nedarbas

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.

Itin smarkiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioje Italijoje per metus darbo neteko beveik milijonas žmonių, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys, vėl sustiprinę nerimą dėl to, kiek pandemija atsieis šaliai. Vasario mėnesį dirbančių žmonių skaičius siekė 22,2 mln. ir beveik nepakito lyginant su sausio mėnesiu, tačiau sumažėjo 945 tūkst.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“ planuoja šiemet Vilniuje įdarbinti per 100 specialistų.  Grupė pranešė sostinėje plečianti bankininkystės, finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo prevencijos bei klientų aptarnavimo komandas ir samdysianti šių sričių darbuotojus. Šiuo metu Vilniuje dirba 200 kompanijos darbuotojų, o visame pasaulyje – beveik 2500 žmonių.

Beveik trečdalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių susiduria su darbuotojų trūkumu. Jiems kyla sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti. Tai aiškėja iš Užimtumo tarnybos atliktos apklausos. Tačiau šiame sektoriuje tuo pačiu metu trūksta ir siūlomų darbo vietų.  2021 metų pavasarį rinkoje labiausiai reikalingi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei miškų ūkio darbininkai.

Oficialiam nedarbui vasarį nusileidus iš rekordinių aukštumų, Užimtumo tarnybos vadovė teigia, kad darbo rinka pradeda rodyti teigiamus pokyčius. Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, jog pozityvias tendencijas rodo ne tik sumažėjęs oficialaus nedarbo rodiklis, bet ir mažesnis į tarnybą atėjusių žmonių bei didėjantis laisvų darbo vietų skaičius. „Tendencijos šalies darbo rinkoje vasarį iš tiesų rodo teigiamus pokyčius.

Lietuvoje darbo daugiausiai neturi 15–24 metų jaunuoliai. Antra didžiausia bedarbių amžiaus grupė – 25–34 m. gyventojai. Daliai šių jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių sunku sėkmingai įsilieti į darbo rinką – trūksta patirties ar pasirinktos krypties darbo vietų. Tad darbo nerandantys jaunuoliai vis dažniau linkę sau patys susikurti darbo vietą.

Lietuvoje nedarbas siekia rekordines aukštumas. Daugiau nei 16 procentų šalies gyventojų yra bedarbiai, o net 40 procentų jų yra jaunimas iki 30 metų. Užimtumo tarnyba pamažu virsta bedarbių pašalpų dalijimo kontora. Apie šią problemą kalbėjo TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai. Pandemijos metu buvusios valdžios įvesta 200 eurų nedarbo paieškos išmoka buvo dalijama visiems, kas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Daugybė gyventojų šiuo metu Lietuvoje neturi darbo. Prognozuojama, kad pasibaigus karantinui ir nutraukus su juo susijusią paramą įmonėms, nemažai įmonių bankrutuos ir bedarbių dar padaugės. Profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad pasibaigus karantinui labiausiai gali nukentėti darbuotojai. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,4 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį buvo 9,6 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,3 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,5 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,3 punkto daugiau. Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gruodį šalyje buvo 6,9 proc.

Nedarbo išmoką per koronaviruso krizę siūloma mokėti daugiau žmonių, nes numatoma sutrumpinti bedarbio pašalpai gauti reikalaujamo darbo stažo trukmę.    Tokią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo 12 socialdemokratų.  Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių Gintautas Paluckas, taip siekiama padėti žmonėms, kuriems reikalingą stažą sukaupti sutrukdė krizė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu siekia net 16,4 proc. ir yra vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Nerimą dėl ateities kelia ir nesibaigianti koronaviruso pandemija, dėl kurios dalis įmonių buvo priverstos pristabdyti ar galutinai nutraukti savo veiklą. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Nedarbo lygis Baltijos valstybėse 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos krizės metais, aukščiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento. Palyginti su 2019 metais, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 2,2 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu jis siekia net 16,4 proc. Situacijos tikrai negerina koronaviruso pandemija, dėl kurios šalyje teko įvesti karantiną ir uždrausti dirbti daliai verslininkų. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu ir prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.

Dėl pandemijos išaugusio nedarbo pasekmes šiemet labiausiai jaus vyresni žmonės, jaunimas ir moterys, teigia Užimtumo tarnyba.  Papildoma kliūtis, apsunkinanti dalies jų grįžimą į darbo rinką, gali tapti skaitmeninių įgūdžių stoka, skelbiama Lietuvos užimtumo 2020 metų tendencijų ir ateities prognozių leidinyje. „Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos –  šių metų rinkos ypatumas.

Dauguma lietuvių mano, kad finansinė padėtis šalyje šiemet blogės, rodo Eurobarometro apklausa. Labiausiai žmonės baiminasi, kad ir toliau trūks darbo ir pinigų. Tiesa, ekonomistų nuomonės skiriasi. Vieni sako, kad žmonių baimės pagrįstos, kiti tvirtina, kad sunkūs metai laukia tik tų, kurių verslai dėl karantino uždaryti, o daug didesnei daliai dirbančiųjų atlyginimai ir toliau augs.

