narystė nato

Turkijos parlamentas antradienį balsuos dėl Švedijos stojimo į NATO, taip užbaigdamas daugiau nei metus trunkantį delsimą, kuris paveikė Ankaros santykius su Vakarų sąjunginkais, pranešė stotis „CNN Turk“. Jei Turkija ratifikuos Švedijos paraišką prisijungti prie Aljanso, Vengrija taps paskutine kliūtimi stojimo procese, kurį Švedija ir jos kaimynė Suomija pradėjo reaguodamos į Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą prieš beveik dvejus metus.

Antradienį, liepos 11 d., finišuoja palaikymo akcija-maratonas „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“. Nuo 18.30 val. istorinio megamaratono dalyvius Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pasitiko ir į Lietuvos žmones kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis gausią minią žmonių pasveikino legendiniu šūkiu „Slava Ukraini!“. Žiūrovams griausmingai atsakius „Heroiam slava!“ V. Zelenskis nusišypsojo: „Aš namie.

NATO sąjungininkėms iki šiol derantis dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog blokas per viršūnių susitikimą Vilniuje turi sutarti dėl „labai aiškaus“ Kyjivo statuso, kurį šalis įgytų po karo. „Lietuva palaiko tokią formuluotę, kuri suteiktų labai aiškų Ukrainai statusą po to, kai karas pasibaigs, NATO požiūriu“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino NATO išspręsti klausimą dėl Švedijos ir Ukrainos narystės, sakydamas, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso tvirtumui ir pasauliniam saugumui. Daugiau nei 16 mėnesių kovodamas su Rusijos invazija, Kyjivas vis dažniau reiškia nepasitenkinimą Vakarų sąjungininkais dėl garantijų, kad vieną dieną Ukraina įstos į Aljansą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį, regis, neatmetė galimybės paremti Švedijos stojimo į NATO paraišką, sakydamas, kad kitą savaitę viršūnių susitikime Turkija priims geriausią sprendimą. „Antradienį Vilniuje vyksiančiame vadovų susitikime aptarsime (Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus) su savo partneriais. Priimsime geriausią sprendimą, kad ir koks jis būtų“, – sakė jis per televiziją transliuotose pastabose.

Gitanas Nausėda tikina, kad yra nemaža tikimybė Švedijai tapti Aljanso nare dar iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.  Švedija tuo metu stengiasi įgyvendinti jai nurodytus Turkijos reikalavimus, nors Stokholme dėl to vyksta protestai. O kur dar NATO ir Europos Sąjungos galvos skausmu vadinama Vengrija.

Pirmasis liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sėkmės elementas yra Švedijos narystė Aljanse, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sutarimas dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvų bus vienas sudėtingiausių klausimų, ruošiantis liepą Vilniuje vysiančiam Aljanso viršūnių susitikimui. „Tai bus vienas iš tų klausimų, kuriais reiks dirbti, ko gero, labiausiai per šiuos likusius mėnesius iki NATO viršūnių susitikimo“, – BNS ketvirtadienį Berlyne sakė šalies vadovas. Jis pabrėžė, kad kol kas vieningo sutarimo tarp Aljanso narių nėra.

Su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen Čekijoje susitikęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigė besitikintis, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus numatytas aiškus Ukrainos įstojimo į NATO terminas, o derybos dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) prasidėtų dar šiemet. „Ukraina labai tikisi, kad derybos dėl mūsų visateisės narystės ES prasidės šiais metais. Ukraina turi didelių lūkesčių dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Vašingtonas trečiadienį paragino Turkiją ir Vengriją skubiai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kuri kelis mėnesius blokuojama dėl ginčų su šiomis dviem valstybėmis. „Tikimės, kad netrukus Švedija taps 32-ąja (NATO nare). Ir, kad būtų aišku, tikimės, jog tai įvyks iki (NATO) aukščiausiojo lygio susitikimo liepą.

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad išduos Ankaros ieškomą Turkijos pilietį, tačiau atmetė kitą prašymą, nors asmenų išdavimas yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, siekiant ratifikuoti Stokholmo narystę NATO. Turkija kaltina Švediją suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, jos nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trukusia kurdų kova už nepriklausomą valstybę, todėl delsia ratifikuoti jos paraišką dėl narystės NATO.

