nt

Karo baimę pamiršę gyventojai antro būsto vėl ima dairytis Lietuvos pajūryje, dažniausiai – Palangoje. Būstą jie perka atostogoms arba senatvei, išėję į pensiją ketina persikelti gyventi pajūryje. Nors bendrai šiemet Lietuvoje NT sandorių sudaroma mažiau, dėl sumažėjusios paklausos pardavėjai būsto pajūryje kainų nežada nuleisti. Vidutiniškai už būstą Palangoje tenka pakloti 130 tūkst. eurų, o brangiausi būstai gali atsieiti ir 1 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Capital Realty“ ir su ja bendradarbiavusios 20 NT agentūrų sudarė kartelinį susitarimą ir taip apribojo konkurenciją, ketvirtadienį paskelbė Konkurencijos taryba.  Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą joms skirta 710,75 tūkst. eurų baudų.  „Capital Realty“ vadovas Dmitrijus Semionovas sako buvęs šokiruotas tarybos sprendimo. Anot jo, įmonė analizuoja sprendimą bei ketina jį skųsti teismui.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė perduoti „Turto bankui“ patikėjimo teise centralizuotai valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą (NT), reikalingą valdymo ir naudojimo tikslams vykdyti.

Pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka nuo praėjusių metų – reikšmingesnių pokyčių neįnešė ir balandis, trečiadienį pranešė Registrų centras. „Balandžio mėnuo pagal įregistruotų sandorių skaičių buvo labai panašus į kovą. Paprastai artėjant vasarai rinka kiek pagyvėja, tačiau šiemet matome, kad vytis ankstesnių metų rezultatus šiemet sekasi sunkiai.

Atšilus orams gyventojai daugiau laiko leidžia gryname ore. Dažnas miesto gyventojas vasarą ima galvoti apie nuosavos sodybos įsigijimą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojai sodyboms pasiryžę išleisti ir 0,5 mln. eurų. NT brokeris Tomas Rusakas pastebėjo, kad sodyba dažnai yra jau antrasis gyventojų įsigyjamas būstas. „Todėl žmonės gali ir kelis metus ieškoti sodybos, kol galiausiai ją įsigyja.

2024 metų balandžio mėnesį pirkėjai įsigijo 251 naujos statybos butus, kurių vertė siekia 41 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3155 eurai. Balandį Vilniaus NT rinkoje taip pat buvo nutraukta 41 preliminari sutartis. Praėjusių metų balandį buvo parduoti 251 butai, o 2022 metais buvo susitarta dėl 274 būsto pirkimų. Balandžio mėnesio pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina siekė 3 285 eurus.

Nekilnojamo turto plėtros bendrovė „Eika“ teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinka pagal pardavimus balandį išliko stabili. Pastebima, kad Vilniuje didėjo naujų butų pasiūla, labiausiai augo ekonominės klasės butų paklausa. „Eika“ duomenimis, balandį Vilniaus rinkoje atsirado 5 nauji NT projektai su 463 butais. Augo ir butų paklausa, labiausiai – ekonominėje klasėje. Lyginant pirmuosius keturis metų mėnesius, butų pardavimas Vilniuje augo 5,5 proc.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė prilygo 620 mln. eurų. Anot jo, taip pat pastebimas išaugęs pasitikėjimas lietuviškomis statybos bendrovėmis. „Vien praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko daugiau kaip 620 mln. eurų vertės darbų. Tai yra rekordinis eksporto rodiklis“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo D. Gedvilas.

Vilniaus Konstitucijos prospekte tarp dangoraižių esantis 1989 metais statytas daugiabutis bus atnaujintas. Pasak sostinės savivaldybės, šio daugiabučio savininkams pasiūlius siekti A klasės ir pristačius naują investicijų planą, namo renovacijai pritarė 64 proc. gyventojų. Pasak Vilniaus savivaldybės, apie miesto centre stovinčio senos statybos daugiabučio renovaciją imta kalbėti ėmė prieš ketverius metus.

Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, 58 proc. teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tokį draudimą Rusijos piliečiams, 56 proc. palaikytų ar greičiau palaikytų tokio ribojimo įvedimui baltarusiams. 12 proc. siūlymą drausti įsigyti turto Rusijos piliečiams vertina patenkinamai (13 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis mano, kad vokiečių brigados karių atvykimas gali sukurti prielaidas augti nuomos kainoms Lietuvoje. Tačiau, svarsto verslininkas, to įtaka bus nežymi. Anot jo, nuomos kainos Vilniuje per 2023 m. išaugo 10 proc., o tai galėjo nulemti ir taip padidėjęs į Lietuvą atvykstančių asmenų kiekis. „Būsto nuomos kainos gali ir šiais metais padidėti nepriklausomai nuo to, ar bus vokiečiai, ar ne.

Aktyvumo Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kritimas per metus fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės, rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje patvirtinta 14,1 tūkst. nekilnojamojo turto perleidimo sandorių – 7,7 proc. mažiau nei prieš metus. Jų skaičiaus augimas užfiksuotas tik trijose iš 15-os apskričių, likusiose – kritimas, o daugumoje jų – dviženkliais nuošimčiais.

Dalis lietuvių ėmė pirkti būstus svetur. Anot nekilnojamojo turto (NT) brokerės Ievos Vainaitės, gyventojai bando apsidrausti ir rūpinasi planu B, neslepia galvojantys apie karo Lietuvoje grėsmę. Apie tai I. Vainaitė kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. 8 iš 10 sako besiruošiantys galimai grėsmei Anot brokerės, dalis lietuvių, perkančių NT užsienyje, sako, kad tai daro ir dėl karo grėsmės. „Kokie aštuoni iš dešimties sako, kad maža ką“, – nurodo ji.

Gyventojai ieško įvairių būdų investuoti. Viena populiariausių investicijų – nekilnojamasis turtas (NT). Tačiau ne visi turi pakankamai pinigų įsigyti investicinį būstą. Todėl žmonės renkasi pigesnes alternatyvas – pavyzdžiui, perka sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą ir tai nuomoja arba vėliau parduoda didesne kaina, nei pirko. Vis tik NT specialistų nuomonės, kalbant apie investicijas į mažesnius NT objektus, išsiskyrė.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai įvertino, ar pirkėjai artimiausiu metu sulauks mažesnių būsto kainų. Be to specialistai pastebi, kad kai kurių lietuvių elgesys, susijęs su NT, pasikeitė. „Euribor“ palūkanų norma, nuo kurios priklauso, kokio dydžio bus paskolos įmokos, ir toliau išlieka aukštame lygyje. Tuo metu Europos Centrinio Banko atstovai bent jau kol kas nesiryžta griebtis ryžtingesnių veiksmų, kurie sumažintų finansinę naštą gyventojams.

Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto jų vidurkio, rodo Registrų centro duomenys. Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pernai neišlaikytą 10 metų NT pardavusių gyventojų kiek daugiau nei 43 tūkst., o šiuo metu pajamų deklaracijų VMI laukia dar iš beveik 32 tūkst. gyventojų.

Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tarpukariu Lietuvoje veikusioms nepelno organizacijoms.  Už specialų tai numatantį įstatymo projektą per pateikimo procedūrą balsavo 61, prieš keturi, susilaikė 36 Seimo nariai.

Šiuo metu Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinka išgyvena sąstingį. Daugiausiai jai įtakos daro karo baimė. Žmonės bijo pirkti būstą, todėl laukia. Tačiau ekonomistas žada, kad jau šiemet baimės esą neliks ir žmonės vėl puls pirkti NT, nes tai jiems geriausiai atpažįstama investicija. Šią savaitę konferencijoje „Lietuvos Davosas“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas siūlė į NT rinką žvelgti per kelias prizmes. „Rinkai įtaką daro karas Ukrainoje.

Dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje itin didelis mažesnių būstų pasirinkimas. Jų kainos labiau prieinamos, tad perkant galima gerokai sutaupyti, o pasitelkus keletą gudrybių įrengti taip, kad atrodytų kur kas erdvesni.  Pasak ekspertų, žinant vos kelias taisykles, keliolikos kvadratinių metrų loftą ar tradicinį senos statybos butą galima paversti be galo patogiu gyventi bei keliančiu nuostabą visiems svečiams.

Iki balandžio 2 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už vieno ar dviejų butų namų atnaujinimą (modernizavimą), praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektams finansuoti skirta 22 mln. eurų. valstybės biudžeto specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Išmokos dydis ir reikalavimai projektui Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.

