nt

Kauno apygardos teismui perduota byla, kurioje kaunietis N. T. kaltinamas sukčiavimu nekilnojamojo turto srityje ir kitais nusikaltimais, nuo kurių nukentėjo per 50 žmonių. Jie byloje yra pateikę 314 tūkst. eurų siekiantį ieškinį. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, 2019-2020 metais, būdamas vienos įmonės direktoriumi ir akcininku, kaltinamasis, siekdamas praturtėti, nuslėpė informaciją apie sunkią savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ akcininkai patvirtino sąlygas, kuriomis prie jos bus prijungta dalį patalpų sostinės senamiestyje, Vilniaus gatvėje, valdanti antrinė įmonė „RE 1“,  pranešė „INVL Baltic Real Estate“. „Kadangi visas nekilnojamasis turtas (adresu – BNS) Vilniaus gatvė 37 tiesiogiai priklausys „INVL Baltic Real Estate“, galėsime efektyviau valdyti šį objektą“, – pranešime teigė „INVL Baltic Real Estate“ valdančios bendrovės „INVL Asset Man...

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Į klausimą, ar Vilnius yra brangus miestas, atsakė nekilnojamojo turto ekspertas Tomas Grižas. Anot jo, Europoje esame tikrai nebe pigus miestas, o galbūt ir viena iš brangesnių sostinių. Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“. „Taip, žiūrėjau įvairių nekilnojamojo turto agentūrų, ne tik Lietuvos ir Baltijos šalių pateikiamą statistiką, tai, aišku, nuo vidurkio, kuris yra, tarkim, Milane ir Barselonoje.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Lietuviai vis dažniau būsto dairosi svetur, o populiariausia kryptis – Ispanija. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai neslepia: jeigu anksčiau užsienyje būstą žmonės pirkdavo dėl žemesnių kainų, tai dabar tą daro dėl saugumo. Pasak brokerių, nesaugu antrą ar trečią būstą pirkti Lietuvoje, investicijas būtina paskirstyti. Be to, prasidėjus karui, būtų, kur pabėgti.

Vienos didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos grupių „MG grupė“ savininkas Darius Mockus teigia, kad karas Ukrainoje pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinkos vystymąsi – stringa brangaus NT pardavimai. „Mes dabar susiduriame su išlaukimu ir dėl to yra pastrigę ypatingai brangesnieji pardavimai, nes žmonės lūkuriuoja, čia natūralu“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė D. Mockus.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Lietuvoje būsto kainos per dvejus išaugo daugiausia visoje Europoje – beveik 40 proc. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja – gyventojams net ir gaunant didesnes pajamas įsigyti būstą vis sunkiau. Apie tai buvo kalbama ketvirtadienį vykstančioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Sostinės savivaldybės taryba nuo nekilnojamojo turto mokesčio ruošiasi atleisti keturias įmones, valdančias sporto objektus. Taryba siūlo nuo beveik 34 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio šiemet atleisti bendrovę „Vilniaus pramogų arena“, valdančią ledo areną Ąžuolyno gatvėje, „BH Domus Pro“, valdančią sporto klubą su pirtimis Ukmergės gatvėje, žadama atleisti nuo 7 tūkst. eurų mokesčių. Nuo 6 tūkst.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms daugelis tikisi, kad pagaliau jos nustos augti arba netgi kris žemyn. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atsakė, ar tai realu.  Pone Avuli, ar toje pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje gali kristi kainos?  Gali būti visko, bet reikėtų pasvarstyti, kokia tikimybė ir prie kokių aplinkybių tai gali atsirasti.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Komercinių patalpų nuomos verslas dėl išaugusių energijos kaštų šiuo metu išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Prekybos centrų atstovai sako, kad tenka ieškoti įvairių būdų, kurie padėtų sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, tokiu būdu palengvinant nuomininkams tenkančią finansinę naštą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje daugėjant atvejų, kai kylant kainoms pardavėjai vienašališkai nutraukia preliminariąsias sutartis ir turtą parduoda brangiau, teisininkai sako, kad teisinio reguliavimo dėl tokių sutarčių keisti nereikia, tačiau žmonės turėtų labiau domėtis sutarties turiniu.  „Nematome kol kas kažkokio didelio poreikio keisti teisinį reguliavimą.

