nedarbas

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo 8,9 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis vasarį sudarė vidutiniškai 8,9 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - vasarį, palyginti su 2015-ųjų vasariu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o palyginti su sausiu - 0,2 punkto. Vasario pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 130 tūkst. gyventojų.

Nustojus kristi pasaulinėms naftos kainoms, infliacija Lietuvoje turėtų paspartėti, mano Finansų ministerija.  „Nuo 2017 metų, išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui - nustojus mažėti pasaulinėms naftos kainoms, numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį“, - rašoma pranešime spaudai. Šiais metais ministerija tikisi 0,7 proc. infliacijos, 2017 metais - 2,2 proc., o 2018-2019 metais – po 2,5 procento.

Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.

Nors šalyje nedarbas mažėja, o darbo pasiūlymų gausėja, neatsiranda tokių specialistų, kurie galėtų šias laisvas vietas užpildyti. Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija kelia problemų ne tik darbdaviams, bet ir šalies ekonomikai. Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių vyr. specialistas Gytis Darulis pasakoja, kad šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama profesiniam žmonių mokymui, ir ne tik jaunimo. „Skatinam ir jaunesnius, ir tuos, kuriems yra virš 50 metų.

Nedarbo lygis Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 8,5 proc. ir neviršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis gruodį sudarė vidutiniškai 9 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - gruodį, palyginti su 2014-ųjų gruodžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o palyginti su pernai lapkričiu - ūgtelėjo 0,1 punkto. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 125 tūkst. gyventojų.

Rinkos dalyvių dėmesys šią savaitę bus nukreiptas ir į euro zoną, ir į JAV – bus paskelbti naujausi darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad šiose ekonomikose pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir toliau išsilaikys. O situacija euro zonoje gali reikšti artimiausiu metu spartėsiantį atlyginimų kilimą. JAV: finansų rinkas gali nudžiuginti darbo rinkos rodikliai Svarbiausi JAV šios savaitės makrekonominiai rodikliai bus paskelbti penktadienį.

Lietuvoje nedarbo lygis pernai buvo 9,1 proc. - 1,6 procentinio punktais mažesnis nei 2014 metais, o realusis darbo užmokestis pernai, palyginti su 2014 metais, padidėjo 5,8 proc., remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pranešė, kad 2015 metais šalyje buvo 134 tūkst. bedarbių, o dirbo 1,335 mln. gyventojų. Pernai šalyje taip pat buvo 1,015 mln.

Krentat naftos kainai, rubliui bei kaistant užsienio politikos situacijai, Rusijoje prognozuojama recesija. Pasak ekspertų, tai gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir karo grėsmę. Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį.

Paskelbta, kad nedarbo lygis Lietuvoje trečiąjį 2015 metų ketvirtį sumažėjo iki 8,3 procento. Toks nedarbo lygis - 0,8 procentinio punkto mažesnis nei atitinkamą ketvirtį prieš metus bei 1,1 punkto mažesnis nei antrą šių metų ketvirtį. Nors nedarbo lygio kritimo tempas sulėtėjo, judėjimo kryptis nepakito ir tai leidžia tikėtis tolesnio nedarbo lygio mažėjimo. Įprasta, kad nedarbo mažėjimą lydi darbo užmokesčio augimas, tad darbuotojų padėtis rinkoje ir jų gaunama nauda turėtų dar gerėti.

 Paskutinę rugpjūčio savaitę Lietuvoje prasidėjo naujas projektas jaunimui, kurio metu „Kito kampo“ aktoriai kviečia Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenantį jaunimą diskutuoti apie karjeros pasirinkimą ir dalyvauti improvizaciniuose žaidimuose. Tačiau progų švęsti yra ir daugiau. Ko gero, viena svarbiausių šių metų žinių – ta, kad Lietuvoje, Eurostato duomenimis, jaunimo nedarbas mažėja sparčiausiai Europoje.

 Pirmi šeši šių metų mėnesiai liudijo jaunimo įsidarbinimo galimybių gerėjimą šalyje. Visą pirmąjį šių metų pusmetį jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo žemesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tarp 28 ES valstybių, 18 šalių rodiklis yra didesnis nei Lietuvos, 9 šalių – mažesnis. Įsitvirtinti darbo rinkoje padėta didesniam skaičiui jaunuolių 2015 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvos darbo biržą kreipėsi 42,7 tūkst. jaunų 16-29 m. amžiaus bedarbių.

 Gegužę jaunimo nedarbas Lietuvoje toliau mažėjo. Balandį jis sudarė 16,6 proc., o gegužę jau mažiau – 16,1 proc. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jaunimo nedarbas siekė 20,1 proc. Šalyje sėkmingai mažėja ir bendras nedarbo lygis. Šiuo metu Lietuvoje jis – mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Tai paaiškėjo, kai ES statistikos agentūra „Eurostat“ liepos pirmosiomis dienomis paskelbė duomenis apie nedarbo lygį ES valstybėse.

Daugelis susimąstome apie nedarbo problemą mūsų šalyje. Tačiau ar žinome, kokia šiuo metu yra nedarbo situacija Lietuvoje? Siūlome patikrinti savo žinias, atlikus trumpą testą. Sekite Kryptis karjerai naujienas Facebook paskyroje! Teisingi atsakymai kitame puslapyje.   Teisingi atsakymai: Kiek šiuo metu šalies teritorinėse darbo biržose yra registruota absolventų? 1. 2,9 tūkst.; 2. 5,6 tūkst.; 3. 15,6 tūkst.

Trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad metinis nedarbo lygio mažėjimas Lietuvoje bei Ispanijoje balandį buvo sparčiausias tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje nedarbas balandį, palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu, sumažėjo 2,2 proc. iki 8,9 proc., Balandžio pabaigoje darbo neturėjo 131 tūkst. šalies gyventojų.

 Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. kovą, palyginti su vasariu, liko stabilus ir sudarė 9,8 proc., o , palyginti su praėjusių metų kovu, kai nedarbo lygis siekė 10,4 proc., sumažėjo. Nedarbo lygis Lietuvoje kovo mėnesį sumažėjo ir sudarė 9,5 proc., palyginti su vasariu, kai jis siekė 10 proc. Euro zonoje nedarbo lygis kovą siekė 11,3 proc.

 „Kryptis karjerai“ jau rašė apie tai, kad pavyzdžiui, įsteigus jaunimo darbo centrą Kaišiadoryse, jaunuolių nedarbas mieste per porą metų sumažėjo kone du kartus. Kokios yra realios tokiuose centruose besilankančių jaunų žmonių sėkmės istorijos? Vilniaus teritorinė darbo birža sutiko pasidalinti keliais sėkmingais bei įkvepiančiais pavyzdžiais.

 Ekonominė situacija Europos Sąjungoje (ES) pradėjo pamažu gerėti beveik prieš dvejus metus, dauguma valstybių narių neseniai pastebėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, užimtumo rodikliai pagerėjo daugelyje sektorių.

Kaišiadorių jaunimo darbo centras (JDC) liepos mėnesį švęs vos dvejų metų gimtadienį. Nepaisant to, nuo centro atidarymo pradžios jaunimo nedarbas šiame mieste sumažėjo beveik perpus. Apie jaunimo užimtumą ir Kaišiadorių JDC veiklą sutiko papasakoti centro vyr.

Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas - vienas sparčiausių Europoje. Praėjusiais metais šalyje startavusi Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekiama paskatinti jaunuolių iki 29 m. užimtumą, jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Nepaisant to, Lietuvoje vis dar yra nemažai jaunų žmonių, kurie nežino, kaip įsilieti į darbo rinką, kaip tinkamai save pateikti darbdaviui. Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja vyr.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

 Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. sausį buvo 9,8 proc. Tai yra nemažas laimėjimas, palyginti su praėjusių metų sausiu, kai nedarbo lygis sudarė 10,6 proc. Euro zonoje nedarbo lygis 2015 m. sausį siekė 11,2 proc. – tai mažiausias rodiklis nuo 2012 m. balandžio. Praėjusių metų gruodį jis buvo 11,3 proc., o sausį – 11,8 proc.

 Nors nedarbo lygis šalyje po ekonominės krizės nuosekliai mažėja, tačiau net 58 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų baiminasi papildyti bedarbių gretas. Tai atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliktas gyventojų saugumo indekso tyrimas Baltijos šalyse. Tik 14 nuošimčių dirbančių lietuvių visiškai negąsdina galimybė netekti darbo. Kiek daugiau nei penktadaliui (23 proc.) šalies dirbančiųjų darbo vietos praradimas neatrodo labai didelė grėsmė.

Visuomenėje, kurioje vertinamas turtas ir apie žmogaus vertę sprendžiama pagal jo profesiją, būti bedarbiu – labai sunku. Niekas geriau to nežino už šiuolaikinį jaunimą, kuris baigė mokslus prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir šiuo metu, nepaisant atsigaunančios ekonomikos, vis dar sunkiai randa kelią į darbo rinką.

Pernai spalio mėnesį Jurbarke atidarytas Jaunimo darbo centras. Tiesa, tikrasis centro gimtadienis įvyko daug anksčiau, 2014 m. pradžioje. Bet po iškilmingos ceremonijos lankytojų atnaujintoje erdvėje smarkiai padaugėjo – dabar per dieną čia užsuka iki 10 žmonių. Vieni iš jų ateina rašyti gyvenimo aprašymo, kiti trumpam – paklausti, kaip jiems gali padėti Jaunimo darbo centras. „Nuo atidarymo pas mus vis užsuka vietinė žiniasklaida, teiraujasi, kaip dirbame.

