nt

Visoje šalyje šiais metais mažėjant būsto pardavimams, daliai šalies kurortų pavyko atsispirti tokiai tendencijai, o kai kuriuose jų fiksuoti įspūdingi pardavimų šuoliai. Registrų centro analitikai išanalizavo būsto pardavimų tendencijas šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose: Anykščių, Ignalinos, Trakų ir Zarasų rajonuose, Birštone, Druskininkuose ir Palangoje.

Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų, rašoma pranešime spaudai.

Antstoliui įšaldžius dalį vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) lėšų įmonė tikisi greitai taikiai susitarti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl Konkurencijos tarybos įmonei skirtos milijoninės baudos mokėjimų.  Antstolio įšaldytų bendrovės lėšų banko sąskaitose suma lygi nesumokėtai baudos sumai, pranešė PST. Bendrovės teigimu, VMI pateikus prašymą lėšų areštas turėtų būti panaikintas artimiausiu metu.

Lietuvoje pristatytas naujausias „Tech Zity“ projektas – „Tech Spa“. Tai galimybė dirbti ir kartu gyventi Druskininkų kurorte, kitaip tariant, naudoti „co-working“ ir „co-living“ erdves miesto centre, prie Druskonio ežero. „Tech Spa“ įsikūrė rekonstruotame banko pastate, kur 1000 kv. m ploto erdvėse įrengti 26 apartamentų tipo kambariai su bendra pusryčių erdve bei 26 hostelio tipo kapsulinės vietos.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti šiuo metu vidutiniškai skolinasi apie 90 tūkst. eurų, o namui – 99 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ pirmojo šių metų ketvirčio būsto finansavimo duomenys. Tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausias sumas ir buto, ir namo įsigijimui skolinasi Estijos gyventojai, atitinkamai, 95 tūkst. ir 118 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai. Remiantis banko duomenimis, mažiausios vidutinės paskolos butui įsigyti suteikiamos Latvijoje – apie 65 tūkst. eurų.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, sumažėjo 15 proc. Mažesnį šių metų rezultatą lėmė dėl karo Ukrainoje tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, taip pat objektyvios ekonominės priežastys: infliacija ir sumažėję gyventojų lūkesčiai, teigia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai.

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais, alėjomis ir vandens telkiniais, žmonės dvarus perka vietoj sodybų, visuomeninei veiklai ar originalioms verslo idėjoms įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 29,7 proc. didesnė nei pernai birželį – 2961 euras. Per mėnesį butai Taline atpigo vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 2,2 proc., per metus – 33,3 proc. iki 2899 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9,5 proc., per metus padaugėjo 18 proc. iki 929, o bendra sandorių vertė atitinkamai sumenko 7,8 proc.

Brokeriai pataria, ką daryti ir ko nedaryti perkant ar parduodant būstą, kokios didžiausios klaidos ir į ką svarbu atkreipti dėmesį tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Su nekilnojamo turto (NT) pardavimu ar pirkimu anksčiau ar vėliau tenka susidurti kone kiekvienam. Tačiau, brokerių teigimu, labai mažai kalbama apie esminius dalykus: kaip aprašyti parduodamą NT, ką daryti su nuotraukomis, kaip parinkti kainą, vykdyti tinkamas apžiūras ir valdyti jų srautus.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. IV-ąjį ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, būsto kainos euro zonoje pakilo 9,4 proc.

Prasidėjus karui Ukrainoje, statybininkams teko atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų medžiagų, tad statybos pabrango. Statybininkų atstovai įspėja, kad dalis pastatų taip ir liks nebaigti statyti, o išaugusius būstų kainų kaštus įmonės perkels ant pirkėjų pečių. Tačiau vystytojai tikina, kad turi ir gerų žinių – netrukus būstų kainų augimas sustos.  Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad, dalis statybos projektų bus sustabdyti.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie artėjančią ekonomikos krizę. Kai pastarąjį kartą išgyvenome kažką panašaus prieš daugiau nei dešimtmetį, tuomet rekordines aukštumas siekusios NT kainos ir jo pardavimas krito 30–50 proc. Dabartinės būsto kainos ir kylančios paskolų palūkanos sunerimti verčia vis daugiau gyventojų.

Lietuvos banko vadovas su Finansų ministre susikirto dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio. Lietuvos bankas peikia ministerijos modelį, dėl išimčių ir galimų landų mokesčio nemokėti, esą didmiesčių gyventojams mokestis gali būti net mažesnis už regionų. Tačiau finansų ministrė atkerta, kad banko siūlomi tarifai per dideli ir mokestis grės net skurdžiausiems gyventojams.

