NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Baltijos jūros saugumui iškilo grėsmė: svarstoma mažinti NATO patrulių skaičių
Antradienį buvo pranešta, kad NATO misija „Baltic Watch“, kurios metu aljanso laivai patruliuoja Baltijos jūroje, dėl finansinių sunkumų atsidūrė pavojuje.
TV3 žinios. Nauja NATO misija rytiniame Aljanso flange; Dviejų BMW avarija; Daugiau detalių apie Kirko žudiką
Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją – nauja NATO atgrasymo misija rytiniame Aljanso flange. Pagrindinis misijos „Eastern Sentry“ tikslas bus kova su oro erdvės pažeidimais, ypač kova su dronais. Lietuva sako, kad tai nėra tik misija – tai NATO žinia Rusijai. Deja, žinutės Rusijai ir toliau nesiunčia Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad sankcijų prieš Rusiją imsis tik tada, kai NATo šalys nustos pirkusios rusišką naftą.
Po Rusijos dronų atakų – NATO nauja misija: saugos Baltijos šalis ir Lenkiją
Naujosios NATO misijos „Eastern Sentry“ metu bus naudojami kovai su bepiločiais orlaiviais skirti jutikliai ir ginklai, kad būtų galima aptikti, susekti ir neutralizuoti bepiločius, naujienų agentūrai LETA pareiškė Latvijos gynybos ministerija.
Pasak jos, Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija jau paskelbė apie pajėgumų siuntimą į „Eastern Sentry“ misiją, o kitos NATO šalys narės turėtų prisijungti artimiausiu metu.
REKLAMA
REKLAMA
„The Telegraph“: Putinas buvo tikras – NATO nesiryš atsakyti į provokaciją Lenkijoje
Po naktinio Rusijos dronų įsibrovimo į Lenkijos oro erdvę pasirodė įvairių interpretacijų – nuo „NATO reakcijos patikrinimo“ iki tikslingos informacinės-karinės operacijos, skirtos susilpninti paramą Ukrainai. Buvęs Didžiosios Britanijos armijos karininkas pulkininkas Richardas Kempas savo straipsnyje „The Telegraph“ atskleidė tikrąjį Rusijos veiksmų planą.
Šakalienė: operacija NATO rytiniame flange leis išbandyti eksperimentinius pajėgumus
Operacija NATO rytinio flango oro gynybai stiprinti sudarys sąlygas sąjungininkams išbandyti eksperimentinius pajėgumus, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Jau dislokuoti pajėgumai bus labiau suintegruoti ir sustiprinti papildomais oro ir oro gynybos pajėgumais, taip pat bus prijungti eksperimentinėje fazėje esantys pajėgumai, kurios kuruoja NATO Transformacijos vadavietė“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienį pranešė D. Šakalienė.
Nausėda apie NATO sprendimą stiprinti pajėgas Rytų flange: kiekvienas centimetras yra saugomas
NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei paskelbus, kad Aljansas sustiprins savo Rytų flango gynybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks sprendimas padės apsisaugoti nuo neapgalvotų Kremliaus veiksmų.
„Kiekvienas sąjungininkų teritorijos centimetras yra saugomas – sausumoje, jūroje ir ore“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ skelbė G. Nausėda.
REKLAMA
REKLAMA
Rutte: NATO stiprins pajėgas rytiniame flange
NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.
„NATO inicijuoja „Eastern Sentry“, kad dar labiau sustiprintų mūsų pozicijas rytiniame flange“, – bendroje spaudos konferencijoje su vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu JAV generolu Alexusu Grynkewichu sakė M. Rutte.
NATO bando raminti: „Zapad-2025“ nekelia tiesioginės karinės grėsmės Aljansui
NATO penktadienį sakė nematanti tiesioginės karinės grėsmės, kurią keltų Rusijos ir Baltarusijos pradėtos bendros karinės pratybos prie Aljanso rytinių sienų.
„Raginame Rusiją ir Baltarusiją veikti prognozuojamai ir skaidriai, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė vienas NATO pareigūnas.
NATO grėsmės nemato
„Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės prieš jokią NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.
Rusija ir Baltarusija skelbia pradėjusios bendras karines pratybas „Zapad“
Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradėjo bendras karines pratybas „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“.
