nato

NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymas skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų yra teisingas, tačiau jį reikia apsvarstyti. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, ketvirtadienį Berlyne pristatydamas naujos karinės vadovybės struktūros ir Bundesvero reformos planus, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Dėl J. Stoltenbergo pasiūlymo skirti 100 mlrd.

Minint 75-ąsias NATO metines, nerimo kelia aštrūs kandidato į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimai, esą tų šalių, kurios nemoka už savo gynybą – NATO negintų. Kiek NATO tebėra vientisa ir pasiruošusi ginti, „Dienos komentare“ pasakoja Lietuvos karinis atstovas prie NATO generolas majoras Remigijus Baltrėnas.  Pastaruoju metu pasigirdo abejonių, kad jei iškiltų grėsmė, ar NATO tikrai mus gintų ir suspėtų tai padaryti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo beveik 0,7 mln. eurų, arba beveik 6 proc. padidinti parodų ir kongresų centro „Litexpo“ įstatinį kapitalą.  Jei tam pritars Vyriausybė, kapitalas bus didinamas pernai vasarą Vilniuje vykusiam NATO viršūnių susitikimui įsigytu 698 tūkst. eurų vertės turtu, išleidžiant 2,9 euro nominalios vertės akcijų.

Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų, ketvirtadienį NATO būstinėje pareiškė šalies užsienio reikalų ministras. „Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis.

NATO karinis aljansas ketvirtadienį mini 75-ąsias organizacijos įkūrimo sutarties pasirašymo Vašingtone metines. Toliau pateikiame keletą faktų apie organizaciją, sukurtą Šaltojo karo metais ir vėl sustiprėjusią Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

NATO minint 75-ąsias savo gyvavimo metines ir Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pavadino Aljansą pagrindiniu Europos saugumo inkaru. Kartu ji kalbėdama Vokietijos radijui ketvirtadienį ragino NATO partneres maksimaliai remti užpultą Ukrainą, kad būtų pasiekta taika. „Visad manėme, kad savo Europos žemyne visi galime gyventi taikoje, – kalbėjo politikė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad didžiausi NATO mūšiai gali laukti ateityje ir Aljansas turi būti jiems pasiruošęs. Ketvirtadienį dalyvaudamas Briuselyje vykstančiame NATO 75-osioms įkūrimo metinėms skirtame renginyje, ministras tvirtino, kad Lietuvai didžiausia NATO pergalė Šaltojo karo metu yra tai, kad šalis atkūrė savo nepriklausomybę ir vėl atsidūrė Europos žemėlapyje. „Deja, bet gali būti, kad didžiausi NATO mūšiai laukia ateityje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas būti išvien su Europa, kariniam aljansui minint 75-ąsias įkūrimo metines ir susiduriant su agresyvia Rusija ir galimo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į valdžią šmėkla.

NATO turėtų siekti didesnio nei 100 mlrd. eurų finansavimo Ukrainai , sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Deividas Matulionis. NATO narėms vykdant diskusijas dėl ilgalaikės paramos šiai Rusijos invazijai besipriešinančiai valstybei, diplomatas tvirtina, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog į modelį galėtų būti įtraukta ir dvišalė pagalba. „Mes, Lietuva, sakome, kad tas 100 mlrd.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN. Anot J. Stoltenbergo, padėtis šiuo metu yra rimta. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc.

NATO karinis aljansas, vėl sustiprėjęs nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, privertusios pakeisti požiūrį į gynybą, pradžios, ketvirtadienį mini savo 75-ąsias įkūrimo metines.

NATO užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui stiprinti Aljanso vaidmenį teikiant saugumo pagalbą Ukrainai, per spaudos konferenciją po pirmosios NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje dienos pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“. „Šiandien per susitikimą aptarėme, kaip ateityje padaryti mūsų paramą tvirtesnę ir patvaresnę. Visos sąjungininkės sutaria, kad šią kritišką akimirką reikia remti Ukrainą. Yra vienybė dėl tikslų.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. „Aljanse pirmiausia turime sutarti dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, jos kelio į NATO, ir dėl Rusijos sulaikymo strategijos" – susitikime teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lenkija pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymui sukurti sąjungininkų įnašais penkerių metų laikotarpiui 100 milijardų eurų fondą Ukrainai remti kaip dalį paketo, kurį Aljanso lyderiai turi aprobuoti liepos mėnesį Vašingtone. Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

