nt

Naujo būsto pardavimai JAV rugpjūtį pasiekė didžiausią spartą nuo šių metų pradžios sumenkus kainoms, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, tačiau analitikai perspėjo, kad augimas greičiausiai ilgai nesitęs. Paneigiant analitikų lūkesčius dėl dar vienos būsto pardavimų sulėtėjimo bangos, naujų individualių namų pardavimai, palyginti su liepos mėnesiu, šoktelėjo 28,8 proc., o metinis rodiklis pasiekė 685 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ rugsėjį išplatino antrąją 5 mln. eurų vertės obligacijų emisiją ir pritraukė papildomo kapitalo, kas pusmetį mokant 6 proc. metų palūkanas. Emisijoje dalyvavo tiek mažmeniniai, tiek didesni investuotojai, didelį susidomėjimą parodė ir privačios bankininkystės klientai – iš viso 111 fizinių ir juridinių asmenų, antradienį pranešė bendrovė.

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2023 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, labiausiai per penkerius brango žemės ūkio paskirties, pramonės ir sandėliavimo bei gyvenamųjų teritorijų žemė.

Pirminėje butų rinkoje pardavimai rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sumenko, o bendri rinkos pardavimai augo tik Kaune. Tuo metu parduodamų butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumažėjo 3,4 proc. iki 2861, o per metus smuko 4,7 procento. Vilniuje rugpjūtį parduoti 858 butai – 5,7 proc. mažiau nei liepą ir 4,8 proc.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 5,9 proc., skelbia Statistikos departamentas. Naujos statybos būstai brango 6,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai – 7,1 proc., daugiabučiuose namuose – 6,6 procento.  Ankstesnės statybos būstai brango 5,5 proc., daugiabučiuose namuose – 6 proc., vienbučiai ir dvibučiai – 4,1 proc. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu – būsto kainos padidėjo 22,1 procento.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidinus 75 baziniais punktais, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebimo – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų. „ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo.

Lietuvoje šiemet sausį-rugpjūtį iš viso įregistruota 87,9 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 17,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Registrų centras.  Anot jo, prie NT sandorių rinkos lėtėjimo labiausiai prisideda dėl infliacijos prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir auganti nežinomybė dėl ekonominių perspektyvų. „Pasibaigusi vasara ir atėjęs ruduo reikšmingų pokyčių NT sandorių rinkoje neatnešė – įregistruotų sandorių skaičius ir toliau mažėja.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigavo ir rugpjūčio mėnesį, tačiau net ir tokiu atveju ekspertai nekilnojamo turto kainų kritimo nežada. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad tai lemia kelios priežastys. Pone Avuli, jau kalbama apie recesiją ar net krizę.

Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 77 būstai, iš kurių 62 ekonominiame ir  vidutiniame, 15 prestižiniame segmente. Sulėtėjusi NT rinka keičia ir pirkėjų elgesį – jie turi galimybę daugiau laiko skirti sprendimui būsto įsigijimui priimti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Būsto paskolos ėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, tad svarbu jam tinkamai pasiruošti. Vis dėlto, tam sukliudyti gali įvairūs klaidingi įsitikinimai, iškreipiantys realų šio proceso vaizdą, rašoma pranešime spaudai. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė paneigia dažniausiai girdimus mitus ir pasakoja, kodėl jais nereikėtų aklai tikėti.

Statybos sąnaudų elementų kainos liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,6 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Didžiausios įtakos bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 3,2 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas 0,3 proc. bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas – 0,2 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 2,6 proc. – atpigo metalo gaminiai, tačiau 1,3 proc.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Homa Group“ iš Norvegijos kapitalo įmonės „AMG Property“ įsigijo automobilių salonų „Krasta Auto“ ir „Porsche“ pastatus. Daugiau nei 13 tūkst. kv. metrų ploto pirkimo-pardavimo sandorio vertė neatskleidžiama, penktadienį pranešė bendrovė. „Homa Group“ administracijos departamento vadovas Donatas Daunys sako, kad dėliodama verslo strategiją įmonė nori užsitikrinti pasyvių pajamų šaltinius. „Šis sandoris yra viena priemonių tam įgyvendinti.

