nedarbas

Daiva Lapėnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po devynių mėnesių pertraukos Nacionalinis Italijos statistikos institutas „Istat“ pergalingai pranešė, kad Italija pagaliau išbrido iš recesijos. Oficialiais duomenimis, paskutinį praėjusių trimestrą bendrasis vidaus produktas (BVP) paliko minuso zoną ir ūgtelėjo 0,1 proc.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis intensyviai ieško darbo toliau. Jam visai neblogai sekasi. Pateko į antrą prezidento rinkimų turą. Tačiau, jeigu būtumėte darbdavys, ką pamanytumėte išvydę tokį gyvenimo aprašymą? Primename, kad dėl prezidento darbo sekmadienį susigrums du kandidatai: nepriklausoma kandidatė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratų kandidatas Z. Balčytis.

ekonomika.lt 2014 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 12,4 procento, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, – sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2014 m. ketvirtį sudarė 13,9 procento, moterų – 10,9 procento.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kaip žinia valstybės socialinė situacija tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos vystymosi. Galima pasidžiaugti, kad pastaruoju metu padėtis gerėja. 2013 metais bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sudarė 3,4 proc., mažėjo nedarbas, tame tarpe jaunimo, sumažėjo emigracijos mastas, padidėjo Lietuvos žmonių užimtumas.

„Jaunimo nedarbas yra viena iš didžiausių problemų, - kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. – Lietuvoje jis įvairiais metais svyruoja, nors tendencija yra mažėti. Jis svyruoja nuo 33 proc. iki 22 proc“. V. Sutkaus teigimu, Lietuva yra geresnėje padėtyje negu Latvija, tačiau blogesnėje negu Estija. „Kai kuriose Pietų Europos šalyse tasai rodiklis artėja prie 50 proc. Problema yra svarbi, - konstatavo V. Sutkus.

Europos parlamentas skelbia, kad šiuo metu įsidarbinimas yra didžiausia Europos problema - bedarbių skaičius pasiekė 26 milijonus. Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų kovo 1 d. duomenų registre iš viso buvo 208,7 tūkst. bedarbių – 11,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.  Palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 9,2 proc.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune jaunimas siekė atkreipti valdžios problemą į jaunimo nedarbą. Pasak jų, darbdaviai dažnai nesuteikia socialinių garantijų. Tuo metu darbdaviai sako, kad geri jauni specialistai darbo randa, ir ragino atsakingiau rinktis profesiją. Eisenos per Laisvės alėją priekyje – kostiumuotą darbdavį vaidinantis mimas, kurį darbuotojas veža karutyje. O kaukės esą simbolizuoja, kad jaunimo niekas nenori girdėti.

Nors Lietuvos darbo biržos duomenimis registruotas nedarbas šalyje šių metų kovo 1 dieną siekė 11,4 proc. tačiau, anot specialistų darbo rinka nėra tolygi. Net jei kažkur darbuotojų, norinčių dirbti – per daug, yra nemažai sričių, kur specialistų masiškai trūksta. Daugelis darbuotojų paieškos profesionalų sutinka, kad vienas iš realiausių būdų rasti ieškomų specialistų yra geriau išnaudoti technologijų teikiamas galimybes.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA. Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Išmokstama išgyventi Neseniai buvau savo noru tapusi bedarbe. Priežastis paprasta – nebesijaučiau laiminga ir išėjau iš darbo į niekur. Truputį pailsėjusi pradėjau aktyviai ieškoti darbo. Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa: norimos vietos užimtos, ir tikriausiai ilgam.

Tauragės teritorinės darbo biržos duomenimis, kovo 1 dieną Tauragės apskrityje registruoti 9522 bedarbiai, arba 14,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per mėnesį registruotas nedarbas nepakito. Palyginti su 2013 m. kovo 1 d. registruotų bedarbių skaičius mažesnis 352, o nedarbas – 0,4 proc. punkto. Mėnesio pradžioje apskrityje buvo 4363 neturinčios darbo moterys ir 5159 vyrai. Vyrų registruoto nedarbo rodiklis 1,7 proc. punkto aukštesnis nei moterų. Bedarbiai vyrai sudaro 15,6 proc.