Šiemet jaunimo iki 25 m. vidutinis metinis registruotas nedarbas turėtų toliau mažėti ir siekti apie 4,2–4,4 proc. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai pristačius kasmetinę darbo rinkos prognozę. Pernai metais Lietuvoje sėkmingai pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva. Jos veiklos padėjo sumažinti jaunimo iki 25 metų vidutinį metinį registruotą nedarbą 1,6 proc. palyginus su 2013 m., kai jaunimo iki 25 metų nedarbas siekė 6,3 proc.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, jaunimo nedarbas Lietuvoje rudenį mažėjo – nuo 17,5 proc. pernai spalį iki 15, 5 proc. lapkritį. Visoje ES pernai lapkritį nedirbo 5,101 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis siekė 21, 9 proc. Ši statistika rodo, kiek nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių gali dirbti, ieško darbo, bet neranda.

Jaunimo nedarbas Lietuvoje pernai mažėjo nuosekliai ir gan ryškiai. Tačiau vis dėlto pradėti darbinę karjerą nesiseka ne vienam, nors ir dėl skirtingų priežasčių: vieni neturi jokios specialybės, kiti nori dirbti tik pagal specialybę, nors ji nėra paklausi, treti nepatenka į geidžiamų darbuotojų gretas, nes darbdavių reikalavimai per aukšti.

Pasibaigus metams verta ne tik dairytis pirmyn, bet ir, bent trumpam, žvilgtelėti atgal. „Kryptis karjerai“ siūlo trumpai prisiminti, ką 2014-ieji metai atnešė Lietuvos jaunimui: kiek šalyje buvo jaunų žmonių, kiek jų išvyko, kokias darbo ir karjeros galimybes turėjo tie, kurie visgi liko? Kiek Lietuvoje jaunų žmonių? Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jaunimui priskiria žmones nuo 14 iki 29 metų amžiaus.

Patirtis ir tinkamų, darbui aktualių žinių trūkumas – tokias kliūtis dažnai nurodo darbdaviai, kalbėdami apie darbo ieškančius jaunus žmones. Neretai žiniasklaidoje galima rasti verslininkų pasisakymų, kad jie nors ir šiandien galėtų priimti X darbuotojų, tačiau neranda tinkamai parengtų specialistų, nes universitetai ir profesinės mokyklos juos ruošia nepakankamai gerai. Tai ką daryti jaunam žmogui? Vienas iš atsakymų slypi keistoje ir net kiek paslaptingoje raidžių kombinacijoje: MOOC.

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti.

 Pasaulinė finansų krizė lemia tik apie pusę Europoje egzistuojančio didelio jaunimo nedarbo lygio. Tiesa, labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse – Kipre, Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje – jos įtaka jaunimo nedarbui gali siekti net iki 70-ies proc. Tokias išvadas paskelbtame tyrime pateikė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris tuo pačiu pasidalino ir savo ekspertų rekomendacijomis, kaip būtų galima spręsti susidariusią padėtį.

Jaunimo nedarbas yra ne tik Europos, bet ir kituose kraštuose. Skaičiuojama, kad apytikriai 1,2 milijardo jaunų žmonių nuo 15 iki 24 m. šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. Tarptautinė organizacija „JA Worldwide“ (Junior Achievement Worldwide) paskelbė ataskaitą, kurioje pateikia siūlymus, kaip galima spręsti susidariusią situaciją. Studijoje, pavadintoje „Bedarbių karta: Pasaulinio jaunimo nedarbo iššūkis“, pateikiami skaičiai stulbina.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Japonijos vyriausybės įsiskolinimai milžiniški, o skola daugiau nei dvigubai viršija bendrąjį vidaus produktą (BVP) – tiek prasiskolinti Europos Sąjungoje (ES) nė vienai valstybei niekas neleistų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė.

Kauno rajono savivaldybės iniciatyva Raudondvario dvaro oranžerijoje įvykusioje verslo popietėje apie kovą su nedarbu išryškėjo ne mažiau opi problema: verslininkai guodėsi, kad vis sunkiau rasti tinkamų darbuotojų. Nedarbas mažėja Į renginį atvyko Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Kauno teritorinės darbo biržos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos vadovai, mokslininkai, verslininkai, Savivaldybės atstovai.

