nekilnojamasis turtas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 45 tūkst. gyventojų, praėjusiais metais pardavę nekilnojamąjį turtą (NT) ar transporto priemonę, dar turi savaitę laiko deklaruoti šias pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), rašoma pranešime spaudai. Iki šiandien šią pareigą atliko 70 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 11 mln. eurų mokėtino GPM už NT pardavimą ir 8 mln. eurų mokėtino GPM už transporto priemonės pardavimą.

Lietuvoje parduodamų butų kainos kovą sumažėjo tik Vilniuje, o Lietuvos banko (LB) skelbiamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė augo 1,4 procento. LB duomenimis, kovą butai Lietuvoje kainavo 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pasak centrinio banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, kovo mėnesio indekso duomenys rodo, kad metinis būsto kainų augimo tempas buvo stabilus. „Skirtinguose Lietuvos regionuose tendencijos išsiskiria.

Statybininkai šaukia, kad brangsta statybinės medžiagos, dėl to nesugebės pastatyti namų už anksčiau suderėtas sumas ir bankrutuos. Butai didmiesčiuose taip pat brangsta kaip ant mielių, vis mažiau žmonių juo gali įpirkti, tačiau jie toliau graibstomi. Situaciją statytojai vertina kaip labai pavojingą ir nenuspėjamą. Ekonomistai kalba apie besipučiantį kainų burbulą ir artėjimą link praėjusios krizės scenarijaus. Tuo metu Lietuvos bankas dar ramiai stebi situaciją ir pavojaus ženklų nemato.

Kol antrasis karantinas tęsiasi, daugelio gyventojų namai, kotedžai ar butai yra tapę biurais, klasėmis ir studijų auditorijomis. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad iš namų dirbančios šeimos vis dažniau priima sprendimą įsigyti erdvesnį būstą, nes turimame paprasčiausiai nebeišsitenka. Apie ploto didėjimą, didesnių būstų naujuose projektuose formavimą kalba ir nekilnojamojo turto vystytojai.

Registrų centras pradeda teikti naują paslaugą – elektroniniu būdu organizuoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (NT) nuomos konkursus. Teigiama, kad ši paslauga bus ypač aktuali Turto bankui ir savivaldybėms, turinčioms daug turto.  Registrų centras pranešė, kad per jo platformą nuomoti turtą galės ir įvairios įmonės bei organizacijos, o konkursuose galės dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad savo nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki gegužės 3 d, rašoma pranešime spaudai. Iki šios dienos 28 tūkst. gyventojų jau deklaravo daugiau nei 57,8 mln. nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Besitęsianti koronaviruso pandemija ir antrasis karantinas pajūrio būsto rinkos aktyvumo nepristabdė, teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertai. Anot jų, pandemijos laikotarpiu pajūrio būsto rinka išgyvena aukso amžių ir gali būti vadinama nekilnojamojo turto (NT) rinkos nugalėtoja, tačiau pasikeitusi paklausos-pasiūlos situacija paskatino kainų augimą.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto sektoriui pandemija netapo neįveikiamu iššūkiu, o kaip tik gerokai sujudino ir pravalė rinką – buvo parduotas net ir „užsisėdėjęs“ turtas. Rinkos žaidėjų apetitui nerimstant – vystytojai kepa naujus projektus, kurie išgraibstomi dar nepradėjus statyti, tad panašu, kad ir šie metai ramūs nebus, rašoma pranešime spaudai. Prognozės – NT rinka dar nepasiekė piko  2021-iesiems NT ekspertai išskiria dvi pagrindines tendencijas.

Karantinui daugumą miestiečių uždarius butuose, lietuviai kaip mat suskubo pirkti namus ir sodybas gamtos prieglobstyje už miesto ribų, sako nekilnojamojo turto ekspertai. Tačiau jei neturite savų santaupų, sodybą ar namą nusipirkti bet kur gali būti keblu, mat bankai gali atsisakyti finansuoti būstus kai kuriuose mažesniuose miestuose ar atokesnėse gyvenvietėse.

