nekilnojamasis turtas

Lietuvoje 2023 metais įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turti (NT) objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai jų buvo 130,3 tūkst., skelbia Registrų centras.  Anot jo, praėję metai NT sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga.

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“ gavo leidimą statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolfo, „Horizontai“ padės išvystyti Vilniaus centrą.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

Visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.

Šiais metais 23,4 tūkst. gyventojų laiku – iki gruodžio 15 dienos – deklaravo 10,2 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.  Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Du biurų komplekso pastatus Varšuvoje įsigijusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ planuoja juos rekonstruoti į modernius studentų namus, tam numatoma investuoti 50 mln. eurų, trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, „Hanner“ už 23 mln. eurų susitarė įsigyti du iš keturių biurų komplekso „Lipowy Office Park“ pastatų, kurių plotas siekia 20 tūkst. kv. metrų.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Lietuvos paštas vėl pardavinės patalpas Druskininkuose – lapkričio pabaigoje bendrovė organizuoja pakartotinį patalpų Druskininkų V. Kudirkos gatvėje aukcioną. Parduodamo turto pradinė kaina sumažinta iki 1,599 mln. eurų, rugsėjį aukcione ji siekė 1,684 mln. eurų. Patalpose iki 2018 metų rugpjūčio veikė pašto skyrius.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo–pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,3 proc. didesnė nei pernai spalį – 3031 euras už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį (praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,4 procento. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,5 proc., per metus – 2,2 proc. iki 2931 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 1,7 proc., per metus sumažėjo 2,5 proc.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Iki seniai regėtų aukštumų pakilusios palūkanos, geopolitinis neapibrėžtumas ir stojanti ekonomika pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) kainas Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje, tačiau Lietuvoje NT kainos demonstruoja žemaitišką užsispyrimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgiant į viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, artimiausiu metu numatoma pateikti siūlymą pirmajam būstui taikyti nedidelį nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Politikas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas. Tačiau šalies premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos esą yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu.

Švedijoje į Klaipėdą vykstančiam keltui užplaukus ant seklumos – įstrigo kelios dešimtys lietuvių Verda aistros dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio: kiek per metus gali tekti atseikėti turintiems būstą? Smūgį į veidą žinomam Ispanijos krepšininkui sudavę broliai Maciai netekę galimybęs lankytis Žalgirio arenoje, bando šią teisę susigrąžinti teisme Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Seimui liko paskutinis balsavimas, kad įsigaliotų naujas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau konservatorių planus sugriauti ketina koalicijos partnerė Laisvės partija, siūlanti mokesčio netaikyti pagrindiniam būstui. Ar tinkamas laikas apmokestinti dar daugiau žmonių, kalbamės su Seimo nariu Vytautu Mitalu. Už 100 tūkst.

Lietuvoje parduodamų butų kainos antrinėje rinkoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, augo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tuo metu likusioje šalies dalyje jos mažėjo. Pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė rugsėjį mažėjo 0,44 proc., rodo Lietuvos banko (LB) PSBKI indeksas. Tačiau, LB duomenimis, rugsėjį butai Lietuvoje kainavo 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė naujam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.    Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje parduota 84,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai jų įregistruota 98,7 tūkst., pranešė Registrų centras. Vien rugsėjį parduota 9,3 tūkst. butų, namų, žemės sklypų – 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas.  Pasak asociacijos vadovės Romos Žakaitienės tarifas galėtų siekti iki 9 procentų. Dabar leidžiamas tarifas tokiam turtui apmokestinti siekia 3-4 procentus. „Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui.

Turto bankas už pradinę 15 mln. eurų kainą parduoda buvusios sovietinės armijos priešlėktuvinės gynybos dalinio teritoriją Vilniuje, Kalnėnuose, šalia Minsko plento.  20 hektarų ploto žemės sklypo, kuriame sovietinės okupacijos metais buvo įrengti priešlėktuvinės gynybos elementai, veikė karinis dalinys, yra išlikusi požeminė šaudykla, kiti požeminiai įrengimai, o didžioji dalis antžeminių pastatų yra sunykę.

Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir stipriai išaugusios palūkanos, gerokai sumažino aktyvumą būsto rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose laikosi aukštumose, tačiau Rygoje ir Taline matomi pirmi ryškesni kainų korekcijos ženklai. Artimiausią pusmetį atlyginimai augs sparčiau nei būsto kainos, o palūkanos, tikėtina, nebedidės, todėl būsto įperkamumas pradės augti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas.

Per metus pakilusios nekilnojamojo turto ar būsto nuomos kainos privertė lietuvius susigriebti už galvų. Štai Lietuvos sostinės centre dviejų kambarių būsto be 600-700 eurų per mėnesį, galima sakyti, net ir neįmanoma išsinuomoti. Kai kurie žmonės lygindami kainas teigia, kad tokios nekilnojamojo turto kainos atitinka, tikriausiai, net ir situaciją Londone.

Turto bankas ilgins kai kurių didelių ir brangių nekilnojamojo turto (NT) objektų aukcionų skelbimo ir atsiskaitymo terminus. Kaip pranešė Turto bankas, tai daroma atsižvelgiant į rinkos lūkesčius.  „Pastebima, kad rinkos dalyviai vis dažniau aukcionuose dalyvauja konsorciumo pagrindu ar finansavimą užsitikrindami iš bankų“, – pranešime nurodė Turto bankas.  Turto bankas paskelbė sklypo su statiniais Vilniuje, Kalnėnuose aukcioną.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Daugiau kaip 170 mln. eurų į „Paupio“ kvartalą Vilniaus senamiestyje investavusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ į vieną paskutinių jo etapų investuos dar 3,5 mln. eurų.  „Darnu Group“ pardavimų vadovės Linos Morkūnienės teigimu, tai yra priešpaskutinis, devintasis kvartalo plėtros etapas.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų laukia nauji reikalavimai, o kai kurios su statybomis susijusios funkcijos perduotos į privatininkų rankas. Ekspertai užsiminė, ar yra tikėtina, kad nauji įpareigojimai gali padidinti būsto kainą, o galbūt priešingai – padės ją sumažinti. „Žinių radijo“ laidoje NT brokeris Mantas Mikočiūnas ir teisininkas Donatas Kilikevičius įvardijo, kokių pagrindinių teisinių reguliavimų sulauks NT rinkos atstovai.

Studentams kraustantis į didžiuosius miestus, o daliai žmonių po atostogų grįžtant į darbus, specialistai rugpjūtį stebi suaktyvėjusią būsto nuomos rinką. Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, kad nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

Kauno centre, Karaliaus Mindaugo prospekte, esančio daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis avarinės būklės balkonais. Kaip penktadienį pranešė Kauno savivaldybė, būsto administratorius apribojo gyventojų patekimą į byrančius 32-ojo prospekto namo balkonus, o gyventojai raginami renovuoti turtą, pasinaudojant miesto parama.

Aukcione už 1,25 mln. eurų parduotos buvusios Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos patalpos istoriniame „Vaistinės name“ Vilniaus Šv. Jono gatvėje, pranešė Turto bankas. Pradinė 347 kvadratinių metrų ploto patalpų kaina buvo 1,07 mln. eurų, dėl jų varžėsi trys aukciono dalyviai. Tai išskirtinis objektas rinkoje, sako Turto banko Pardavimų departamento vadovė Guoda Gurauskaitė.

Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta 11,13 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandorių už 1,25 mlrd. eurų. Abu šie rodikliai – kuklesni nei prieš metus, tačiau per metų ketvirtį padidėjo tiek sandorių skaičius, tiek ir bendra jų vertė, pirmadienį skelbia Žemės departamentas. Vien tik gyvenamųjų patalpų patalpų pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta 5,89 tūkst. – penktadaliu mažiau nei pernai antrąjį ketvirtį, bet ketvirtadaliu daugiau nei šiemet pirmąjį ketvirtį.

Norint išsinuomoti dviejų kambarių butą Vilniuje, ne Senamiestyje, bet padorioje vietoje, teks pakloti nuo 500 iki 1000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo atstumo iki centro, būsto kokybės ir ploto. Būsto nuomos kainos Lietuvoje nuo 2010 iki 2019-ųjų paaugo beveik 70 proc. ir daugeliu atvejų nuomotis būstą yra mažiau palanku nei pirkti.