Tarp nekilnojamojo turto (NT) skelbimų žmonės neretai randa „perliukų“, kuriais pasidalina soc. erdvėje ir sukelia dideles diskusijas. Šį kartą lietuviai dalinosi Vilniaus miesto savivaldybės viešo aukciono būdu parduodamu NT, kuris nustebino ne tik kaina, bet ir neįprasta būsto būkle. NT specialistas atskleidė, kad savivaldybių pardavinėjami būstai dažnai būna avarinės būklės, taigi nėra kuo stebėtis. Vis dėlto jis sutiko, kad šį kartą prašoma kaina iš tikrųjų yra nemaža.

Moteris, norėdama užsitikrinti, kad įsigys butą, pasirašė preliminarią sutartį su nekilnojamojo turto (NT) bendrove. Ją užtikrino, kad sąlygos ir buto kaina nesikeis, tačiau po pusės metų jai pranešė, kad būstas pabrango net 17 tūkst. eurų. Įmonės teigimu, sutarties įvykdymas tapo „sudėtingesnis ar neįmanomas“ dėl karo pasekmių statybų sektoriuje.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį pabrango vidutiniškai 1,4 proc., o nuo šių metų pradžios – 8 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 974 eurai už kvadratinį metrą – 21 proc. didesnė nei pernai gegužę. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos gegužę toliau didėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti kai kuriuos svarbius infrastruktūros projektus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad naujas gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis leis savivaldybėms pačioms spręsti dėl savo biudžeto. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldos finansinis savarankiškumas šiuo metu yra labai kuklus. „Kalbant apie savarankiškumą, mes visada sutikome su Vyriausybės pozicija, kad nežiūrėkim tik, kaip paskolinti, bet galvokim ir apie pajamų savarankiškumą.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių. Vienas iš aptariamų NT projektų reklamuoja butus šalia Kauno IX forto, kuriame ragina džiaugtis gamta ir poilsiauti su šeima.

Statybininkai prognozuoja, kad jų paslaugų ir medžiagų kainos toliau augs. Tad būsto iš brėžinio šiuo metu veikiausiai nepavyks nenusipirkti. Vystytojai laukia ir skaičiuoja, kiek jiems kainuos statybos. Tada kainą nustatys ir pirkėjams. Tuo metu dėl valstybinių statybos projektų kainos buvo sutarta iš anksto. Tačiau dėl kainų augimo statybų bendrovės prašo kainas indeksuoti, didinti. Anot jų, to nepadarius sulauksime statybų krizės.

Finansų ministerijos pasiūlytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis buvo pristatytas itin keistai, tai yra kaip galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau visuotinis mokestis neatneštų daug lėšų savivaldybėms, o turtingiausi nekilnojamojo turto savininkai netgi išloštų – tai yra mokėtų mažiau nei dabar.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.

Įsibėgėjant šiltajam metų sezonui daugelis ima svarstyti apie vasarnamio įsigijimą. Daug gyventojų dėmesio sulaukia moduliniai namai. Šių namų statytojai tikina, kad juos pagaminti, pastatyti užtrunka vos porą mėnesių, moduliniams nereikia statybų leidimo, o jų kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų.  Įmonės „Statida Modular“ vadovas Mindaugas Andriušis sakė, kad žmonės modulinius namus įsigyja dėl skirtingų priežasčių.

Finansų ministerija pristatė naują nekilnojamo turto mokestį, kurį privalės mokėti beveik visi butus ir namus turintys Lietuvos gyventojai. Kuo būstas brangesnis, tuo mokėti tektų daugiau: per metus gali tekti pakloti ir daugiau nei 100 eurų. Šiuo metu Lietuvos gyventojams, kurių nekilnojamojo turto bendra vertė neviršija 150 tūkstančių eurų, papildomai mokėti už butą ar namą nereikia, tačiau valdžia planuoja įvesti rinkliavą kiekvienam šalies namui ar butui.

Vyriausybei ketinant keisti gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokestį, neturėtų nukentėti labiausiai pažeidžiami gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Visuotinis mokestis turi būti toks, kad nuo jo nenukentėtų tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami.

Ketvirtadienį Finansų ministerija pristatė naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį. Pagal jį, kitaip nei dabar, apmokestinamas jau būtų pirmas gyvenamasis būstas ir visi kiti žmogui priklausantys NT objektai. Kiek reikėtų mokėti mokesčio už kiekvieną butą, namą, sodo namelį, garažą ar pirtelę priklausytų nuo to, kokia yra to turto mokestinė vertė ir toje vietovėje esančių NT vertė. Kitaip nei yra dabar, Finansų ministerija siūlo apmokestinti ir pagrindinį žmonių gyvenamąjį būstą.