NATO ministrams svarstant pasiūlymą įsteigti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų fondą, aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pasakė, kad aljanso nariai privalo užtikrinti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai. „Ukraina turi neatidėliotinų poreikių, – Briuselyje vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kalbėjo J. Stoltenbergas. – Bet kokia gaišatis teikiant pagalbą jau dabar turi pasekmių mūšio lauke. Todėl turime pakeisti mūsų pagalbos dinamiką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Verta prisiminti, kad pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis E. Macronas paskambino V. Putinui ir valandų valandas klausėsi j...

Prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje britų diplomatijos vadovas Davidas Cameronas paragino gynybinio aljanso nares skirti daugiau lėšų ginkluotei. Ukraina yra arčiau narystės NATO nei kada nors anksčiau, sakė jis trečiadienį. Todėl Aljansas esą turi išlaikyti savo paramą Rusijos užpultai šaliai, kad ši galėtų laimėti karą.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Norvegija prisidės prie rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo. „NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje patvirtintas rotacinės oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas. Tikiuosi, kad Norvegija prisidės prie jo praktinio įgyvendinimo taip pat“, – trečiadienį Lietuvoje viešint Norvegijos sosto įpėdiniui kronprincui Haakonui kalbėjo šalies vadovas.

JAV sąjungininkės svarsto Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamojo Ramšteino formato) kontrolę perduoti NATO, kad užtikrintų šios priemonės įgyvendinimą, jei JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvaus 75-metį mininčios NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, trečiadienį ir ketvirtadienį susitikimo metu ministrai aptars pasirengimą Vašingtono NATO viršūnių susitikimui, vyksiančiam liepos 9–11 dienomis, sąjungininkų paramą Ukrainai, Rusijos keliamas grėsmes, iššūkius, kylančius iš Pietų, ir Aljanso įsitraukimą regione.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai. Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Šiuo metu nėra grėsmės, kad prasidės karas tarp NATO ir Rusijos, pareiškė JAV ambasadorė NATO Julianne Smith, rašo „Ukrinform“. Vis dėlto į tai žiūrima rimtai. „Mūsų draugams Baltijos šalyse sakau, kad nematome jokios tiesioginės grėsmės NATO teritorijai – nei Baltijos regione, nei kur nors kitur. Mes labai rimtai žiūrime į saugumą Baltijos šalyse ir imamės aktyvių veiksmų, kad padidintume savo buvimą jose, rengtume daugiau pratybų, daugiau mokymų, kad būtume pasirengę bet kokiems pokyčiams.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vilnius remia Nyderlandų premjero Marko Rutte‘s kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius. „Lietuva remia pono Marko Rutte‘s kandidatūrą NATO generalinio sekretoriaus pozicijai užimti“, – antradienio vakarą Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su M. Rutte žurnalistams sakė G. Nausėda.

Buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada Rusijos taikiniu taps dar viena valstybė. Visgi atsargos karininkas teigia, kad greičiausiai tai nebus NATO Aljansui priklausanti šalis. „Rusija jau tris kartus pademonstravo (...), kad ji pasiryžusi su savo kariuomene žygiuoti per tarptautiniu mastu pripažintas sienas, užpulti tautas, jų žemes ir pavergti jų žmones.

„Havanos sindromą“ sukeliančiu ginklu pernai liepą Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu užpultas aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnas. Apie tai pirmadienį skelbia bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimas.

Septynių Rytų Europos valstybių užsienio reikalų ministrai drauge pabrėžė narystės NATO svarbą savo šalims. „Nuo įstojimo į NATO prieš 20 metų mūsų saugumas, laisvė ir mūsų gerovė stovi ant tvirtesnio pamato nei kada nors anksčiau istorijoje, – teigiama pareiškime, kuris penktadienį paskelbtas didžiausios Aljanso plėtros 20-ųjų metinių proga.

Šalčininkuose dukros akivaizdoje tėvas nušovė motiną, vėliau nusišovė pats. Tragedija įvyko vietos policininkės šeimoje: nužudyta gerai miestelio bendruomenei žinoma policijos tyrėja. Be tėvų liko du vaikai. Šiandien lygiai 20 metų, kaip Lietuva yra NATO aljanso narė. Tai, kad Vakarų pasaulis priėmė mus ir kitas Baltijos šalis į savo karinę sąjungą, iki šiol ekspertai vadina kone stebuklu – Europoje tuo metu skambėjo nuomonės, kad mūsų į NATO priimti negalima, nes Rusija tik dar labiau įsius.

