nekilnojamasis turtas

Lietuviškos investicijų bendrovės „Reverest Fund Management“ valdomas fondas įsigijo sostinėje esantį „Vingio“ kino teatro pastatą iš Estijoje registruotos kompanijos „FC Vingis“, rašto „Verslo žinių“ portalas.  Nekilnojamojo turto (NT) registro duomenimis, fondas „Reverest Fund I“ dėl maždaug 9 tūkst. kv.

Vieno namo gyventojai liko apgauti nesąžiningo nekilnojamojo turto (NT) vystytojo. Nebaigtame statyti pastate gyventojai įsigijo butus, o vėliau liko ant ledo. Statybos inspekcija ir savivaldybė spaudžia taisyti statybų broką, tačiau statytojas dingo „į krūmus“, tad pažeidimus šalinti raginami apgauti gyventojai. O jie netveria pykčiu – nuo kitų metų pasikeičianti tvarka gali juos ilgam palikti situacijos įkaitais.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Daugeliui dar vis planuojančių įsigyti būstą lietuvių kyla klausimas, ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės, ar vis tik kils? „Greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau“, – sako NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Konkurencijos taryba leido nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupei „Releven“ kartu su NT plėtros bendrove „Hanner“ valdyti bendroves „Dirbantis kapitalas“ ir „Delonas“. Kaip pranešė taryba, „Releven“ įsigis 50 proc. „Dirbančio kapitalo“ akcijų ir kartu su esamu akcininku „Hanner“ bendrąją kontrolę. „Dėl numatomų vykdyti koncentracijų nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – pranešime teigė taryba.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gyventojai, norėdami išsinuomoti būstą, kaskart kelia papildomus klausimus. Pavyzdžiui, ar nuomos sutartis gali būti pasirašoma notariškai ir ar būsto savininkas gali turėti atsarginius raktus. Advokatas paaiškino, kokias teises turi tiek nuomotojas, tiek nuomininkas.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 1,4 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 2926 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu) butai Taline pabrango vidutiniškai 10,5 procento. Kainų mediana per mėnesį nukrito 0,3 proc., per metus pakilo 9,4 proc. iki 2766 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 32,6 proc., per metus sumažėjo 6,5 proc.

Butų Latvijos sostinėje ir jos apylinkėse sovietmečiu statytuose daugiabučiuose pasiūla praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnė nei pernai gruodį, o nuomojamų tokių butų pasiūla sumenko 6 proc., pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Pažymima, jog rinkos aktyvumas ūgtelėjo, tačiau pailgėjo laikas, reikalingas nekilnojamajam turtui parduoti.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame buvo aptartas ir kiek anksčiau registruotas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas. Vis tik nelogišku šio mokesčio modelio veikimo principu piktinasi net patys politikai, esantys valdančioje koalicijoje. Seimo narys Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreiškė neigiamą nuomonę apie naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.

Rusijos piliečiams ketinama uždrausti įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto.  Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį. Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ konsoliduotas grynasis pelnas pernai, palyginti su 2021 metais, augo 24 proc. iki 4,2 mln. eurų, pranešė įmonė.  Praėjusių metų rezultatui teigiamą poveikį turėjo 4 mln. eurų vertės nekilnojamo turto (NT) perkainavimas.  „INVL Baltic Real Estate“ valdomi objektai pernai išlaikė aukštą patalpų užimtumo lygį ir augino nuomos pajamas.

Nuo kitų metų Lietuvoje gyvenamąsias patalpas bus galima įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui. Tai numato neseniai Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, kokie statybos ir apdailos darbai turi būti atlikti, kad pastatas būtų laikomas visiškai užbaigtu, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose vasarį, kaip ankstesnius šešis mėnesius, pigo, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina mažėjo 0,3 proc. iki 911 eurų už kvadratinį metrą. Skelbiama, jog nepaisant besitęsiančio tokių butų pigimo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų, vasarį nebrangių butų pasiūlos beveik neliko.

Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto kainos padidėjo 1,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Naujos statybos būstai pabrango 5,9 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 6,1 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 5,4 proc. Ankstesnės statybos būstai kaip ir vienbučiai, dvibučiai namai bei butai daugiabučiuose namuose, atpigo po 0,1 proc.

Norite tapti išskirtinio bei Senamiesčio pašonėje esančio pastato savininku? Tai visiškai paprasta – tereikia turėti 4 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto agentūra „Newsec“ portale „aruodas.lt“ praneša apie organizuojamą aukcioną, kuriame bus parduodamas Stulginskio gatvėje esantis pastatas, daugeliui žinomas kaip „Pramogų bankas“. Tiesa, aukciono pradinė kaina – 3 mln. 800 tūkst. eurų, o minimalus kainos kėlimo žingsnis aukcione bus 20 tūkst. eurų.

