nt

Gyventojai viena saugiausių finansinių investicijų laiko nekilnojamąjį turtą (NT). Tačiau kaip tarp gausybės pasirinkimų išsirinkti efektyviausią variantą? NT ekspertas patarė, ką reikia žinoti kiekvienam prieš įsigyjant sklypą, be to, „Swedbank“ banko specialistai primena, kad idėjų įgyvendinimui gali padėti ir paskola.

Daugiausia iššūkių nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šių metų ketvirtąjį ketvirtį brangstančios statybinės medžiagos, jų tiekimo vėlavimas bei darbo jėgos trūkumas, teigia dauguma BNS apklaustų NT vystytojų ir statybos įmonių.  Anot jų, dėl brangstančių statybinių medžiagų dalis investuotojų turi koreguoti kainas arba išvis stabdyti projektus, o medžiagų trūkumas ir dėl to susidariusios eilės vėlina projektų įgyvendinimo terminus.

Vokietijos statybos bendrovė „Nokera“ kitąmet planuoja statyti naują būsto įrangos ruošinių gamyklą Vilniaus rajone, Rudaminoje. Į ją įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų. Pasak užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, derybos su bendrove dėl galimų investicijų vyko labai sparčiai. „Įmonė į agentūrą kreipėsi šį pavasarį ir greitai apsisprendė – konkuravome su Lenkija, Kroatija, bet jie nedvejojo į šį projektą investuoti 30 mln.

Naujame NT projekte būstą įsigiję vilniečiai skundžiasi, kad niekam nerūpi privažiavimas prie jo. Anot gyventojų, niekas jo netvarko, atėjus žiemai nenuvalo net sniego. Tuo metu savivaldybė tikina, kad gatvės baigtumas nėra įformintas, todėl jos ir netvarko. O nekilnojamo turto bendrovė kaltina kito sklypo savininką, bet žada problemą išspręsti kitais metais.

Šiemet itin sparčiai pabrangus būstui ir rekordiškai išaugus sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo vėsinti NT rinką apsunkindamas antro būsto įsigijimą. Vystytojai siūlymams priešinasi ir sako, kad būstą bus sunkiau įsigyti visiems gyventojams. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad Lietuvos banko siūlymai padės atsikratyti spekuliatyvių pirkėjų. Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, centrinis bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc.

Nors rytais pasirodančios šalnos vis labiau primena apie artėjančią žiemą, „Starkus stato“ laidoje statybos tęsiasi. Tiesa, kol namas dar nepastatytas, tenka ieškoti išeičių, kur gyventi toliau.  Prasidėjus įnirtingiems statybų darbams laidos herojaus Martyno Starkaus sodyboje, buvo būtina numatyti ir vieną svarbų veiksmą į priekį, kitaip tariant, surasti išeitį, kur gyventi, kol namo statybos dar tęsiasi.

Asmeninių finansų ekspertas Robertas Kiyosakis prognozuoja, kad jau šį mėnesį pasaulį sukrės tokia finansinė krizė, kokios dar nebuvo. Jis primena, kad tai bus ne tik nuosmukis, bet ir gera proga praturtėti, praneša užsienio žiniasklaida. Bestselerio „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ („Rich Dad Poor Dad“) autorius prognozuoja milžinišką rinkos griūtį, kuri turėtų įvykti spalio mėnesį, ją neva sukels aukso ir sidabro bei kriptovaliutos – bitkoino – kainų smukimas.

Būsto kainos rinkos dėsnius jau viršija 7 procentais, o dalis butų Vilniuje per metus pabrango ir per 20 procentų. Lietuvos bankas ir toliau neigia, kad pučiasi nekilnojamojo turto burbulas, tačiau iš dalies tai pripažįsta, mat imasi priemonių rinkai vėsinti. Spartų kainų augimą iliustruoja ir vilniečio Beno istorija. Centrinis bankas siekia, kad už paskolą perkantieji antrą būstą mokėtų dvigubai didesnį pradinį įnašą – iškart paklotų trečdalį sumos.

Pajūryje fiksuojami nauji namų ir butų kainų rekordai verčia purtyti galvas garsiausius šalies ekonomistus. Kainos išsikraustė iš sveiko proto ir normalios logikos rėmų, o už tokią pačią kainą galima įsigyti jau ir būstą Majamyje, kur geras oras garantuotas kone ištisus metus. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvos banko (LB) ketinimai nuo kitų metų didinti pradinį įnašą už antrą būsto paskolą bei nurodymas bankams padidinti rezervą šių paskolų portfeliui didelio poveikio nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepadarys, sako LB atstovas.  Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, šių priemonių poveikis palūkanų normai „būtų beveik neesminis“ – ji augtų 0,02-0,07 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais brango ne tik būstas, bet ir automobilio stovėjimo vietos, per 6–7 metus kainos augo trigubai. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai ir pardavėjai sako, kad tai tik pradžia, stovėjimo vietų kainos ir toliau augs. Socialiniame tinklo grupėje „Perkūnkiemis“ šio Vilniaus rajono gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietų kainas. Vienas gyventojas pasidalijo parduodamo mūrinio garažo skelbimu, kurio kaina siekia 24 tūkst.