Lietuvoje per pandemiją drastiškai išaugus nedarbui, neįgaliųjų situacija darbo rinkoje tapo dar sudėtingesnė, sako Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) prezidentė. Simonos Kunigonytės teigimu, prie sunkių konkurencijos rinkoje sąlygų prisideda ir neįgaliųjų psichologinė įtampa, nerimas dėl sveikatos.  „Pandemijos laikotarpis iš tiesų labai sudėtingas ir baisus neįgaliesiems. Jie turi konkuruoti ir su sveikaisiais darbo rinkoje, bedarbystė yra labai didelė šiuo metu.

Pajamos per karantiną mažėjo keturiems iš dešimties lietuvių, bedarbių vis daugėja, tačiau išmokas gauna tik trečdalis visų neturinčiųjų darbo. Ekonomistai perspėja – jei skurdo šmėkla nesitrauks, gali prasidėti dar viena emigracijos banga. Kaip mažinti smarkiai išaugusį nedarbą, Prezidentas Gitanas Nausėda pokalbiui buvo pasikvietęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Ministerija siūlo perskaičiuoti išmokas tėvams bei plėsti išmokų dirbantiesiems savarankiškai ratą.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Per pandemiją šalyje išaugus nedarbui, būtina stiprinti jo draudimo sistemą, efektyvinti Užimtumo tarnybos veiklą bei dalį investicijų skirti nedarbo mažinimui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.  „Visų pirma, prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra ta pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc.

Paryžiuje centrinę būstinę turinti klienų patirties valdymo pasaulinė lyderė „Teleperformance“ paskelbė planus iki 2022 metų pasamdyti dar 500 naujų darbuotojų. Savo veiklą Lietuvoje 2015 metais pradėjusioje įmonėje, šiuo metu  dirba apie 150 daugiakalbių specialistų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Koronaviruso pandemija ir toliau didina darbo nebeturinčių žmonių gretas. Registruotų bedarbių šalyje jau beveik tiek pat, kiek ir per didžiąją ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba sako, kad labiausiai nukentėjo jaunimas. Jų gretose bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Taip pat moterys. Pirmą kartą per penkerius metus darbo neturi daugiau moterų nei vyrų. Tuo metu ekonomistų prognozės nieko gero nežada. Toks nedarbo augimas – dar ne pabaiga.

Oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą – 16,4 proc. procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1-ąją šalyje darbo ieškojo 282 tūkst. darbo žmonių. Registruotas nedarbo rodiklis sausį paaugo 0,4 proc. punkto – didžiausią įtaką tam turėjo įprastinis darbo rinkos sulėtėjimas žiemos sezonu. Pasak tarnybos, antrojo karantino laikotarpiu situacija darbo rinkoje išlieka stabilesnė, palyginti su situacija pernai pavasarį.

Mažesniuose miestuose reikiamų specialistų nerandantys darbdaviai plečia paieškos ribas. Tad jų darbuotojai važinėja 100 km ar daugiau. Taip pat koronaviruso pandemija parodė, kad tam tikrose srityse galima dirbti nuotoliniu būdu. Tad dalyje darbo skelbimų darbo vieta yra ne konkretus miestas, o – darbas iš namų. Vis tik specialistai pastebi, kad daliai žmonių susirasti darbą trukdo ne maža pasiūla, bet nenoras dirbti.

Nedarbo išmokas 2020-ųjų pabaigoje gavo mažiau žmonių nei anksčiau, sako „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos vadovės. Pasak jų, šiuo metu tik trečdalis žmonių turi pakankamą darbo stažą, kad gautų išmoką. „Sodros“ vadovė mano, kad „blogiausias laikas praeityje“.  „Palyginti su ankstesniais mėnesiais, nedarbo išmokų gavėjų augimo skaičius lėtėja. Ko gero, blogiausias laikas praeityje“, – Seimo „darbiečių“ frakcijoje penktadienį sakė Julita Varanauskienė.

Oficialiam nedarbui rekordiškai išaugus ir perkopus 16 proc., „Sodra“ pastebi, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl karantino. Daugiau nei pusė šiemet registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes per pastaruosius dvejus su puse metų nėra dirbę nė 12 mėnesių. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai per šį laiką nėra dirbę samdomo darbo ir neturi jokio socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Koronavirusas darbo rinkai smogė visa jėga. Sausio pirmosios duomenimis, nedarbas mūsų šalyje pasiekė 16,1 procento. Tai – rekordas, kurio Lietuva seniai neturėjo. Bet ar tikrai šie duomenys yra tikslūs? Kokie verslo sektoriai patyrė didžiausis nuostolius, o kurie šventė rekordiškai gerus metus? Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. 2010-aisiais po ekonominės krizės didžiausias fiksuotas nedarbas Lietuvoje buvo 17,8 procento. Tačiau anuomet darbo ieškojo mažiau asmenų nei dabar.

