nedarbas

Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP. Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc. Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP.

Nedarbui šalyje sumažėjus iki 9,4 proc., Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ir toliau ragina verslininkus kurti daugiau darbo vietų. Penktadienį JAV darbo departamentas pranešė, kad gruodį, palyginti su lapkričiu, nedarbas šalyje sumažėjo nuo 9,8 iki 9,4 proc. – tai didžiausias mėnesinis nuosmukis nuo 1998 m. balandžio. Gruodį buvo sukurta apie 103 tūkst. naujų darbo vietų, nors prognozuota 145-175 tūkst. naujų darbo vietų.

Ar praėjus 20 metų po 1991-ųjų sausio įvykių jau galima atsakyti į klausimą, kodėl sovietų desantininkai nešturmavo Aukščiausiosios Tarybos? Išgirdęs tokį klausimą buvęs JAV kariuomenės elitinio būrio „Žaliosios beretės“ kapitonas Andrius Eiva susimąstė. „Tikslaus atsakymo dar nėra, bet manau, kad prie to labai daug prisidėjo daugiatūkstantinė žmonių minia ir gal šiek tiek mano „Molotovo kokteiliai“, – ištarė šiuo metu Vašingtone gyvenantis Lietuvos parlamento gynėjas A.Eiva.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį šalyje įregistruota 19,8 tūkst. bedarbių, o įsidarbinti padėta apie 13 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Lietuvos darbo biržos (LDB) teigimu, metų pabaigoje šalies nedarbo lygis vėl ūgtelėjo dėl sumažėjusios paklausos sezoniniams bei laikiniesiems darbams. Sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 311,3 tūkst. bedarbių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per gruodžio mėnesį darbdaviai darbo biržose įregistravo 12,3 tūkst.

Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad Rusijos gyventojus labiausiai jaudina tokios problemos kaip infliacija ir alkoholizmas, informuoja telegraph.co.uk. Apklausos rezultatai rodo, kad net 56 proc. apklaustųjų rusų didžiausia šalies problema įvardija infliaciją. 53 proc. apklausoje dalyvavusiųjų mano, kad opiausia šalies problema yra alkoholizmas. Trečioje vietoje pagal aktualumą atsirado nedarbas – jį kaip svarbiausią problemą įvardijo 46 proc. apklaustųjų rusų.

Pasaulio finansų krizė Ispanijai smogė gana skaudžiai – sprogusio NT kainų „burbulo“ sukelta grandininė reakcija pavertė šią šalį didžiausios bedarbystės Europos Sąjungoje valstybe (bendras nedarbo lygis didesnis nei 20 procentų, o jaunimo nedarbas viršija 35 proc.). Ispanijos NT rinkos apimtys per mažiau nei dešimtmetį iki finansų krizės patrigubėjo.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje ateinančiais metais turėtų augti, nes šalies darbo rinkos padėtis vis dar bus prastoka dėl vyriausybės vykdomos biudžeto deficito mažinimo programos, teigia Britanijos personalo ir plėtros institutas (CIPD), kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Instituto ekspertai prognozuoja, kad darbo vietų skaičius Didžiojoje Britanijoje ateinančiais metais sumažės 200 tūkst. Valstybinio sektorius kompanijos sumažins 120 tūkst.

Praėjus metams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Visagino profsąjungų susivienijimo vadovas R. Kumpis sako, kad miestas paliktas vegetuoti. „Matome ir suprantame, kad stebuklų nebus“, – sako jis. Tuo metu miesto meras V. Račkauskas tikisi, jog „situaciją dar pavyks suvaldyti“. Jis mano, jog lėšas į miestą pavyks pritraukti čia įrengus dydžiu Utenos sporto arenai nenusileidžiantį kompleksą.

Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė „šokiruojančius duomenis“, atskleidžiančius, kad šalyje yra 1,5 mln. žmonių, kurie daugiau nei penkerius metus gauna nedarbingumo pašalpas, rašo šalies laikraštis „The daily Telegraph“. Darbo reikalų ministras Chrisas Graylingas pranešė, kad daug britų jau penktas Kalėdas sutinka gaudami minėtą pašalpą, kuri siekia daugiau nei 90 svarų sterlingų per savaitę. Toks „valstybės finansuojamas aplaidumas“ mokesčių mokėtojams jau kainavo daugiau nei 66 mlrd.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas prognozuoja, kad kitais metais nedarbas sumažės beveik 6 proc. ir sieks 13 proc. Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc. „Natūralu, kad nedarbas nemažės taip staigiai. Kylant ekonomikai, laisvų darbo vietų yra registruojama daugiau.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pirmąją dalį galite rasti čia. Teigiamos prognozės 1. BVP augs sparčiau nei šiemet. 2010 metais numatomas 1 proc. augimas, 2011-aisiais – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 proc. 2. Vidaus rinkos būklė, ypač nuo 2 kitų metų ketvirčio, bus geresnė nei šiemet.

Jungtinių Valstijų Federalinis rezervų bankas (FED) perspėjo, kad šalies ekonomikos pagyvėjimas vis dar yra per lėtas, kad sumažintų nedarbo lygį, skelbia BBC. JAV centrinis bankas kartu patvirtino savo ketinimus įsigyti vyriausybinių obligacijų už 600 mlrd. JAV dolerių, kad paskatintų šalies ekonomiką. FED, kaip ir buvo tikėtasi, taip pat išlaikė JAV palūkanų normas ties 0–0,25 proc. Nedaro lygis šalyje lapkričio mėnesį siekė 9,8 proc., o per mėnesį buvo sukurta vos 39 tūkst.

Lietuvoje nedarbas jau tuoj tuoj išnyks. Tuo įsitikinęs premjeras Andrius Kubilius. Tik metus darbo biržos duris varstantys žmonės nemato iš dangaus krintančių darbo pasiūlymų. Ekspertai tvirtina, kad nedarbas tikrai sumažės, tik kaip paprastai – popierinėse valdžios ataskaitose. Nedarbas šaus žemyn Premjeras A.Kubilius jau tikisi, kad Lietuvoje kitąmet įvyks stebuklas – nedarbas kris žemiau nei 10 proc. Nors dar gruodžio 1-ąją nedarbo rodiklis visoje Lietuvoje siekė 13,9 proc.

Jei darbingo amžiaus gyventojas neturi darbo ir per paskutinius keturis mėnesius aktyviai jo neieško, vadinasi, jis nėra bedarbis, o viso labo neaktyvus gyventojas. Vadovaudamasis Europos tarybos ir Europos Komisijos reglamentais tokiu principu nedarbo lygį mūsų šalyje skaičiuoja Statistikos departamentas (SD). Pasak dienraštį „Respublika" konsultavusio eksperto, toks nedarbo lygio skaičiavimas gali būti netikslus, skirtas užtušuoti tikrąją padėtį darbo rinkoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko ir kitų analitikų pateikta makroekonomikos apžvalga į Verslo inkubatorių surinkusių regiono verslininkų nenudžiugino. Bankai plukdo pinigus iš Lietuvos, verslas velka biurokratinę naštą, nedarbas nemažėja, šalį skandina šešėlinė ekonomika. Vargas dėl mokesčių „Norėdami padėti Vyriausybei kovoti su šešėline ekonomika siūlėme mažinti mokesčius, bet Šimonytė (finansų ministrė — red. past.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 300,6 tūkst. bedarbių arba 13,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų – lygiai tiek pat buvo registruota šių metų pradžioje. Bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų lapkritį mažėjo 0,3 proc. punkto. „Palaipsniui nuo liepos kas mėnesį mažėjantis nedarbas rodo, kad po truputį stabilizuojasi situacija darbo rinkoje.

Realaus nedarbo lygio Lietuvoje niekas neskaičiuoja. Šviežiausiais Darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas Lietuvoje – 14,2 procento, Statistikos departamento – 17,8 procento. Šie skaičiai nelabai ką turi bendro su realiu nedarbu. Darbo birža skaičiuodama darbingais laiko net mokyklos suole sėdinčius 16-mečius, o statistikai procentus išveda apklausę 0,5 procento gyventojų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje ūgtelėjo nuo 10 iki 10,1 procento. 2009 m. spalį nedarbas sudarė 9, 9 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį, palyginti su rugsėju, nepakito ir siekė 9,6 proc. 2009 m. spalį šis rodiklis sudarė 9,4 proc. Lietuvoje nedarbas išaugo nuo 14,4 proc. trečiąjį 2009 metų ketvirtį iki 18,4 proc. trečiąjį 2010 metų ketvirtį.

Socialiai remtiniems gyventojams valstybė garantuoja paramą. Bet kas iš to, jei biurokratai nesugeba jos suteikti. Atlikti savo pareigą valdininkams trukdo net tokia smulkmena, kaip žmogaus siųstas, bet jų kažkodėl nepasiekęs ar tiesiog ne į tą stalčių nukeliavęs popierėlis. Kompensacija nuplaukė Vilnietę Eleną Stankevičienę papiktino sostinės valdininkų įžūlumas.

Trečiąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 procento, arba 0,5 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį, praneša Statistikos departamentas. Lyginant trečiąjį ketvirtį su antruoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2 procentiniais punktais ir buvo 20,3, moterų – padidėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 15,3 procento. Mieste nedarbo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį siekė 15,8, kaime – 22,6 procento.

Šįmet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 litų per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus. Žurnalas „Newsweek“ pagal gyvenimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip.

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa. Programos tikslas – padėti šiuo nedarbo metu neprarasti specialybės įgūdžių ir įgyti naujų kompetencijų. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Eksportuotojai džiūgauja. Vietiniai gamintojai, jų žodžiais, „spjaudosi kraujais“. Šiauliečiai dar taupo sofai, bet jau perka statybines medžiagas. Prognozės pokriziniams Šiauliams skirtingos: nuo didelio žingsnio 2012— aisiais iki ilgo sėdėjimo duobėje, nuo musulmonų minaretų miesto centre iki emigrantų sugrąžinimo iš Airijos bažnyčių. Kas laukia mūsų po krizės, ar ji tikrai jau baigiasi? „Šiaulių kraštas“ ieškojo šviesos tunelio gale.

Dėl pasaulinės krizės visame pasaulyje prarasta 30 mln. darbo vietų, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas. Anot jo, užimtumas turėtų būti tolesnės globalizacijos prioritetas. „Dėl pasaulinės krizės pasaulis prarado 30 mln. darbo vietų, o artimiausiais metais šie skaičiai gali siekti 400 milijonų“, – kalbėdamas Maroke vykstančiame forume.

Šiuo metu Lietuvoje darbo neturi 305,8 tūkst. žmonių, 0,08 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo neturi 14,14 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos spalio 22–28 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,6 tūkst. ieškančių darbo žmonių – 376 mažiau nei ankstesnę savaitę. Tarp naujai registruotų bedarbių didžiausią dalį sudaro nedirbę nuo pusės iki dvejų metų – 69 proc. (3,2 tūkst.

Nedarbo lygis Vokietijoje nukrito žemiau 3 mln. pirmą kartą per 18 metų, rašo „Financial Times“. Šalies vyriausybė pasveikino šiuos rezultatus ir laikė juos kaip patvirtinimą, kad tos priemonės, kurių buvo imtasi pernai siekiant atgaivinti šalies ekonomiką, buvo savalaikės ir efektyvios. Šią informaciją apie sumažėjusį nedarbą pateikė darbo ministrė Ursula von der Leyen dieną iki Vokietijos centro dešinės koalicijos metinių šalies Vyriausybėje. „Pasiekti 3 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pažymi, kad vienas svarbiausių šalies tikslų, siekiant pagerinti visuomenės socialinę ir darbo rinkos situaciją, yra piliečių užimtumo didinimas. Ministras aiškina, jog prie šio siekio įgyvendinimo stipriai prisidėtų permainos bedarbių profesinio mokymo srityje. D. Jankausko teigimu, siekis iki 2020 metų 20–64 metų amžiaus piliečių užimtumo rodiklį pakelti iki 70 proc. ir jį viršyti yra trumpalaikė perspektyva.

Premjeras Andrius Kubilius mato, kad šiandien nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus, kuomet gyventojai mieliau renkasi pašalpas nei darbo vietą. Tai žadama spręsti suteikiant daugiau atsakomybės savivaldybėms, kurios atlieka pašalpų skirstytojo vaidmenį. „Po tokios gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai, kokią turime dabar, nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus – jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką.

Planuojamas minimalaus atlyginimo didinimas ir skelbiamas nedarbo mažinimas gali sukelti priešingą efektą – naują bedarbių bangą. Verslininkai teigia, kad iš Vyriausybės sklindančios žinios apie minimalaus atlygio didinimą yra pasirengimas artėjantiems savivaldybių rinkimams. Su tuo nesutinka profesinių sąjungų atstovai. Jie teigia, kad kainos ir paslaugos pastaruoju metu išaugo tiek, kad minimalų atlyginimą reikia didinti.

Šiuo metu Lietuvoje vienam gyventojui per mėnesį tenka apie 838 Lt pajamų. Lyginant su 2008 m. duomenimis, vienam namų ūkio nariui išlaidos sumažėjo daugiau nei 15 proc. Tokie duomenys buvo gauti rugsėjo mėnesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimamų“ atlikto namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimo metu. Tai sudarė galimybes po dviejų ekonominio nuosmukio metų įvertinti šiandieninę Lietuvos namų ūkių finansinę situaciją.