„Bendros Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių strateginės pratybos (...) prasidėjo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Pratybos vyksta tvyrant įtampai su NATO šalimis po to, kai Lenkija, besiribojanti su Ukraina, šią savaitę apkaltino Maskvą dronų įsiveržimu į jos teritoriją.
REKLAMA
REKLAMA
Kariuomenės atstovas: NATO kariai visuomet yra vienose didelėse pratybose
Rengiantis galimoms grėsmėms, NATO kariai visuomet yra vienose didelėse pratybose, sako Lietuvos kariuomenės atstovas Liutauras Bagočiūnas.
„Šiuo metu NATO ir NATO kariai visuomet yra vienose didelėse pratybose tam, kad atremtų esančias grėsmes, kurios, kaip matome, yra realios“, – LRT radijui penktadienio rytą, prasidedant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, sakė Kariuomenės strateginės komunikacijos departamento direktorius L. Bagočiūnas.
Po Rusijos dronų atakos Lenkijoje – sąjungininkai imasi veiksmų
Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį ėmėsi veiksmų sustiprinti Lenkijos oro erdvės gynybą, o Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba rengiasi skubiam posėdžiui dėl Maskvos dronų jos teritorijoje.
Varšuva šį incidentą, dėl kurio Lenkijos ir NATO pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį numušė kelis dronus, pavadino tyčiniu, precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalį, Aljansą ir Europos Sąjungą (ES).
Maskva neigė, kad taikėsi į šalį, ir teigė, esą nėra jokių įrodymų, jog tai buvo rusiški dronai.
Pigūs Rusijos dronai išbandė milijardinę NATO gynybą: išryškėjo spragos
Pigūs Rusijos dronai atskleidė NATO silpnybes: Aljanso šalys buvo priverstos panaudoti milijardus kainuojančią ginkluotę, kad numuštų dronus. Ekspertai įspėja – tokia taktika neefektyvi, o Ukraina rodo, kad su šia grėsme galima kovoti daug paprasčiau ir pigiau.
NATO narės neturi ekonomiškai efektyvių priemonių kovoti su pigiais Rusijos bepiločiais orlaiviais. Rusijos dronai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti kelių milijonų vertės ginkluotės sistemomis.
REKLAMA
REKLAMA
„Bloomberg“: NATO ruošiasi gynybiniams veiksmams po dronų atakos Lenkijoje
NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis.
Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje.
Taip pat bus imtasi politinių priemonių.
Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.
Ekspertas prakalbo apie pastarųjų dienų įvykius – štai ką tai rodo
Trečiadienio rytą, apie 10 val., į Lietuvos oro erdvę įskrido du neaiškūs objektai, o tuo pat metu Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, užsidegė vagonai su cheminėmis medžiagomis. Specialistas pastebi, kad vyraujant tokiems įvykiams, svarbiausia, kad būtų skaidri komunikacija. Tai, jo nuomone, nebūtinai reikia laikyti suplanuota provokacija.
Šakalienė apie galimą oro erdvės pažeidimą: „Nebuvo fiksuota jokių objektų“
Kelioms dešimtims rusiškų dronų vakar įskridus į Lenkijos teritoriją ir Vokietijos žiniasklaidai paskelbus, kad buvo pažeista ir Lietuvos oro erdvė, ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog jokių signalų mūsų kariuomenė nefiksavo.
Vis dėlto kariuomenės vadas pripažino, kad NATO sąjungininkų naikintuvai į orą kilo net tris kartus – tačiau neatskleidė, kodėl reikėjo tiek kartų reaguoti.
REKLAMA
REKLAMA
DIENOS PJŪVIS. Ar Rusija pradeda karą prieš NATO – kaip ginsimės nuo dronų?
Kremlius toliau rengia Rusijos visuomenę ir gynybos pramonę ilgai trunkančiam karui su Ukraina ir galimai būsimam karui su NATO, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Neseniai vykusi Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją kelia neramumų ir klausimų Lietuvai bei jos gyventojams.
NATO pajėgų Europoje vadas apie Baltijos šalių gynybą: „Kaip jūs esate įsipareigoję mums, taip ir mes esame įsipareigoję jums“
Lietuvoje viešintis NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (SACEUR) generolas Alexusas G. Grynkewichas tikina, jog NATO sąjungininkės yra įsipareigojusios ginti Lietuvą, jei to prireiktų.
