplitęs tarp juodaodžių (iki 95 %), Azijos, Ispanijos gyventojų ir Amerikos indėnų.

Jei ieškote geros mįslės, toli dairytis neteks – pakaks žvilgtelėti į veidrodį. Galima manyti, kad mokslininkai jau turėjo išnagrinėti kiekvieną žmogaus kūno aspektą, tačiau taip nėra. Štai keletas mįslingiausių žmogaus kūno ypatybių.

Žmogaus organizmas yra sudėtingas ir nepakartojamas. Ko apie jį nežinome? Mūsų nosis auga visą gyvenimą. Tik 1 iš 20 vaikų gimsta gydytojo numatytą dieną. Senovės graikai manė, kad berniukai auga dešinėje pilvo pusėje, o mergaitės – kairėje. Spermatozoidas – pati mažiausia žmogaus kūno ląstelė, kiaušialąstė – didžiausia. Jeigu tikra moteris turėtų lėlės Barbės proporcijas, ji galėtų judėti tik keturiomis. Šviesi barzda auga greičiau nei tamsi.

Kas yra vanduo? Nepaprastas, kiekviename žingsnyje supantis skystis, o gal pernelyg įprastas, kasdienis objektas? Daugybė mokslininkų kartų tyrė jo savybes ir iki šių dienų vis atranda įvairiausių naujovių. Pamėginkime išsiaiškinti, ar tikrai vanduo toks paprastas. Vanduo – gyvas Tiek iš ankstesnių, tiek iš naujausių mokslinių tyrimų rezultatų matyti, kad vanduo – gyva substancija.

Kai kurios žmogaus kūno funkcijos tęsiasi praėjus kelioms minutėms, valandoms, dienoms ar netgi savaitėms po mirties. Šis straipsnis skirtas stiprių nervų žmonėms. 10. Plaukų ir nagų augimas Plaukų ir nagų augimas labiau techninė funkcija. Organizmas daugiau negamina audinių, skirtų plaukams ir nagams augti, tačiau jie ir toliau „auga“ po mirties. Iš tiesų oda netenka drėgmės ir traukiasi, apnuogindama plaukus, dėl to ir nagai atrodo ilgesni.

Vasariškus orus tenka stebėti pro kabineto langą? Nepamirškite, jog net ir įtemptas darbas neturėtų būti priežastis pamiršti svarbiausius organizmo poreikius – tiesą sakant, kaip tik priešingai. Darbe praleidžiame didelę dienos dalį, todėl tuo metu turėtume suvartoti apie 60 proc. visų reikalingų skysčių. Dehidratacija gali lemti koncentracijos problemas ir ženkliai mažinti darbo našumą. Patariame, kaip to išvengti. Maždaug 60 proc.

Vasaros metu kone labiausiai rūpinamės savo išvaizda, o kūno svoris, ko gero, tai lemia labiausiai. Juk taip smagu deginantis pliaže sulaukti susižavėjimo žvilgsnių, o ne pašaipių šnabždesių, kad palikti nesuvalgytą vieną ar kitą picos gabaliuką būtų visai ne pro šalį. O kur dar įvairūs alkoholiniai gėrimai (alus, sidras), kurie be tokių lietuvių pamėgtų užkandžių kaip kepta duona, kiaulės ausys, sūrūs riešutai yra neįsivaizduojami. Naujienų portalas Balsas.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviams trūksta organizmui svarbaus vitamino D. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ištyrus 240 į medikus besikreipusių pacientų kraują paaiškėjo, kad net 86 proc. trūksta vitamino D.Pasak medikų, esant vitamino D deficitui silpnėja kaulai: vaikams vystosi rachitas, o suaugusiems – osteoporozė.

Grūdiniai produktai, ankštiniai, vaisiai, uogos ir daržovės – vertingas ne tik vitaminų ir mineralinių medžiagų, baltymų, bet ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20–30 g, t.y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą. Kiekvienam 1000 kcal, gaunamų su maistu, reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų.