nt

„Swedbank“ suteikė 17,8 mln. eurų paskolą komercinio nekilnojamojo turto (NT) valdytojos „Eastnine“ įmonei. Kaip skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime, paskolos lėšos bus panaudotos „Eastnine“ įmonės, Vilniuje valdančios vieną iš biurų komplekso „S7“ pastatų, paskolų kitose finansų įstaigose refinansavimui.

Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų norisi ir išleisti daugiau pinigų, nei būtina.

Seimui praėjusių metų pabaigoje sugriežtinus kompensacijų už būsto nuomą mokėjimo tvarką, kai kurie parlamentarai siūlo ją vėl liberalizuoti. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia jau rengianti įstatymo pataisas, kurios leis nepasiturintiems gyventojams lengviau apsirūpinti būstu.  Seime svarstomos idėjos leisti į tokią paramą pretenduoti itin mažų pajamų gavėjams, todėl ketinama naikinti ribojimą, kad nuomos sutartyje numatyta suma negali viršyti 60 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų nuotaikos 2024 metams – pozityvios, teigia NT plėtotojų lūkesčių indeksą skaičiuojanti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Naujausias rodiklis siekia 64 balus iš 100. Anot LNTPA vadovo Mindaugo Statulevičiaus, toks rodiklis indikuoja, kad plėtotojai 2024 m. mato galimybių didinti darbų apimtis, bei tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis mažinti pernai į rekordines aukštumas pakeltas bazines palūkanų normas.

Šiuo metu gyventojai įsigydami būstą atskirai perka ir automobilio stovėjimo vietą, jeigu nori turėti, kur jį laikyti. Tačiau siūloma drausti jas parduoti atskirai, o gyventojams leisti nemokamai statyti automobilius bendrose stovėjimo aikštelėse. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad įgyvendinus tokį siūlymą gyventojai apsidžiaugtų, nes nereiks leisti pinigų stovėjimo vietai. Tačiau NT vystytojai siūlymą kritikuoja ir skaičiuoja, kad dėl to pabrangtų pats būstas.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtojams, kurie norėtų patikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes, liko mažiau nei du mėnesiai pateikti prašymus.

Būsto pardavimams gerokai sumažėjus, nekilnojamojo turto (NT) sektorius atsigaus tik tada, kai pagerės geopolitinė situacija, sako statybos ir NT plėtros grupės „Eika“ vadovas Domas Dargis. „Be abejonės, kad šiandien tendencijos mūsų NT sektoriuje labai priklauso – kad ir kaip žmonėms galėtų atrodyti keista – nuo globalių procesų. (...) Mūsų prognozė – kad parduosime būstų daugiau nei 2023 metais, bet kokio nors didžiulio stebuklo, kol nesusitvarkys geopolitinės sąlygos, nebus.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Praėję metai šalies nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu. Registrų centro duomenimis, nors bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad būsto kaina Vilniuje padidėjo beveik 10 tūkst. eurų. NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per metus mediana, t.y. vidutinė būsto kaina Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanija „Hanner“ šiais metais planuoja investuoti 114 mln. eurų. 50 mln. eurų žadama skirti Vilniaus gyvenamojo ir komercinio NT plėtrai bei kitiems projektams Lietuvoje, dar 64 mln. eurų – investuoti užsienio šalyse. „Investicijų į gyvenamąjį būstą lygis išlieka panašus, kaip ir pernai. Dvejus metus stagnuojant šalies gyvenamojo būsto rinkai, poreikis reikšmingai didinti investicijas būtų neracionalus.

Medicinos banko ilgametės centrinės būstinės pastatą Vilniuje, Pamėnkalnio g., įsigijo nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė „VIP Estate“, skelbia „Verslo žinios“. „VIP Estate“ ir Medicinos bankas pardavimo sutartį pasirašė sausio 29 d., praneša portalas.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Eika“ šiemet į projektus ketina investuoti apie 76 mln. eurų, iš jų 52 proc. ketinama skirti būsto, 29 proc. – komerciniams, 17 proc. – visuomeniniams projektams, pranešė „Eika“. Pernai grupė investavo beveik 77 mln. eurų – į pradėtus projektus dar bus investuota apie 216 mln. eurų, iš kurių apie 76 mln. eurų – šiemet.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų. Matydami lietuvių susidomėjimą NT Ispanijoje, ten plėtra vykdyti užsimojo ir lietuvių NT vystytojai.

Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 13 proc. ir dabar siekia apie 187 mlrd. eurų, iš kurių statinių vertė siekia 146 mlrd. eurų, žemės sklypų – 41 mlrd. eurų, skelbia Registrų centras. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus augo apie 10 proc., komercinių statinių – 9 proc., kitų paskirčių statinių – 9–12 procentų. Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus augo maždaug dešimtadaliu. Gyvenamųjų teritorijų ir sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotoja „Unique Properties“ gavo statybą leidžiančius dokumentus gyvenamajam ir administraciniam kompleksui „Vilniaus Džiazas“ Senamiestyje, K. Vanagėlio g. 11 ir 18. Į projektą planuojama investuoti apie 23 mln. Eur. Kompleksą sudarys dviejų korpusų daugiabutis su 66 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas unikalus tarpukario statybos 1,2 tūkst. kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.

Neretai, norėdami padėti savo vaikams ar anūkams, žmonės nusprendžia nelaukti, kol įsigalios testamentas, ir savo vienintelį nekilnojamąjį turtą (NT) tiesiog padovanoja. Vis tik teisininkai įspėja nebūti tokiems naiviems, nes tą padarius galima lengvai likti be namų. Advokatai nurodė, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie niekuo negali padėti – nuginčyti dovanojimą galima tik tuo atveju, jei asmuo, dovanojęs būstą, nesuvokė, ką daro, arba, jei prieš jį buvo smurtaujama.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį pareiškė, kad sunkiai įsivaizduoja, kaip šios kadencijos Seimas galėtų grįžti ir galop priimti įstatymą dėl platesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. „Sunkiai, vargiai įsivaizduoju, kaip būtų galima grįžti ir efektyviai priimti šį mokestį“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė V. Čmilytė-Nielsen. „Pritrūko paaiškinimo žmopnėms, kurie galėtų būti pliusai tokio mokesčio“, – pridūrė ji.

Vokietijos kapitalo prekybos tinklą valdanti bendrovė „Lidl Lietuva“ investuotojams pasiūlys įsigyti keturis šiuo metu statomus jos parduotuvių pastatus. Objektai, kurių statybas planuojama baigti 2024 metais, bus parduodami su atgalinės nuomos sutartimis, pranešė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec“. „Newsec“ vyresnioji investicinių sandorių konsultantė Monika Nedzinskaitė teigė, kad tikimasi pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojų.

Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“ gavo leidimą statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolfo, „Horizontai“ padės išvystyti Vilniaus centrą.

Vienas naujausių Vilniaus Senamiestyje plėtojamų statybos projektų – dviejų prabangių namų kompleksas „Sanguškų parkas“ – gavo statybos leidimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žiupronių gatvėje, šalia Misionierių bažnyčios ir Subačiaus bei M. Daukšos gatvių, 2026 m. bus įrengti 55 butai, 11 poilsio ir 13 komercinės bei administracinės paskirties patalpų.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Komercinio nekilnojamojo turto (NT) kreditavimas ir rinkos aktyvumas yra smarkiai sulėtėję, o artimiausiais ketvirčiais tikėtinas kainų mažėjimas, skelbiama naujausiame Lietuvos banko (LB) finansinio ciklo vertinime. Pasak centrinio banko, trečdaliu sumažėjus naujų paskolų NT įmonėms ir ketvirtadaliu smukus komercinių erdvių pardavimams, palyginti su prieš beveik dvejus metus pasiektu piku, jų kainos per metus nepakito.

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ Vilniuje įrengs pirmąjį butą Baltijos šalyse, kurio interjeras sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI). Išvysti ir įvertinti įdiegtus išmanius sprendimus bus galima jau kitų metų II ketv. Butą įmonė įrengs sostinės „Hill City“ projekte, jį bus galima įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Savo statybų projektuose siekiame naudoti kuo daugiau inovacijų ir išmaniųjų technologijų.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Dauguma šalies gyventojų mano, kad per artimiausius šešis mėnesius butų kainos liks tokios pat arba didės, rodo nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.  41 proc. apklaustųjų mano, kad būsto kainos augs, 35 proc. – nesikeis, o beveik ketvirtadalis tikisi kainų mažėjimo.