Didžiausias praėjusiais metais startavęs nekilnojamojo turto sandoris ką tik kirto finišą. Gavus Konkurencijos tarybos pritarimą įsigaliojo investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ ir įmonės „Technopolis Lietuva“ sudaryta verslo parko „Technopolis“ pirkimo-pardavimo sutartis. Vilniuje, aplink Ozo parką įsikūręs biurų miestelis „Technopolis Ozas“ jau turi naują savininką.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinkos aktyvumas turėtų padidėti Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, ko laukia ir vystytojai. Visgi, anot jo, 2024 m. pradžios duomenys rodo, kad kol kas šie metai yra palankesni NT sektoriui nei 2023 m. sausis ir vasaris. „Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia.

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Nekilnojamojo turto analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas tai bus patrauklu pirkėjams. Vis dėlto jie mano, kad tokia tvarka skolinimąsi  gali padaryti palankesnį.  Taip jie komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

Gyventojai perka vis mažesnius butus. Anot nekilnojamo turto (NT) specialistų, didesnių būstų žmonės paprasčiausiai neįperka. Tačiau netgi už vieno kambario butą Vilniaus miesto centre tenka pakloti 300 tūkst. eurų. NT vystytojai guodžia, kad svarbu – ne kvadratiniai metrai, bet būsto išplanavimas. Ekonomistai žada, kad vasarą, nukritus palūkanoms, bent skolinimasis būstui taps pigesnis.

„Swedbank“ suteikė 17,8 mln. eurų paskolą komercinio nekilnojamojo turto (NT) valdytojos „Eastnine“ įmonei. Kaip skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime, paskolos lėšos bus panaudotos „Eastnine“ įmonės, Vilniuje valdančios vieną iš biurų komplekso „S7“ pastatų, paskolų kitose finansų įstaigose refinansavimui.

Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų norisi ir išleisti daugiau pinigų, nei būtina.

Seimui praėjusių metų pabaigoje sugriežtinus kompensacijų už būsto nuomą mokėjimo tvarką, kai kurie parlamentarai siūlo ją vėl liberalizuoti. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia jau rengianti įstatymo pataisas, kurios leis nepasiturintiems gyventojams lengviau apsirūpinti būstu.  Seime svarstomos idėjos leisti į tokią paramą pretenduoti itin mažų pajamų gavėjams, todėl ketinama naikinti ribojimą, kad nuomos sutartyje numatyta suma negali viršyti 60 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų nuotaikos 2024 metams – pozityvios, teigia NT plėtotojų lūkesčių indeksą skaičiuojanti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Naujausias rodiklis siekia 64 balus iš 100. Anot LNTPA vadovo Mindaugo Statulevičiaus, toks rodiklis indikuoja, kad plėtotojai 2024 m. mato galimybių didinti darbų apimtis, bei tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis mažinti pernai į rekordines aukštumas pakeltas bazines palūkanų normas.

Šiuo metu gyventojai įsigydami būstą atskirai perka ir automobilio stovėjimo vietą, jeigu nori turėti, kur jį laikyti. Tačiau siūloma drausti jas parduoti atskirai, o gyventojams leisti nemokamai statyti automobilius bendrose stovėjimo aikštelėse. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad įgyvendinus tokį siūlymą gyventojai apsidžiaugtų, nes nereiks leisti pinigų stovėjimo vietai. Tačiau NT vystytojai siūlymą kritikuoja ir skaičiuoja, kad dėl to pabrangtų pats būstas.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtojams, kurie norėtų patikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes, liko mažiau nei du mėnesiai pateikti prašymus.

Būsto pardavimams gerokai sumažėjus, nekilnojamojo turto (NT) sektorius atsigaus tik tada, kai pagerės geopolitinė situacija, sako statybos ir NT plėtros grupės „Eika“ vadovas Domas Dargis. „Be abejonės, kad šiandien tendencijos mūsų NT sektoriuje labai priklauso – kad ir kaip žmonėms galėtų atrodyti keista – nuo globalių procesų. (...) Mūsų prognozė – kad parduosime būstų daugiau nei 2023 metais, bet kokio nors didžiulio stebuklo, kol nesusitvarkys geopolitinės sąlygos, nebus.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Praėję metai šalies nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu. Registrų centro duomenimis, nors bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad būsto kaina Vilniuje padidėjo beveik 10 tūkst. eurų. NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per metus mediana, t.y. vidutinė būsto kaina Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanija „Hanner“ šiais metais planuoja investuoti 114 mln. eurų. 50 mln. eurų žadama skirti Vilniaus gyvenamojo ir komercinio NT plėtrai bei kitiems projektams Lietuvoje, dar 64 mln. eurų – investuoti užsienio šalyse. „Investicijų į gyvenamąjį būstą lygis išlieka panašus, kaip ir pernai. Dvejus metus stagnuojant šalies gyvenamojo būsto rinkai, poreikis reikšmingai didinti investicijas būtų neracionalus.