Šiandien lygiai 20 metų, kaip Lietuva yra NATO aljanso narė. Tai, kad Vakarų pasaulis priėmė mus ir kitas Baltijos šalis į savo karinę sąjungą, iki šiol ekspertai vadina kone stebuklu – Europoje tuo metu skambėjo nuomonės, kad mūsų į NATO priimti negalima, nes Rusija tik dar labiau įsius. Vis dėlto duris mums atvėrė amerikiečiai, o dėl tokio reikalo nesutarimus į šoną nustūmė ir įprastai besipešantys politikai iš skirtingų partijų.

Estijai minint 20-ąsias šalies prisijungimo prie NATO metines, užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pabrėžė šio žingsnio svarbą Estijos saugumui. „Negalime atmesti, kad be narystės NATO mūsų nepriklausomybei dabar grėstų pavojus, – sakė jis penktadienį.

Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Jos metu susirinkusieji galėjo stebėti įspūdingą reginį – dangų skrodžiančius NATO naikintuvus.

Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Joje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas dalykas. „20-ąsias NATO metines sutinkame sunkiu, sudėtingu metu. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą mums primena, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys“, – ceremonijoje teigė G. Nausėda.

Vokietijos parlamento žemųjų rūmų (Bundestago) tyrimų tarnybos teigimu, NATO šalies karių dislokavimas Ukrainoje automatiškai nepaverstų visų kitų NATO narių konflikto šalimis. Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto šalimi, kaip matyti iš dar nepaskelbtos parlamento ekspertų ataskaitos.

Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. „Tik po saugiu dangumi gali klestėti demokratija, bręsti ir gyvuoti pilietinė visuomenė. (...) Visa tai turime, ir didele šios sėkmės dalimi yra narystė stipriausiame gynybiniame aljanse, kurios kryptingai ir atkakliai siekė daugybė valstybei atsidavusių žmonių, jos vadovų ir diplomatų“, – savo sveikinime teigė premjerė.

Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. Į aukščiausią Lietuvos statinį – Vilniaus televizijos bokštą – bus iškelta didžiulė 540 kv. metrų ploto NATO vėliava. Priklausomai nuo oro sąlygų, ją numatoma kelti kasdien visą savaitę.

 Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas savo šalies narystę NATO pavadino „vienu didžiausių pasiekimų“ nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. „Čia plevėsuojanti NATO vėliava yra garantas, kad galime jaustis saugiai“, – sakė jis ketvirtadienį per iškilmes, skirtas 20-osioms Latvijos prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso metinėms paminėti. NATO įrodė, kad yra sėkmingiausias kolektyvinės gynybos aljansas žmonijos istorijoje, pažymėjo ministras.

Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. „Gyvenu čia jau beveik trejus metus, žmonės manęs nuolat klausia, ar dar saugu gyventi Lietuvoje. Ir mano atsakymas visada būna tas pats: taip“, – ketvirtadienį Seime per minėjimą teigė jis. „Jūs esate saugūs, mes esame NATO ir kartu esame saugūs“, – kalbėjo NATO karininkas.

Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. Šiauliuose minint šią sukaktį pasikeis ir NATO oro policijos misijos Lietuvoje kontingentai. Simbolinį Baltijos oro erdvės raktą Belgijos ir Prancūzijos oro pajėgų kontingentų vadai perduos Ispanijos ir Portugalijos oro pajėgų kontingentų vadams, pranešė kariuomenė. Pirmoji oro policijos misija pradėta vykdyti tuo pačiu metu, kai Lietuva tapo pilnateise NATO nare.

Rusijos karas Ukrainoje mokesčių mokėtojams kainuoja po 300 mln. dolerių kiekvieną dieną. Tokia milžiniška suma, kuomet vienos dienos karo išlaidos galėtų padengti 20-ies naujų mokyklų pastatymą ir įrengimą, skaudžiai atsiliepia Rusijos biudžetui. WSJ prognozuoja, kad V. Putinas ruošiasi skelbti ir „mokestinę mobilizaciją“, taip bandant išvengti ekonomikos griūties. Svarbiausi įvykiai: 21:42 | Ką Putinas nutyli: karas Ukrainoje kasdien Rusijai kainuoja beveik 280 mln.

Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas siūlo suteikti galimybę valstybės tarnyboje dirbti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ar NATO valstybės narės pilietybę, mokantiems lietuvių kalbą ir išlaikiusiems kalbos egzaminą B lygiu. Kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais jis įregistravo tokią galimybę numatančią Valstybės tarnybos įstatymo pataisą.

Buvęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas sako, kad NATO narės dažnai per daug nerimauja dėl to, ką gali padaryti Rusija. Pasak generolo, NATO turėtų priversti Rusiją nerimauti dėl Aljanso veiksmų reaguojant į eskalaciją, o ne nerimauti dėl galimų Kremliaus režimo veiksmų.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna sako, kad NATO svarsto galimybę numušti Rusijos raketas, kai jos skris Šiaurės Atlanto aljanso teritorijos link. „NATO analizuoja įvairias koncepcijas, visų pirma, kad tokios raketos turėtų būti numušamos, kai jos jau yra labai arti NATO sienos – tačiau tai turėtų vykti Ukrainos pusei sutikus ir atsižvelgiant į tarptautines pasekmes.

Lenkijai pranešus apie šalies oro erdvę savaitgalį pažeidusią Rusijos sparnuotąją raketą, Jungtinės Valstijos pirmadienį pabrėžė, kad jų NATO įsipareigojimai Varšuvai yra „nepajudinami“. „Mūsų įsipareigojimas NATO ir mūsų NATO sąjungininkų, tarp kurių, žinoma, yra ir Lenkija, saugumui yra nepajudinamas ir jis nesvyruos“, – žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Lenkijos generalinio štabo vadas Wieslawas Kukula pažymėjo, kad Rusijos bendras potencialas, gerokai atsiliekantis nuo pasaulinių lyderių technologijų klausimais, negali kelti rimtos grėsmės NATO aljansui. Bandymas išprovokuoti tiesioginį susidūrimą su Šiaurės Atlanto aljanso narėmis taptų katastrofa tiek Rusijai, tiek ypač Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Kovo 18 dieną NATO lėktuvai skrido atpažinti ir palydėti rusų žvalgybinio orlaivio IL-20, kovo 19 dieną – karinio keleivinio lėktuvo IL-76, IL-20 ir taktinio žvalgybos lėktuvo SU-24MR.

Pirmadienio rytą Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis žurnalistams sakė, kad Rusijos ambasadorius Lenkijoje iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Rusijos raketos, sekmadienio rytą maždaug 39 sekundėms įskridusios į Lenkijos teritoriją per didelį Rusijos oro puolimą Ukrainoje. „Tai visiškai nepriimtina, – sakė R. Sikorskis.

Jeigu Rusija nuspręstų užpulti kurią nors NATO šalį, o Aljanso valstybėms užtruktų susitarti dėl atsako, Jungtinės Valstijos galėtų suteikti pagalbą dvišaliu lygmeniu ir taip yra dariusios jau anksčiau. Taip teigia buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Philipas Breedlove'as, viešėjęs Vilniuje vykusioje konferencijoje.

Jungtinės Valstijos mano, kad jos rotacinių pajėgų buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas, vykdant įsipareigojimus NATO partneriams. Taip spaudos konferencijoje Baltijos valstybių žurnalistams ketvirtadienį sakė JAV ambasadorės NATO Julianne Smith. „Šiuo metu neturiu jokios informacijos, kad Jungtinės Valstijos rotacines pajėgas keistų į nuolatinį dislokavimą.

Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą karių siuntimo į Ukrainą idėją, sako Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith. Vis dėlto, pažymi ji, Baltieji rūmai palankiai vertina E. Macrono rodomą iniciatyvą, ieškant būdų, kaip padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai. „JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris ketvirtadienį apsilankė Kyjive ir tai pirmas Aljanso karinės delegacijos vizitas Ukrainos sostinėje nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Sakė kalbą R. Baueris pasakė kalbą Kyjivo saugumo forume. Pasak jo, šis vizitas liudija, kad NATO ir Ukraina yra artimesnės nei bet kada anksčiau.