Birželį parduota daugiausia šiais metais nekilnojamojo turto (NT), tačiau kol kas nei mėnesio, nei pusmečio rezultatai nepasiekė 2022 metų pardavimų, pranešė Registrų centras. Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad birželis yra antras mėnuo iš eilės, kai įregistruotų NT sandorių skaičius yra kiek didesnis nei ankstesnį mėnesį, tačiau tai yra pasikartojanti tendencija. „Tai neturėtų stebinti, kadangi artėjant vasarai NT rinka paprastai suaktyvėja.

Birželio pradžioje Registrų centras skelbė, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka nerodo pagyvėjimo ženklų – gegužę registruota 8 proc. sandorių mažiau nei prieš metus, nors ir kiek daugiau nei balandį. Tuo metu ekspertai taip pat sako, kad dėl įsigaliosiančių pakeitimų būsto kaina ateityje gali pasikeisti.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ perka „Pramogų banko“ pastatą Vilniuje.  Sandorį planuojama galutinai užbaigti ir jo sumą paskelbti artimiausiu metu, pranešė „INVL Baltic Real Estate“. Bendrovė sutartį dėl 100 proc. „Pramogų banko“ akcijų pirkimo su pramogų, maitinimo ir lošimo verslus valdančia „Nesė Group“ pasirašė pirmadienį.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius kol kas neleidžia kalbėti apie rinkos pagyvėjimą, teigia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras (RC).  „Pavasaris paprastai būna tas laikotarpis, kai NT rinka šalyje pamažu įsivažiuoja, registruojama vis daugiau pirkimo-pardavimo sutarčių. Tačiau šiemet, skirtingai nuo vaizdo už lango, NT rinka nedemonstruoja pagyvėjimo ženklų.

Su sunkumais susidūrusi Švedijos nekilnojamojo turto grupė SBB pirmadienį pranešė galinti parduoti aktyvus arba visą įmonę, šalies nekilnojamojo turto sektoriui susiduriant su didėjančių palūkanų normų poveikiu. SBB pranešė, kad pirmąjį ketvirtį patyrė 2,9 mlrd. kronų (360 mln. JAV dolerių) nuostolių, nes Švedijoje nukrito būsto kainos po to, kai centrinis bankas padidino skolinimosi išlaidas, kovodamas su didele infliacija.

Vyriausybei siūlant naują gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą ir kartu teigiant, jog maždaug pusė šalies gyventojų šio mokesčio nemokėtų, Lietuvos bankas (LB) siūlo labiau visuotinį mokesčio variantą.     Banko atstovas sako, kad pagal dabar siūlomą modelį skirtingose savivaldybėse už tą patį NT galėtų būti mokamas skirtingas mokestis, todėl jis galėtų būti „gerokai teisingesnis“. „Norėtume, kad NT mokestis galėtų būti labiau visuotinas.

Prieš kelerius metus Lietuvos ir užsienio žiniasklaida pranešė skaudžią žinią – lietuvis Andrius Radzevičius stebėjo pasaulio krepšinio čempionatą Kinijoje ir jį ištiko insultas. Tai buvo tik viena bėda iš daugelio, sujaukusi jauno vyro gyvenimą ir ateities planus. TV3 laidoje „TV Pagalba“ Andriaus tėtis atskleidė, kad iki šiol kovoja dėl savo buto, kurį jis buvo užleidęs buvusios žmonos mamai, einančiai aukštas pareigas teisėsaugoje.

JAV esamo būsto pardavimai balandžio mėnesį vėl sulėtėjo, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (NAR), pažymėdama antrąjį nuosmukio mėnesį iš eilė, nulemtą aukštesnių palūkanų normų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, esamo būsto kainos sumažėjo labiausiai nuo 2012-ųjų.

Estijoje nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pirmąjį metų ketvirtį sudaryta penktadaliu mažiau nei prieš metus – 15,27 tūkst., rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Anot pranešimo, praėjusį mėnesį „bendras vaizdas“ beveik nesikeitė – sudaryta 5,33 tūkst. sandorių, o tai – 22 proc. mažiau nei pernai balandį. Notarų rūmų pirmininkės Merlės Saar-Johansson teigimu, NT sandorių skaičiaus mažėjimą labiausiai lemia prastėjanti ekonominė aplinka.