Nepaisant antrojo karantino suvaržymų, būsto pardavimai grįžo į prieš pandeminių metų lygį, o visų trijų Baltijos šalių sostinės gali pasigirti ir naujais būsto įperkamumo rekordais, rašoma pranešime spaudai. Būsto paklausos augimui didžiausios įtakos turėjo du svarbūs veiksniai − teigiami gyventojų lūkesčiai ir stabiliai augančios žmonių pajamos.

Lietuvos būsto paskolų rinka šių metų pradžioje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), tam įtakos turėjo tiek bankų konkuravimas dėl klientų, tiek koronaviruso pandemija, kai kuriuos gyventojus paskatinusi keisti gyvenamąją vietą, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Pagal šalies bankų išduotų būsto paskolų augimo tempą, kuris sausį siekė 9,3 proc., Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp ES valstybių.

Vilniaus savivaldybė įspėja dėl klaidinančio nekilnojamojo turto (NT) skelbimo, rašoma pranešime spaudai. „Parduodamas 2,75 ha sklypas Bajoruose, kaina 3 020 000 eurų, priešprojektinis pasiūlymas – nuotraukoje“, – skelbia pardavėjas nekilnojamojo turto skelbimų portale.

Panašu, karantinui prikausčius būti namuose, lietuviai labiau įvertino gamtą. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad miestų gyventojai ypač noriai perka turtą užmiesčiuose bei regionuose, o ir tam skiria didžiules sumas pinigų.  Kaip teigia „Capital“ NT brokerė Vilniaus regione Inga Kavaliukienė, kad tokia tendencija jau buvo matoma pirmojo karantino metu ir tęsiasi iki šiol.

 Europos Centrinio Banko pigių pinigų politikai skatinant nekilnojamojo turto burbulą, ateityje nuosavas būstas gali tapti vis sunkiau prieinamas eiliniams Lietuvos žmonėms ir tapti turtingųjų privilegija, sako analitikai. Šią savaitę Lietuvos banko surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad dėl mažų palūkanų normų pinigai vis labiau praranda taupymo funkciją, todėl žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą ir finansų rinkas.

Praėjusiais metais vidutinė būsto paskola, palyginti su 2019 m. , išaugo 8 proc. ir sudarė apie 73,5 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji padidėjo penktadaliu ir praėjusių metų pabaigoje siekė vidutiniškai 23 tūkst. eurų. Taip pat buvo pastebimas gyventojų susidomėjimas didesnio ploto gyvenamuoju būstu.

Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kainos sausį smuko tik Kaune. Šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė sausį augo 1,19 proc., o butai kainavo 5,6 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko skaičiuojamas indeksas.

Koronaviruso pandemija pernai padarė bent vieną gerą darbą – trumpam sumažino vis augančias prekių ir paslaugų kainas. Tačiau šiemet, verslininkams prisitaikius prie pandemijos, finansų ekspertai 2021 metų antroje pusėje prognozuoja spartų kainų kilimą.  „Mes žinome, kad žmonės yra sukaupę daug santaupų ir kad tik išėję iš karantino visi bandys vartoti vienu metu. Tai aš neabejoju, kad 2021 metų antroje pusėje infliacija tikrai pakils.

Lietuviams karantinas kelia nežinomybę dėl jų finansinės ateities ir daugelį žmonių privertė perdelioti savo finansus. Bene skaudžiausiai karantiną išgyvena pramogų pasaulio atstovai, negalintys pasirodyti renginiuose ir įvairiuose projektuose. TV3 laidai „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ aktorius ir improvizacijos meistras Audrius Bružas atskleidė, kaip jam šiuo nelengvu laikotarpiu sekasi planuoti savo finansus ir sekti išlaidas.

Metų pradžia nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo pakankamai aktyvi – sudarytų ir įregistruotų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis beveik nesiskyrė nuo praėjusių metų. Kaip įprasta, 2021 metų pradžioje didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė žemės sklypai, butai ir gyvenamiejinamai, skelbia Registrų centras. Laikinasis Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovas Paulius Rudzkis sako, kad metų pradžia NT rinkoje paprastai būna ramesnė nei kiti mėnesiai.