„Kaip jūs esate įsipareigoję mums, taip ir mes esame įsipareigoję jums“, – kalbėjo A. Grynkewichas.
„Remiantis praeities pamokomis, mes tęsime darbą, stiprindami savo galimybes apginti kiekvieną Aljanso valstybių oro erdvės centimetrą“, – pridūrė jis.
Nausėda NATO generolui akcentavo būtinybę turėti nuosekliai veikiančią rotacinę oro gynybą
Rusijos dronams vis įskrendant į rytines NATO šalis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Aljansą pagaliau įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį.
Taip šalies vadovas kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su NATO pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi.
„Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus. Naujas incidentas Lenkijoje rodo, kad turime stiprinti regiono oro gynybą.
REKLAMA
REKLAMA
Ekspertas įspėja kiekvieną: Lenkija gyvena karo sąlygomis
Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“.
Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.
Lietuvoje lankosi NATO pajėgų Europoje vadas
Lietuvoje ketvirtadienį viešintis NATO pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichius su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene ir kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru aptars šalies oro gynybą.
Susitikime bus svarstoma papildoma sąjungininkų pagalba, saugant šalies oro erdvę, pristatoma NATO ekspertų Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemos analizė.
„Įvykiai Lenkijoje, kai dronai pažeidė NATO oro erdvę, dar kartą parodė, kad oro gynyba yra ne vienos valstybės, o viso Aljanso atsakomybė.
Prancūzų ekspertas: Ukraina šiuo metu užsiima NATO oro gynyba
Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją buvo pirmieji koordinuoti ir apgalvoti veiksmai prieš NATO šalį, siekiant įbauginti Europą ir priversti ją nebeteikti paramos Ukrainai.
Prancūzijos aviacijos ir kosmoso ekspertas Xavieras Tytelmanas tai pareiškė interviu „Ukrinform“.
„Šį kartą tai pirmoji koordinuota, tyčinė ir masinė Rusijos bepiločių orlaivių ataka prieš NATO valstybę narę“, – pabrėžė jis.
REKLAMA
REKLAMA
Lenkija – auganti Europos galia prieš Rusiją: išklojo, kas gali įvykti, jei jiems trūks kantrybė
Donaldas Trumpas priėmė naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį ir užsiminė, kad šioje šalyje galėtų dislokuoti dar daugiau JAV karių. Vizitai į Lietuvą, JAV ir Vatikaną bei aštrūs pasisakymai apie Ukrainos narystę NATO ir ES rodo, jog Lenkija siekia įsitvirtinti kaip viena įtakingiausių Europos valstybių.
Latvijos užsienio ministrė: atsparumo klausimas NATO tapo ypač aktualus po 2014-ųjų
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė trečiadienį Šiaurės šalių atsparumo aukščiausiojo lygio susitikime sakė, kad po 2014 metų, kai Rusija užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO tapo ypač aktualus atsparumo klausimas.
Ji nurodė, kad atsparumo sąvoka NATO kontekste siejama su kolektyviniais veiksmais, nors Aljansas mano, kad tai taip pat yra kiekvienos atskiros šalies atsakomybė.
Kęstutis Budrys apie NATO reakciją: „Lietuva nebus ta valstybė, kurioje kažkas gali naikinti mūsų žmones“
Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui.
Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
REKLAMA
REKLAMA
Virš Vilniaus – paslaptingas lėktuvas: skraidė keista trajektorija, įtariama, atliko užduotį
Trečiadienį Vilniaus oro uoste nusileisti vėlavo ne vienas orlaivis. Tuo metu šalia oro uosto keista trajektorija skraidė ir dar vienas lėktuvas, kuris, kaip manoma, galėjo atlikti svarbią užduotį.
Tačiau orlaivių stebėjimo portale „Flightradar24.com“ galima pastebėti neįprasto orlaivio skridimo trajektoriją šalia oro uosto.
Naujienų portalui tv3.lt Lietuvos kariuomenės atstovai komentavo, kad toks orlaivis galimai atliko žvalgybos darbus.