Pirmoji nepriklausomybės metais Klaipėdoje statoma nauja mokykla, turėjusi atsidaryti pernai, dėl vis koreguojamo statybos projekto ir išaugusių darbų kainų veiklą pradės anksčiausiai kitų metų rugsėjį, o statybų vertė bus maždaug dukart didesnė nei pradinė, teigia statybas ketvirtadienį apžiūrėję savivaldybės atstovai.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 21,3 proc. didesnės nei pernai liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 28 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,6 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 1,3 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,8 proc., statybinių medžiagų kainos – 1,6 proc.

Vilniaus Šeškinės rajone bendrovės „Edensa“ pastatyto daugiabučio „Gelvonų terasos“ projekto pažeidimus galima ištaisyti statytojui papildomai kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), pranešė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Valstybės nekilnojamąjį turtą (NT) valdantis ir prižiūrintis Turto bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 64 tūkst. eurų grynojo pelno – 23,2 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 1,5 mln. eurų. Pirmąjį pusmetį gauta 12,3 mln. eurų pajamų – 24,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (9,9 mln. eurų), pirmadienį pranešė Turto bankas.  Anot pranešimo, Turto banko sąnaudos šiemet siekė 12,2 mln. eurų, kai tuo pat metu pernai jos buvo 8,4 mln.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir šį mėnesį. Rugpjūtį nekilnojamojo turto plėtotojai sostinėje tikisi parduoti vos apie šimtą butų – tai yra penkis kartus mažiau nei prieš metus. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų.

Per pirmą šių metų pusmetį „Luminor“ banko klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį, rašoma pranešime spaudai. Nors vartojimo paskolų rinkoje pirmąjį pusmetį stebėtas žymus augimas, tačiau skirtingais mėnesiais situacija labai keitėsi. Mažiausiai lietuviai skolinosi kovą, kai prasidėjus karui Ukrainoje tvyrojo nežinomybė ir gyventojai stengėsi išlaidauti kuo mažiau bei turėti grynųjų pinigų.

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė, rašoma pranešime spaudai.

Statybos darbų Lietuvoje birželį atlikta už 398,5 mln. eurų to meto kainomis – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,7 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei gegužę (nepašalinus – 0,2 proc.). Pastatų statybos darbų atlikta 2,9 proc. mažiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,1 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 2,5 proc. mažiau ir 2,7 proc. daugiau), pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybė linksta prie sprendimo nuo 2024-ųjų visuomeninius pastatus Lietuvoje iš dalies (bent 50 proc.) statyti iš medienos ir organinių medžiagų – tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir daugiaaukščiai pastatai, antradienį rašo portalas vz.lt.

Lietuvoje šių metų sausį-liepą įregistruota 77,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Registrų centro teigimu, tokiam NT rinkos lėtėjimui įtakos turi išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus NT kainų augimas, geopolitinis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje.

Nors nuosavo sklypo privalumai daugelį gyventojų žavi privatumu ir galimybe įgyvendinti savo idėjas, visgi specialistai primena, kad ne viską savo teritorijoje galima atlikti be apribojimų. Pavyzdžiui, nupjovus medį, už tai dar galima susilaukti ir nemenkos baudos. Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad nepaisant infliacijos, augančių palūkanų, būsto kainos toliau auga ir siekia rekordus. Tuo metu NT ekspertai siūlo žiūrėti ne į kainas, bet į sandorių skaičius, kurie mažėja. Tad prognozuoja, kad netrukus būsto kainos gali ir mažėti. NT bendrovė „Citus“ skelbia, kad liepą Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina.

Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. Praėjusiais metais, pardavus beveik 270 paveldėto turto objektų, gauta per 3,2 mln. eurų įplaukų. Šiuo metu aukcione galima nusipirkti, pavyzdžiui, pusę 47 kv.

Augant kainoms, trečdalis šalies gyventojų linkę atidėti naujo būsto įsigijimą, rodo naujausia apklausa. Taip pat pastebima, kad beveik pusę (46 proc.) Lietuvos gyventojų domina nauji būsto projektai, o 11 proc. butą viename iš jų norėtų įsigyti nieko nelaukdami. Latvijos banko „Citadele“ iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad trečdalis (35 proc.) lietuvių yra linkę atidėti naujo būsto įsigijimą ir palaukti, jų manymu, galimo kainų kritimo. Dar 15 proc.