Skęstantysis, sakoma, stveriasi ir šiaudo. Akivaizdu, jog bedarbiui tuo šiaudu dažnai tampa gydytojo pažyma, kurios jis siekia, kai nori įrodyti, jog negalės dirbti Darbo biržos siūlomo darbo. Po to, kai biržoje bedarbiui pasiūlomas darbas, reakcijų būna įvairių. Bedarbių nuotaikų skalė svyruoja nuo džiaugsmo, kad gavo darbą, iki visiško nusivylimo. Kiti –„Aš negaliu lankstytis“, –aiškina vienas. „Aš negaliu dirbti šaltyje... Mano regėjimas silpnas... Negaliu dirbti fizinio darbo.

„Vien per pirmąją spalio savaitę verslo liudijimus įsigijo beveik 1600 bedarbių“, – savaitės pradžioje džiaugėsi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ir darė išvadą, kad tai akivaizdus rodiklis, kalbantis apie bedarbių verslumo augimą. Vis dėlto, „Respublikos“ duomenimis, džiūgauti dar ankstoka.

Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad šių metų rugsėjį bedarbio pašalpą gaunančių šalies gyventojų skaičius padidėjo antrą mėnesį iš eilės ir ūgtelėjo 5300 – iki 1,473 mln. žmonių, paneša šalies žiniasklaida. Bedarbių skaičius rugsėjį padidėjo daugiausiai per praėjusius 8 mėnesius. Analitikai prognozavo, kad padidės 4500 žmonių. Remiantis patikslintais rugpjūčio mėnesio duomenimis, bedarbių skaičius padidėjo ne 2300, o 3800 žmonių.

Nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir skurdžios šeimos pajamos vis daugiau šiauliečių priverčia su ištiesta ranka kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Nors pastarojo specialistai stengiasi kuo greičiau aptarnauti lankytojus, tačiau eilių išvengti nepavyksta. Kreipėsi pirmą kartą Prie Socialinės paramos skyriaus eilėje laukianti Danutė „Šiaulių kraštui“ papasakojo, kad čia atėjo pirmą kartą.

Nors didžiausią bedarbių pedagogų dalį Lietuvos darbo biržoje sudaro pradinio ugdymo, kūno kultūros, dailės, anglų ir lietuvių kalbų bei muzikos mokytai – tarp stojančių į Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) šios specializacijos lieka vienos populiariausių. Tuo tarpu matematiką, fiziką ir chemiją, kaip informavo VPU studijų prorektorius Vytautas Bernotas, tepasirinko iki 20 proc. iš visų šiemet stojusių mokytis. Artėjant Tarptautinei mokytojų dienai lrt.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas, kartu su keliais frakcijos kolegomis, pateikė Darbo kodekso pataisą, kurios tikslas – mažinti nelegalaus darbo mastus Lietuvoje. Jei ši pataisa būtų priimta, ji įpareigotų darbdavį pranešti apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dar iki numatytos darbo laiko pradžios.

Rugsėjo 23 d. šalyje buvo registruota 314,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,54 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų - 0,08 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę. Darbo biržoms tarpininkaujant per savaitę padėta įsidarbinti 4,5 tūkst. asmenų – panašiai kaip ankstesniąją savaitę. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,4 tūkst. asmenų. Daugiausia bedarbių atliko viešuosius darbus ar buvo įdarbinti subsidijuojant, 252 asmenys įsigijo verslo liudijimus.

Šiauliuose socialinės pašalpos per dvejus metus išaugo nuo vieno milijono litų iki 16 milijonų litų. 16 kartų daugiau. Ir tai tik socialinės pašalpos, be visų kitų išmokų. Rajonų savivaldybėse sunku surasti šeimą, kuri negauna socialinės paramos. „Mūsų valstybei, atleiskit už tokį žodį, jau „šakės“!“ – sakė vieno Socialinės paramos skyriaus darbuotoja. Tačiau nei Ministras Pirmininkas, nei Seimas iki šiol nemato socialinių pašalpų sprogimo, šalį stumiančio į bankrotą.

Atsainus valstybės požiūris į žemės ūkį, jo specifikos ignoravimas jau beveik pribaigė šeimos ūkius, smulkiuosius ūkininkus, sunaikino daugelį tradicinių šalies žemės ūkio šakų. Kaimo žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis labai sparčiai — vos per septynerius metus — iš daugumos tapo ryškia mažuma. Nebėra jaunų rankų „Dar prieš penketą metų akmenims dirvose rinkti prisikviesdavau po 25 vyrus.

