nedarbas

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugpjūtį buvo 6,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,5 punkto iki 6,2 procento. Per mėnesį nedarbas ES smuktelėjo 0,1 punkto. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 2,4 punkto iki 12,3 proc.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Liepos mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungos šalyse išliko panašus kaip ir ankstesnį mėnesį, tačiau palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu pastebimai sumažėjo ir buvo rekordiškai mažas, praneša „Eurostat“. Lietuvos verslas skatina lengvinti migraciją, nes kitaip esą gali didėti prekių ir paslaugų kainos. Valstybėse, kurios turi įsivedę eurą, nedarbo lygis liepos mėnesį buvo 7,5 proc. ir išliko tokio paties lygio, koks buvo fiksuotas ir birželį.

Registruotas nedarbas liepos mėnesį mažėjo dviejuose trečdaliuose Lietuvos savivaldybių. Didžiausias nedarbas buvo Zarasuose, mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,4 proc. visų gyventojų, Ignalinoje – 13,3 proc, Kalvarijoje – 12,3 proc.

Didžiausias nedarbas birželį Lietuvoje buvo Zarasuose, o mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,3 proc. visų gyventojų., o tai lėmė ne tik pasiūlos ir paklausos neatitikimas, bet ir sąlyginai mažas įmonių skaičius. „Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų“, – rašoma tarnybos ataskaitoje. Aukštas nedarbas taip pat išlieka Ignalinoje (13,3 proc.), Kalvarijoje bei Kelmės rajone (po 13 proc.

Nepaisant prasidėjusios vasaros, kai paprastai išauga sezoninio darbo paklausa, nedarbas birželį, palyginti su geguže, išaugo 0,1 punkto. Užimtumo tarnyba sako, jog taip nutiko dėl rinkoje sumažėjusios darbo paklausos – darbdaviai per mėnesį registravo 3,2 tūkst. mažiau laisvų darbo vietų, 3,7 tūkst. mažiau žmonių tarpininkauta įdarbinant. „Taip pat daliai darbo nedirbančių asmenų, pasibaigus laikino užimtumo priemonėms, vėl atstatytas bedarbio statusas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų pirmąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis sausį-kovą siekė 1,5 proc. visų pozicijų, arba 0,9 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2018 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Registruotas nedarbas šalyje balandžio mėnesį buvo 8,3 proc. – 0,7 proc. mažesnis nei kovą ir 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Mažiausias nedarbas praėjusį mėnesį buvo Klaipėdos (6,4 proc.), didžiausias – Utenos apskrityje (11,5 proc.), rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Iš viso šalyje gegužės 1 dieną buvo užregistruota 143 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 12,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Balandį tarnybos duomenų registre buvo 30,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 20,6 tūkst. naujų.

Užimtumo tarnyba skelbia ateities užimtumo Lietuvoje prognozes ir 2018 metų darbo tendencijų apžvalgą. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių darbuotojų pernai trūko labiausiai, kas uždirbo daugiausiai ir kokių specialistų darbdaviams reikės šiemet. Praėjusiais metais užimtumas šalyje pasiekė 72,1 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai darbdaviai įregistravo 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, o rasti darbą siekė 253,7 tūkst. bedarbių.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,1 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,5 procento. Vasario pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 89 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus sumažėjo 1,7 punkto iki 11,1 proc.

Lietuva 2017-aisiais buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, kur dirbančių asmenų skaičius per metus sumažėjo, skelbia Eurostatas. 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, užimtumas Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc. arba 7 tūkst. dirbančiųjų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Nors sostinės regione užimtumo lygis augo 3 proc. arba 13 tūkst. dirbančiųjų, tačiau Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis smuko 2,1 proc. arba 20 tūkst. dirbančiųjų.

Rusijos Darbo ministerija paskelbė artėjančių metų pirmojo ketvirčio prognozę, remiantis rinkos stebėjimu ir darbdavių pranešimai, po kurio paaiškėjo, kad darbo neteks apie 230 tūkst. šio šalies gyventojų, daugiausiai Sankt Peterburgo ir Maskvos gyventojai. Pirmiausiai etatų mažinimai palies bankų darbuotojus – šiame sektoriuje planuojamas, kad darbo neteks 39,5 tūkst. žmonių, rašoma „Izvestija“, remiantis ministerijos pranešimu.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Nedarbo lygis rugsėjį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,7 punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,2 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,8 punkto iki 6,7 procento. Rugsėjo pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 90 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus nepakito ir buvo 12,6 proc. Visoje ES šis rodiklis siekė 14,9 procento.

