nedarbas

Motyvacijos ieškotis darbo, o ne gyventi iš pašalpų, stokos problema yra žinoma jau dešimtmetį ir per tiek laiko šioje srityje niekur nepasistūmėta, teigia dabartinė Seimo pirmininkė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė. „Aš, kaip žmogus, kuris kažkada dirbau šioje sistemoje, matau, kad jau geras dešimtmetis niekas joje nevyksta.

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“ Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Panevėžyje pigiausia įsigyti ar nuomotis būstą, tačiau norint pragyventi reikia išmanumo. Mat už maistą ir būsto išlaikymą mokame kone brangiausiai, ir dauguma – iš socialinių išmokų, tad greito gyvenimo pagerėjimo galime nelaukti. Sakoma, kad įvyko persilaužimas: šalies ekonomika nebesmunka ir jau net esame atsispyrę nuo dugno. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, buvo įdomu panagrinėti, kiek stiprus tas atsispyrimas buvo.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime svarstys gyventojų viešosios konsultacijos metu pateiktus pasiūlymus, kaip mažinti nedarbą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Vyriausybei gyventojai ir organizacijos pateikė beveik 200 pasiūlymų. Aktyvūs Kauno, Vilniaus, Panevėžio miestų, Jonavos, Mažeikių, Kretingos, Pakruojo, Šilalės ir kitų rajonų gyventojai. Pasiūlymų taip pat gauta iš tautiečių, dirbančių ir/ar gyvenančių Norvegijoje, Anglijoje, Švedijoje, Airijoje, Briuselyje.

Tūkstančiai jaunų žmonių iš Britanijos vargingiausių šeimų mano, jog pasieks „mažai“ arba „nei vieno“ iš savo gyvenimo tikslų. Specialistai baiminasi, jog tai signalizuoja apie šalyje besiformuojančią naują „jaunimo apatinę klasę“, skelbia „The Independent“. „Princo trestas“ atliko tyrimą, kuris nutapė tamsų paveikslą apie kliūtis, su kuriomis susiduria mokytis norintys vaikai, namuose neturintys ne tik knygų ar kompiuterių, tačiau net ir nuosavos lovos.

Nepaisydami demonstracijų draudimo, tūkstančiai žmonių trečiadienio vakarą Madrido centre vėl protestavo prieš Ispanijos vyriausybės taupymo politiką ir nedarbą. Mitingą stebėjo gausios policijos pajėgos. Protestas vyko Puerta del Solio aikštėje. Rengėjai kalbėjo apie 10 tūkst. jo dalyvių. Policija domenų nepateikė. Demonstracija buvo uždrausta dėl sekmadienį vyksiančių vietos valdžios rinkimų. Leidimas protestuoti esą buvo pateiktas per vėlai. Be to, protestas trikdo rinkimų kampaniją.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje gegužę sumažėjo dar 0,1 proc. - iki 13,8 proc., pranešė Latvijos valstybinė užimtumo agentūra. Aukščiausias nedarbo lygis užfiksuotas Latgaloje - 22,4 proc., o žemiausias - Rygos regione - 10,4 procento. Tarp miestų nedarbas 0,3 proc. punkto sumažėjo Jekabpilyje ir Liepojoje.

Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus.

Italijoje penktadienį vyks visuotinis nacionalinis streikas, kurį rengia šalies Visuotinė darbo konfederacija (CGIL), stambiausia Italijos profsąjunga. Pagrindinis darbuotojų reikalavimas - užtikrinti darbo užimtumą ir sumažinti nedarbą, taip pat sumažinti mokesčius. Baiminamasi, kad dėl protesto akcijos sutriks viešojo transporto, oro uostų, stočių, taip pat bankų ir prekybos punktų darbas visos šalies mastu.

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka. Nusipirko svajonių būstą Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst.

Ekonomikos augimą artimiausiu metu pajus nebent dirbantieji įmonėse, kurios eksportuoja į užsienį, tuo tarpu į vidaus rinką orientuotam smulkiajam ir vidutiniam verslui sunkūs laikai nepraėjo, įsitikinusi Seimo vicepirmininkė iš opozicinės Darbo partijos Virginija Baltraitienė.

Bedarbių skaičius Ispanijoje netrukus gali viršyti rekordinius 5 mln., šeštadienį paskelbtame interviu įspėja ministras. „Tai, ar viršysime 5 mln. nedarbą, priklausys nuo aktyviosios visuomenės dalies“, – verslo dienraščiui „El Economista“ teigė darbo ministras Valeriano Gomezas. „Reikia pasakyti, kad krizės metu darbo jėga buvo labai nepastovi“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Kovą bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Ispanijoje augo aštuntą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordinį lygį, praneša BBC. Ispanijos darbo ministerija pranešė, kad kovą bedarbio pašalpos prašytojų skaičius išaugo 34,406 tūkst. žmonių ir pasiekė 4,3 mln. rodiklį. Bendras Ispanijos bedarbių skaičius paskelbiamas atskirai kas tris mėnesius, į jį įeina ir pašalpos neprašantys bedarbiai. Vasarį šis rodiklis siekė 4,7 mln. žmonių, t.y. apie 20,5 proc.

Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.

Ministrų kabinetas savo pasitarime pritarė 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitai. Tačiau vargu ar ją išdrįs palaiminti Seimas, nes dokumente yra ir visiškai tikrovės neatitinkančių teiginių, ir svetimų nuopelnų pasisavinimo, ir gyrimosi darbais, dėl kurių reikėtų gėdytis. „Mažino“ nedarbą Vyriausybė labai patenkinta savo pernykšte veikla, todėl pritarė jos ataskaitai, surašytai net 105 lapuose. „Vakaro žinios“ skaitytojų teismui pateikia įdomesnius teiginius iš šio dokumento.

Kovą nedarbo lygis Vokietijoje sumažėjo dvigubai daugiau nei tikėjosi analitikai, nes nei neramumai Artimuosiuose Rytuose, nei krizė Japonijoje neatbaidė bendrovių nuo įdarbinimo. Kovą bedarbių skaičius Vokietijoje sumažėjo 55 tūkst. - iki 3,01 mln. Tai žemiausias lygis nuo 1992-ųjų birželio. „Bloomberg“ ekonomistai prognozavo, kad bedarbių skaičius kovą sumažės 25 tūkst.

Gyventojų surašymas parodys, kiek lietuvių liko Lietuvoje, o kiek jų sotesnio gyvenimo iškeliavo ieškoti užsienyje. Tvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo apie 200 tūkst. gyventojų, tačiau neoficialiai kalbama, kad išvykimą iš šalies deklaruoja tik pusė išvykstančiųjų, todėl tikrieji emigracijos mastai kur kas didesni. Užsienį pasirinkę lietuviai neslėpė, kad gimtą kraštą į užjūrį išmainė susidūrę su nepritekliais ir nedarbu, norėdami užsidirbti pragyvenimui.

Vyriausybė skelbia viešąją konsultaciją, skirtą naujoms darbo rinkos skatinimo priemonėms kurti –  „Kokiomis priemonėmis mažinti nedarbą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą?“. Pateikti pasiūlymus kviečiami visi Lietuvos gyventojai, taip pat organizuotos pilietinės visuomenės grupės, socialiniai partneriai, verslo įmonių ir asocijuotų organizacijų atstovai bei įvairių sričių ekspertai. „Nedarbas išlieka viena opiausių valstybės problemų.

Per tris mėnesius iki sausio pabaigos Didžiojoje Britanijoje užregistruota 27 tūkst. naujų bedarbių, o iš viso - 2,53 mln. darbo neturinčių žmonių, ir tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, praneša BBC. Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje šiuo metu sudaro 8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1996-ųjų. Nepaisant to, bedarbio pašalpą gaunančių žmonių vasarį sumažėjo 10 tūkst. 200, iki 1,45 mln.

