nt

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Praėjusiais metais „Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 proc. iki 711 mln. eurų, ir pranoko ikipandeminių 2019-ųjų rezultatus. Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas – tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma, rašoma pranešime spaudai.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Estijos žemės tarnybos duomenimis, praėjusiais metais šalies nekilnojamojo turto rinkoje buvo sudaryta 71 718 nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, iš kurių 60 725 – pirkimo–pardavimo sandoriai, o bendra sandorių vertė, palyginti su 2020 metais, išaugo perpus ir siekė beveik 6 mlrd. eurų. Ta buvo naujas rekordas nekilnojamojo turto rinkoje. Palyginti su 2020 metais, sandorių skaičius išaugo penktadaliu, o didelė paklausa pakėlė kainas visuose rinkos sektoriuose, praneša Žemės tarnyba.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai bei ekspertai iš esmės teigiamai vertina Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas, kuriomis žemės valdymą ketinama perduoti savivaldybėms.

Vos tik Seimas atmetė automobilių taršos mokesčio idėją, Finansų ministerija jau kurpia kitą – visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėją. Tarifų valdžia dar nesugalvojo, tačiau jau aišku, kad susimokėti už butą, namą ar sodo namelį turėtų visi be išimties savininkai. Premjerė aiškino, kad taip Lietuva pagaliau įsivestų „normalų europietišką“ mokestį. Tiesa, kartojasi taršos mokesčio scenarijus – idėjos ne tik nepalaiko, bet ir apie ją nieko nežino koalicijos partnerė Laisvės partija.

Neringos valdininkai, muziejininkai, paveldosaugininkai bei Finansų ministerija įsitraukė į tikras lenktynes. Ir varžosi jie ne dėl kokio nors prizo, o dėl nekilnojamojo turto Nidoje likimo. Švyturio kompleksą sudarančius pastatus neringiškiai norėjo paversti muziejumi, kai netikėtai išvydo statinius Turto banko parduoti planuojamųjų objektų sąraše.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ į gyvenamųjų namų kvartalą šalia Vilniaus geležinkelio stoties, Panerių gatvėje, ketina investuoti apie 15 mln. eurų. „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad butai bus skirti jaunimui, o nedidelę dalį nedidelių, iki 20 kv. metrų ploto butų ketinama įrengti nuomai. „Čia nėra nei prestižinė klasė, nei ekonominė, tai yra vidurinė klasė. Projektas yra Naujamiestyje, tai čia daugiau orientuojamės į jaunus žmones.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Specialistai tikina, kad tokių mokesčio pakeitimų reikėjo jau seniai, tačiau didesnės įtakos rinkai jis esą nedarys, nes žmonės ir toliau pirks būstus. Tuo metu ekonomistas NT mokesčio nauda abejoja. Anot jo, mokesčio administravimas kainuos daugiau nei iš jo bus surenkama pinigų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Pernai situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo įtempta, kainos sparčiai augo, o būstų mažėjo. Tuo naudojosi ir sukčiai. Policija suskaičiavo, kad pernai sukčiavimo atvejų buvo kelis kartus daugiau nei užpernai. O NT specialistai pastebėjo, kad tai atspindi dabartinę NT rinką: žmonės skuba pirkti, dažnai būsto net neapžiūrėję, nesusipažinę su jo savininku. Todėl pirkėjams patariama atidžiau skaityti skelbimus ir neskubėti mokėti pinigų.

Namo statybų pradžia – itin svarbus ir atsakingas procesas, tačiau ne ką mažiau galvą tenka pasukti ir ruošiant apdailos detales, pavyzdžiui, dažant pastato vidų ar išorę. Specialistas patarė, kokius dažus bei teptukus geriausia pasirinkti, kad atliktas darbas taptų ne tik kokybiškas, bet ir kur kas lengvesnis. Laidos „Starkus stato“ vedėjui Martynui, susidūrus su statybų iššūkiais, beveik visą laiką prireikia skirtingos srities specialistų patarimų.

Pernai nekilnojamo turto (NT) kainos ir sandoriai pasiekė rekordines aukštumas. Anot ekonomistų, gyventojai jau pernai prisipirko būstų, tad šiemet jų tiek daug nebepirks. Vystytojai taip pat sako, kad metai NT sektoriuje bus ramesni. Tuo metu NT brokeriai skaičiuoja, kad jau pernai sandorių skaičius mažėjo. Tačiau pridūrė, kad pernai ne visi gyventojai rado svajonių būstą, nes trūko pasiūlos.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia. Mirė žinoma verslininkas, „Centro kubo“ NT agentūros įkūrėjas Arūnas Strolis. Vyrui buvo 55-eri. Šią žinią „Facebook“ paskyroje pasidalijo pats „Centro kubas“. „Mūsų įmone savo istorija pradėjo nuo 1993 metų ir šiemet jau skaičiuos 29 metus, buvo nemažai visokių posūkių ir transformacijų, bet Centro kubo įkūrėjas ir daug metų jam vadovavęs buvo Arūnas Strolis.