Dvi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojos Čekijos sostinėje įsigijo viešbutį, kurį už 14 mln. eurų ketina rekonstruoti į bendruomeniško būsto (angl. co–living) projektą „Youston“.  „Baltic Asset Management“ su „Hanner“, kuri bus finansinė partnerė, planuoja 2024 metų pradžioje Prahoje pasiūlyti daugiau nei 100 būstų, rašo portalas vz.lt.

Butas priklauso buvusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmonos vyrui, tačiau duris atidaręs vyras man pasakė, kad jis gali būti mano – už tam tikrą kainą, rašo „Politico“ žurnalistė Leonie Kijewski.  Jis kresnas, apsirengęs aptemptais baltais marškinėliais ir kalba su rusišku akcentu. Vladimiro vardu prisistatęs vyriškis tikino, kad jis yra buto savininko Arturo Očeretnio verslo partneris, taigi gali sudaryti sandorį, jei kas nors susidomėtų jį įsigyti.

Pavasarį įsigaliosiantys Statybų įstatymo pakeitimai, numatysiantys, kokiais atvejais individualų namą bus galima statyti savo jėgomis (ūkio būdu), o kada būtina samdyti kvalifikuotus ekspertus, turės įtakos individualių namų statytojams, penktadienį pranešė portalas delfi.lt. Naujo reglamentavimo tikslas – užtikrinti statybos kokybę, procesų skaidrumą, statybos dalyvių kvalifikaciją, atsakomybę.

Bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad šiemet Kaune butų pasiūla bus rekordinė, Vilniuje pastatytų butų skaičius turėtų augti, o Klaipėdoje – šiek tiek sumažės. Tuo metu būsto paklausa išliks vangi, teigia įmonės Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Pagal Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintas plėtros įmokos nuostatas nekilnojamojo turto statytojai ir vystytojai galės būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo, kai pastatas yra visuomeninės paskirties. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybės paramos jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regionuose, tvarką – jos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.  „Bandysime ieškoti būdų, kaip šią priemonę taiklinti – išskirti konkretesnius kriterijus, kaip būtų galima identifikuoti tuos regionus, kuriuose jaunos šeimos turėtų kurtis ir išeliminuoti tas žiedines savivaldybes, kuriose dabar daugiausia jaunų šeimų kuriasi“, – treč...

Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės 2023 metais suplanavo daugiau nei 707 mln. eurų investicijų į NT plėtrą, rašo portalas vz.lt. Portalo teigimu, didieji šalies plėtotojai planuoja bent 1,7 proc. didesnes investicijas nei 2022 metais (695,8 mln. eurų) – tai didžiausias investicinis apetitas, kurį VŽ fiksuoja per pastaruosius metus. Daugiausia šiemet į plėtrą investuoti planuoja „MG grupės“ valdoma įmonė „Darnu Group“ (114 mln. eurų), Dargių šeimos valdoma „Eika“ (95,07 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Lietuvos teismas nutraukė bylą, kurioje Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ prašė taikyti restituciją bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ nekilnojamojo turto (NT) sandoriams. Kauno apygardos teismas sausio 23-iąją paskelbė, kad Rusijos įmonei bylos nagrinėjimo metu teikiama teisinė pagalba pakenktų Lietuvos saugumui.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) ir 20 iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Aštuonios iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Metinis būsto kainų augimo tempas vis dar yra spartus, tačiau daugėja indikacijų, kad pasiektos jų augimo „lubos“, teigia Lietuvos bankas (LB). „Toks kainų augimo tempas lenkia atlyginimų augimą, tad būsto įperkamumas toliau prastėja“, – skelbia LB. Anot centrinio banko, nekilnojamojo turto (NT) kainos yra pervertintos apie 4 procentais. „Tačiau pastaruosius kelis mėnesius metinis kainų augimas lėtėja, o mėnesiniai kainų indeksų pokyčiai netgi rodo nedidelį kainų mažėjimą“, – nurodo LB.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kylant, 2022 m. jų buvo nupirkta penktadaliu mažiau nei 2021 m., tačiau suma, išleista būstams, išliko panaši. Taigi pirkėjai už mažiau mokėjo daugiau. Pernai Lietuvoje buvo nupirkta 34,4 tūkst. butų, 13,3 tūkst. gyvenamųjų namų ir beveik 63 tūkst. žemės sklypų. Brangiausias 2022 metais įsigytas butas buvo Neringoje ir atsiėjo 3,2 mln. eurų, o brangiausias gyvenamasis namas buvo parduotas Palangoje, atsiėjęs net kiek pigiau – 3,15 mln. eurų.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Tačiau nuo kitų metų dar keičiasi ir NT įsigijimo tvarka – Lietuvoje nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila.