Centriniam Lietuvos bankui siūlant bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o paskolų davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai abejoja, ar tokios priemonės būtinos. Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.  O kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.

Kokios priežastys skatina gyventojus įsigyti nuosavą būstą? „Luminor“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis ( 28 proc.) gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nekilnojamąjį turtą (NT) pirko tuomet, kai jiems atsibodo gyventi nuomojamame arba tėvams ar kitiems giminaičiams priklausančiame būste. Beveik penktadalis ( 16 proc.

COVID-19 pandemijos metu būsto kainos kilo, tačiau pirkėjų netrūko. Žmonės būstus pirko ne tik todėl, kad baiminosi pinigų nuvertėjimo, jiems trūko – erdvės. Be to, anot specialistų, daugelio gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu nepasikeitė. Dar pirkti būstą skatino ir mažos palūkanų normos. Vis tik anot specialistų, palūkanų normos pasibaigus pandemijai gali imti kilti.

Lietuvių meilė nekilnojamajam turtui neblėsta – tautiečiai šluoja butus ir pajūryje, ir sostinėje. O nekilnojamojo turto ekspertai metus vadina rekordiniais dėl kelių priežasčių – ir toliau kylančių kainų, ir augančių sandorių skaičiaus. Skaičiuojama, kad naujų butų metinis kainų augimas siekia apie 20 procentų ir ekspertai tikina, kad tai dar ne riba. Vilnius jau pateko į TOP3 Europos Sąjungos miestų, kuriuose būsto kainos augo sparčiausiai.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Omberg“ Vilniuje, netoli Spaudos rūmų ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio, pradėjo įgyvendinti daugiabučių projektą „Skylum“. Į jį numatoma investuoti 34 mln. eurų. „Omberg group“ generalinė direktorė Dalia Andrulionienė sako, jog naujas sostinės bendrasis planas skatina miegamųjų rajonų plėtrą, Viršuliškės turi daug potencialo tapti vienu svarbiausių miesto pocentrių.

Būsto įperkamumas didžiuosiuose Lietuvos miestuose antrąjį šių metų ketvirtį išliko aukštas, tačiau besitęsiantis kainų augimas gali apsunkinti bent dalies gyventojų galimybes įsigyti būstą, pastebi „Swedbank“ ekonomistai, rašoma pranešime spaudai. Pasak jų, mažėjantis nuomos pajamingumas taip pat rodo, kad būsto kainų augimas gerokai lenkia nuomos kainų augimą.

Labiau apmokestinus kai kurį nekilnojamąjį turtą (NT), šalyje mažėtų pajamų nelygybė. Jei šį mokestį mokėtų daugiau gyventojų, savivaldybės galėtų iš jų surinkti daugiau pinigų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje turto mokesčiai yra gerokai mažesni, tad norėdama stiprinti savivaldą ir užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį Finansų ministerija siūlo keisti dabartinį NT apmokestinimą. Kai kurie NT sektoriaus atstovai ministerijos užmojį labiau apmokestinti NT sveikina.

Migrantų centro įkūrimas Naujininkuose Vilniuje gyventojams kelia nerimą. Anot jų, mikrorajono reputacija gerėjo, o dabar ji vėl kris žemyn, niekas čia nenorės pirkti ir nuomoti būstų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) specialistai ramina ir tikina, kad migrantų atsikraustymas, ko gero, bus laikinas. Be to, pasak jų, ne tik užsieniečiai gadina mikrorajonų prestižą. Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta piktinosi migrantų centro įkūrimu Naujininkuose.

Vilniuje per artimiausius ketverius metus bus įkurdintas didžiausias Lietuvoje ,,Tech Zity“ technologijų miestelis. Į 4 tūkst. žmonių galintį talpinti miestelį Naujamiestyje bus investuojama 50 mln. eurų. Projektą inicijuoja verslininkai Darius Žakaitis ir Mantas Mikuckas. Naujasis technologijų parkas planuojamas Naujamiestyje, pertvarkant ir atnaujinant iš ,,Lelijos“ nupirktus pastatus.

Vilniaus valdžia pritarė, kad vietoj prekybos pastato „Ibrahim“ iškiltų naujas biurų pastatas „Hero“, pranešė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“. Į projektą bendrovė planuoja investuoti apie 70 mln. eurų. Pastatas papildys dešiniajame Neries krante plėtojamą centrinį Vilniaus verslo rajoną.  Anot bendrovės, ji atnaujino biurų pastato išorę, kad jis kuo labiau įsilietų į aplinką ir nedarytų neigiamos įtakos žvelgiant į gretimas teritorijas ir ypač senamiestį.