Nedarbo lygis spalio mėnesio šalyje buvo 8,3 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau nei rugsėjo pradžioje ir 0,9 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo mėnesio pabaigoje šalyje buvo 144,2 tūkst. bedarbių – 2,58 tūkst. (1,8 proc.) daugiau nei rugpjūčio pabaigoje bei 13,13 tūkst. (10 proc.) daugiau nei pernai rugsėjo pabaigoje. 50,4 visų bedarbių sudarė moterys, 49,6 proc. – vyrai, arba atitinkamai 13 proc. ir 7,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Nedarbo lygis rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,6 punkto, o per mėnesį- 0,1 punkto ir buvo 6,2 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,7 punkto iki 6,8 procento. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 90 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus mažėjo 0,5 punkto ir buvo 12,2 procento.

  Prekybininkai ir profesinės sąjungos preliminariai sutaria, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų dvi dienas metuose – per Kalėdas ir Velykas, tačiau dėl nedarbo sekmadieniais diskusijos nevyksta, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras.   Pasak Lino Kukuraičio, prekybininkai ir darbuotojų atstovai dėl nedarbo šventinėmis dienomis galėtų susitarti kolektyvinėje sutartyje.

Nedarbo lygis Lietuvoje birželį buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,1 punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,8 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,7 punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,9 procentai. Birželio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 101 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas per metus mažėjo 0,7 punkto, tačiau per mėnesį nepakito ir buvo 12,2 procento.

Lietuvoje ima trūkti darbuotojų, tačiau kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis neturi reikiamos kvalifikacijos. Paprastai įgyti reikiamą kvalifikaciją padeda darbo biržos vykdomas profesinis mokymas, tačiau to užtenka ne visiems. Dėl to numatoma kurti naują modelį ir išbandyti jį tam tikrose savivaldybėse.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. po baigtų TOP-20 įstaigose profesinių mokymų įsidarbino 63,8 proc. absolventų.

Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl išliekančio daug didesnio priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo ir nedarbo kaime. Didelį nedarbą kaimo vietovėse lemia sparčiai ten mažėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio smunka darbuotojų paklausa nykstant vidaus rinkai skirtam verslui.

Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.

Nedarbo lygis gruodžio pradžioje šalyje buvo 7,7 proc. – 0,3 punkto didesnis nei spalio pradžioje ir 0,1 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio pabaigoje šalyje buvo 135 tūkst. bedarbių – 4,6 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei spalio pabaigoje, bet 294 (0,2 proc.) mažiau nei pernai lapkričio pabaigoje. Metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – lėtėja visus metus augusi paklausa.

Rusijos Strateginių iniciatyvų agentūros generalinė direktorė Svetlana Čupševa pareiškė, kad artimiausius 10 metų nedarbas „įgaus moterišką pavidalą“, skelbia naujienų agentūra TASS. Apie Rusijos rinką kalbėjusi ekspertė paskelbė, kad nedarbo augimas bus susijęs su technologijų progresu, gamybos procesų automatizavimu ir technologijų kasdieniame gyvenime augimu. „Per artimiausius 10 metų šios profesijos tikrai išmirs: tai buhalteriai, teisininkai, vadybininkai, operatoriai.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra problema ir ar ją įmanoma išspręsti? Lietuva neturi tokios didelės problemos kaip Latvija, kur kartais sakoma, kad yra Ryga ir visa kita. Lietuvoje yra ne vienas miestas turintis savo išskirtinumą ir sėkmės istoriją.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų balandį buvo 7,5 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. Per metus - balandį, palyginti su 2016-ųjų balandžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o palyginti su šių metų kovu - sumenko 0,6 punkto, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Balandžio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 110 tūkst. gyventojų.

Bedarbių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja ir tuo galima pasidžiaugti. Tačiau ne į visų savivaldybių kiemus ši šventė atėjo. Kai kur vis dar išlieka didžiulės problemos. Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad per mėnesį nedirbančiųjų Lietuvoje sumažėjo 8,1 tūkst. – balandžio 1 d. šalyje buvo 148,6 tūkst. bedarbių, tai yra 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau pateiktame žemėlapyje lengvai galima pastebėti, kurios savivaldybės raudonuoja dėl itin didelio nedarbo.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Šiandien Vyriausybė nutraukė tylą ir paviešino savo planus iki 2020 metų ir, kaip juos įgyvendins. Juose ne tik gražūs žodžiai, bet ir konkretesni rodikliai. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keisis verslo, mokesčių, ekonomikos srityse. Iš pirmojo žvilgsnio matyti, kad bus vykdomas pažadas ir mažinamas valstybinių įmonių skaičius. Tiesa, tuo pačiu atsiras ir naujų.

Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialinė problema. Kaip ją išspręsti? Skaičiuojama, kad vienam 15 metų ir vyresniam lietuviui vidutiniškai tenka apie 15 litrų gryno alkoholio per metus. Dar blogiau – pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimas nuolat augo.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Nuosekliai visus metus mažėjęs registruotas nedarbas, rudeniui baigiantis, dėl darbo rinkos sezoniškumo šiek tiek paaugo, bet palyginti su praėjusiais metais, bedarbių registruota 16,2 tūkst. (10,7 proc.) mažiau. Lietuvos darbo biržos duomenų registre gruodžio 1 d. buvo 135,3 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 7,6 proc. proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lapkritį darbo biržos specialistai nedirbantiems gyventojams galėjo pasiūlyti 26,8 tūkst. laisvų darbo vietų.

Darbdaviai skundžiasi, kad jaunimas šiais laikais turi per didelius lūkesčius ir vos tik baigę universitetus nori visko iš karto: nuostabios algos, aukštų pareigų, žinių, pripažinimo. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilona Lepp, 11 metų dirbusi Rusijoje, pasakė, kad tuo lietuvių jaunimas ir skiriasi nuo rusų – anie esą yra pasirengę dirbti sunkiai, ir jų lūkesčiai atitinka kvalifikaciją. „Aš dirbau Estijoje, Kazachstane, 11 metų dirbau Rusijoje.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas? Ar tai signalas apie problemas ir galimą nuosmukį? Įsivaizduokite – universalus ploviklis, puikiai tinkantis skalbimui, langų blizginimui, riebalų pašalinimui bei medinių paviršių valymui. Be to, tai ir labai efektyvus dantų skalavimo skystis.

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo.

Nedarbas Lietuvoje šių metų rugpjūčio pradžioje buvo 7,8 proc. - per mėnesį jis padidėjo 0,4 proc. punkto, o per metus sumažėjo 0,8 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo 139,4 tūkst. bedarbių - 6,5 tūkst. (4,8 proc.) daugiau nei liepos pradžioje ir 15,6 tūkst. (10,1 proc.) mažiau nei pernai rugpjūčio pradžioje. 50,2 proc. registruotų bedarbių buvo vyrai, 49,8 proc. - moterys.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų birželį mėnesį buvo 7,7 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis birželį sudarė vidutiniškai 8,6 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - birželį, palyginti su 2015-ųjų birželiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,8 punkto, o palyginti su gegužę - 0,3 punkto. Birželio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 113 tūkst. gyventojų.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta siūlymų mažinti nedarbo išmokas ar visai nemokėti jų tiems, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Dalis gyventojų mano, kad pašalpų gavėjai piktnaudžiauja situacija ir neieško darbo, tačiau ne visi pašalpų gavėjai yra būtent tokie. Bedarbio pašalpas gavusių žmonių balandžio mėnesį buvo 47, 6 tūkstančiai, o joms išmokėti skirta 6.6 milijonai eurų.

Nuo pat 2012 m. ekonomika nors lėtai, tačiau atsigauna po 2008 m. Lietuvą pasiekusios krizės. 2010 m. Lietuvoje dirbo tik milijonas žmonių. 2011 m. dirbo jau 39-iais tūkst. daugiau. 2012-2014 m. dirbančių padaugėdavo po 16 tūkst. per metus, o 2015 m. atsirado dar 13 tūkst. dirbančiųjų, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 150,4 tūkstančiai bedarbiai, kurie sudaro 8,3 procentus darbingo amžiaus gyventojų.

Lėtas darbo našumo augimas turtingose šalyse stabdo ekonomikos augimą bei mažina galimybes didinti atlyginimus, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje. Pasak Haraldo Magnuso Andreasseno, nedarbas daugelyje turtingųjų pasaulio šalių yra žemesnis nei normalus (apie 4-6 proc.) nedarbo lygis, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasak ekonomisto, nors bedarbiams tai gera žinia, tačiau neigiamai atsiliepia ekonomikai, mat ne tik trūksta darbuotojų, bet ir jų našumas auga lėtai.

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu inkaru. Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo susitraukė iki 8,3 proc. – mažiausio lygio nuo 2008 m. Užimtumas irgi stiebiasi į viršų: dirbančiųjų skaičius pirmąjį ketvirtį viršijo 1,35 mln., t.y. pasiekė 2009 m. lygį.

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.