Svarbiausia 2021-ųjų tendencija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo statybų kainų augimas, kas privertė rinkos dalyvius persvarstyti kai kurių vystomų projektų biudžetus, teigia BNS apklausti NT rinkos atstovai. Tarp svarbiausių šių metų įvykių taip pat buvo minimas Vilniaus bendrojo plano bei valstybinės žemės nuomos pakeitimų priėmimas, būsto rinkos aktyvumas, permainos biurų rinkoje.

Šiuo metu būsto paklausa didžiulė. Gyventojai ieško būsto tiek sau, tiek investicijai. Nekilnojamo turto (NT) skelbimų taip pat galima rasti įvairių. Pavyzdžiui, galima įsigyti būstą jau kartu su ten gyvenančiais nuomininkais. NT specialistai sako, kad tokie skelbimai sumažina potencialių pirkėjų ratą. Anot jų, vieni pirkėjai nori patys gyventi naujame būste, o jei perka investicijai, nori patys susirasti nuomininkus. Štai NT skelbimų portale Aruodas.

Ar kas būtų prieš 30 metų pagalvojęs, kad lietuviams taps taip paprasta įsigyti namą prie vandenyno prabangiame JAV Santa Barbaros mieste? Ekonomistas suskaičiavo, kad šiame mieste būstas pigesnis nei Palangoje.

Ne pirmą kartą parduodami butai Lietuvoje lapkritį kainavo 22,4 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko (LB) skaičiuojamas šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas (PSBKI).  Anot LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, metinio kainų augimo tempo spartėjimas pastebimas visoje Lietuvoje, o didesnis jų augimas paskutinį kartą fiksuotas 2008 metų balandį.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Išnagrinėję per 11 tūkst. 638 mln. eurų vertės pirkimo ar įsigijimo sandorių pareigūnai skaičiuoja, kad grynaisiais atsiskaityta už 169 mln. eurų.

Statybų darbams prasidėjus, naujų išbandymų netrūksta – čia tenka pasukti galvą ne tik, kaip nepadaryti grubių klaidų statant pastatą, bet ir kokią techniką bei įrankius naudoti tam, kad darbas vyktų kur kas greičiau ir paprasčiau. Tačiau nusivilti neverta – net ir sudėtingose situacijose galima rasti išeitį.  Namo statybos – rimtas iššūkis kiekvienam statybininkui, o kiekviena atliekamo darbo akimirka reikalauja itin didelio kruopštumo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki šios dienos 7,2 tūkst. Nekilnojamojo turto (NT) savininkų jau deklaravo daugiau kaip 3 mln. eurų NT mokesčio. 25,6 tūkst. gyventojų pateikti NTM deklaracijas ir sumokėti mokestį turi dar savaitę laiko – iki gruodžio 15 d. Deklaracijas pateikti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), o sumokėti prisijungus prie Mano VMI ar kitu gyventojui patogiu būdu, rašoma VMI pranešime.

Finansų ministerijai baigiant analizuoti naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas, Prezidentūra mano, kad dėl jo reikia išsamios diskusijos siekiant apsaugoti mažiausiai uždirbančius žmones. Tačiau, pasak prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, prioritetas turėtų būti teikiamas kitoms mokesčių iniciatyvoms.  „Vertinant nekilnojamojo turto apmokestinimą, reikalinga labai plati diskusija.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Taip siekia atvėsinti ir stabilizuoti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, kurioje kainos per metus pašoko net 20 procentų. Iki šiol mokesčius už savo turtą mokėjo tik tie, kurių būsto vertė prasideda nuo 150 tūkstančių eurų. Jei mokestis įsigaliotų, tos kartelės nebeliktų.

Finansų ministerija baigia analizuoti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas – tikėtina, kad pokyčiai bus priimti Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė.  „Manau, kad derinti visuomenei ir aptarti galėtų būti pasiūlyti netgi šiek tiek anksčiau, tačiau kalbant apie priėmimą, tai natūralu, kad jau šioje sesijoje tikrai nebespėsime. Tikėtina, kad priėmimas galėtų būti kitų metų pavasario sesijoje“, – Vyriausybėje žurnalistams penktadienį kalbėjo Gintarė Skaistė.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka priešpaskutinį šių metų mėnesį kiek aprimo – įregistruotų sandorių buvo penktadaliu mažiau nei spalį, tačiau nepaisant to, šie metai pagal sandorių skaičių jau aplenkė iki tol rekordiniais buvusius 2019-uosius, penktadienį pranešė įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras. „Nors 2021 metai dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių kiekį šie metai bus rekordiniai.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 2,1 karto, o pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje (ES) Lietuvą lenkia tik Estija, kur nuomos kainos padidėjo 2,4 karto. Tuo metu Latvijoje per pastaruosius dešimt metų fiksuotas 36 proc. būsto nuomos kainų augimas, skelbia Estijos bendrovė „RIA.com Marketplaces“. Estija pirmauja ir pagal būsto kainų augimą – per dešimtmetį jos padidėjo 2,3 karto. Latvija pagal šį rodiklį ES yra ketvirta (99,1 proc.

Išsikelti svarbiausius tikslus prieš statybų pradžią yra itin svarbu. Tačiau būtina nepamiršti ir statybos darbų vykdytojų, kuriems reikia suteikti kuo geresnes sąlygas. Bendrovė „Cramo“ tokiu atveju siūlo išsinuomoti statybinius namelius, o šia idėja pasinaudojo ir laidos „Starkus stato“ vedėjas Martynas.  Namo statybos M. Starkaus sodyboje atima ne tik daug pastangų, bet ir laiko.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) žada aiškintis, ar Nekilnojamojo turto plėtros asociacija vykdė neteisėtą lobizmą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atžvilgiu.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas. Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.  „Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių.

Šiemet rekordiškai išaugus nekilnojamojo turto (NT) kainai ir jo sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo būsto rinką vėsinti. Centrinis bankas ne tik sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Jis taip pat siūlo NT mokestį taikyti visiems būsto savininkams, be to, mokestis turėtų didėti priklausomai nuo turto vertės.

Statybų darbai ar aplinkos tvarkymas dažnu atveju reikalauja ne tik didelių pastangų, kruopštumo, bet taip pat ir specialių įrankių, technikos, kuri gali padėti lengviau įgyvendinti norimus planus. Siekiant neišvaistyti pinigų brangiems įrenginiams įsigyti ir sutaupyti laiko, verta išbandyti bendrovės „Cramo“ siūlomą technikos ir įrankių nuomos paslaugą.

„Starkus stato“ laidoje pradėta ilgaamžio namo renovacija, nors ir mažais, tačiau tvirtais žingsniais kaskart artėja prie užsibrėžtų pagrindinių tikslų įgyvendinimo. Tiesa, naujų galvosūkių statant pastatą netrūksta, todėl skirtingose situacijose ieškoma būdų, kaip išspręsti iškilusius išbandymus. Laidos „Starkus stato“ vedėjas Martynas neslepia, kad namo renovacijos metu iškilę iššūkiai yra varginantys, ypač tada, kai trūksta su statybomis susijusių žinių.

Įsigytas šimtametis namas ir iškelti tolimesni statybų tikslai kaip reikiant pakeitė kasdienius planus „Starkus stato“ laidos vedėjo Martyno gyvenime. Visgi net ir žinių trūkumas statybų srityje neužkirto kelio siekti savų tikslų. Naujų išbandymų virtinė „Starkus stato“ laidoje prasidėjo jau nuo pat pirmosios serijos, o kylantis jaudulys dėl tolimesnių statybos darbų tikrai neleidžia atsikvėpti stebint įamžintas akimirkas.

Būsto rinka ir toliau žengia rekordinių kainų keliu, tad noras didmiestyje įsigyti mažą vieno kambario butą gali tapti rimtu iššūkiu – kai kur už kvadratinį metrą prašoma beveik 3 tūkst. eurų. Oficialūs duomenys rodo, kad šiemet nekilnojamojo turto sandorių skaičius jau viršija visų laikų rekordus. Dviženkliu tempu auga ir kainos – ypač gyvenamojo būsto. Gyventojai kartais perka butus ne tik iš brėžinio, bet kartais dar net neturint visų leidimų plėtoti projektą.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad gyventojai, turintys nekilnojamojo turto (NT), kurio bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų ribą, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas pateikti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d. Iki šios dienos jau apie 900 mokesčių mokėtojų deklaravo apie 450 tūkst. eurų NT mokesčio. Pažymėtina, jog 2021 m. įsigaliojo naujos NT mokestinės vertės, kurias galima pasitikrinti Registrų centro svetainėje, čia.