Pernai įsigytame buvusio policijos komisariato pastate sostinės Sodų gatvėje Vilniaus statybų įmonė „Statpromas“ ketina vystyti viešbučio ir 33 butų projektą, skelbia sostinės savivaldybė. „Statpromo“ vadovas Orintas Naginė teigė, jog planuojama rekonstruoti esamą pastatą ir kieme papildomai pastatyti  daugiabučius. „Rekonstruojamame pastate viso bus apie 1 tūkst. kv. m ploto parduodamų patalpų, naujajame pastate, kartu su priestatu, bendrai planuojame apie 1,5 tūkst. kv.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Buvusio profesinio rengimo centro pastatus Šiaulių Pagėgių gatvėje už 650 tūkst. eurų įsigijo nekilnojamojo turto plėtros, patalpų nuoma užsiimanti bendrovė „RAR transportas“, rodo Registrų centro duomenys. Įmonės „RAR transportas“ vadovas Rimutis Janulis BNS Plius patvirtino apie įsigijimą ir teigė, jog patalpas pastatuose ketinama nuomoti. „Įdėjome skelbimą (nuomai – BNS Plius), laukiame dabar pasiūlymų visokiųi“, – BNS Plius teigė R. Janulis.

Šiemet Lietuvoje būsto pirkimo sandorių sudaroma vis mažiau nei ankstesniais metais. Nekilnojamo turto (NT) statytojai tikina, kad nepaisant mažesnių pardavimų, būsto kainos esą nemažės. Tuo metu ekonomistai ir NT brokeriai pastebi, kad  pardavėjų lūkesčiai sumažėjo, šiek tiek ims mažėti ir kaina, ypač ekonominės klasės būstų. Būstų kainos jau mažėja kai kuriose Europos šalyse ir JAV.

Lietuvoje šiemet sausį-rugsėjį iš viso įregistruota 98,8 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (120,2 tūkst.), skelbia Registrų centras.  Anot jo, tokį sulėtėjimą daugiausia lemia prastesni gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia „Visus šiuos metus stebėjome maždaug tolygų NT sandorių skaičiaus atsilikimą nuo praėjusių metų.

Per rugpjūtį ir rugsėjį gautos 37 paraiškos dėl daugiabučių šilumos punktų ir karšto vandens sistemų modernizavimo – beveik tiek pat, kiek per visus 2019–2021 metus. Per du šių metų mėnesius gautų paraiškų vertė siekia 1,2 mln. eurų, arba beveik trečdalį visos skirtos sumos. Manoma, kad paraiškos kur kas aktyviau nei anksčiau teikiamos išaugus šildymo kainai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Rinkose atsiradus vilčių, kad centriniai bankai gali sušvelninti savo poziciją dėl palūkanų normų didinimo, pagrindiniai euro zonos akcijų indeksai antradienį gerokai pakilo. Pagrindiniai Frankfurto ir Paryžiaus indeksai šoktelėjo po daugiau kaip 3 procentus. Už euro zonos ribų, Londono FTSE 100 paaugo 2 procentais.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Sirin development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketina statyti 63 tūkst. kv. metrų ploto sandėlius. Į juos numatoma investuoti 44 mln. eurų. Pirmajame projekto etape įmonė planuoja 16 tūkst. kv. metrų ploto sandėlį Biruliškių kaime.

SBA grupės investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,3 mln. eurų grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, jo konsoliduotos pajamos buvo 2,5 mln. eurų – 4,4 proc. daugiau, pranešė fondas. Teigiama, kad grynojo pelno augimą daugiausiai lėmė „Žalgirio 135” ir „Kauno Doko” verslo centrų vertės pokytis.

Naujo būsto pardavimai JAV rugpjūtį pasiekė didžiausią spartą nuo šių metų pradžios sumenkus kainoms, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, tačiau analitikai perspėjo, kad augimas greičiausiai ilgai nesitęs. Paneigiant analitikų lūkesčius dėl dar vienos būsto pardavimų sulėtėjimo bangos, naujų individualių namų pardavimai, palyginti su liepos mėnesiu, šoktelėjo 28,8 proc., o metinis rodiklis pasiekė 685 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ rugsėjį išplatino antrąją 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją ir pritraukė papildomo kapitalo, kas pusmetį mokant 6 proc. metų palūkanas. Emisijoje dalyvavo tiek mažmeniniai, tiek didesni investuotojai, didelį susidomėjimą parodė ir privačios bankininkystės klientai – iš viso 111 fizinių ir juridinių asmenų, antradienį pranešė bendrovė.

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2023 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, labiausiai per penkerius brango žemės ūkio paskirties, pramonės ir sandėliavimo bei gyvenamųjų teritorijų žemė.