Kauno varguolius keptais jaučiais ir kitais skanėstais kažkada vaišinęs skandalingasis Vytautas Šustauskas pats atsidūrė ant skurdo slenksčio. Buvęs Kauno meras ir buvęs Seimo narys 66 metų V. Šustauskas pasijuto tikras skurdžius ir ieško socialinės pagalbos, rašo lrytas.lt. Plačiais mostais pagarsėjęs kaunietis domisi, kokiomis sąlygomis galėtų nemokamai maitintis savivaldybės ir „Caritas" finansuojamoje varguolių valgykloje. „Mano situacija labai liūdna.

Nesuinteresuoti dirbti ilgalaikiai darbo biržų klientai netrukus pajus didesnį spaudimą ieškotis darbo ar neatsisakyti jau siūlomo. Lietuvos darbo birža parengė priemonių paketą, kuris, kaip tikimasi, turėtų padėti motyvuoti bedarbius pradėti dirbti. Mažins bedarbių skaičių Dabartinė situacija, kai vien per du šių metų mėnesius – sausį ir vasarį – iš pateiktų 70 tūkstančių darbo pasiūlymų bedarbiai atmetė 50 tūkstančių, laikoma nenormalia.

Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos ligoniams išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Tuo džiaugiasi už žmonių sveikatą atsakingi klerkai, o sergantieji kenčia. Mat po ligos sugrįžus į darbą gali tekti raudonuoti prieš darbdavius dėl neva padarytų pravaikštų, kol paaiškės, kad įvyko klaida. Tik medikai ramina, kad taip nutinka dažnai.

Darbo birža per pirmuosius du šių metų mėnesius iš bedarbių sąrašų išbraukė 500 panevėžiečių, atsisakiusių jiems siūlyto darbo. Nuo išbraukimo dienos žmonės liko be paskutinio pragyvenimo šaltinio – socialinių išmokų, taip pat be socialinių garantijų. Viena 12-os ir 14-os metų vaikus auginanti našlė Panevėžio rajono gyventoja Vilma U. (vardas pakeistas) suka galvą, iš ko išmaitinti atžalas. Dvejus metus jos trijų asmenų šeima vertėsi iš socialinių pašalpų – maždaug 1000 litų per mėnesį.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė 27-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą. Jo duomenimis, įsisenėjusios nedarbo ir šešėlinės ekonomikos problemos Lietuvos nepalieka, tačiau 2011 metais ekonominė padėtis šalyje gerės: spartės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, toliau didės eksportas, kiek mažės nedarbas, gerės namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis. 2011 metais BVP augimas išliks nedidelis, palyginti su laikotarpiu prieš ekonominį nuosmukį, tačiau bus teigiamas ir sieks 2,8 proc.

„Respublika„ šią savaitę pas Panevėžio darbo biržos direktorių Viktorą Trofimovą beldėsi aiškintis, kodėl nežmoniškai pasielgta su dviejų mažamečių mama. Kodėl negalinti nuo šeštos ryto dirbti moteris apskritai buvo išbraukta iš bedarbių ir pašalpos gavėjų sąrašų? V.Trofimovas abejingai atsakė viską padaręs pagal įstatymus. „Respublika“ domėjosi, iš kur toks žmogus atsirado tokiame svarbiame poste. Partinis bilietas panevėžiečiui V.Trofimovui užtikrino ne vieną šiltą vietelę.

Darbo biržos duomenimis, kovą bedarbių šalyje – 0,2 proc. mažiau negu prieš mėnesį. Daugiausiai pasiūlymu turi pardavėjai ir vairuotojai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų kovo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 306,4 tūkst. bedarbių arba 14,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, t.y. 0,2 proc. punkto mažiau negu prieš mėnesį. Vasarį į teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruota bedarbiais 17,8 tūkst. asmenų – penktadaliu mažiau nei sausį.