Palangos merui Šarūnui Vaitkui paskelbus informaciją apie galimai neteisėtai vykdomas statybas Kunigiškių paplūdimyje, Klaipėdos apygardos prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Pirmadienį Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus feisbukė kėlė abejones dėl statybų ant jūros kranto, pirmojoje pajūrio zonoje, teisėtumo.

Po 2014 metų Maskvos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos, šiame Ukrainos pusiasalyje kilo nekilnojamo turto bumas, nes daugybė rusų suskubo įsigyti namus pajūryje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Nuo okupacijos pradžios į Krymą persikėlė apie 800 000 rusų, kiti čia pirko vasarnamius arba butus nuomai. Todėl nenuostabu, kodėl vietinė nekilnojamo turto rinka sužydėjo.

Pernai Lietuvoje įregistruota 130,4 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 19 proc. mažiau nei 2021 metais (160,3 tūkst.), pranešė Registrų centras. Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad pernai rinką neigiamai paveikė augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl ekonomikos augimo ir kitos priežastys.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkoje 2023 metais daugės didelių ir konversijų projektų, didės dėmesys tvarumui, be to, gali keistis komercinio NT nuomos kainos, rinkoje dominuos pirkėjai, atsigaus butų pardavimai, teigia rinkos atstovai. BNS Plius paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių – statybos, NT vystymo, architektų, investicijų į NT bendrovių – atstovų nurodyti svarbiausias 2023 metų tendencijas Lietuvoje.

Aukštų kainų pasiutpolkės ritmu trypia ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai vis dar nerodo noro mažinti būsto kainų, daugėja ir nutraukiamų sandorių. Anot NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus, kainos galėtų kristi defliacinėje aplinkoje, o tokių apraiškų kol kas nematyti. Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos.

Nuo sausio pradžios gyventojai Registrų centre (RC) galės savarankiškai, neišeidami iš namų gauti su savo nekilnojamuoju turtu (NT) susijusių paslaugų, ketvirtadienį pranešė RC. Jie galės elektroniniu būdu sudaryti nuomos ar panaudos sutartis, pateikti prašymus jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat pateikti prašymus įregistruoti juridinius faktus apie šeimos turtą bei bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai lapkritį traukėsi 10-ą mėnesį, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, pratęsdami rekordinę mažėjimo seriją aukštų hipotekos palūkanų ir mažų atsargų fone. JAV nekilnojamojo turto sektorius, kuris yra jautrus palūkanų normų pokyčiams, prislopo, kai centrinis bankas šiais metais kelis kartus padidino bazinę paskolų palūkanų normą, siekdamas pristabdyti sparčiai augančią infliaciją ir atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Šiemet sausį-spalį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 3,7 mlrd. eurų – 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį atlikta statybos darbų už 467,6 mln. eurų to meto kainomis –  5,1 proc. daugiau nei rugsėjį. Pastatų statybos darbų atlikta 0,8 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 11,6 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – statybos darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.

Subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti skiriamos ne tik regionuose, bet ir sostinėje. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai paaiškino, kas ir kada gali pasinaudoti parama būstui įsigyti Vilniuje. Tarp galinčių gauti šią subsidiją – ne vien jaunos šeimos, bet ir vieniši vilniečiai, rašoma pranešime spaudai. Kas turi teisę į subsidiją būstui įsigyti? Pasak „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr.

Per lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota apie 9,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – tai yra kukliausias mėnesio rezultatas šiemet, rašoma pranešime spaudai. Paskutinį kartą mažesnis įregistruotų NT sandorių skaičius buvo fiksuotas per pandemiją 2020 metų gegužę, pastebi įregistruotų NT sandorių dinamiką stebintys Registrų centro analitikai. Per visus šiuo metu Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 120 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc.

Ekspertai sako, kad siūlomas naujas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis skirtas ne papildyti savivaldybių biudžetus, o gyventojus prie jo pripratinti palaipsniui didinant NT apmokestinimą. Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.

Trečiadienį vakare po darbo valandų Finansų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad teikiam patikslintus įstatymo pakeitimus dėl gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo Lietuvoje. Juo siūloma apmokestinti visus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą (nustatant neapmokestinamą dydį), kaip yra dabartiniame įstatyme.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.