Praėjusiais metais prasidėjus karui Ukrainoje ir atvykstant vis daugiau karo pabėgėlių sparčiai šoktelėjo būsto nuomos paklausa, o tai nulėmė ir padidėjusias kainas. Nuo to laiko buvo girdėta įvairių pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti būsto įperkamumo problemą. Vienas iš pasiūlymų – municipalinio būsto fondo steigimas. Pagal šį modelį, savivaldybės fiksuota kaina parduotų ar nuomotų būstą gyventojams.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

„Luminor“ skolina 10,4 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Sirin Development“ logistikos parko „Rumbula“ Rygoje plėtrai, pranešė „Luminor“. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 tūkst. kv. metrų ploto sandėlių kompleksas jau baigtas ir yra visiškai išnuomotas. „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigė, kad bendrovė planuoja naujus projektus tiek Lietuvoje., tiek Latvijoje. „Mūsų ateities planai taip pat ambicingi, pradėjome 120 tūkst. kv.

Valstybė kasmet paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, kurių neišreiškia noro perimti velionio įpėdiniai arba tokių nėra. Tokių objektų Turto bankas kasmet parduota už 2-3 mln. eurų, tačiau paveldėto turto administravimo kaštai dengiami iš valstybės biudžeto. Pasak Turto banko atstovų, Lietuvoje vis dar nėra įprasta ir populiaru savo turtą palikti visuomeninėms organizacijoms, bažnyčiai.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB). „Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.

Per ateinančius 12 mėnesių Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins „Euribor“, o nekilnojamojo turto (NT) rinka – atsigaus, teigia ekonomistai. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ECB palūkanų normas pirmą kartą mažins jau balandį, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas nurodė birželį besitikintis mažesnio Euriboro.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje spalį, palyginti su rugsėju, butų pardavimai augo, o kainos nesikeitė arba tik simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 4,8 proc. iki 2632, o per metus sumažėjo 13,3 procento. Vilniuje spalį parduoti 934 butai – 6,1 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 3 proc. mažiau nei pernai spalį. Kaune parduoti 327 butai – atitinkamai 6,8 proc.

Pastaruoju metu butų ir namų Lietuvoje parduodama vis mažiau. Tačiau įmonės toliau vilioja gyventojus pirkti nekilnojamąjį turtą (NT). Vis dėlto, susiviliojus skelbimuose pateikiamais kai kurių būstų aprašymais ir gražiomis jų nuotraukomis, galima nusipirkti toli gražu ne tai, ko tikiesi. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką madingais tapo loftai – žmonių gyvenimui pritaikytos patalpos buvusiose gamyklose ar kituose pramoniniuose pastatuose.

Būsto brangimas Lietuvoje padarė jį vis sunkiau įperkamą jaunesnėms kartoms. Nors šiuo metu kainų kilimas sulėtėjo, visgi ilgalaikė tendencija kelia nerimą. Tačiau ar tai reiškia, kad jaunesnėms kartoms teks amžinai nuomotis? Būsto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, tačiau ilgą laiką buvo fiksuojamas itin spartus jų kilimas.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Lietuvoje šiemet sausį-spalį įregistruota 94,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įregistruota 109,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien spalį įregistruota 9,8 tūkst. NT objektų pardavimų – 11,8 proc. mažiau nei pernai spalį (11,2 tūkst.), bet 5,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (9,3 tūkst.), skelbia Registrų centras.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo–pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,3 proc. didesnė nei pernai spalį – 3031 euras už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį (praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,4 procento. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,5 proc., per metus – 2,2 proc. iki 2931 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 1,7 proc., per metus sumažėjo 2,5 proc.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Prie Seimo keliems tūkstančiams žmonių susirinkus į protestą prieš svarstomą naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, dėl saugumo uždaromas vienas iš parlamento įėjimų. Kaip BNS informavo Seimo kanceliarija, tai padaryta Vadovybės apsaugos tarnybos nurodymu „dėl saugumo“. Pasak jos, nuo 12.30 iki 16 val. bus uždarytas įėjimas į Seimo II rūmus nuo Sausio 13-osios memorialo pusės, į juos patekti bus galima pro kitą įėjimą nuo A. Tumėno gatvės.

Valdantiesiems trečiadienį pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą, viena pasiūlymo autorių finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad esminis mokesčio karkasas ir logika išlieka, tačiau yra papildomų saugiklių, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.