Valdžiai ketinant smarkiai apmokestinti valstybinės žemės paskirties keitimą, tai gali paskatinti nekilnojamojo turto burbulą, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius „Mūsų nuomone, valdžia šituo sprendimu gali prisidėti prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo, nes žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15-20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc.

Prasidėjusi statybų dėlionė daugeliui gyventojų gali virsti nemenku iššūkiu – svarstoma ne tik, ar priimti sprendimai buvo teisingi, bet ir kaip tinkamai sudėlioti finansinius prioritetus. Visgi specialistai ramina – prasidėjusi darbų virtinė netaps dideliu galvos skausmu, jeigu iš anksto atsižvelgsite į svarbius patarimus. Statybinių medžiagų kainų augimas gyventojus verčia kaip niekad kruopščiai įvertinti galimas išlaidas statant nuosavą namą. Įmonės „Samatale.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius atliko 2,5 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 1,8 proc. daugiau nei per atitinkamą 2020-ųjų laikotarpį. Pastatų statybos darbų šiemet atlikta 7,7 proc. daugiau,  inžinerinių statinių statybos darbų − 4,8 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys išaugo 15,2 proc., tuo metu negyvenamųjų pastatų – 3,6 proc.

Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių įregistruota 134,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 28 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį (104,8 tūkst.) ir ketvirtadaliu daugiau nei 2019 metais tuo pat laiku (106,5 tūkst.), pranešė Registrų centras.  Įmonės analitikai prognozuoja, kad NT sandorių rinka artėja prie rekordinio rezultato, pagerindama prieš dvejus metus fiksuotą iki tol didžiausią metinį sklypų, namų, butų ir kito NT sandorių skaičių.

Gyventojai viena saugiausių finansinių investicijų laiko nekilnojamąjį turtą (NT). Tačiau kaip tarp gausybės pasirinkimų išsirinkti efektyviausią variantą? NT ekspertas patarė, ką reikia žinoti kiekvienam prieš įsigyjant sklypą, be to, „Swedbank“ banko specialistai primena, kad idėjų įgyvendinimui gali padėti ir paskola.

Daugiausia iššūkių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šių metų ketvirtąjį ketvirtį brangstančios statybinės medžiagos, jų tiekimo vėlavimas bei darbo jėgos trūkumas, teigia dauguma BNS apklaustų NT vystytojų ir statybos įmonių.  Anot jų, dėl brangstančių statybinių medžiagų dalis investuotojų turi koreguoti kainas arba išvis stabdyti projektus, o medžiagų trūkumas ir dėl to susidariusios eilės vėlina projektų įgyvendinimo terminus.

Vokietijos statybos bendrovė „Nokera“ kitąmet planuoja statyti naują būsto įrangos ruošinių gamyklą Vilniaus rajone, Rudaminoje. Į ją įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų. Pasak užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, derybos su bendrove dėl galimų investicijų vyko labai sparčiai. „Įmonė į agentūrą kreipėsi šį pavasarį ir greitai apsisprendė – konkuravome su Lenkija, Kroatija, bet jie nedvejojo į šį projektą investuoti 30 mln.

Naujame NT projekte būstą įsigiję vilniečiai skundžiasi, kad niekam nerūpi privažiavimas prie jo. Anot gyventojų, niekas jo netvarko, atėjus žiemai nenuvalo net sniego. Tuo metu savivaldybė tikina, kad gatvės baigtumas nėra įformintas, todėl jos ir netvarko. O nekilnojamo turto bendrovė kaltina kito sklypo savininką, bet žada problemą išspręsti kitais metais.

Šiemet itin sparčiai pabrangus būstui ir rekordiškai išaugus sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo vėsinti NT rinką apsunkindamas antro būsto įsigijimą. Vystytojai siūlymams priešinasi ir sako, kad būstą bus sunkiau įsigyti visiems gyventojams. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad Lietuvos banko siūlymai padės atsikratyti spekuliatyvių pirkėjų. Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, centrinis bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc.

Nors rytais pasirodančios šalnos vis labiau primena apie artėjančią žiemą, „Starkus stato“ laidoje statybos tęsiasi. Tiesa, kol namas dar nepastatytas, tenka ieškoti išeičių, kur gyventi toliau.  Prasidėjus įnirtingiems statybų darbams laidos herojaus Martyno Starkaus sodyboje, buvo būtina numatyti ir vieną svarbų veiksmą į priekį, kitaip tariant, surasti išeitį, kur gyventi, kol namo statybos dar tęsiasi.