Įsigyti nuosavą būstą – apie tai svajoja kone kiekvienas, tačiau neretai prireikia pagalbos ir  finansavimo iš banko. Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos ateities gyvenimui ir finansinei gerovei, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia gerai pasiruošti. Itin svarbu visus pasiruošimo žingsnius vykdyti nuosekliai, rašoma pranešime spaudai.

Planų įsigyti naują būstą turi 2 iš 5 lietuvių, o daugiau nei trečdalis jų sako, kad ketina tai padaryti per artimiausius trejus metus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė lietuvių, ketinančių įsigytą naują būstą, planuoja, kad jis bus brangesnis už dabartinį jų būstą, rašoma pranešime spaudai. „Šalies gyventojų nusiteikimą keisti būstą patvirtina ir itin didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje.

Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas yra mažiausiai kenksmingas ekonomikos plėtrai, iš šių mokesčių gautos pajamos gali sustiprinti savivaldybes ir pristabdyti būsto kainų augimą. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusioje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime.

Trys naujai kuriamos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės siūlo tobulinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą – jei siūlymas  būtų priimtas, labiau būtų apmokestintas visas NT, įskaitant ir nebaigtus statyti pastatus. Parlamentarės Laima Nagienė, Rima Baškienė ir Laima Mogenienė parengė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas ir siūlo, kad tokiam NT nebūtų taikomos šiuo metu įstatyme numatytos lengvatos.

Antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis Vilniuje per 8 šių metų mėnesius padidėjo 16,4 proc. (241 eurų/ kv. m) iki 1709 eurų/ kv. m. Kaune vidutinis butų kainų kilimas siekė 22,4 proc. (217 eurų/ kv. m) iki 1185 eurų/ kv. m. Kiek lėtesnis, butų kainų kilimas fiksuotas Klaipėdoje – 14,8 proc. (151 eurų/ kv. m) iki 1166 eurų/ kv. m., rodo „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenys. Per rugpjūčio mėn. Vilniuje vidutinė butų kaina padidėjo 1,9 proc. (32 eurų/ kv. m), Kaune – 3,1 proc.

Rugpjūtis nekilnojamo turto (NT) sandorių rinkoje buvo mažiau aktyvus, nei pirmieji du vasaros mėnesiai. Šį mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepą. Sausį-rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 37 proc. daugiau nei pernai, pranešė Registrų centras.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

Naujo būsto paieška ar statybos daugeliui žmonių gali tapti nemenku iššūkiu ne tik ieškant tinkamiausio varianto rinkoje, bet ir įvertinant savo sukauptas finansines galimybes. Visgi „Swedbank“ specialistai ramina, kad svajonė turėti nuosavą namą ar butą gali būti įgyvendinama be didelio vargo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų.

Laidos „Starkus stato“​​​​​​​ vedėjo Martyno sodyboje užvirė naujų darbų pradžia. Tiesa, šįkart čia prasidėjo tikrų tikriausia gręžinio šventė. Pasirodžius saulės spinduliams ir kuriam laikui pasitraukus lietingiems orams, M. Starkaus sodyboje ir vėl prasidėjo tikras darbų įkarštis, o kiekvienam besidarbuojančiam tenka nusišluostyti ne vieną prakaito lašą.

Lietuvoje parduodamų butų kainos liepą labiausiai augo Vilniuje. Šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) liepos reikšmė augo 3,1 proc., rodo Lietuvos banko PSBKI indeksas. Lietuvos banko duomenimis, liepą butai Lietuvoje kainavo 14,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Dar pernai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai informavo visuomenę apie rezonansinę istoriją, kai paveldėjęs butą kėdainietis panoro iš jo iškeldinti ten ketvirtą dešimtį metų gyvenančią savo močiutę. Istorija sulaukė dėmesio ir pasmerkimo. Daugelis gailėjo senos ligotos moters ir smerkė nedėkingą vaikaitį, norintį ją išmesti į gatvę. Tačiau šiandieną aikštėn ima kilti ir kita istorijos pusė.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus, rašoma pranešime spaudai. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.

Kaimo aplinka gali pasižymėti ne tik šventa ramybe, bet ir darbų gausa. Planų nepastovumus ir naujų, skirtingų veiklų visuma būtent ir atsiskleidžia laidos „Starkus stato“ įamžintose akimirkose – čia kaskart išnyrantys darbai tampa pagrindine misija, kurią reikia žūtbūt įgyvendinti, todėl išsvajotas poilsis dažnu atveju nustumiamas į antrąjį planą.

