nt

Augančios palūkanos kelia sunkumų tiek būstą turintiems, tiek jį ketinantiems įsigyti gyventojams. Augant paskolų įmokoms daliai žmonių būsto pirkimą tenka atidėti. O namus jau turintiems gyventojams, išaugus paskolos įmokai tenka taupyti. Tačiau specialistai ir ekonomistai vis tiek sako, kad nekilnojamo turto (NT) rinka šiemet klestės, o neturintiems pinigų būstui įsigyti siūlo jį nuomotis.

Bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad šiemet Kaune butų pasiūla bus rekordinė, Vilniuje pastatytų butų skaičius turėtų augti, o Klaipėdoje – šiek tiek sumažės. Tuo metu būsto paklausa išliks vangi, teigia įmonės Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc.

Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės 2023 metais suplanavo daugiau nei 707 mln. eurų investicijų į NT plėtrą, rašo portalas vz.lt. Portalo teigimu, didieji šalies plėtotojai planuoja bent 1,7 proc. didesnes investicijas nei 2022 metais (695,8 mln. eurų) – tai didžiausias investicinis apetitas, kurį VŽ fiksuoja per pastaruosius metus. Daugiausia šiemet į plėtrą investuoti planuoja „MG grupės“ valdoma įmonė „Darnu Group“ (114 mln. eurų), Dargių šeimos valdoma „Eika“ (95,07 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Specialistai pastebi, kad būsto rinka Lietuvoje šiuo metu yra sustingusi. Geresnių laikų laukia tiek būsimi pirkėjai, tiek vystytojai. Prognozuojama, kad jeigu pardavėjams pritrūks pinigų, jie nebelauks ir siūlys pirkėjams nuolaidas. Tačiau dabar nekilnojamo turto (NT) rinkai daugiausia iššūkių kyla dėl palūkanų augimo. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad paskolų palūkanų kilimas turi dvejopą poveikį.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiasi nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo tvarka – nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila. NT plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad šis pokytis neišvengiamai išbrangins projektų kainas, o norint užbaigti visą privalomąjį įrengimą projektai bus atiduodami vėliau.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus neramina pernai gruodį Seimo priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuriuo nuo 2024 metų būstą bus galima parduoti tik visiškai baigus daugiabučių statybas. Anot jų, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams, nes tai mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus, apribos galimybę mažesniems rinkos žaidėjams dalyvauti NT rinkoje. Kita vertus, plėtotojai pripažįsta, kad dėl tokio reikalavimo žmonės saugiai įsigis būstą.

Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 23 proc. ir dabar siekia apie 166 mlrd. eurų, iš jų apie 130 mlrd. eurų yra įregistruotų ir įvertintų statinių (be žemės) vertė siekia – 26 proc. didesnė  nei prieš metus, skelbia Registrų centras. Didžiausias augimas buvo butų rinkoje – vidutiniškai 30 proc., gyvenamųjų namų vidutinė vertė per metus pakilo apie 25 proc., komercinių – 15–20 procentų.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkoje 2023 metais daugės didelių ir konversijų projektų, didės dėmesys tvarumui, be to, gali keistis komercinio NT nuomos kainos, rinkoje dominuos pirkėjai, atsigaus butų pardavimai, teigia rinkos atstovai. BNS Plius paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių – statybos, NT vystymo, architektų, investicijų į NT bendrovių – atstovų nurodyti svarbiausias 2023 metų tendencijas Lietuvoje.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 17,7 proc. didesnė nei užpernai gruodį – 3162 eurai. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) butai Taline pabrango 8,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį išaugo 12,5 proc., per metus – 26 proc. iki 3134 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 19,4 proc., bet per metus sumažėjo 25,8 proc.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Statybos sąnaudų elementų kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 17,5 proc., skelbia Statistikos departamentas, Statistikų teigimu, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,2 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (12,6 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,2 proc.

Konkurencijos taryba Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai (LNTAA) ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų.  Tokiu susitarimu buvo apribota tarpusavio konkurencija, pažeistas Konkurencijos įstatymas ir sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pranešė taryba.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai lapkritį traukėsi 10-ą mėnesį, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, pratęsdami rekordinę mažėjimo seriją aukštų hipotekos palūkanų ir mažų atsargų fone. JAV nekilnojamojo turto sektorius, kuris yra jautrus palūkanų normų pokyčiams, prislopo, kai centrinis bankas šiais metais kelis kartus padidino bazinę paskolų palūkanų normą, siekdamas pristabdyti sparčiai augančią infliaciją ir atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas nemažesnis negu du hektarai.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš du ir 9  susilaikė.    Parlamentarai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.

