nedarbas

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Visiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims, birželio mėnesį teisingai pateikusiems prašymus darbo paieškos išmokai gauti, penktadienį jos buvo išmokėtos. Iš viso į 82,5 tūkst. asmenų sąskaitas pervesta beveik 3,4 mln. eurų, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime. „Šią savaitę 98 proc. išmokos gavėjų pervestos paramos lėšos.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento. Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir birželį buvo 9,4 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Kipre (9,8 proc.), Latvijoje (10,1 proc.) ir Ispanijoje (15,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gegužę šalyje buvo 7 proc. nedarbas – 2 punktais didesnis nei pernai gegužę.

Darbo neturinčių asmenų Lietuvoje ir toliau daugėja. Užimtumo tarnyba pastebi ir naują tendenciją: tarp neužimtų asmenų moterų skaičius viršijo vyrų skaičių. Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.

Užimtumo tarnybai skelbiant, jog oficialus nedarbas per karantiną išaugo dėl atleistų iš darbo žmonių ir mažesnio sezoninio darbo poreikio, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad oficialūs skaičiai neatspindi realios situacijos – anot jo, darbo rinka jau grįžo į ikikrizinį lygį, o nedarbą birželį padidino žmonės, norintys gauti vienkartinę darbo paieškos išmoką. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 20 dieną šalyje buvo 220,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių arba 12,8 proc.

Nedarbas Švedijoje dėl naujojo koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai birželį pasiekė aukščiausią nuo 1998 metų lygį. Šalies statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, dėl sezoniškumo pakoreguotas nedarbo lygis birželį pakilo iki 9,4 procento. Dar sausį nedarbo lygis šalyje siekė 7,2 proc., o jau gegužę sudarė 8,6 procento. Absoliutų rekordą nedarbo lygis Švedijoje buvo pasiekęs 1997 metų birželį, kuomet jis sudarė 11,7 procento.

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos, bet ir sezoniškumas, teigia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.  Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius. Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus. Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios. „Dugną pasiekėme balandį.

Dėl koronaviruso pandemijos darbo ir pajamų netekę gidai Vilniuje antradienį surengė akciją, siekdami atkreipti dėmesį į turizmo sektoriaus darbuotojų problemas. Kelios dešimtys gidų su šūkiais „Guides together“ ir „Guide work matters“ („Gidai kartu“, „Gidų darbas svarbus“) atviru turistiniu autobusu pajudėjo nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės link Rotušės, kur vėliau prie jų prisijungė kiti kolegos ir dešimčiai minučių iškleidė įvairiaspalvius skėčius taip atkreipdami praeivių dėmesį.

Praėjusią savaitę dar 1,48 mln. amerikiečių pateikė paraiškas dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas. Šis skaičius viršijo prognozes ir parodė besitęsiančią koronaviruso pandemijos žalą. Naujų paraiškų dėl nedarbo išmokų skaičius sumažėjo vos 60 000, palyginti su ankstesnės savaitės rodikliu, o bendras žmonių, kurie darbo neteko nuo kovo vidurio, kai įmonės ėmė stabdyti veiklą, skaičius pasiekė daugiau kaip 47,2 milijono.

Oficialūs bedarbiai jau gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos. Šią paramą darbo neturintiems ir Užimtumo taryboje užsiregistravusiems žmonėms yra įteisinęs Seimas – ji yra dalis bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti koronaviruso ir karantino neigiamas pasekmes gyventojams.  Išmoka siekia 200 eurų, jei žmogus negauna jokios nedarbo išmokos, ir 42 eurus – gaunantiems tokią išmoką.

Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos. Skaičiuojama, kad didesnę išmoką gaus apie du trečdaliai darbo neturinčių Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių, o mažesnę – apie trečdalis, nes šie žmonės gauna dar ir socialinio draudimo išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kas antras dabar dirbantis Rusijos pilietis gali netekti darbo arba dalies pajamų. Dėl koronaviruso sukeltos krizės Rusijoje per mėnesį bedarbių išaugo dvigubai, o šalies BVP per šiuos metus gali susitraukti iki 11 proc.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Nedarbas Lietuvoje praėjusią savaitę paaugo 0,1 procentiniu punktu ir pasiekė 11,7 proc. Nuo karantino pradžios oficialus nedarbo lygis išaugo 2,4 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 25 dieną šalyje buvo 200,9 tūkst. bedarbių. Praėjusią savaitę mažiausiai žmonių nuo karantino pradžios kreipėsi dėl darbo – po 1 tūkst. per dieną. Karantino piko metu – ketvirtąją jo savaitę – kreipdavosi po 1,9 tūkst. žmonių.

Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.

Didžiojoje Britanijoje nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo dėl koronaviruso pandemijos, nors karantinas buvo įvestas praktiškai tik laikotarpio pabaigoje, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Bendras bedarbių skaičius per tris mėnesius iki kovo pabaigos padidėjo 50 tūkst. iki 1,3 mln.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus – balandį, palyginti su pernai balandžiu – išaugo ketvirtadaliu, pranešė „Sodra“. Jiems gegužę bus išmokėta per 26 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai tą patį mėnesį išmokos siekė 15 mln. eurų.   Preliminariais duomenimis, nedarbo išmokas už balandį gaus 76 tūkst., prieš metus jas gavo 58,9 tūkst. žmonių.    Balandį „Sodra“ nedarbo išmokas paskyrė per 17 tūkst. naujų bedarbių, juos išmokos pasieks po  gegužės 20-osios.

Praėjusią savaitę 1,1 tūkst. šalies darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų – ketvirtadaliu mažiau nei balandžio 26 – gegužės 3 dienomis. Tačiau pastebima, jog darbo rinka atsiveria vasaros sezonui. Iš viso karantino metu šalies darbdaviai pateikė 17,5 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė tarnyba.

Jungtinėse Valstijose balandį darbo neteko 20,5 mln. žmonių, koronaviruso pandemijai sunaikinus beveik visas per dešimtmetį sukurtas darbo vietas, penktadienį pranešė JAV Darbo departamentas. Šalyje nedarbo lygis balandžio mėnesį siekė rekordinį lygį – 14,7 proc. – ir smarkiai viršijo 20019 metų pasaulinės finansų krizės metu fiksuotą aukščiausią rodiklį. Kovą nedarbo lygis siekė 4,4 procento. Darbo departamentas taip pat pranešė, kad kovą darbo neteko didesnis skaičius žmonių – 870 tūkst.

Lietuvoje įvestas karantinas iš esmės pakeitė šalies gyvenimą: dalis verslų buvo priversti nutraukti veiklą, žmonės neteko darbų. Kaip Lietuvai seksis įveikti viruso sukeltą krizę ir sugrąžinti prarastas darbo vietas? Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistė Elena Leontjeva – naujienų portalo tv3.lt studijoje apie viruso sukeltą krizę ir bedarbystę.

Nedarbas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė  7,1 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei tuo pačiu pernai ir 0,7 punkto daugiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.  Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose nedarbas siekė atitinkamai 12 ir 8 procentus. Statistikos departamento teigimu, bedarbių per metus padaugėjo 11,2 tūkst. iki 106,3 tūkst., o užimtųjų - 12,4 tūkst. iki 1,386 mln., per ketvirtį – atitinkamai 12,6 tūkst.

Statistikos departamentas šįryt paskelbė, kad pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,1 procento, arba 0,6 proc. punktu didesnis negu prieš metus: bedarbių per metus padidėjo 11 tūkstančių – iki 106 tūkstančių, o užimtų asmenų skaičius padidėjo net 12 tūkstančių – iki 1,386 milijono.

Nedarbui šalyje per karantiną perkopus 11 proc., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šis rodiklis yra arti piko. Anot jo, vartotojų išlaidų dugnas jau buvo pasiektas. N. Mačiulis sako, kad nedarbo lygis dar gali šiek tiek didėti, nes vis yra pažeidžiamų sektorių.

Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus. „Įprasta, kad pirmosiomis mėnesio dienomis yra daug daugiau įdarbinimų nei atleidimų. Tačiau gegužės 5 d. jau stebime keturių dienų seriją, kai įdarbinimai viršija atleidimus.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos eukutecas“ atleidžia 47 darbuotojus, apie tai įmonė pirmadienį informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirba 98 žmonės. Bendrovė gamina plastiko ir elektros įrangos rinkinius transporto įmonėms, taip pat tiekia detales elektrinių dviračių gamybai Vokietijoje. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama per Klaipėdos jūrų uostą.

Nedarbas praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, išaugo dar 0,3 procentinio punkto iki 11,1 proc., pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Balandžio 20 dieną buvo registruota daugiau nei 190,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Nuo karantino pradžios jų padaugėjo 29,8 tūkst. (18,6 proc.).  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur išliko toks pat, bei Zarasų rajone, kur mažėjo 0,1 proc. punkto.