„Bild“: Lietuvos oro erdvę trečiadienį pažeidė du objektai
„Bild“ skelbia, trečiadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė du skraidantys objektai.
Apie tai leidiniui esą patvirtino šaltiniai NATO.
„Trečiadienį 10 val. ryte du skraidantys objektai įsibrovė į Lietuvos oro erdvę <...>. Pasak šių šaltinių, skraidantys objektai nebuvo sunaikinti, tyrimas tęsiasi“, – skelbiama pranešime.
Lietuvos kariuomenė pateikė komentarą tv3.lt.
Maskva aiškina nesitaikiusi į Lenkiją, tačiau oro erdvės pažeidimo nepatvirtina
Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją.
Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę.
„Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.
REKLAMA
REKLAMA
Budrys užsimena apie papildomus pajėgumus regione
Lenkijos sprendimas dėl Rusijos dronų pažeidimų aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį rodo situacijos rimtumą, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, taip pat užsimindamas apie galimus papildomus pajėgumus regione.
„Žinome tai, kad Lenkija paprašė 4-o straipsnio konsultacijų. Visi tie precedentai, kai vykdavo 4-ojo straipsnio konsultacijos NATO, (...) visi tie svarstymai pasibaigdavo konkrečiais sprendimais.
Šakalienė: jau vyksta konsultacijos dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo
Lenkijos oro erdvę pažeidus rusiškiems dronams, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad jau vyksta konsultacijos dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.
„Konsultacijos NATO ketvirtojo straipsnio kontekste jau vyksta. Kaip jis toliau bus aktyvuotas, kokių priemonių Lenkija galėtų pareikalauti, pasiūlyti – sužinosime artimiausiu metu“, – žurnalistams Seime teigė D. Šakalienė.
„Dėl ketvirtojo straipsnio de facto konsultacijos šiuo metu vyksta.
Tokio pavojaus lygio dar nebuvo: štai kokius nurodymus išgirdo Lenkijos gyventojai ir kas vyko
Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad numušė į šalies teritoriją įskridusius keliolika Rusijos dronų. Šalies oro gynybos sistemos pakeltos į aukštą parengtį, o į orą pakilo Lenkijos ir NATO orlaiviai, dėl galimai net keliolikos dronų grėsmės laikinai buvo uždaryti ir oro uostai. Lenkijos kariuomenės pranešime teigiama, kad tai yra agresijos aktas, kuris sukėlė realią grėsmę piliečių saugumui.
REKLAMA
REKLAMA
Budrys: „Oro gynyba NATO fronto linijoje turi būti nedelsiant sustiprinta“
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad oro gynyba NATO pasienio valstybėse nedelsiant turi būti sustiprinta.
Taip jis teigė Lenkijai trečiadienį patvirtinus, kad Rusijai šiąnakt surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę, jie buvo numušti.
„Lietuva visiškai solidarizuojasi su mūsų sąjungininke Lenkija.
Dėl Rusijos orlaivių prie Baltijos šalių sienų pakelti NATO naikintuvai
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, praėjusį penktadienį Aljanso naikintuvai kilo atpažinti žvalgybinio lėktuvo Su-24MR ir naikintuvo Su-33. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš pagrindinės dalies ir grįžo į ją.
Latvijoje dingęs kanadiečių karys surastas negyvas
Kanados kariuomenė šeštadienį pranešė, kad kelias dienas ieškotas Latvijoje dingęs karys buvo rastas negyvas.
Latvijoje dislokuoto Kanados ginkluotųjų pajėgų puskarininkio George’as Hohlo pasigesta rugsėjo 2 d. Jo kūnas buvo rastas rugsėjo 5 d.
Kanados premjeras Markas Carney sakė esąs labai nuliūdintas G. Hohlo mirties ir pareiškė didžiausią užuojautą jo draugams, šeimai ir kolegoms ginkluotosiose pajėgose.
REKLAMA
REKLAMA
Vokiečių politikas – prieš karių siuntimą Ukrainai: siūlo grąžinti pačius ukrainiečius
Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį.
„Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis.