Užimtumas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, antrąjį praėjusių metų ketvirtį kritęs žemiausiai nuo 2010-ųjų pabaigos, trečiąjį ketvirtį pakilo, bet nepasiekė ikikrizinio lygio. Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų užimtumas liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo nuo 64,8 proc. metų ketvirčiu anksčiau iki 66,7 proc., tačiau buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Moterų užimtumas augo nuo 58,3 iki 60,3 proc.

Lietuvoje per pandemiją daug žmonių netenkant darbo bei išaugus jų perkvalifikavimo poreikiui, darbas nuotoliniu būdu gerokai apsunkina šį procesą, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, šiuo metu daug darbo vietų neužimama, persikvalifikavimas vyksta lėtai ne dėl teisinių priežasčių. „Teisinė bazė yra sudėliota taip, kad perkvalifikavimo sistema tikrai gali veikti.

Vos pradėjusi dirbti pagal individualią veiklą jauna kosmetologė liko be nieko, kai paskelbus karantiną teko uždaryti grožio salonus. Mergina baigė įvairius kursus, jaunimo integracijos į darbo rinką programą, sumokėjo už darbo vietą salone. Užimtumo tarnyba aiškina, kad kiekvieną atvejį sprendžia individualiai, bet realybėje situacija kitokia. Mokesčius mokėti reikia, o pajamų gauti neįmanoma.

Oficialus nedarbas sausio pradžioje vėl pasiekė rekordines aukštumas – perkopė 16 procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių žmonų – jie  sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc. punkto, o palyginti su 2020 metų sausio pradžia – 7,4 punkto.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.

Registruotas nedarbas lapkritį augo toliau ir pasiekė 15,5 proc. – per mėnesį rodiklis išaugo 0,6 punkto, per metus – 7,1 proc. Gruodžio 1-ąją dieną šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, lapkričio pradžioje paskelbto karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos – besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.) ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) registruota panašiai, kaip birželį.

Nors ukrainiečių ir baltarusų įdarbinimas Lietuvoje šiek tiek mažėjo, situacija darbo rinkoje vis tiek išlieka paradoksali – oficialus nedarbas siekia beveik 15 proc., bet darbdaviai darbuotojų neranda. Štai ūkininkai sako, kad kaime pilna nekvalifikuotos darbo jėgos, bet dalis vietinių dėl gaunamų pašalpų dirbti nesiveržia, todėl mielai daržų ravėti ar bulvių kasti įdarbintų užsieniečius.

Lietuvoje spalį darbo ieškojo 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų – 1,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 9,4 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc. – didėjo 16–24 metų jaunuolių nedarbas, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės teigimu, didėjantis jaunimo nedarbas susijęs su sektoriais, kuriuos labiausiai paveikė karantinas ir ekstremali situacija.

Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.

Šiandien mūsų šalies darbo rinkoje – tikri paradoksai. Vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Užimtumo tarnyba skelbia tendencingai augantį ir net 14,9 proc. pasiekusį nedarbo lygį, tačiau naujų darbuotojų negali rasti rekordinis kiekis statybų sektoriaus darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad darbdaviai jaučia nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių ir kvalifikuotos – trūkumą.

Darbo rinkai susvyravus, pirmiausia iš jos iškrenta silpniausieji. Šią taisyklę patvirtina Lietuvoje fiksuojamas ilgalaikio nedarbo augimas. Per metus jis padidėjo 89,1 proc. Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. jų registruota daugiau nei 53,7 tūkst. Net 18,8 tūkst. neturi jokios profesijos. Per metus ilgalaikių gretoms didėjant beveik dvigubai padaugėjo ir neturinčių profesinės kvalifikacijos asmenų skaičius.

Nedarbo lygis trečiąjį šių metų  ketvirtį buvo 9,3 proc. – 0,8 proc. punkto daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 3,2 punkto daugiau nei prieš metus. Vyrų nedarbo lygis buvo 9,7 proc., moterų – 8,8 procento. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį siekė 23,1 proc. ir per ketvirtį padidėjo 2 punktais, per metus –12,6 punkto, skelbia Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, trečiąjį ketvirtį buvo 137,2 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 23,7 tūkst. – jaunimas.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3 punkto, o per mėnesį – 0,6 punkto ir rugpjūtį buvo 9,6 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Italijoje (9,7 proc.) ir Ispanijoje (16,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,8 proc. – 2,6 punkto daugiau nei prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.  Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos. „Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Trečiadienį apie tai buvo diskutuojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Pristatydama su darbo paieškos išmokomis susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nedarbo lygis padidėjo nuo 9,5 proc. iki 14 proc.

Seimo rudens seijai prezidentas Gitanas Nausėdas teikia devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp jų – siūlymas metais ankstinti vaikų ugdymą, koreguoti nedarbo išmokų tvarką, supaprastinti teisėjų atranką. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda žada teikti kartu su socialiniais partneriais parengtas  Švietimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – sudaryti palankesnes ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo sąlygas ir galimybes.

Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti. Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.