Šiaulių mieste už pašalpas 20 valandų atidirbantys gyventojai tvarko miesto aplinką. Savivaldybė tikisi sutaupyti apie du milijonus litų, kurie būdavo išleidžiami pašalpoms. Per šiuos metus savivaldybės biudžete numatyti 11 mln. Lt socialinėms išmokoms. Metų pradžioje pašalpoms buvo skiriama per 840 tūkst. Lt, rugsėjį socialinių pašalpų suma siekia per 575 tūkst. Lt. Šiauliečiai, tvarkantys miesto viešąsias erdves ar net klojantys šaligatvius jau nebestebina praeivių.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

Europos Komisija palankiai vertina tai, kad šiandien oficialiai pradėjo veikti Valstybinių užimtumo tarnybų tinklas. Tai nauja bendradarbiavimo platforma, padėsianti valstybėms narėms geriau koordinuoti savo kovos su nedarbu politikos priemones ir veiksmus ir stiprinsianti Europos ekonomikos valdymo sistemą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su generaliniu Tarptautinės darbo organizacijos direktoriumi Guy Ryderiu, su kuriuo aptarė jaunimo užimtumo skatinimo ir kovos su nelegaliu darbu priemones. „Nuosekli politika duoda rezultatų: Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas – vienas sparčiausių Europoje.

Leiboristų vadovaujama Velso vyriausybė sugalvojo dar vieną „išmanų“ kovos su nedarbu būdą. Ji nusprendė mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus kovos su skurdu programai, leisti nemokamoms ... tatuiruočių darymo pamokoms, skelbia Didžiosios Britanijos spauda. Pamokos apibūdinamos kaip „nemokamas smagus kursas, kuris padės vystyti meninius sugebėjimus ir leis kurti tatuiruotes sau ir kitiems.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 12,4 proc. ir buvo didesnis, nei praėjusių metų pabaigoje. Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad oficiali statistika kai kuriais atvejais gali būti klaidinanti. Ir ją paviršutiniškai paanalizavus, galima padaryti klaidingas išvadas:.   „Būtent nedarbo lygis yra viena iš tų rodiklių, kurį reikia analizuoti labai atsargiai.

,,Prezidentė atkreipiė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai, tačiau dar daug žmonių Lietuvoje gyvena sunkiai, sudurdami galą su galu, ir kai kuriose savivaldybėse net trečdalis gyventojų dirba, o kiti priklauso nuo įvairių išmokų“, - antradienį po prezidentės Dalios grybauskaitės susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta pabedinskiene žurnalistams sakė prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

 Daiva Savickienė Tolygios regionų plėtros problema egzistuoja nuo Nepriklausomybės laikų, tačiau atsakymo, kaip ją išspręsti, nerandama. Panevėžyje politikams diskutuojant su verslu buvo aiškinama, kad regionas pats turi rasti savo veidą ir jį kuriant vystytis. Pristatęs galimybes verslui regionuose ir ES paramos perspektyvas 2014–2020 metais, ūkio viceministras Marius Skarupskas sulaukė ir verslo, ir regiono politikų priekaištų dėl centrinės valdžios dėmesio trūkumo regionams.

Kristina Miškinienė Jau trečią mėnesį visose šalies teritorijose mažėjo nedarbas. Pagal Lietuvos Darbo biržos duomenis 2014 m. birželio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 168 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 9,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių skaičius per gegužę sumažėjo 11,5 tūkst., o registruotas nedarbas 0,6 proc. punkto. Registruotas nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse. Darbo jėgos paklausa 1,6 karto lenkia pasiūlą: gegužę registruota 28,7 tūkst.

Žinių radijas Iš trečiųjų šalių įsivežami darbuotojai pavojaus Lietuvos darbo rinkai nepadarytų: nors mūsų šalyje bedarbystė siekia 10 proc., tačiau ir darbuotojų trūksta, teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė. Pasak jos, žmonės net ir nekvalifikuotam darbui kelia didelius atlyginimo reikalavimus. „Nedarbo lygis ne tik nekinta, jis išaugo. Iki krizės nedarbas buvo 4 proc., dabar jis yra 10 proc.

Žinių radijas Pagal absloventų įsidarbinimą tarp šalies kolegijų pirmauja Žemaitijos kolegija. Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, daugiausia bedarbių - tarp baigusiųjų Šiaurės Lietuvos, Panevėžio ir Marijampolės kolegijas. Pernai darbo nerado apie trečdalis šias kolegijas baigusių jaunuolių. Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas abejoja tokių duomenų autentiškumu. „Visų pirma, aš kelčiau klausimą dėl tų duomenų autentiškumo.

Rytoj, penktadienį, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankysis Ukmergėje, kur rengiama apskrito stalo diskusija-konferencija „Profesinis mokymas – dirbti regionui, rinkai ir kartu su verslu“. Anot premjero, profesinis mokymas turi lanksčiai ir operatyviai prisiderinti prie rinkos pokyčių, 2013-2014 m. profesinio mokymo įstaigoms skirta beveik 300 mln. litų, todėl ši sistema turi veikti efektyviai ir kokybiškai.