Įspėja gyventojus – skraidys kariuomenės sraigtasparniai, keliais judės karinė technika
Penktadienį prasideda Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės organizuojamos tarptautinės pratybos „Geležinis kumštis 2025“. Pratybos vyks Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos teritorijose, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pasak jos, pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti JAV kariuomenės vienetų gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas iš nuolatinės dislokacijos vietos ir pasirengti karinių operacijų vykdymui NATO rytiniame flange.
Skaudūs smūgiai Rusijos energetikai: sunaikinta 20 proc. naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų
Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniuje minimos 10-osios NATO pajėgų integravimo vieneto metinės
Ketvirtadienį sostinėje bus minimos 10-osios NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje (NFIU) įkūrimo metinės. Šia proga Sapiegų rūmuose rengiamoje ceremonijoje dalyvaus ir prezidentas Gitanas Nausėda.
NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje buvo įsteigtas 2015 m. rugsėjo 1 d., reaguojant į 2014 m. Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei įvykdytą Krymo aneksiją. Vieneto įkūrimu siekta sustiprinti Baltijos regiono saugumą.
NATO ekspertai baigė vertinti Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą, rengia analizę
NATO ekspertai baigė vertinti Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą, šiuo metu jie rengia analizę, kurią pristatys NATO pajėgų Europoje vadui (SACEUR) Alexusui Grynkewichiui.
„Jis tikriausiai yra didžiausias karo nusikaltėlis“: Merzas griežtai sukritikavo Putiną
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galbūt yra didžiausias mūsų laikų karo nusikaltėlis“, duodamas interviu, kuris turėtų būti transliuojamas antradienio vakarą, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Jis yra karo nusikaltėlis“, – transliuotojui „Sat.1“ sakė F. Merzas, kalbėdamas apie Kremliaus šeimininką.
„Mes tiesiog turime aiškiai apibrėžti, kaip elgtis su karo nusikaltėliais. Vietos atlaidumui nėra“, – pridūrė jis.
REKLAMA
REKLAMA
Rusija planuoja mobilizuoti dar ketvirtį milijono karių: įvertino jų galimybes fronte
Rusai šiuo metu bando į savo kariuomenę įtraukti apie 250 tūkst. naujų karių. Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas teigia, kad tai okupantams neatneš sėkmės fronte. To priežastis jis paaiškino televizijos kanale „Kanal 24“.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu rusų planai žlugo visose fronto kryptyse.
„Žinome, kad priešas kaupia ir bando mobilizuoti arba verbuoti iki 250 tūkst. naujų karių.
NATO vadovas dėl Rusijos puolimų įspėja ne tik Lietuvą: raketa šį miestą pasiektų per 5–10 minučių
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įspėjo Aljanso sąjungininkus, kad netgi šalys, kurios tiesiogiai nesiriboja su Rusija, yra pavojuje dėl naujausių Rusijos raketų technologijų.
Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai M. Rutte pareiškė per spaudos konferenciją Liuksemburge.
Kaip pabrėžė NATO vadovas, Rusijos keliamas pavojus didėja kiekvieną dieną.
„Nebūkime naivūs šiuo klausimu. Tai kada nors gali paliesti ir Liuksemburgą, ir mano šalį, Nyderlandus.
Trijų pavojų analizė – ekspertas perspėja dėl Rusijos žvalgybinių lėktuvų ir NATO atkirčio
Virš Baltijos jūros jau tapo beveik įprasta, kada pakyla NATO naikintuvai ir palydi tarptautinės oro erdvės taisyklių nesilaikančius Rusijos lėktuvus, o realūs oro pažeidimai, pasak Lietuvos kariuomenės, fiksuojami itin retai. Tiesa, karybos ekspertas įžvelgia net kelias grėsmes, susijusias su tuo.
REKLAMA
REKLAMA
Ligoninės ruošiasi: Prancūzijoje liepta iki 2026 m. pasirengti „didelei karinei operacijai“
Prancūzijos valdžia paragino ligonines pasirengti galimam kariniam konfliktui, o Vokietija teigia esanti pasirengusi scenarijui, jei Vladimiras Putinas pasinaudotų artėjančiomis karinėmis pratybomis ir nuspręstų pulti Europą, rašo „Daily Mail“.
Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė visos šalies sveikatos priežiūros įstaigoms iki 2026 m. kovo mėn.