Per pirmuosius du šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, nedarbas Alytaus apskrityje labai nedaug, bet mažėjo, tačiau padėtis apskrities darbo rinkoje tebėra sudėtinga. Daugiau negu šalies vidurkis „Vasario mėnesį nedarbas apskrityje, palyginti su pirmuoju metų mėnesiu, sumažėjo 0,2 procentinio punkto ir, kovo 1 dienos duomenimis, bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 17,3 procento, kiek daugiau negu šalies vidurkis.

Šie sunkmečiu vadinami laikai ypač negailestingi vargšams. O jeigu dar žmogų įsuka įstatymų girnos ir prarandama Darbo biržos malonė, pasigailėjimo geriau nelaukti – sumals iki paskutinio kaulelio. Panevėžietei Vaidai K. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dar nėra nė trisdešimties. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ši moteris kartu su dviem 4 ir 6 metų vaikais šiuo metu priversta glaustis Šeimos namuose.

Suvalkijos regiono verslininkai ieško būdų, kaip parengti savo įmonėms aukštos kvalifikacijos specialistų. Suvalkijos regiono verslininkai sako, kad nedarbas Lietuvoje – aukštas, o reikiamos kvalifikacijos specialistų neįmanoma rasti. Pačios darbuotojus sau rengiančios įmonės pastebi, kad pagal tai, ar kaime bei miestelyje yra tinkamų žmonių, renkamos ir vietos verslo plėtrai.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metai nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc., arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 metais. Vyrų nedarbo lygis atlikto gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais 2010 metais buvo didesnis nei moterų ir sudarė 21,2 proc., moterų – 14,4 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis padidėjo 4,2 procentinio punkto, moterų – 4 procentiniais punktais. Mieste nedarbo lygis 2010 metais buvo mažesnis nei kaime ir siekė 16 proc., kaime – 22,4 proc.

Nedarbas JAV į prieš krizę buvusį lygį sugrįš tik po keleto metų, praneša BBC. Taip pareiškė JAV federalinio rezervo banko valdybos pirmininkas Benas Bernanke. Jo teigimu,  apie tvirtą šalies ekonomikos atsigavimą nebus galima kalbėti tol, kol nuolat nebus sukuriama daug naujų darbo vietų.  Dėl mažo ekonomikos augimo ir darbdavių nenoro priimti naujų darbuotojų  nedarbo rodikliai ženkliai pagerės tik po kelerių  metų.

Paskutinį šių metų ketvirtį Latvijos ekonomika rodė sparčius augimo tempus. BVP paskutinį ketvirtį palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu augo 3,7 proc. Tai 0,5 proc. sparčiau nei prognozavome mes (3,2 proc.), bet 0,3 proc. lėčiau nei „Bloomberg“ agentūros apklausiamų ekonomistų vidurkis (4,0 proc.). Remiantis mūsų modeliu ekonomikos augimo paspartėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo nulemtas ne tik gerų eksporto rezultatų, bet ir atsigaunančios vidaus paklausos.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Dėl to, jog nepajėgė išmokėti skolų, praėjusiais metais Britanijoje 135,089 tūkst. šalies gyventojų buvo pripažinti nemokiais. „London Evening Standard“ skelbia, jog tai yra pats didžiausias fizinių asmenų bankrotų skaičius nuo pat 1987 metų, kai imta vesti tokia statistika. Ekspertai prognozuoja, jog šiemet nemokiais bus pripažinta dar daugiau žmonių.

Neseniai Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. „Eurostat“ prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografinės padėties blogėjimas.

Pagaliau ir Lietuvoje ėmė dygti optimizmo daigai. Apklausos rodo, kad didesnė dalis lietuvių nemano, kad nedarbas dar gali augti. Tačiau ar verta tuo džiaugtis, jei bedarbių gretas retins ne naujos darbo vietos, o tik tuštėjanti – emigruojanti – Lietuva. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija RAIT pateikė duomenis, kad tik 38 proc. Lietuvos gyventojų šiemet prognozuoja nedarbo augimą (bendras pasaulio rodiklis – 45 proc.