Pernai įvairios valstybės institucijos Turto bankui kaip nereikalingus perdavė 575 objektus, daugiausiai nekilnojamojo turto (NT) atsisakė Valstybinė miškų urėdija, skelbia Turto bankas.  Anot jo, įmonė atsisakė 236 objektų, kurių bendras plotas siekia 17,5 tūkst. kv. metrų.  53 objektus, kurių plotas 10,7 tūkst. kv. metrų, perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT), naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, šalies NT vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.

Koronaviruso COVID-19 pandemija ir dėl jos įvesti karantinai šiemet darė didžiausią įtaką būsto rinkai. Ilgalaikis pandemijos poveikis jausis ir kitąmet, todėl turėtų išlikti šiemet atsiradusios tendencijos – didės plotas projektuojamuose ir statomuose naujuose butuose bei namuose,  rekordinis šių metų individualių namų pardavimas kitąmet tikriausiai taip pat bus sumuštas, prognozuoja rinkos ekspertai.

Lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje gruodžio pradžioje, kai dar nebuvo sugriežtinti antrojo karantino ribojimai, buvo istoriškai dideli. Vilniaus regione gyventojų, teigusių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina didės per ateinančius dvylika mėnesių, buvo ypač daug – net 70 proc., rodo SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 4 iš 10 šalies gyventojų tikisi, kad per artimiausius trejus metus jų turimo būsto vertė augs. Tuo metu kas penktas gyventojas mano, kad jų būsto kaina mažės. Lyginant su praėjusių metų pavasarį atlikta apklausa, gyventojų optimizmas sumenko – 2019 m. pradžioje savo būsto kainos augimo tikėjosi kas antras gyventojas (50 proc.

Jau ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai, kurie palies ne tik statybų verslą, bet ir kiekvieną gyventoją, ketinantį turėti nuosavą būstą.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos aktyvumas po pagyvėjimo spalį lapkričio mėnesį prislopo, pranešė Registrų centras. Jo atstovų teigimu, viena iš tokio sulėtėjimo priežasčių gali būti vėl padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, susijęs su koronaviruso situaciją. todėl ir metinis sandorių skaičius šiemet bus kiek mažesnis nei 2019-aisiais. „Spalį dar buvo įregistruojami sandoriai, dėl kurių pirkėjai ir pardavėjai susitarė, kai prognozės ir lūkesčiai dėl ateities nebuvo tokie niūrūs.

Apie būstą pajūryje pasvajoja ne vienas lietuvis, o jau antruoju veiklas ir keliones apribojančiu karantinu pasižymintys metai, ko gero, daugeliui tampa paskata šią svajonę pagaliau paversti realybe. Tad kaip pajūrio nekilnojamojo turto rinka pasitinka ieškančius būsto investicijai, poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui?  Kaip pastebi „Capital Palanga“ NT brokerė Ieva Kaštaunaitė, dar pirmojo karantino metu susiformavo tendencija karantinuotis kitoje aplinkoje, nei gyvenama įprastai.

Apklausų duomenimis, jaunos šeimos Lietuvoje gyvenimo pradžiai daug mieliau rinktųsi nuosavą namą regionuose nei mažesnį būstą didžiuosiuose šalies miestuose. Prie tokios svajonės išsipildymo prisidėti gali ir valstybė – nuo 2018 m. jau daugiau nei 2 tūkst. šeimų pasinaudojo galimybe gauti dalinę subsidiją pirmajam būstui Lietuvos regione. Ekspertai sako, kad didmiesčiai pamažu praranda savo patrauklumą, o šalies ateitis – sparčiai besiplečiančios užmiesčių bendruomenės.