Liepą Vilniuje parduoti 64 būstai (89 nauji susitarimai, 25 atšaukimai) – tris kartus prastesnis rezultatas nei prieš mėnesį (185 pardavimai, 214 susitarimų, 29 atšaukimai), daugiau nei aštuonis kartus prastesnis nei prieš metus (550, 565, 15) ir prasčiausias rezultatas per dešimtmetį, rašoma nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ pranešime spaufai. Pagrindinės priežastys, įmonės teigimu, yra smarkiai pakilusios būsto kainos ir pastatyto būsto trūkumas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Paskolas turintys asmenys sukluso, tačiau panikos jausti nereikėtų, teigė Arnoldas Antanavičius. NT rinkos ekspertas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad tai turėtų padėti atvėsinti vis kylančią infliaciją. Kartu su A. Antanavičiumi laidoje diskutavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nepaliaujant augti kainoms, gyventojai butui ar namui pirkti skolinasi vis didesnes sumas, rašoma pranešime spaudai. Kita vertus, pačių sandorių sudaroma kiek mažiau, rodo 2022 metų pirmo pusmečio SEB banko būsto paskolų statistika. Suteiktų paskolų suma išaugo 16 procentų „Nekilnojamojo turto rinka pirmą šių metų pusmetį buvo gana aktyvi, nors pastaraisiais mėnesiais stebime šiokį tokį sulėtėjimą.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Jai šiais metais skirta 10 mln. eurų iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos, pranešime žiniasklaidai nurodo APVA.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Nepaisant augančių palūkanų normų ir kainų, kalbų apie artėjantį sunkmetį, nekilnojamo turto (NT) vystytojai gyventojams siūlo įspūdingus namus 30 metrų aukštyje ar su garažais lėktuvams pasistatyti. Jų kaina siekia daugiau nei 1 mln. eurų. NT specialistas abejoja, ar lietuviai šiuos namus pirks. Tuo metu ekonomistas tikina, kad panašių, drąsių projektų reikėtų daugiau.

Kinijos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų akcijos pirmadienį pabrango, kai šalies premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pažadėjo paremti įmones ir per ministrų kabineto posėdį užsiminė apie galimą finansavimą valstybės lėšomis. Dėl pandemijos sukelto ekonominio neapibrėžtumo vyriausybei sumažinus finansavimo šaltinius ir paklausai atvėsus, įsiskolinusios NT vystytojos patiria vis didesnį spaudimą.

Brokeriai dalinasi patarimais, ką verta ir ko neverta atnaujinti prieš parduodant būstą ir kokie dalykai lemia nekilnojamojo turto (NT) kainą. Jie atskleidžia, kad investavimas į naują interjerą – dažna klaida, nes tai gali neatitikti pirkėjų skonio. Kita vertus, cheminis valymas, švarūs langai, tvarkingos ir neatsilupusios sienos – didelis pliusas. Taip pat parduodant NT svarbu suprasti, kad labai daug lemia vieta – jeigu ji nepatraukli, modernus ir naujas buto įrengimas neatsipirks.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Pirmą kartą po 11-os metų pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad gyventojams toliau brangs dauguma paskolų, o didžiausius nuostolius patirs stambiausių būsto paskolų turėtojai. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio: vieniems per metus gali tekti papildomai primokėti ir 500-us, kitiems net ir tūkstantį eurų.

Buto išsinuomoti ieškantys gyventojai skundžiasi, kad auga ne tik nuomos kainos, bet ir nekilnojamo turto (NT) brokerių tarpininkavimo mokesčiai. Daugelis jų skelbimuose nurodo, kad jeigu butas tiks nuomai, dar papildomai teks susimokėti iki  300 eurų. Pačių brokerių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni šį mokestį vadina neteisėtu ir prašo gyventojų papildomai brokeriams nemokėti. Tuo metu kiti nemato nieko blogo, kad nuomininkas susimoka radęs tinkamą būstą.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), prašydama įvertinti daugiabučio Naujamiestyje, S. Konarskio g. 6A, teisėtumą. Bendrovės „Vingio apartamentai“ pastatytas statinys pasikeitė, palyginti su techniniu projektu, kuriam statybos leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.

Kiekvieną vasarą išauga susidomėjimas sodybomis. Dažnas gyventojas jų ieško nebe nuomotis, bet pirkti. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendencija, kad žmonės dažniau perka nebe sodybas, bet sklypus ir stato modulinius namelius. Sodyboms gyventoja išleidžia 100–300 tūkst. eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad dažnai su šeima mėgsta leisti laiką sodybose.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.