Šiemet apie 19 tūkst. gyventojų laiku deklaravo 8,3 mln. eurų nekilnojamo turto (NT) mokesčio, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigė, kad šiemet laiku deklaravusių mokestį gyventojų yra 4,4 tūkst. daugiau nei pasibaigus terminui pernai. Anot VMI, didžiausios gyventojų deklaruotos mokesčių sumos: Palangoje – 32 tūkst. eurų, Kaune – 31 tūkst. eurų bei Neringos savivaldybėje – 27 tūkst. eurų.

Įstatymo dėl kompensacijų už žydų nekilnojamąjį turtą pataisas Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas vadina antikonstitucinėmis ir diskriminuojančiomis.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas, o kai kuriais atvejais už dvi praleistas naktis Vilniaus senamiestyje gali tekti pakloti ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Trumpalaikės būsto nuomos skelbimų portale „Booking.com“ surasti skirtingų apgyvendinimo vietų galima ne vieną, tačiau, vilniečiui Tomui išvydus siūlomą skelbimą, jam tiesiog atvipo žandikaulis, mat nurodyta kaina už apartamentų nuomą, pasak jo, buvo tarsi iš kosmoso.

Kauno apygardos teismui perduota byla, kurioje kaunietis N. T. kaltinamas sukčiavimu nekilnojamojo turto srityje ir kitais nusikaltimais, nuo kurių nukentėjo per 50 žmonių. Jie byloje yra pateikę 314 tūkst. eurų siekiantį ieškinį. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, 2019-2020 metais, būdamas vienos įmonės direktoriumi ir akcininku, kaltinamasis, siekdamas praturtėti, nuslėpė informaciją apie sunkią savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ akcininkai patvirtino sąlygas, kuriomis prie jos bus prijungta dalį patalpų sostinės senamiestyje, Vilniaus gatvėje, valdanti antrinė įmonė „RE 1“,  pranešė „INVL Baltic Real Estate“. „Kadangi visas nekilnojamasis turtas (adresu – BNS) Vilniaus gatvė 37 tiesiogiai priklausys „INVL Baltic Real Estate“, galėsime efektyviau valdyti šį objektą“, – pranešime teigė „INVL Baltic Real Estate“ valdančios bendrovės „INVL Asset Man...

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Į klausimą, ar Vilnius yra brangus miestas, atsakė nekilnojamojo turto ekspertas Tomas Grižas. Anot jo, Europoje esame tikrai nebe pigus miestas, o galbūt ir viena iš brangesnių sostinių. Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“. „Taip, žiūrėjau įvairių nekilnojamojo turto agentūrų, ne tik Lietuvos ir Baltijos šalių pateikiamą statistiką, tai, aišku, nuo vidurkio, kuris yra, tarkim, Milane ir Barselonoje.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Lietuviai vis dažniau būsto dairosi svetur, o populiariausia kryptis – Ispanija. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai neslepia: jeigu anksčiau užsienyje būstą žmonės pirkdavo dėl žemesnių kainų, tai dabar tą daro dėl saugumo. Pasak brokerių, nesaugu antrą ar trečią būstą pirkti Lietuvoje, investicijas būtina paskirstyti. Be to, prasidėjus karui, būtų, kur pabėgti.