Giedrė Sankauskaitė Jeigu garo mašinos išradimas žmones privertė vis mažiau naudoti raumenis, tai jau prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi visuotinė kompiuterizacija skatina žmones vis mažiau naudoti smegenis, t.y. samprotauti. Apie kompiuterizacijos poveikį žmonėms ir darbo rinkai Vadovų konferencijoje EBIT 2014 penktadienį kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas per pastaruosius ketverius metus išaugo net 26,9 proc. (31 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų). Lietuvoje jaunimo bedarbystė 2014 sausio 1 d. duomenimis siekė 11,2 proc.

Nedarbo išmokos teisėtai pervedamos į juos gaunančių asmenų sąskaitas bankuose, penktadienį nutarė Konstitucinis Teismas. Pasak nutarimo, Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdą. „Vyriausybė, nustatydama vienintelį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdą, įgyvendino jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką“, - teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje dar labiau sumažėjo ir pasiekė 7,1 proc. Per tris mėnesius iki lapkričio darbo neturinčių žmonių skaičius sumažėjo 167 tūkst. – daugiausia nuo 1997 metų rudens – iki 2,32 mln., skelbia Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi BBC. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 0,5 proc., o su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus – 0,6 proc.

Europoje investuotojams aktualiausi bus preliminarūs sausio mėn. verslo pasitikėjimo rodikliai (PMI). Ketvirtadienį bus paskelbtas euro zonos sausio mėn. vartotojų pasitikėjimo indeksas. Net ir esant aukštam nedarbo lygiui, šis indikatorius visus praėjusius metus kilo. Tikėtina, kad ir sausio mėn. ši tendencija turėtų išlikti.

 Statistika, kurią kompanija Intel pateikė savo ketvirčio ataskaitoje, negali būti vertinama vienareikšmiškai. Iš vienos pusės, bendras pajamų lygis sumažėjo 1%. Iš kitos pusės, 2013 m. IV ketvirtis pademonstravo teigiamą dinamiką, lyginant su analogišku ketvirčiu prieš metus. Geri paskutinių trijų praėjusių metų mėnesių veikla Intel vadovybę netgi privertė pareikšti, jog stacionarių kompiuterių segmentas atsigauna, ir tai matyti ne tik verslo sektoriuje.

Dabartinės Didžiosios Britanijos valdžios vykdomos socialinės rūpybos sistemos reformos stumia šalies gyventojus į „priverstinį skurdą“, nes, jų teigimu, vis labiau grįžtama atgal prie karalienės Viktorijos laikais buvusių vadinamųjų „Skurdžiųjų įstatymų“, kurių pagrindu vėliau buvo sukurta šiuolaikinė socialinės rūpybos sistema, rašo dienraštis „The Huffington Post“. „Esame padėtyje, kuomet daug žmonių artėja prie priverstinio skurdo, o tai yra gana toli nuo optimizmo, kuris padėjo 1912 metais ...

Per 2013 m. metus darbdaviai pateikė rekordiškai daug laisvų darbo vietų pasiūlymų - apie 240 tūkst., t.y. penktadaliu daugiau nei 2012 m. Šių metų pradžioje nedarbo lygis užfiksuotas 3 proc. mažesnis nei 2013 m. sausio mėn.   Nors duomenys rodo teigiamas tendencijas dėl atsirandančių naujų darbo vietų, Darbo biržos Išteklių skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės nuomone, nereikia stebėtis, kad darbo pasiūlymų sparčiai daugėja, tačiau bedarbių skaičius mąžta tik po truputį.

„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių darbo dienų, tad klausimas, ar reiktų įteisinti kalėdines atostogas, svarstytinas ir kaži ar įgyvendinamas. „Turime nuspręsti, kokia valstybė norime būti – pietietiška, kur visi „atsipūtę“, ar šiaurietiška“, – Žinių radijo laidoje „Prie pietų stalo“ sakė verslininkas.  Kalėdines atostogas A. Avulis prisipažino praleidęs lietuvių jau pamėgtoje Ispanijos saloje Tenerifėje.