Lietuvos darbo biržos (LDB) rodikliai, rodos, neturėtų stebinti. Rugpjūtį įdarbinta 17 tūkst. žmonių, o naujų bedarbių atsirado 17,8 tūkst. Lyg ir turėtų būti aišku, kad bedarbių daugėja. Bet stebuklas - pasirodo, bedarbių per mėnesį sumažėjo net 11 tūkstančių! T. y. nuo 330,6 iki 319,8 tūkst. Padidėjo, bet sumažėjo Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad nedarbo „mažėjimo" priežastys - nuo liepos 28 dienos socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko įsakymu užkurta pirtis.

Statistikos departamento duomenimis bedarbių skaičius vis didėja ir jau viršija 330 tūkst. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sudarė daugiau kaip 18 proc. Lyginant su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, bedarbių skaičius išaugo daugiau negu 120 tūkst. Jaunimo (15–24 amžiaus asmenų) nedarbo lygis jau viršija 37 proc. Per metus Lietuvoje nedarbas išaugo labiausiai Europos sąjungoje. Tokio aukšto nedarbo lygio Lietuvoje dar nėra buvę.

Šių metų rugpjūtį bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje padidėjo pirmą kartą nuo sausio mėnesio. Tačiau per tris mėnesius iki liepos išaugo ir dirbančių žmonių gretos, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius padidėjo 2300. Patikslintais duomenimis, liepą šis skaičius sumažėjo vienu tūkstančiu. Rugpjūčio prieaugis buvo pirmas nuo šių metų pradžios.

Po ypač didelio augimo antrajame ketvirtyje, Europos Komisija padidino savo prognozes dėl šių metų ekonomikos augimo Europos Sąjungoje, skelbia BBC. Komisija tikisi, jog augimas ES sieks 1,8 proc. 2010 m., lyginant su prieš tai buvusiu 1 proc. augimu, o euro zonos 16-oje valstybių augimas sieks 1,7 proc.  Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozės padidėjo nuo 1,2 proc. iki 1,7 proc.

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius – įskaitant ir individualiąsias įmones – palyginti su 2008 metais sumažėjo 11,3 procento ir sudarė 1,155 mln. Statistikos departamento parengtame 2009 metų Darbo statistikos metraštyje teigiama, kad darbuotojų, lyginant su užpernai, privačiajame sektoriuje sumažėjo 15,6 procento iki 737 tūkst., valstybės sektoriuje – 2,6 proc. iki 417,5 tūkst.

Rugsėjo 9 d. šalyje buvo registruota 318,7 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,74 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,19 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę. Darbo biržoms tarpininkaujant per savaitę įdarbinta 5,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra vidutiniškai 1058 (praeitą – 973) bedarbiai per dieną. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 2,1 tūkst. asmenų, iš jų beveik 40 proc.

Rugsėjo 1 d. darbo biržoje įregistruoti mieste gyvenantys bedarbiai (per 12 tūkst.) sudarė 16,4 proc. darbingų Panevėžio gyventojų. Palyginti su liepos mėnesiu, nedarbas sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Rugpjūtį į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi 540 bedarbių miesto gyventojų – 43 proc. mažiau negu liepą, tai mažiausias per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius šiais metais. Rugpjūtį 238 Panevėžio darbdaviai įregistravo 802 laisvas darbo vietas. Palyginti su liepa, tai 13 proc. daugiau.

Šią savaitę oficialių bedarbių skaičius sumažėjo kiek daugiau nei tūkstančiu iki 318 tūkst., tačiau darbdaviams rasti kvalifikuotų specialistų nelengva. Per paskutinę savaitę, pirmą kartą nuo 2008 m. vidurio, laisvų darbo vietų įregistruota daugiau nei atėjo naujų bedarbių.Šiuos duomenis penktadienio spaudos konferencijoje pristatęs Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis tvirtino, kad maždaug 40 proc.

Šiaulių darbo biržos direktorės Genovaitės Kuprevičienės duomenimis, darbo neturintys šiauliečiai neskuba įsidarbinti prekybos centruose. Darbo ieškančius žmones gąsdina ilgos darbo valandos, sunkus ir atsakingas darbas. Be to, didieji prekybos centrai ieško kvalifikuotų darbuotojų. O tokių bedarbių – mažuma.