Vienos didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos grupių „MG grupė“ savininkas Darius Mockus teigia, kad karas Ukrainoje pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinkos vystymąsi – stringa brangaus NT pardavimai. „Mes dabar susiduriame su išlaukimu ir dėl to yra pastrigę ypatingai brangesnieji pardavimai, nes žmonės lūkuriuoja, čia natūralu“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė D. Mockus.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Lietuvoje būsto kainos per dvejus išaugo daugiausia visoje Europoje – beveik 40 proc. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja – gyventojams net ir gaunant didesnes pajamas įsigyti būstą vis sunkiau. Apie tai buvo kalbama ketvirtadienį vykstančioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Sostinės savivaldybės taryba nuo nekilnojamojo turto mokesčio ruošiasi atleisti keturias įmones, valdančias sporto objektus. Taryba siūlo nuo beveik 34 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio šiemet atleisti bendrovę „Vilniaus pramogų arena“, valdančią ledo areną Ąžuolyno gatvėje, „BH Domus Pro“, valdančią sporto klubą su pirtimis Ukmergės gatvėje, žadama atleisti nuo 7 tūkst. eurų mokesčių. Nuo 6 tūkst.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms daugelis tikisi, kad pagaliau jos nustos augti arba netgi kris žemyn. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atsakė, ar tai realu.  Pone Avuli, ar toje pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje gali kristi kainos?  Gali būti visko, bet reikėtų pasvarstyti, kokia tikimybė ir prie kokių aplinkybių tai gali atsirasti.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Komercinių patalpų nuomos verslas dėl išaugusių energijos kaštų šiuo metu išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Prekybos centrų atstovai sako, kad tenka ieškoti įvairių būdų, kurie padėtų sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, tokiu būdu palengvinant nuomininkams tenkančią finansinę naštą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje daugėjant atvejų, kai kylant kainoms pardavėjai vienašališkai nutraukia preliminariąsias sutartis ir turtą parduoda brangiau, teisininkai sako, kad teisinio reguliavimo dėl tokių sutarčių keisti nereikia, tačiau žmonės turėtų labiau domėtis sutarties turiniu.  „Nematome kol kas kažkokio didelio poreikio keisti teisinį reguliavimą.

Pernai įsigytame buvusio policijos komisariato pastate sostinės Sodų gatvėje Vilniaus statybų įmonė „Statpromas“ ketina vystyti viešbučio ir 33 butų projektą, skelbia sostinės savivaldybė. „Statpromo“ vadovas Orintas Naginė teigė, jog planuojama rekonstruoti esamą pastatą ir kieme papildomai pastatyti  daugiabučius. „Rekonstruojamame pastate viso bus apie 1 tūkst. kv. m ploto parduodamų patalpų, naujajame pastate, kartu su priestatu, bendrai planuojame apie 1,5 tūkst. kv.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Buvusio profesinio rengimo centro pastatus Šiaulių Pagėgių gatvėje už 650 tūkst. eurų įsigijo nekilnojamojo turto plėtros, patalpų nuoma užsiimanti bendrovė „RAR transportas“, rodo Registrų centro duomenys. Įmonės „RAR transportas“ vadovas Rimutis Janulis BNS Plius patvirtino apie įsigijimą ir teigė, jog patalpas pastatuose ketinama nuomoti. „Įdėjome skelbimą (nuomai – BNS Plius), laukiame dabar pasiūlymų visokiųi“, – BNS Plius teigė R. Janulis.

Šiemet Lietuvoje būsto pirkimo sandorių sudaroma vis mažiau nei ankstesniais metais. Nekilnojamo turto (NT) statytojai tikina, kad nepaisant mažesnių pardavimų, būsto kainos esą nemažės. Tuo metu ekonomistai ir NT brokeriai pastebi, kad  pardavėjų lūkesčiai sumažėjo, šiek tiek ims mažėti ir kaina, ypač ekonominės klasės būstų. Būstų kainos jau mažėja kai kuriose Europos šalyse ir JAV.

Lietuvoje šiemet sausį-rugsėjį iš viso įregistruota 98,8 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (120,2 tūkst.), skelbia Registrų centras.  Anot jo, tokį sulėtėjimą daugiausia lemia prastesni gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia „Visus šiuos metus stebėjome maždaug tolygų NT sandorių skaičiaus atsilikimą nuo praėjusių metų.

Per rugpjūtį ir rugsėjį gautos 37 paraiškos dėl daugiabučių šilumos punktų ir karšto vandens sistemų modernizavimo – beveik tiek pat, kiek per visus 2019–2021 metus. Per du šių metų mėnesius gautų paraiškų vertė siekia 1,2 mln. eurų, arba beveik trečdalį visos skirtos sumos. Manoma, kad paraiškos kur kas aktyviau nei anksčiau teikiamos išaugus šildymo kainai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Rinkose atsiradus vilčių, kad centriniai bankai gali sušvelninti savo poziciją dėl palūkanų normų didinimo, pagrindiniai euro zonos akcijų indeksai antradienį gerokai pakilo. Pagrindiniai Frankfurto ir Paryžiaus indeksai šoktelėjo po daugiau kaip 3 procentus. Už euro zonos ribų, Londono FTSE 100 paaugo 2 procentais.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Sirin development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketina statyti 63 tūkst. kv. metrų ploto sandėlius. Į juos numatoma investuoti 44 mln. eurų. Pirmajame projekto etape įmonė planuoja 16 tūkst. kv. metrų ploto sandėlį Biruliškių kaime.