Kai dėl netolimos ateities planų atsirado konkretumo, gyvenimas nušvito visai kitokiomis spalvomis. Atsirado kažkoks aiškumas, buvo galima prognozuoti ateitį. Velnias, kaip greitai tokiose situacijose galima prarasti pasitikėjimą savimi.

 Vienos skaudžiausių šių dienų Europos problemų – jaunimo nedarbo – vien vyriausybių pastangomis išspręsti nepavyks. Tai suprasdamos stambios bendrovės, kurios yra ir vienos didžiausių darbdavių Europoje, imasi iniciatyvų, ženkliai prisidėsiančių prie kovos su dideliu jaunų žmonių nedarbu. Gresia rimta socialinė krizė Kompanija „Nestlé“ imasi iniciatyvos „Nestlé“ needs YOUth“, kurios tikslas – per trejus artimiausius metus į Europos darbo rinką įtraukti 20 tūkst.

Europoje svarbiausio savaitės pranešimo laukiama penktadienį, kai paaiškės pirminis lapkričio mėnesio euro zonos infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog vartotojų kainų indeksas per metus galėjo išaugti 0,8 proc. (spalio mėnesį infliacija siekė 0,7 proc.). Šis savaitgalis didžiausiai pasaulio ekonomikai taip pat svarbus – JAV „Juodąjį penktadienį“ prasideda didžiausi apsipirkimai šiais metais.

 Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo recesijos metu pasiektų 35 proc. gerokai sumažėjo, tačiau vis dar išlieka nemaloniai aukštas – siekia 23,1 proc. Tačiau susirūpinimas šiuo rodikliu nukreipia dėmesį nuo esminės problemos, kuri slypi visai ne šiame skaičiuje. Analizuojant tokio amžiaus gyventojus būtina atsižvelgti, kokia jų dalis mokosi arba studijuoja.

 Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, tarp spręstinų klausimų vienas iš svarbiausių – didėjantis jaunimo nedarbas visose Bendrijos šalyse. Vilniuje prasidėjusioje Europos socialinio fondo konferencijoje pristatyti geriausi 2007–2013 metų pavyzdžiai įdarbinant jaunimą. Augantis jaunimo nedarbas kelia vis daugiau problemų Europos Sąjungoje. Ypač jaunimui įsidarbinti sunku ekonominio nuosmukio metu.

Natalija Kondrotienė 23 metų Rasa šiuo metu – bedarbė, be profesijos. Galimybių mokytis kol kas neturi. Darbo rinkoje jai sunku konkuruoti su kitais bedarbiais. Vien Šiauliuose darbo ieško daugiau negu 2 tūkstančiai žmonių iki 25 metų, pusė jų – niekada nedirbę. Darbas kasininke atplėšė nuo vaiko Mūsų kalbinta Rasa (pavardė redakcijai žinoma) prieš kelias savaites išėjo iš darbo parduotuvėje. Užsiregistravo darbo biržoje. Šiuo metu viena augina dukrelę, gyvena kartu su mama.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybai pirmininkaujantis Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime pristatė ES patirtį, siekiant užtikrinti geresnį mažų ir vidutinių įmonių kreditavimą ir taip prisidedant prie ilgalaikių investicijų į ekonomiką. „Pasaulio lyderiai pripažįsta - globaliu mastu ekonomikos atsigavimas netolygus ir pakankamai trapus.

Spalio 1 dieną Lietuvos darbo biržoje įregistruoti 22 tūkstančiai bedarbių iki 25 metų amžiaus, tai dviem tūkstančiais mažiau nei prieš mėnesį ir penkiais tūkstančiais mažiau nei prieš metus. Tačiau vis dėlto jaunimas sudaro per 12 procentų visų šalies bedarbių.

Eglė Merkytė, LRT radijas, LRT.lt Europos Sąjungos socialinės padėties ataskaita rodo, kad jaučiamas tik nestiprus ekonomikos atsigavimas, o socialiniai skirtumai tarp euro zonos šalių vis dar išlieka neproporcingai dideli. Tokią išvadą pateikusi Europos Komisija pirštu baksnoja į jaunimo nedarbo rodiklį – Europos Sąjungoje jis nemažėja ir išlieka perkopęs rekordinius 23 procentus.

Vilniaus apskrityje 2012 metais buvo 56 tūkst. bedarbių, o nedarbo lygis sudarė 12,8 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnis nei šalies vidurkis (13,4 proc.). Vilnius išsiskiria ir didžiausiu šalyje darbo užmokesčiu. Vilniaus miesto įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbančių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2599 litus ir 346 litais viršijo šalies ūkio vidurkį (2253 Lt). 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniuje veikė 28 tūkst.

Giedrė Sankauskaitė Šiuo metu dėl infliacijos galime jaustis pakankamai drąsiai. Šildymo sezonas nebus brangesnis, jis atpigs daugelyje šalies savivaldybių. Taip ketvirtadienį žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Lietuva ir toliau gyvens mažos infliacijos sąlygomis“, – kevirtadienį po SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė G. Nausėda.

Paskutiniame LR trišalės tarybos posėdyje nebuvo išvengta nostalgijos seniems laikams. Pasirodo, Tarybų Sąjungos centrinio planavimo komitetai labai aiškiai nustatydavo, kiek darbuotojas turi įmūryti plytų per valandą. Kilo arši diskusija: kodėl ir dabar ekspertai negalėtų nustatyti, kiek kvadratinių metrų valytojos turi išvalyti per valandą, ar su chronometru išmatuoti, kiek sagų gali įsiūti siuvėjos.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino ilgalaikę 2014-2020 metų užimtumo didinimo programą, kurios įgyvendinimui prireiks apie 1 mlrd. litų. „Preliminarus poreikis programai įgyvendinti yra 1 mlrd. litų“, - Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Jos teigimu, programa siekiama sutelkti verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, taip pat įtraukti socialinius partnerius ir savivaldybes į užimtumo politikos formavimą.

Prancūzijos vežėjas „Air France“, siekdamas mažinti išlaidas, ketina atleisti 2,8 tūkst. darbuotojų. Kiek anksčiau bendrovė jau skelbė atleisianti 5,1 tūkst. darbuotojų. Iš viso bendrovėje dirba 69 tūkst. asmenų. Naują atleidimo vajų paskatino finansinės šių metų bendrovės prognozės. Paaiškėjo, kad „Air France“ nepavyks pasiekti užsibrėžtų metinių tikslų. 2004 metais „Air France“ susijungė su Nyderlandų vežėju KLM.

Lietuvoje 69 proc. gyventojų ekonominę padėrį vertina skeptiškai, daugiausia nerimaujama dėl nedarbo, tačiau net pusė šalies gyventojų į ateitį šiuo požiūriu žvelgia optimistiškai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės „TNS LT“ atliktas Eurobarometro tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti visuomenės nuomonę apie Europos Sąjungą (ES) pokriziniu laikotarpiu. „Lietuvos piliečių nuomone, vienu pagrindinių rūpesčių mūsų šalyje išlieka nedarbas.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso per savo metinę kalbą pabrėžė, kad jaunimo nedarbas yra opi visos Europos Sąjungos (ES) problema. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sutiko plačiau pakomentuoti esamą padėtį ir kaip ji turėtų būti taisoma. „Jaunimo užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas yra vienas iš pagrindinių klausimų Europos Parlamente (EP). Susirūpinimą kelia tai, kad šiuo metu yra daugiau kalbama nei daroma.

Gediminas Stanišauskas Netikėta žinia: jaunimo nedarbas Lietuvoje, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, yra keturis kartus mažesnis, nei teigia Eurostatas ir Statistikos departamentas. Ar tai tiesa? Prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištauja valdžiai, kad ji per mažai dėmesio skiria jaunimo nedarbui mažinti. Premjeras Algirdas Butkevičius atsikerta, esą kiekvieną savaitę apie tai diskutuoja su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę, jaunimą ir sportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Androulla Vassiliou (Andrula Vasiliju) sveikina Lietuvos poziciją pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai jaunimo nedarbą įvardyti viena svarbiausių problemų. Pirmadienį Vilniuje viešinti eurokomisarė jaunimo nedarbo problemas, verslo ir akademinio pasaulio bendradarbiavimo galimybes bei kitus klausimus aptarė su Seimo komitetų atstovais.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalies teritorinės darbo biržose rugsėjo 1 d. buvo registruota 190,1 tūkst. bedarbių – 10,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo paklausa, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, ypač išaugo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (31 proc.), suvirintojams (29 proc.), pardavėjams kasininkams (27 proc.), apdailininkams (20 proc.), plataus profilio statybininkams (13 proc.), administratoriams (13 proc.), pardavėjams (9 proc.