Medicinos banko ilgametės centrinės būstinės pastatą Vilniuje, Pamėnkalnio g., įsigijo nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė „VIP Estate“, skelbia „Verslo žinios“. „VIP Estate“ ir Medicinos bankas pardavimo sutartį pasirašė sausio 29 d., praneša portalas.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Eika“ šiemet į projektus ketina investuoti apie 76 mln. eurų, iš jų 52 proc. ketinama skirti būsto, 29 proc. – komerciniams, 17 proc. – visuomeniniams projektams, pranešė „Eika“. Pernai grupė investavo beveik 77 mln. eurų – į pradėtus projektus dar bus investuota apie 216 mln. eurų, iš kurių apie 76 mln. eurų – šiemet.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų. Matydami lietuvių susidomėjimą NT Ispanijoje, ten plėtra vykdyti užsimojo ir lietuvių NT vystytojai.

Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 13 proc. ir dabar siekia apie 187 mlrd. eurų, iš kurių statinių vertė siekia 146 mlrd. eurų, žemės sklypų – 41 mlrd. eurų, skelbia Registrų centras. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus augo apie 10 proc., komercinių statinių – 9 proc., kitų paskirčių statinių – 9–12 procentų. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus augo maždaug dešimtadaliu. Gyvenamųjų teritorijų ir sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotoja „Unique Properties“ gavo statybą leidžiančius dokumentus gyvenamajam ir administraciniam kompleksui „Vilniaus Džiazas“ Senamiestyje, K. Vanagėlio g. 11 ir 18. Į projektą planuojama investuoti apie 23 mln. Eur. Kompleksą sudarys dviejų korpusų daugiabutis su 66 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas unikalus tarpukario statybos 1,2 tūkst. kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.

Neretai, norėdami padėti savo vaikams ar anūkams, žmonės nusprendžia nelaukti, kol įsigalios testamentas, ir savo vienintelį nekilnojamąjį turtą (NT) tiesiog padovanoja. Vis tik teisininkai įspėja nebūti tokiems naiviems, nes tą padarius galima lengvai likti be namų. Advokatai nurodė, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie niekuo negali padėti – nuginčyti dovanojimą galima tik tuo atveju, jei asmuo, dovanojęs būstą, nesuvokė, ką daro, arba, jei prieš jį buvo smurtaujama.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį pareiškė, kad sunkiai įsivaizduoja, kaip šios kadencijos Seimas galėtų grįžti ir galop priimti įstatymą dėl platesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. „Sunkiai, vargiai įsivaizduoju, kaip būtų galima grįžti ir efektyviai priimti šį mokestį“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė V. Čmilytė-Nielsen. „Pritrūko paaiškinimo žmopnėms, kurie galėtų būti pliusai tokio mokesčio“, – pridūrė ji.

Vokietijos kapitalo prekybos tinklą valdanti bendrovė „Lidl Lietuva“ investuotojams pasiūlys įsigyti keturis šiuo metu statomus jos parduotuvių pastatus. Objektai, kurių statybas planuojama baigti 2024 metais, bus parduodami su atgalinės nuomos sutartimis, pranešė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec“. „Newsec“ vyresnioji investicinių sandorių konsultantė Monika Nedzinskaitė teigė, kad tikimasi pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojų.

Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“ gavo leidimą statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolfo, „Horizontai“ padės išvystyti Vilniaus centrą.

Vienas naujausių Vilniaus Senamiestyje plėtojamų statybos projektų – dviejų prabangių namų kompleksas „Sanguškų parkas“ – gavo statybos leidimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žiupronių gatvėje, šalia Misionierių bažnyčios ir Subačiaus bei M. Daukšos gatvių, 2026 m. bus įrengti 55 butai, 11 poilsio ir 13 komercinės bei administracinės paskirties patalpų.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.