Danija iš JAV pirks ir Ukrainai perduos oro gynybos sistemas „Patriot“
Jungtinės Valstijos patvirtino ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“ ir kitos ginkluotės pardavimą NATO sąjungininkei Danijai, kuri jas perduos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
JAV valstybės departamentas pritarė sandoriui, kurio vertė siekia 8,5 mlrd. JAV dolerių. Už šią sumą bus įsigytos 6 „Patriot“ paleidimo sistemos, radaras, taikymosi sistemos ir raketos.
Milžiniškos statybos Kaliningrade kelia klausimų dėl saugumo: rusai seks oro erdvę?
Vokietijos dienraštis „Bild“ pranešė, kad Kaliningrade, vos už 25 kilometrų nuo NATO sienos, yra baigiama statyti milžiniška pasiklausymo stotis, neva galinti sekti Aljanso elektroninius ryšius Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Tiesa, Krašto apsaugos ministerija teigia, kad ši stotis yra skirta tolimam orlaivių ir raketų aptikimui ir nekels grėsmės Lietuvos saugumui.
REKLAMA
REKLAMA
NATO: mažėja gynybos išlaidų augimas
Europos NATO šalys ir Kanada savo išlaidas gynybai šiais metais tikriausiai padidins mažiau nei pernai. Remiantis dabartiniais skaičiavimais, numatytas 15,9 proc. padidėjimas iki 559 mlrd. JAV dolerių (479 mlrd. eurų). Pernai gynybos išlaidos didėjo 18,6 proc.
Europiečiai ir Kanada ir toliau smarkiai atsilieka nuo JAV. Vašingtono išlaidos gynybai šiais metais tikriausiai sudarys maždaug 845 mlrd. JAV dolerių. Taigi amerikiečių išlaidų dalis bendrame biudžete vis dar yra neproporcingai didelė.
NATO sako, kad visos narės šiemet pasieks ankstesnį gynybos išlaidų tikslą – 2 proc. BVP
NATO ketvirtadienį pareiškė, kad visos jos narės šiais metais pagaliau pasieks ankstesnį Aljanso gynybos išlaidų tikslą – 2 proc. BVP, ir ruošiasi daug ambicingesniam tikslui.
Birželio mėnesį Hagoje vykusiame 32 valstybių Aljanso viršūnių susitikime susitarta per ateinantį dešimtmetį smarkiai padidinti gynybos išlaidas, dėl to spaudžiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
JAV lyderis įtikino sąjungininkes skirti 5 proc.
Šakalienė rugsėjo pradžioje susitiks su vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje Grynkewichu
NATO partneriams Lietuvoje atliekant šalies oro gynybos pajėgumų vertinimą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė rugsėjo 11 d. susitiks su vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje (SACEUR) Alexusu Grynkewichu. Kaip teigė ministrė, susitikimo metu bus aptarti šio vertinimo rezultatai bei Lietuvos oro gynybos pajėgumų stiprinimo galimybės.
„Kai kalbame apie reagavimą į oro erdvės pažeidimus, tai (…) tęsiame darbus.
REKLAMA
REKLAMA
JAV ambasadorius NATO apie saugumo garantijas Ukrainai: nestatykime vežimo prieš arklį
Vilniuje viešintis JAV ambasadorius NATO Matthew G. Whitakeris sako, kad Vašingtono saugumo garantijos Ukrainai yra įmanomos tik pasiekus taikos susitarimą.
„Žinoma, pokalbiai dėl to vyksta šiuo metu, tačiau mums pirmiausia reikia turėti taikos susitarimą. Tad nestatykime vežimo prie arklį“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo ambasadorius.
„Reikia užbaigti karą, reikia taikos Europoje. Tada, žinoma, bus saugumo garantijos.
JAV ambasadorius prie NATO: amerikiečių karių buvimo peržiūra vykdoma atsižvelgiant į grėsmes
Lietuvoje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius prie NATO Matthew G. Whitakeris akcentuoja, kad dabartinė Baltųjų rūmų administracija laikosi pozicijos, jog nebus siurprizų dėl šiuo metu vykstančios amerikiečių pajėgų buvimo įvairiuose pasaulio regionuose peržiūros.
„Mes nuolat peržiūrime, kaip kariai bus dislokuoti.