Vyriausybei atsisakius plano apleistuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įrengti Kongresų centrą, Turto bankas teigia iki šiol negavęs jokių pavedimų, kaip juos ateityje panaudoti. Tačiau bendrovė teigia privalanti pasirūpinti pastatu, todėl svarstoma atlikti būtinus jo tvarkymo darbus. Už projektą atsakinga valstybės įmonė teigė negalinti išsamiau komentuoti Vyriausybės motyvų. Vyriausybės atstovai pirmadienį BNS teigė, kad bus ieškoma alternatyvų Kongresų centro projektui.

Nekilnojamojo turto pirkimas – vienas didžiausių žingsnių, kurį dažnas prisiruošiame žengti tik kartą gyvenime, o įsipareigojame net keliems dešimtmečiams. Perkantys bene visuomet atsižvelgia į nekilnojamojo turto kainą, plotą ir vietą mieste, tačiau yra ir kitų kintamųjų, galinčių paveikti jūsų būsto kainą ilguoju periodu, rašoma pranešime spaudai.

Antrą būstą investicijai norėtų įsigyti 31 proc., o tą jau yra padarę 6 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Šalyse kaimynėse antras būstas kaip investicija yra mažiau populiarus – jį įsigyti svarstytų 20 proc. latvių ir 25 proc. estų, o į j5 jau yra investavę 3 proc. Latvijos ir 4 proc. Estijos gyventojų.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos nenustoja stebinti tautiečių, tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad prie tokių kainų teks priprasti.  Kainos turėtų stabilizuotis, tačiau kristi – vargu, sakė analitikas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Žaliavų kaina tiesiogiai atsiliepia ir nekilnojamo turto rinkai. Čia irgi matomas tas brangimas, kainos auga.

Aukštesni ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir nauja anglies dioksido rinka pastatams gali sukelti socialinį nepasitenkinimą tarp gyventojų. Esą šie nauji planai turėtų kur kas sparčiau skatinti renovuoti gyventojų nuosavybėje esantį nekilnojamąjį turtą. ES planuoja spausti šalis, kad pastatai taptų efektyvesni energijos požiūriu – ir tai kelia baimę dėl Briuselio ir nacionalinių sostinių susidūrimo bei populistinio atsako galimybės.

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandoriai per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje lenkė prieš metus dėl pandemijos apkarpytus rodiklius ir išliko panašūs į pastarųjų kelių mėnesių tendencijas, skelbia Registrų centras. Šiemet įregistruota 93,6 tūkst. sandorių – 42 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Vien liepos mėnesį buvo 14,9 tūkst. sandorių – 22 proc. daugiau nei prieš metus.  „NT sandorių statistikoje jokių aktyvumo mažėjimo ženklų kol kas nepastebime.

Būstas neabejotinai yra vienas reikšmingiausių pirkinių, todėl nenuostabu, kad apie jį svarstantiems gyventojams neretai kyla įvairių abejonių ir nemažai nerimo, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, daugiausiai baimių nekilnojamąjį turtą įsigyjantiems lietuviams kyla dėl būsto kokybės bei savo pačių finansinės padėties.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu group“ Vilniaus Lazdynų mikrorajone, greta „Litexpo“ parodų centro planuoja pastatyti išskirtinį gyvenamųjų namų rajoną su su viešomis erdvėmis, infrastruktūra, pėsčiųjų ir dviračių takais bei įvairiomis paslaugomis, pranešė įmonė.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai vietoj buvusios Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Žvėryne, šalia Neries vingio, ateityje mato gyvenamosios arba mišrios paskirties kvartalą. Praėjusią savaitę Turto banko aukcione už teritoriją buvo pasiūlyta daugiau nei 12 mln. eurų.

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių.

Jungtinėje Karalystėje (JK) būsto kainos praėjusį mėnesį pasiekė rekordines aukštumas, nes pandemijos metu britai buvo linkę rinktis erdvesnius būstus, parodė antradienį paskelbti duomenys. Be to, paklausą skatino ir laikinas mokesčių sumažinimas. Birželį vidutinė vieno būsto pardavimo kaina išaugo 5,4 proc. iki rekordinio 230,7 tūkst. svarų (270 tūkst.

Net ir prasidėjus pirmiesiems šimtamečio namo renovacijos darbams Martyno Starkaus sodyboje, keliautojui fantazijos ir naujų idėjų netrūksta. Martynas parodė, kokie du pagrindiniai dalykai yra būtiniausi statybų vietoje. Nors griovimo darbai Martyno taip maloniai ir džiaugsmingai nenuteikia, siekiant užgožti esamus praradimus prieš naująją pradžią, keliautojas pasitelkė kūrybingumą ir iš likusių namo medžiagų surentė stalą.