Tarptautinės organizacijos seniai priekaištauja, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva per mažai apmokestina nekilnojamąjį turtą (NT). Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje vyrauja didelė turtinė nelygybė, nuolat trūksta lėšų socialinei, sveikatos apsaugai ar švietimui. Tačiau, panašu, kad ši vyriausybė galų gale ryšis bent pabandyti gyventojų ir verslo NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį naujausius pasiūlymus dėl NT mokesčio pakeitimo pristatė Finansų ministerija.

Lietuvoje pradėta svarstyti, kur galėtų pasislėpti šalies gyventojai kilus neramumams, mat esančių slėptuvių užtektų ne visiems, o daugelio iš jų būklė šiuo metu yra itin prasta. Opozicijos atstovai dėl dabartinės situacijos žeria kritiką valdantiesiems, o ministerijos žadami pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) vystytojus privertė susimąstyti, iš kur bus paimta pinigų naujiems statiniams.

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios.

Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius įregistruota dešimtadaliu mažiau nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių, o vien balandį – penktadaliu mažiau nei prieš metus. Manoma, kad pardavimus paveikė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, pranešė Registrų centras.  „Paprastai metų pradžia NT sandorių prasme būna rami, tačiau pavasarį įsivažiuoja.

Situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje įtempta. Žmonės aktyviai ieško būstų tiek pirkti, tiek nuomoti. Statytojai įspėja apie kainų augimą ir mažesnę pasiūlą. Šiemet būstų bus pastatyta mažiau, o juos rezervuoti bus galima nebe brėžiniuose, o jau pastatytus. Tik tada vystytojai žinos, kiek kainavo statybos ir kiek paprašyti už būstą.

Gyventojai skaičiuoja, kad brangsta kone viskas, tiek prekės, tiek paslaugos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad jau vasara gali imti didėti ir būsto paskolų palūkanos. Tad mėnesinė paskolos įmoka irgi augs. Skaičiuojama, kad ji didės nuo kelių dešimčių eurų iki  200 eurų.

Artėjant vasarai, nemažai lietuvių pradeda dairytis sodybų toliau už miesto, tačiau praūžusi pandemija ir prasidėjęs karas Ukrainoje smarkiai paveikė ekonomiką: kito paklausa, pasiūla, kainos ir net sodybų įsigijimo priežastys.

Lietuviai vis dažniau perka nekilnojamąjį turtą užsienyje. Būstai užsienyje tarp lietuvių populiarėja jau kurį laiką, nuo tada, kai Lietuvoje nekilnojamasis turtas ėmė sparčiai brangti. Tačiau, anot brokerių, nuo karo Ukrainoje pradžios, pasigirstant kalboms, kad Lietuva gali tapti kitu Kremliaus taikiniu, kai kuriuose Ispanijos regionuose būstų paklausa tarp lietuvių išaugo dar 1,5 karto.

Ekonomistai prognozuoja, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos prislopins tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos kol kas nežadama. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7 procento. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija. Prognozuojama, kad kainų augimas piką pasieks šių metų viduryje. „Nespėjus pasidžiaugti pandemijos pabaiga ir didesnėmis laisvėmis, pasaulį sukrėtė Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai ir daug kitų produktų bei medžiagų. Ne išmintis ir nekilnojamasis turtas (NT), kuris, pasak Arvydo Avulio, gali tik brangti.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai, maisto produktai ir taip toliau. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau kokia situacija su nekilnojamojo turto (NT) rinka? Kaip karas Ukrainoje paveiks NT rinką? Ar būsto kainos šoks į viršų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu ir NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Karas Ukrainoje kelia nerimą ir Lietuvos gyventojams. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pastebi, kad žmonės nutraukia būsto pirkimo sutartis ir laukia geresnių laikų.  NT specialistai ir ekonomistai teigia, kad sumažėjus paklausai būstai gali atpigti arba NT vystytojai ims taikyti įvairias nuolaidas ar akcijas, pavyzdžiui, dalins nemokamas automobilių stovėjimo vietas ar sandėliukus.

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos šiemet laukia pokyčiai, metai bus neaktyvūs – gali būti mažiau įsigijimų, dėl žaliavų trūkumo gali strigti statybos, sako ekonomistai.  „Aktyvumo prasme nekilnojamojo turto srity bus labai neaktyvūs metai.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 1,6 proc. (2021 metų gruodį buvo fiksuojamas 1,1 proc/ augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,6 proc. (2021 metų gruodį metinis augimas siekė 22,4 proc.), rašoma pranešime spaudai.