Būsto pardavimams sugrįžtant į senas vėžes, nuomos rinka išgyvena pokyčius. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad nors nuomos kainos sugrįžta į prieškarantininį lygį, artimiausiu metu brangimo tikėtis nevertėtų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičius pastebėjimu, pandeminė situacija pakeitė nusistovėjusią nuomos rinką – pakito kainos, būsto pasiūla.

Nekilnojamo turto (NT) rinkai pavasarį dėl karantino smukus, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje būsto rinka sugrįžo į augimo vėžes – bendra butams ir namams įsigyti išleista suma buvo didesnė nei prieš metus, o vidutinės būsto kainos augo, teigia Registrų centras. Pasak laikinojo Registrų centro duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo Pauliaus Rudzkio, trečiąjį ketvirtį būstui pirkti išleista 590 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei pernai ir 40 proc.

Karantininis sąstingis nesutrukdė atsigauti nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Specialistai tikina, kad būsto pardavimai yra kone rekordiniai. Visgi ateities prognozės gali būti ne tokios optimistiškos – manoma, kad būsto pirkėjų laukia išaugusios kainos, sumažės pasirinkimo galimybės. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabartinė NT rinka yra aukštumose, pastebimi ir augimo ženklai.

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.  Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.

Individualių namų pardavimai Lietuvoje ir toliau muša rekordus. Rugsėjų jų buvo parduota daugiau nei 1,3 tūkst. Specialistai sako, kad įtakos tam turi kintanti demografinė padėtis ir pavasarį buvęs karantinas. Registrų centro duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 90,4 tūkst. Beveik dešimtadalį jų sudarė individualių gyvenamųjų namų pardavimai.

Renesanso epochos pilis Prancūzijoje parduodama už mažesnę sumą nei nuosavas namas Vilniuje, Valakampių mikrorajone. Šis sakinys gali skambėti kaip fantazija, tačiau tai – dabartinė realybė, o nekilnojamo turto ekspertai nieko keisto tame nemato. Dvylikos miegamųjų pilis ištaigingame Prancūzijos Luaro slėnyje internete yra pardavinėjama kone 300 tūkst. eurų pigiau nei gerokai paprasčiau atrodantis gyvenamasis namas mūsų sostinės užmiestyje.

Nepaisant didelio nedarbo ir nežinomybės rinkose, kuri susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais, JAV gyventojai ėmė masiškai pirkti naujus namus. Kai kurie duomenys rodo, kad lietuviai taip pat vis dažniau svarsto apie nekilnojamojo turto (NT) pirkimą. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į tokias tendencijas įraše asmeninėje „Facebook“ paskyroje. „Amerikiečiai nusprendė, kad Covid-19 krizė yra pats geriausias metas įsigyti naują būstą.

Valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo sąnaudos 2019 metais buvo 151,85 mln. eurų – 9 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jos siekė 166,94 mln. eurų.  Ketvirtojoje Turto banko parengtoje ataskaitoje, kurią trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė, taip pat nurodoma, kad per metus valstybės valdomų nekilnojamojo turto objektų kiekis mažėjo 2 proc. iki 27,9 tūkst., o jų plotas – 3,4 proc. iki 9,92 mln. kv. metrų. Šio turto likutinė vertė augo 7,3 proc. 2,93 mlrd. eurų.

Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto masinį vertinimą atlikęs Registrų centras kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti viešame žemės sklypų ir statinių masinio vertinimo dokumentų svarstyme, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo naujų verčių priklausys, ar ir kokio dydžio NT mokestį reikės mokėti gyventojams už jų turimus namus, butus ar kitą turtą.