Pirminėje butų rinkoje pardavimai rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sumenko, o bendri rinkos pardavimai augo tik Kaune. Tuo metu parduodamų butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumažėjo 3,4 proc. iki 2861, o per metus smuko 4,7 procento. Vilniuje rugpjūtį parduoti 858 butai – 5,7 proc. mažiau nei liepą ir 4,8 proc.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 5,9 proc., skelbia Statistikos departamentas. Naujos statybos būstai brango 6,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai – 7,1 proc., daugiabučiuose namuose – 6,6 procento.  Ankstesnės statybos būstai brango 5,5 proc., daugiabučiuose namuose – 6 proc., vienbučiai ir dvibučiai – 4,1 proc. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu – būsto kainos padidėjo 22,1 procento.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidinus 75 baziniais punktais, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebimo – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų. „ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo.

Lietuvoje šiemet sausį-rugpjūtį iš viso įregistruota 87,9 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 17,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Registrų centras.  Anot jo, prie NT sandorių rinkos lėtėjimo labiausiai prisideda dėl infliacijos prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir auganti nežinomybė dėl ekonominių perspektyvų. „Pasibaigusi vasara ir atėjęs ruduo reikšmingų pokyčių NT sandorių rinkoje neatnešė – įregistruotų sandorių skaičius ir toliau mažėja.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigavo ir rugpjūčio mėnesį, tačiau net ir tokiu atveju ekspertai nekilnojamo turto kainų kritimo nežada. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad tai lemia kelios priežastys. Pone Avuli, jau kalbama apie recesiją ar net krizę.

Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 77 būstai, iš kurių 62 ekonominiame ir  vidutiniame, 15 prestižiniame segmente. Sulėtėjusi NT rinka keičia ir pirkėjų elgesį – jie turi galimybę daugiau laiko skirti sprendimui būsto įsigijimui priimti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Būsto paskolos ėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, tad svarbu jam tinkamai pasiruošti. Vis dėlto, tam sukliudyti gali įvairūs klaidingi įsitikinimai, iškreipiantys realų šio proceso vaizdą, rašoma pranešime spaudai. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė paneigia dažniausiai girdimus mitus ir pasakoja, kodėl jais nereikėtų aklai tikėti.

Statybos sąnaudų elementų kainos liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,6 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Didžiausios įtakos bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 3,2 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas 0,3 proc. bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas – 0,2 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 2,6 proc. – atpigo metalo gaminiai, tačiau 1,3 proc.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Homa Group“ iš Norvegijos kapitalo įmonės „AMG Property“ įsigijo automobilių salonų „Krasta Auto“ ir „Porsche“ pastatus. Daugiau nei 13 tūkst. kv. metrų ploto pirkimo-pardavimo sandorio vertė neatskleidžiama, penktadienį pranešė bendrovė. „Homa Group“ administracijos departamento vadovas Donatas Daunys sako, kad dėliodama verslo strategiją įmonė nori užsitikrinti pasyvių pajamų šaltinius. „Šis sandoris yra viena priemonių tam įgyvendinti.

Pirmoji nepriklausomybės metais Klaipėdoje statoma nauja mokykla, turėjusi atsidaryti pernai, dėl vis koreguojamo statybos projekto ir išaugusių darbų kainų veiklą pradės anksčiausiai kitų metų rugsėjį, o statybų vertė bus maždaug dukart didesnė nei pradinė, teigia statybas ketvirtadienį apžiūrėję savivaldybės atstovai.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 21,3 proc. didesnės nei pernai liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 28 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,6 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 1,3 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,8 proc., statybinių medžiagų kainos – 1,6 proc.

Vilniaus Šeškinės rajone bendrovės „Edensa“ pastatyto daugiabučio „Gelvonų terasos“ projekto pažeidimus galima ištaisyti statytojui papildomai kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), pranešė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Valstybės nekilnojamąjį turtą (NT) valdantis ir prižiūrintis Turto bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 64 tūkst. eurų grynojo pelno – 23,2 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 1,5 mln. eurų. Pirmąjį pusmetį gauta 12,3 mln. eurų pajamų – 24,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (9,9 mln. eurų), pirmadienį pranešė Turto bankas.  Anot pranešimo, Turto banko sąnaudos šiemet siekė 12,2 mln. eurų, kai tuo pat metu pernai jos buvo 8,4 mln.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir šį mėnesį. Rugpjūtį nekilnojamojo turto plėtotojai sostinėje tikisi parduoti vos apie šimtą butų – tai yra penkis kartus mažiau nei prieš metus. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų.

Per pirmą šių metų pusmetį „Luminor“ banko klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį, rašoma pranešime spaudai. Nors vartojimo paskolų rinkoje pirmąjį pusmetį stebėtas žymus augimas, tačiau skirtingais mėnesiais situacija labai keitėsi. Mažiausiai lietuviai skolinosi kovą, kai prasidėjus karui Ukrainoje tvyrojo nežinomybė ir gyventojai stengėsi išlaidauti kuo mažiau bei turėti grynųjų pinigų.