Daugelis šalių kovoja dėl stipriųjų, galingųjų ir kitokių pirmųjų titulų. Tačiau pasaulio valstybės vertinamos pagal daugybę kategorijų ir tikrai ne visose norima pirmauti. Listverse.com siūlo paskaityti apie 10 kategorijų, kuriose pirmą vietą užimančios valstybės ne tik tuo nesididžiuoja, bet ir siekia kuo greičiau pakeisti esamą situaciją... 5. Nedarbas: Makedonija Makedonijos Respublika yra gana jauna tauta, kuri tapo nepriklausoma 1991 metais.

Jau devintus metus Škotijos miestas Glasgow yra Britanijos bedarbystės lyderis – beveik trečdalis jo gyventojų neturi darbo, rašo Huffington Post. Be Glasgow su didžiule bedarbystės problema susiduria ir Liverpulis, Velso miestai, Birmingemas, Hullas ir Wolverhamptonas. Londone taip pat yra daug bedarbių, tačiau jie studijuoja, todėl į šią statistiką nepatenka. Vyriausybės atstovai džiaugiasi, jog bedarbių šeimų skaičius sumažėjo 425 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų liepos mėnesį nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su birželiu, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat nekito ir sudarė 11 proc. Birželį ES darbo neturėjo 26,654 mln. asmenų, iš jų 19,231 mln. – euro zonoje. Palyginti su birželiu, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 33 000 visoje ES ir 15 000 euro zonoje.

Tradiciškai manoma, kad į Didžiąją Britaniją daugiausia atvyksta imigrantai iš vargingų Centrinės ir Rytų Europos šalių, tarp jų Lietuvos. Tačiau pastaruoju metu vis labiau pastebima, kad sparčiai daugėja atvykėlių iš iki šiol turtingomis laikytų euro zonos šalių, ypač Ispanijos ir Italijos, skelbia Britanijos spauda. Statistika rodo, kad praėjusiais metais 45 tūkst. 500 ispanų gavo nacionalinį draudimo numerį, o tai yra net 50 proc. daugiau nei 2011-2012, kai tokių ispanų buvo 30 tūkst.

Įsivyravus struktūriniam nedarbui verkiant reikia užpildyti atsivėrusias specialistų spragas. Nors Lietuvoje galimybių pakeisti kvalifikaciją netrūksta, žmonės vengia keisti profesiją remdamiesi rinkos dėsniais. Lietuvos darbo biržos teigimu, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta pardavėjų, įvairaus pobūdžio vairuotojų, statybų darbininkų, virėjų, siuvėjų, apsaugos darbuotojų, vadybininkų, administratorių bei buhalterių.

Penktadienį euro zonoje bus paskelbti rugpjūčio mėnesio infliacijos ir liepos mėnesio nedarbo rodikliai. Nuo metų pradžios infliacija regione laikėsi žemiau 2 proc. Nedarbo lygis naujų rekordų taip pat neturėtų demonstruoti. Nedarbo lygis euro zonoje turėtų išsilaikyti ties 12,1 proc. riba. Dėl aukšto nedarbo lygio bendros valiutos sąjungoje nėra spaudimo ir atlyginimų augimui. Taigi, bendras kainų lygis per šiuos metus galėjo pademonstruoti apie 1,4 proc.

Vasara – finansiškai palankus metas ne tik todėl, kad netenka sukti galvos, kaip apmokėti sąskaitas už šildymą, bet ir todėl, kad atsiveria daugiau galimybių užsidirbti. Darbų nerandantys Lietuvos gyventojai vasarą dalį finansinių problemų galėjo išspręsti susirasdami sezoninį darbą, tačiau vos už dviejų savaičių prasidėsiantis ruduo į darbo biržą vėl sugrąžins eiles.