„Kaimynas neteko darbo – mes tai vadiname recesija. Mes patys praradome darbą – tai jau depresija.“ Taip nedarbo problemą yra apibūdinęs JAV prezidentas Harry S. Trumanas. Šiandien su nedarbu ir jo ekonominiais bei socialiniais padariniais – beje, ne tik su neigiamais – mus bando supažindinti vis didesnis žmonių ir institucijų ratas.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų prognozuoja nedarbo augimą, tuo tarpu bendras pasaulio rodiklis siekia 45 proc, rodo rinkos tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktas tyrimas. „Gallup International“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 38 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad šiemet nedarbas dar didės, 36 proc., galvoja, kad liks toks pats, o 22 proc. nuomone, nedarbas mažės. Bendras pasaulio rodiklis šiek tiek blogesnis nei Lietuvos gyventojų. 45 proc.

Aukštas nedarbo lygis Egipte ir Tunise buvo tarsi „bomba su laikrodiniu mechanizmu“, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Strauss-Kahnas interviu televizijai CBS.

Sausį nedarbas Vokietijoje sumažėjo labiau nei prognozuota ir siekė 7,4 proc., praneša BBC. 2010 m. gruodį nedarbo lygis Vokietijoje buvo 7,5 proc. Ekonomistai prognozavo, kad sausį nedarbas šalyje ir toliau sieks 7,5 proc. Neseniai buvo pranešta, kad dėl padidėjusių eksporto prognozių verslo pasitikėjimas Vokietijoje išaugo iki aukščiausio lygio per aštuoniolika mėnesių.

Pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emig racijos mastą.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Bedarbių skaičius pasaulyje 2010 metais siekė 205 mln. ir per metus beveik nepakito, nepaisant pagyvėjimo pasaulio ekonomikoje. Tokie duomenys skelbiami Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje. Nors 2009 metais pasaulyje daugiau žmonių –  212 mln. - neturėjo darbo, dabartinis rodiklis vis dėlto 27,6 mln. žmonių viršija 2007 metų skaičius. Neturinčių darbo žmonių procentas praėjusiais metais sudarė 6,2 (2009 metais - 6,3 proc.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų šiandien paskelbta naujausių statistinių duomenų analizė parodė, kad „į rankas“ gaunamo darbo užmokesčio svyravimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse siekia net iki 700 litų, nedarbas dažnai skiriasi daugiau nei dvigubai, o nedarbo išmokas gaunančių asmenų skaičiaus santykis su registruotų bedarbių skaičiumi vienose savivaldybėse yra net keliskart didesnis nei kitose.

Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas „Nordea“ tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis. „Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota.

Lietuva mirga Europos statistinių duomenų lentelių viršūnėje. Lietuva, pirmaujanti pagal alkoholio suvartojimą, vėl tapo lydere dėl savižudybių. Ekspertų nuomone, priežasčių ir atsakymų reikia ieškoti prastoje ir vis prastėjančioje ekonominėje situacijoje. 2007-aisiais, kai žmonės turėjo darbus ir uždarbius, situacija nebuvo tokia liūdna. Statistikos duomenimis, kas šeštas darbingo amžiaus žmogus Lietuvoje neturi darbo. Kaime darbo neturi apie 70 proc. gyventojų.

Bedarbių 311 tūkstančių, o darbdaviai dejuoja, kad negali rasti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų. Darbo rinkoje įsigalėjo struktūrinis nedarbas, kai darbuotojų pasiūla visai nebeatitinka darbdavių lūkesčių, jie jau žvalgosi kvalifikuotų specialistų užsienyje. Permainų tikėtis neverta, nes, tikėtina, jaunuoliai ir šiemet rinksis pigesnes perteklines studijas, kurios absolventams negarantuoja įsidarbinimo.