Kauno miesto savivaldybė antradienį perpus sumažino nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius viešbučiams. Opozicinių konservatorių atstovai ragino savivaldybę peržiūrėti ir kitas sritis bei įvertinti, ar ir jiems nereikėtų skirti lengvatų. „Norėtųsi, kad būtų dar kartą peržiūrima, kokiems sektoriams taip pat galėtumėme suteikti lengvatas, kadangi matome, kad krizė dar nesibaigė“, – sakė konservatorius tarybos narys Paulius Lukševičius.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Liepos mėnesį Lietuvoje buvo parduota rekordiškai daug namų. Specialistai teigia, kad itin didelį sandorių skaičių iš dalies nulėmė ir koronaviruso pandemija – žmonės pastebėjo, kad būstas yra ne tik vieta pernakvoti. Aktyviausiai namai bei kotedžai perkami didmiesčiuose arba jų rajonuose. Šiais metais Lietuvoje įregistruota 6,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo sandorių. Per septynis pirmuosius mėnesius įregistruotų sandorių yra daugiau nei 65 tūkstančiai, o tai devyniais procentais daugiau nei pernai sausį-liepą. TV3 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip pasaulinė pandemija palietė kitų šalių NT rinkas. Iš viso Lietuvoje šiais metais įregistruota daugiau kaip 17 tūkst. butų pardavimų, o tai 15 proc.

Socialiniame tinkle „TikTok“ paviešintas vieno Dirfilde, Ilinojaus valstijoje, esančio namo vaizdo įrašas užkūrė tikrą pirtį internete. Vaizdelį pamatę socialinio tinklo vartotojai nesuprato, kaip įmanoma tokiame name gyventi ir praminė jį „plonuoju namu“. Vienas „TikTok“ vartotojas savo paskyroje pasidalijo vaizdeliu, kuriame nusifilmavo šalia itin keistos formos parduodamo namo Dirfildo mieste. Už jį savininkai prašo maždaug 270 tūkstančių JAV dolerių.

Sovietmečiu komunistų šulų, o nepriklausomos Lietuvos prezidentų pamėgta vila Palangoje gali būti parduota aukcione. Liaudyje Brežnevo vila vadinamas statinys priklauso valstybei, kurios sutartis su dabar čia svečių namus įkūrusiu verslininku baigiasi. Palangiškiai baiminasi, kad pastatą aukcione nusipirkęs asmuo gali užtverti ir porą dešimčių hektarų vilos teritorijai priklausančio miško. O kurorto meras tikina apskritai neleisiantis pastato privatizuoti.

Finansines Covid-19 pasekmes pajuto kone pusė šalies gyventojų, todėl nemažai žmonių atsisakė minties įsigyti būstą ar buvo priversti susimažinti savo lūkesčius. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip pastarųjų mėnesių patirtis palietė žmonių tarpusavio santykius ir kaip nepasiduoti užplūdusioms neigiamoms emocijoms. Pasak psichiatro-psichoterapeuto Raimundo Aleknos, planuodami ateitį ir įsigydami tam tikrą turtą ar daiktus žmonės linkę daryti vieną esminę klaidą.

Registrų centre dar stringa Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, teigia notarai, pats centras nurodo, kad trikdžių pastaruoju metu nenustatyta.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad notarams būtų leista rengti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ir nuomos aukcionus, nors Konkurencijos tarybai dėl to kilo abejonių.  Notariato įstatymo pataisas parengusi Teisingumo ministerija teigia, kad aukcionai būtų rengiami Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Tačiau ši paslauga notarams nebūtų privaloma. „Informacines technologijas notarai susikurs patys. Tai nėra prievolė, o tiktai galimybė.

Lietuvoje sparčiai populiarėja moduliniai namai. Tokio tipo pastatai pastatomi labai greitai, o daliai jų nė nereikia statybos leidimo. Plačiau apie juos domėjosi laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ komanda. „Moduliniai namai gaminami pradedant jų elementais. Elementai gaminami gamykloje ant tam tikrų stalų. Pagaminamos sienos, grindų elementai, stogo elementai ir po to šie moduliai surenkami į 3D modulius ir prasideda jų apdaila – daromos instaliacijos, komunikacijos.

Daugiau kaip pusę valstybės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti arba visai nenaudojo. Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių, rodo Valstybės kontrolės atlikto audito išvados. 2019 metų pirmąjį pusmetį 49 iš 56 audituotų savivaldybių patikėjimo teise valdė 426 valstybės NT objektus – apie 3 proc. viso valstybės NT.