Ketvirtąją karantino savaitę nedarbas paaugo 0,5 procentinio punkto ir pasiekė 10,8 proc. Nuo karantino pradžios kovo 16 dieną šis rodiklis augo 1,5 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13 dieną buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių.  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias (0,7 punkto)  augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Vilniaus moteriškų drabužių siuvimo bendrovė „Rožė“ atleidžia 76 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Bendrovė pirmadienį tarnybą informavo planuojanti atleisti didžiąją dalį savo darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, vasarį įmonėje dirbo 86 žmonės. 2019-aisiais „Rožės“ apyvarta siekė 1,638 mln. eurų - 53,68 proc. mažiau nei užpernai, kai bendrovė gavo 3,05 mln. eurų pardavimo pajamų. Pernai bendrovė patyrė 111 tūkst. eurų grynųjų nuostolių, kurie per metus išaugo 34 proc.

Registruotas nedarbas per praėjusią savaitę išaugo 0,5 procentinio punkto ir balandžio 6 dieną pasiekė 10,3 proc., skelbia Užimtumo tarnybą.  Prieš savaitę registruotas nedarbas buvo 9,8 proc. Registruoto nedarbo rodikliai praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur nekito.  Nuo kovo 30 iki balandžio 5 dienos šalies darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 2,4 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 909 vietomis (61,8 proc.

Vos per savaitę JAV nedarbo išmokų paraiškų skaičius išaugo dvigubai: nuo 3,3 milijonų iki 6,6. Viso per kelias savaites prašymus gauti pašalpas ir soc. garantijas pateikė beveik 10 mln. amerikiečių. Tai didžiausias bedarbių skaičius per visą JAV istoriją. „Refinitiv“ apklausti ekonomistai tikėjosi, kad praėjusią savaite bus pateikta 3,5 mln. paraiškų.  Toks prašymų gauti nedarbo išmokas skaičius rodo kokį milžinišką smūgį JAV ekonomikai sudavė koronaviruso pandemija.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo toks pat kaip Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir sausį buvo 6,6 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 3,2 punkto iki 14,3 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 14,9 proc., arba 0,6 punkto mažiau nei prieš metus.

Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, šalyje nelauktai ūgtelėjo – vidutinis metinis nedarbo lygis 2019 metais buvo 6,3 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis negu 2018 metais. Kodėl tai nustebino? Pirmiausia todėl, kad 2019 metais ekonomika sparčiai augo, dirbančių asmenų skaičius padidėjo, o pranešimų apie atleidžiamus grupės darbuotojus buvo. Antra, ir Latvijoje, ir Estijoje nedarbas praėjusiais metais smuko.

Daugiausiai bedarbių sausio mėnesį buvo Ignalinoje, mažiausia –  Klaipėdos rajone, skelbia Užimtumo tarnyba. Ignalinoje vasario 1 dieną bedarbiais registruota 16,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Taip pat didelis nedarbas buvo Zarasų (15,1 proc.) ir Kalvarijos (14,4 proc.) savivaldybėse. „Šiose savivaldybėse darbo jėgos paklausa 2-3 kartus žemesnė už pasiūlą. Vietos ūkyje kelis kartus didesnę dalį nei vidutiniškai šalyje sudaro žemės ūkis, kuriam būdingas didelis sezoniškumas.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo darbo rinkos rodikliai? Nedarbo lygis auga jau keletą ketvirčių iš eilės ir dabar sudaro 6,7 proc. Per metus jis padidėjo 0,5 proc. punkto.

Didžiausias nedarbas praėjusį mėnesį buvo Ignalinoje, o mažiausias – Klaipėdos rajone. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas Ignalinoje lapkričio mėnesį buvo 14,5 proc. Taip pat aukštas nedarbas fiksuotas Zarasuose (14,1 proc.) ir Kalvarijoje (13,3 proc.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,3 punkto, o per mėnesį sumažėjo 0,2 punkto ir spalį buvo 6,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,4 punkto iki 6,3 proc., o per mėnesį nepakito. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 0,7 punkto iki 11 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 14,4 proc.

Ieškodama atsakymo į šį klausimą bei norėdama rasti priemonių ir būdų padidinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) atliko tyrimą – parengė klausimynus dirbantiems ir nedirbantiems neįgaliesiems ir pakvietė juos atvirai išsakyti savo nuomonę.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino tūkstančius būsimų mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo.