nedarbas

Krizė pasaulyje be darbo paliko 210 mln. gyventojų. Tai pats didžiausias rodiklis per visą istoriją. Apie tai byloja bendras Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) tyrimas. Praėjus porai metų nuo pasaulinės ekonominės krizės pradžios daugelyje šalių nedarbas išlieka labai aukšto lygio. TDO vertinimu, visame pasaulyje nuo 2007 m. bedarbių skaičius išaugo daugiau kaip 30 mln. Ir nėra jokių požymių, kad situacija gerėtų.

Nedarbas Lietuvoje auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tuo metu Austrijoje, Maltoje ir Vokietijoje jis sumažėjo. Statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis ES šiemet liepą buvo toks pat kaip birželį ir siekė 9,6 proc. Per metus šis rodiklis paaugo 0,5 procentinio punkto. Antrą vasaros mėnesį darbo neturėjo daugiau nei 23 mln. ES gyventojų. Palyginti su birželiu, šis skaičius sumažėjo 45 tūkst., bet buvo 1,1 mln.

Paskutinį vasaros mėnesį infliacija Europoje sulėtėjo, tačiau liepą nedarbas regione ir toliau išliko aukštas bei nevienodas.Europos Sąjugos Statistikos agentūra Eurostat nurodo, kad nuo praeito mėnesio rugpjūtį 16 euro zonos šalių infliacija susitraukė 1,6 proc. Remiantis ekonomistų prognozėmis, šiais metais infliacija Europoje turėtų siekti 1,4 proc., o 2011 m. - 1,7 proc. Kita vertus, regiono nedarbo lygis išliko nepakitęs ir liepą 5 mėnesį iš eilės siekė apytikriai 10 proc.

Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis pats yra ragavęs bedarbio duonos. Jis žino, kad senkant santaupoms, mažėja ir ambicijos. Jau mėnesį šalies darbo biržose taikoma nauja bedarbių registracijos ir darbo su jais tvarka. Tris kartus neatsakęs į konsultanto skambutį ar nesutikęs dirbti jam siūlomo darbo, bedarbis pusmečiui braukiamas iš darbo biržos sąrašų. Tačiau M. P. Balašaitis tikino, kad tokiu būdu tik atsikratoma tų, kuriems darbas nereikalingas.

Statistikos departamentui fiksuojant didžiausią bedarbių skaičių Lietuvoje nuo 1998-ųjų, viena iš naujų priemonių mažinti nedarbą, kurios ėmėsi valdžia, – nesuteikti bedarbio statuso asmenims, turintiems nors kiek įregistruotos žemės ūkio ar kaimo valdos žemės. Darbo biržos atstovai teigia, kad esama tvarka dar bus tobulinama. Žmonės, turintys hektarą kitą pievos, o gal ir dar mažiau, braškyno ar kitų pasėlių, įregistruotų kaip žemės ūkio ar kaimo valda, nebegali oficialiai tapti bedarbiais.

Rugpjūčio 26 d. šalyje buvo registruota 323,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,97 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,07 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę ir 0,32 procentiniais punktais mažiau negu rugpjūčio 1 dieną. „Liepos pabaigoje nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią tašką - Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje registruota 330,6 tūkst. bedarbių.

II-ąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 proc., šią savaitę paskelbė Statistikos departamentas. LTV „Labas rytas“ studijoje ketvirtadienį svečiavęsis Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis atkreipia dėmesį, kad šiemet išaugo jaunimo nedarbo lygis. „Turime nemažai priemonių šią situaciją suvaldyti“, – tikino pašnekovas ir pastebėjo, kad tarp bedarbių liepą jaustas nemažas susidomėjimas verslo liudijimais.

Ką tik į darbo biržas plūdo užsiregistruoti bedarbiai, nenorintys mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Dabar ateina būriai bedarbių, kurie norėtų, kad jų atžalos mokykloje būtų maitinamos nemokamai. Naujos bangos laukiama prieš šildymo sezoną, rašo "Lietuvos rytas". Nemokamas sveikatos draudimas, nemokamas vaikų maitinimas, kompensacijos už šildymą. Noras gauti šias privilegijas gena užsiregistruoti darbo biržoje. O kaip dėl darbo paieškų? „Yra tiesiog profesionalių bedarbių.

Nors Estija nuo sausio 1 d. taps eurozonos nare, tačiau joje nedarbas – ypač tarp jaunimo ir rusų tautinės mažumos narių – didesnis nei Lietuvoje. Estijoje fiksuojamas nedarbo lygis yra didesnis nei Lietuvos. Paskelbti Statistikos departamento II ketvirčio ekonomikos duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje siekė 18,3 proc., tuo metu Estijoje – 18,6 proc. Daugiausia bedarbiai Estijoje – jauni bei rusų tautybės asmenys.

Nors Lietuva tarp geriausių gyventi šalių atsidūrė 34 vietoje, joje kas penktas suaugęs šiuo metu neturi darbo. Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,3 karto.

Darbo biržos darbuotojams valdžia į rankas įdavė šluotas ir liepė apsišvarinti – išvaikyti esą simuliantus bedarbius, kurie registruojasi tik dėl pašalpų ir įvairių socialinių lengvatų. Darbuotojai suskato vykdyti įsakymą. Panevėžio darbo birža iš savo sąrašų jau išbraukė kelis bedarbius, kurie neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į žinutę ir nepasirodė biržoje. Jie iš naujo registruotis galės tik po pusmečio.

Krizės kamuojamame pasaulyje darbo nerandantis jaunimas jau vadinamas prarastuoju... Žydrūnei M. – 21-eri. Ji gyvena Trakuose ir nuotoliniu būdu studijuoja vienoje sostinės kolegijų. Jau antrus metus mergina intensyviai ieškosi darbo tiek sostinėje, tiek gimtuosiuose Trakuose. Tačiau paieškos bevaisės. Porai dienų ji buvo priimta į vieną sostinės kavinių ir piceriją, tačiau griežtos atrankos neįveikė.

Darbo biržos darbuotojams valdžia į rankas įdavė šluotas ir liepė apsišvarinti – išvaikyti esą simuliantus bedarbius, kurie registruojasi tik dėl pašalpų ir įvairių socialinių lengvatų. Darbuotojai suskato vykdyti įsakymą. Pamažu pramėtys iš Darbo biržos Panevėžio darbo birža iš savo sąrašų jau išbraukė kelis bedarbius, kurie neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į žinutę ir nepasirodė biržoje. Jie iš naujo registruotis galės tik po pusmečio.

Teritorinės darbo biržos rugpjūčio 13–19 dienomis įregistravo 3,6 tūkst. bedarbių (vidutiniškai per dieną 724, praeitą savaitę – 1112). Atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius sudarė 5,3 proc. Daugiausia (82,3 proc.) registravosi asmenys, nedirbę nuo pusės iki dvejų metų. Per savaitę darbo biržoms tarpininkaujant padėta įsidarbinti 3,4 tūkst. asmenų. Darbdaviai registravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,4 tūkst.

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs žmogus gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo pareigos.

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs žmogus gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo pareigos.

Šią savaitę Telšiuose po traukiniu puolė darbo netekęs 49 metų Vladas Baltrušis. Dviejų vaikų tėvas nebeturėjo vilties rasti pragyvenimo šaltinį, o būti našta šeimai nenorėjo. Šiemet tokių nedidelio miesto „nedidelių tragedijų“ vis daugėja, kaip ir bedarbių gretos. Piliečių bėdos valstybei svetimos Pirmąjį šių metų pusmetį savo gyvybės siūlą nutraukė 419 Lietuvos gyventojų. Kiek žmonių žengti drastišką žingsnį pastūmėjo nedarbas? Tokių duomenų neturi nė viena valstybės institucija.

Pasaulinis jaunimo nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas ir, tikriausiai, iki šių metų pabaigos padėtis dar suprastės, teigia Tarptautinė darbo organizacija (TDO).TDO ataskaitoje teigiama, kad 2009 m. pabaigoje iš 630 mln. 15-24 metų žmonių 81 mln. neturėjo darbo. Tai yra 7,8 mln daugiau nei 2007 m. pabaigoje. Organizacija perspėja, kad ši tendencija turės rimtų pasekmių, nes nauji darbo rinkos dalyviai iškart įsijungia į bedarbių gretas.

Statybų bendrovės, sunkmečiu atleidusios dalį darbuotojų, dabar skundžiasi negalinčios rasti kvalifikuotų darbininkų. Darbo biržose - apstu darbdavių pasiūlymų įvairios kvalifikacijos statybininkams, tačiau norinčių ir sugebančių dirbti specialistų surasti sunku, rašo „Verslo žinios“. Statybų įmonių atstovų teigimu, spraga darbo rinkoje atsivėrė per praėjusius metus, kai daugelis statybose darbo netekusių specialistų išvyko uždarbiauti į užsienį.

Geležinkelio bėgiais atidundanti mirtis pirmadienį pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Nelaimės įvyko sostinėje ir Telšių rajone. Apie 9.30 val. Vilniuje žūtį ant geležinkelio bėgių sutiko 55 m. moteris. Nelaimingąją tarpustotėje Vilnius – N.Vilnia mirtinai sužalojo dyzelinis traukinys, valdomas 50 m. mašinisto. Tos pačios dienos vakare, apie 19.10 val., gyvybės siūlas nutrūko ir ant geležinkelio bėgių Telšių rajone.

Panevėžio miesto ir rajono gyventojai, ieškantys darbo pagal skelbimus arba patys siūlantys savo paslaugas potencialiems darbdaviams internete, turėtų saugotis užkibti ant sukčių kabliuko, įspėja policijos pareigūnai. Manoma, kad Kaune suaktyvėję internetiniai sukčiai, kurie savo aukomis renkasi bedarbius, gali savo veiklą išplėsti ir kituose didesniuose šalies miestuose. Sukčiai veikia pagal paprastą scenarijų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2010 m. birželį nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, nekito ir, kaip gegužės mėnesį, sudarė 10,0 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,5 proc. Visoje ES nedarbas šių metų birželį, palyginti su geguže, nekito ir sudarė 9,6 proc. 2009 m. birželį jis siekė 9,0 proc. 2010 m. birželio mėn. visoje ES darbo neturėjo 23,062 mln. žmonių, iš jų 15,771 mln. – euro zonoje.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 5 dieną šalyje buvo registruota 328,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 15,19 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,1 procentinio punkto mažiau negu liepos pabaigoje. Teritorinės darbo biržos per savaitę (liepos 30–rugpjūčio 5 dienomis) įregistravo 2,9 tūkst. bedarbių. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 590 bedarbių (praeitą savaitę – 1107), kas trečias iš jų – jaunesni kaip 25 m. amžiaus.

2010 birželį euro zonoje nedarbas, įvertinus sezoniškumą, sudarė 10 proc. ir nuo gegužės liko nepakitęs. 2009 metų birželį nedarbas euro zonoje siekė 9,5 proc. Europos Sąjungos (ES) nedarbo lygis šių metų birželį buvo 9,6 proc. ir taip pat nepakito nuo gegužės. 2009 metų birželį nedarbas Europos Sąjungoje sudarė 9 proc., duomenis pateikia statistikos agentūra „Eurostat“. Birželį ES darbo neturėjo 23 mln. 62 tūkst. žmonių, ir jų 15 mln. 771 tūkst. – euro zonoje.

Per vienerius metus nedarbo lygis Lietuvoje išaugo pusantro karto. Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis buvo pasiekęs 18,1 proc., o jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis išaugo iki 35,9 proc. Skaičiai ne optimistiniai, o kaip darbo perspektyvas vertina patys darbuotojai ar darbo ieškantieji? Dalis darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentų nemato prošvaisčių darbo rinkoje. Jų nuomone, bedarbystė augs, tik gal lėčiau nei iki šiol.

Teritorinės darbo biržos per pilną penkių darbo dienų savaitę (liepos 10–15 dienomis ) įregistravo 6 tūkst. bedarbių – 27,1 proc. mažiau nei per praeitą keturių darbo dienų laikotarpį, praneša Lietuvos darbo birža. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 1204 bedarbiai (praeitą savaitę – 2065). Ypač sumažėjo besiregistruojančio jaunimo. Jaunimas tarp bedarbiais tapusių asmenų sudarė 45,3 proc. (praeitą savaitę 51,3 proc., o savaitę prieš tai – 49,6 proc.). Iš viso įregistruota 2,7 tūkst.

Liepos 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 324,2 tūkst. bedarbių, arba 15,0 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,1 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, praneša Lietuvos darbo biržos duomenimis. „Jau antras mėnuo iš eilės nedarbo rodikliai šalyje mažėja, o įdarbinimas didėja. Per pirmąjį vasaros mėnesį labiausia mažėjo vyrų nedarbas – 0,6 procentinio punkto.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, siekė 10 proc. ir nekito palyginti su balandžiu. Pernai gegužę jis sudarė 9,4 proc. Visoje ES nedarbas šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, nekito ir sudarė 9,6 proc. 2009 metų gegužę jis siekė 8,9 proc., rašo Lietuvos darbo birža. 2010 metų gegužę visoje ES darbo neturėjo 23,127 mln. žmonių, iš jų 15,789 mln. – euro zonoje.

Nedarbo lygis Europoje gegužės mėnesį laikėsi ties aukščiausiu 12 metų lygiu, nes augant nerimui dėl skolų krizės darbdaviai nesiryžta samdyti naujų darbuotojų, skelbia Bloomberg. Nedarbo lygis 16 euro zonos valstybių gegužės mėnesį išliko ties 10 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras Eurostat. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. Atskirame statistikos biuro pranešime teigiama, kad gamintojų kainų infliacija nuo balandžio mėn. 2,8 proc. pakilo iki 3,1 proc.

Pranešama, kad bedarbio pašalpų siekiančių gauti asmenų skaičius birželį sumažėjo beveik 84,000, kai prasidėjus vasaros turizmo sezonui, daug bendrovių ėmė samdyti darbuotojus. Ispanijos darbo ministras praneša, kad 2 proc. kritimas užfiksuotas jau trečią mėnesį iš eilės ir birželio mėnesį buvo pats didžiausias. Nepaisant to, CNBC duomenimis, bedarbių pašalpas gaunančių asmenų skaičius vis dar yra 11,7 proc.

Naujausi statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys rodo, kad nedarbo lygis Europos Sąjungoje gegužės mėnesį siekė 9,6 proc. Skelbiama, kad mažiausias nedarbo lygis fiksuojamas Austrijoje, didžiausias Latvijoje. Pirmojoje valstybėje darbo neturi tik 4 proc. gyventojų, o Latvijoje nedarbo lygis siekia net 20 proc. Visoje ES darbo neturi penktadalis jaunesnių nei 25 metai darbingo amžiaus žmonių.

Birželio 23 dieną šalyje buvo registruota 324 tūkst. bedarbių - tai sudarė 15,04 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos darbo birža. Registruotas nedarbas per savaitę sumažėjo 0,04 proc. punkto. Tai pirmas kartas šiais metais, kai dvi savaites paeiliui registruotas nedarbas mažėjo. Mažiau bedarbių kreipėsi į teritorinės darbo biržas. Šią savaitę įregistruota beveik 3,4 tūkst. bedarbių, tai yra 42,2 proc. mažiau nei ankstesniąją.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikinimu, siekiama sudaryti daugiau galimybių darbo santykių srityje tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentė. Reglamentavo nuotolinį darbą Darbo kodekse, kaip nauja darbo rūšis, reglamentuotas nuotolinis darbas.

Teritorinės darbo biržos birželio 10-18 dienomis įregistravo 5,9 tūkst. bedarbių. Išlieka ta pati tendencija, kad dauguma įregistruotų bedarbių anksčiau nėra dirbę pagal darbo sutartis, turi ilgesnę kaip 2 metų pertrauką arba nedirbo laikotarpį nuo pusės iki dviejų metų, apie ketvirtadalis įsiregistravusiųjų – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, praneša Lietuvos darbo birža. Per savaitę padėta įsidarbinti 4,6 tūkst.

Darbo neturinčių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje per šių metų vasario–balandžio mėnesius padidėjo iki 2,47 mln. žmonių, pranešė Britanijos nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Bedarbių skaičius per nurodytą laikotarpį išaugo 23 tūkst., arba 0,1 proc., palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais. Darbo neturinčiųjų dalis Didžiojoje Britanijoje sudaro 7,9 proc. darbingo amžiaus žmonių. Per ketvirtį nedarbo lygis padidėjo nuo 7,8 proc.

Darbo ir socialinių tyrimų institutas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva atliko Lietuvos gyventojų potencialo tyrimą. Išlaikytojų mažai, išlaikytinių – armija Instituto teigimu, statistinis tyrimas atskleidė svarbų socialinio ir užimtumo potencialo dėsningumą, kuris liudija tai, jog nedidelėse teritorijose, kur apdraustųjų dirbančiųjų yra santykinai mažau, senatvės pensininkų lyginamasis svoris yra didžiausias. Antai net kas ketvirtas Ignalinos raj.

Didžiosios Britanijos biudžeto išlaidų karpymas bedarbių skaičių gali padidinti nuo dabar esamų 2,5 mln. iki 3 mln. žmonių, įspėjama ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros institutas (Chartered Institute of Personnel and Development) įspėja, kad valstybės išlaidų mažinimas pakenks Britanijos darbo rinkos atsigavimui. Instituto teigimu, beveik nėra vilties, kad mažiausiai iki 2015 metų atlyginimai Britanijoje augs.

Daugelio Europos šalių gyventojams nedarbas šiuo metu yra opiausia problema. Tai atskleidė  tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 13 tūkst. Europos gyventojų. „Tyrimo dalyvių buvo klausiama, kokias problemas reikėtų pirmiausia spręsti jų šalyse.

Birželio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 324,2 tūkst. bedarbių – tai sudarė 15,05 proc. visų darbingų šalies gyventojų (0,04 proc. mažiau nei gegužės 1 d.). Vyrų nedarbas per gegužės mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto – nuo 17,5 iki 17,3 proc. Taip pat 0,3 proc. punkto mažėjo ir jaunimo nedarbo rodiklis – nuo 9,7 iki 9,4 proc. Per gegužės mėnesį buvo įdarbinta 19,1 tūkst. žmonių, iš jų 12,2 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis.

Nedarbo lygis euro zonoje per balandžio mėnesį nuo 10,0 proc. išaugo iki 10,1 proc., o visoje Europos Sąjungoje išliko nepakitęs ir laikėsi ties 9,7 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras Eurostat. Pernai atitinkamu laikotarpiu nedarbo lygis euro zonoje sudarė 9,2 proc., o visoje Europos Sąjungoje 8,7 proc. Eurostato duomenimis, balandžio mėnesį Europos Sąjungoje darbo neturėjo 23,311 mln. žmonių, iš kurių 15,860 mln. euro zonoje. Lyginant su praėjusių metų balandžio mėn.

Prieš krizę jachtas ir prabangius namus pirkusių, tačiau į darbo vietas ir algų kėlimą neinvestavusių darbdavių laukia miglota ateitis. Ekonomistai tvirtina, kad ne tik valdžios, bet ir verslo trumparegystė ekonomikos pakilimo laikotarpiu gilino duobę, kurioje dabar sėdi šalies verslininkai. Personalo atrankos ir darbdavių konsultavimo specialistai teigia, jog Lietuvos verslas dar visai neseniai darė daug klaidų.

Gegužės 27 d. šalyje buvo registruota 326,4 tūkst. bedarbių, tai yra 15,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos per savaitę įregistravo nepilnai 5 tūkst. bedarbių. Šiais metais tai yra vienas iš mažiausių per savaitę įregistruotų bedarbių skaičių, teigia Lietuvos darbo birža.

Šimtai tūkstančių lietuvių, kurie dabar sėdi be darbo, galėtų sukurti ilgalaikę pridėtinę vertę padėdami tiesti kelius, o ne tvarkydami parkus ar rinkdami šiukšles. Vyriausybei tereikia apsispręsti imtis užimtumo darbo rinkoje koordinavimo – tai turėtų tapti pagrindiniu savivaldybių rūpesčiu. Kaip Lietuvoje sumažinti nedarbą? Ką daryti su 325 tūkst. darbo biržose užsiregistravusių bedarbių? Kokių priemonių turėtų imtis A. Kubiliaus Vyriausybė? Apie tai – „Balsas.

Panevėžyje kartu su pavasariu šioks toks atšilimas atėjo ir į darbo rinką. Statybų, pramonės, viešojo maitinimo ir kai kurių kitų sektorių darbdaviai pradėjo gauti daugiau užsakymų, todėl suskubo ieškoti kvalifikuotų darbuotojų: plataus profilio statybininkų, apdailininkų, betonuotojų, automobilių šaltkalvių, vairuotojų, virėjų, barmenų, siuvėjų ir kt. Neranda bendros kalbos Tačiau kol kas didelio džiaugsmo bedarbiai nerodo.

Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pirmąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,1 procento, arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį. Pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,5 karto. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2010 m. ketvirtį buvo 23,2, moterų – 13,1 procento. Didesnį vyrų nedarbą lėmė spartus statybos ir pramonės įmonių darbuotojų skaičiaus mažėjimas.

Praėjusią savaitę teritorinės darbo biržos įregistravo 5,4 tūkst. bedarbių. Tai 11,5 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, praneša Lietuvos darbo birža. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 1071 bedarbis (praėjusią savaitę – 1277). Nedarbo lygis praėjusią savaitę beveik nekito: gegužės 20 d. šalyje buvo 326 tūkst. registruotų bedarbių, tai yra 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų (0,01 proc.

Po praūžusios pasaulio ekonomikos krizės Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regiono šalyse yra pastebimi nedrąsūs atsigavimo ženklai. Ekonomikos augimo prognozės įvairios: vienose šalyse ekonomika augs sparčiau, kitose – lėčiau dėl rinkos svyravimų, tačiau nė viena šalis dar negalės pasigirti prieš krizę buvusiais ekonomikos augimo rodikliais.

Pastarųjų savaičių statistiniai duomenys rodo, kad registruoto nedarbo lygis stabilizavosi. Pirmą kartą šiais metais registruotų bedarbių skaičius sumažėjo nuo 327 758 iki 326 114. Tai yra 0,08 proc. mažiau bedarbių, nei buvo praėjusią savaitę. Tokie pokyčiai darbo rinkoje rodo, kad situacija gerėja. „Tokio lygio nedarbo sumažėjimas šalyje fiksuotas pirmą kartą per pastaruosius pora metų - nuo 2008–ųjų spalio, kai bedarbių registracijos kreivė pradėjo sparčiai kilti aukštyn.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, šių metų kovą, kaip ir vasarį, nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, siekė 10 proc. 2009 m. kovą jis sudarė 9,1 proc., praneša Lietuvos darbo birža. Visoje ES nedarbas šių metų kovą, palyginti su vasariu, nekito ir sudarė 9,6 proc. (2009 m.- 8,5 proc.). 2010 m. kovą visoje ES darbo neturėjo 23,1 mln. žmonių, iš jų 15,8 mln. - euro zonoje.