NATO parlamentų pirmininkų susitikime Lietuva kels Ukrainos narystės NATO klausimą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip Seimo vadovė kalbėjo trečiadienį po nuotolinio susitikimo su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku. Ji pakvietė Ukrainos Rados vadovą į birželio 1–3 dienomis Vilniuje rengiamą NATO parlamentų pirmininkų susitikimą. Šis pažadėjo atvykti.

Pasaulio lyderiai pasveikino Suomiją, kuri antradienį oficialiai tapo NATO nare. JAV JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad didžiuojasi galėdamas pasveikinti Suomiją įstojus į NATO. Šį istorinį strateginį pasikeitimą išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje. „Kartu su mūsų naujausia sąjungininke Suomija toliau saugosime transatlantinį saugumą ir ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį pasveikino Suomiją tapus 31-ąja NATO nare ir pažymėjo, jog „rimtų poslinkių“ dėl jos kaimynės Švedijos narystės Aljanse galima tikėtis po gegužę Turkijoje vyksiančių prezidento rinkimų.  „Šventė nėra dar galutinė. Laukiame, kad šalia 31-osios vėliavos iškiltų ir 32-oji bei labai tikimės, kad Vilnius galės tuo pasidžiaugti. Manau, kad dabar mūsų Turkijos partneriai pereina į aktyviausią rinkiminį laikotarpį.

Suomijai oficialiai tapus 31-ąja NATO nare, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Helsinkio prisijungimas prie Aljanso stiprina Baltijos regiono ir viso rytinio flango saugumą. Šalies vadovas antradienį telefonu pasveikino Suomijos kolegą Sauli Niinisto. „Nuoširdūs sveikinimai jums ir visiems Suomijos žmonėms šią istorinę dieną! Suomijai oficialiai tapus visateise NATO nare stiprėja Baltijos jūros regiono ir viso rytinio Aljanso flango saugumas.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto antradienį pasirašė dokumentą dėl Suomijos stojimo į NATO, skelbia visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“. Pasirašymo ceremonija vyko NATO būstinėje Briuselyje. P. Haavisto įteiks oficialius stojimo dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui – NATO steigiamosios sutarties saugotojui.

Vengrija trečiadienį paragino Švediją spręsti problemas ir „daugybę skundų“, dėl kurių parlamentas negali ratifikuoti šios Šiaurės šalies prisijungimo prie NATO. Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, kurios dar nepritarė Švedijos siekiui prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Helsinkis ir Stokholmas atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir nusprendė įstoti į NATO.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Sakartvelas privalo vykdyti reformas, didėjant susirūpinimui dėl demokratijos padėties šalyje. Tbilisyje kalbėdama kartu su savo kolega iš šios Kaukazo valstybės Ilja Darčiašviliu, ji sakė, kad Vokietija yra pasirengusi padėti. „Atvykau į Sakartvelą su konkrečia žinia: mes norime matyti Sakartvelą Europos Sąjungoje“, – sakė ji savo kalboje.

Suomijos prezidentas ketvirtadienį oficialiai užtvirtino istorinį Šiaurės Europos šalies siekį įstoti į NATO ir pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtinami narystei Aljanse būtini nacionaliniai teisės aktų pakeitimai. Šis prezidento Sauli Niinisto žingsnis reiškia, kad Suomija įvykdė nacionalines priemones, būtinas norint įstoti į NATO, ir dabar tik laukia Turkijos ir Vengrijos – vienintelių dviejų iš 30 esamų NATO narių, kurios dar neratifikavo jos paraiškos – pritarimo.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Vengrijos paaiškinti, kodėl ji delsia savo parlamente ratifikuoti Švedijos, bet ne Suomijos, paraišką dėl narystės NATO. „Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U. Kristerssonas.

Vengrija dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO ratifikavimo balsuos kovo 27-ąją, penktadienį pranešė Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. „Balsavimas parlamente vyks kovo 27 dieną“, – „Twitter“ žinutėje teigė Z. Kovacsas. Ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji „Fidesz“ partija „remia Suomijos stojimą į NATO“, pažymėjo jis, pacitavęs partijos parlamentinės frakcijos lyderį Mate Kocsisą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paprašė savo parlamento balsuoti dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO. „Nusprendėme pradėti Suomijos stojimo į NATO protokolo svarstymą mūsų parlamente“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su jo šalyje viešinčiu savo kolega iš Suomijos Sauli Niinisto.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad Turkija priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio įstoti į NATO. Penktadienį jis turi susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Turkai tikėjosi, kad būsiu ten, kad gaučiau atsakymą, kai jie paskelbs sprendimą. Žinoma, priėmiau kvietimą ir vyksiu priimti jo ketinimų pareiškimo“, – sakoma S. Niinisto pareiškime.

Turkijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Švedijai pavyks prisidėti prie NATO bloko per viršūnių susitikimą Vilniuje. Lietuvos prezidentas G. Nausėda vizito Turkijoje metu su šios šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu  aptarė Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Po susitikimo G. Nausėda sakė, kad Turkija tikrai „atvirai žvelgia“ į Švedijos ir Suomijos narystės klausimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas. Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Vengrija vėl atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo, teigiama ketvirtadienį Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje paskelbtame atnaujintame tvarkaraštyje.  Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą, ketvirtadienį vykusio susitikimo su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barisu Tantekinu metu pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Ukraina ilguoju periodu taps Aljanso nare, bet pabrėžė, jog kol kas svarbiausia, kad ji išliktų nepriklausoma valstybė. „NATO sąjungininkės sutarė, kad Ukraina taps mūsų Aljanso nare, bet tuo pačiu tai yra ilgalaikė perspektyva“, – lankydamasis Suomijos sostinėje Helsinkyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. Ukraina jau daugiau kaip metus kovoja su ją užpuolusios Rusijos invazija.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Bulgarija dėl ją apėmusios politinės krizės gali nuo 2024-ųjų neprisijungti prie euro zonos, nors šią datą planavo trejus metus, skelbia leidinys „Euractiv“, cituodamas Bulgarijos finansų ministrę Rosicą Velkovą. Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Turkijai stabdant Švedijos ir Suomijos narystę NATO, tai siunčią signalą priešams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai siunčia aiškų signalą mūsų varžovams ir potencialiems priešams. Kai kurie iš tų priešų galbūt dar nėra akivaizdūs. Jeigu tai nebus išspręsta, situacija taps labai pavojinga, ir tai duos paskatų veikti mūsų priešams“ – penktadienį paskelbtame interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė G. Landsbergis.

Į NATO įstojusi Švedija prisidėtų prie Aljanso oro policijos misijos Lietuvoje, sako Vilniuje viešintis šios šalies premjeras Ulfas Kristerssonas. „Kaip būsima sąjungininkė, Švedija nori padėti su oro policija, žvalgyba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse per oro policijos misiją“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė politikas. Pasak jo, Stokholmas yra dėkingas Lietuvai už jos paramą Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dar kartą patvirtino, kad Ankara neleis Švedijai prisijungti prie NATO karinio aljanso tol, kol ji leis rengti islamo šventąją knygą išniekinančius protestus. Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkai išvyko į JAV aptarti Ukrainos perspektyvų NATO. „Pirmą kartą į Vašingtoną vykstu Liublino formatu, kuris mums – lietuviams ir lenkams – yra labai natūralus, nes mes ne tik dešimtmečiais, bet ir šimtmečiais visi kartu nuo Baltijos iki Juodosios jūros kovėmės už bendrą laisvę“, – prieš vizitą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO. Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Staigi Ukrainos narystė NATO yra sunkiai įmanoma, tačiau Kyjivui būtina nubrėžti aiškų kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Žinoma, būtų labai sunku pasiekti visavertę Ukrainos narystę NATO šios krizės įkarštyje. Tačiau dabar kalbame ne apie visateisę narystę, o apie tvarkaraštį arba aiškų planą“, – antradienį amerikiečių televizijai CNBC sakė šalies vadovas.

Ukraina iki metų pabaigos įgyvendins visus su kandidatės į Europos Sąjungą statusu prisiimtus įsipareigojimus, jog kitų metų pradžioje galėtų pradėti oficialias prisijungimo prie Bendrijos derybas, sako Vilniuje šią savaitę apsilankęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas. „Iki šių metų galo informuosime ES apie visų Ukrainai keltų sąlygų įvykdymą. Žinome, kad metų gale vyks ES vertinimas, kaip Ukraina vykdo šias sąlygas.

Socialdemokratai kruopščiai įgyvendina pernai kovo 29-ąją, per Lietuvos narystės NATO dešimtmetį, pasirašytą 7 Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl 2014–2020 m. užsienio, saugumo ir gynybos politikos. Analogiškų tarppartinių susitarimų būta ir anksčiau. Tačiau 2014-2020 metų susitarimas – išskirtinis. Ir ne tik dėl to, kad jis buvo parengtas ir pasirašytas Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ir galimos jos grėsmės Lietuvai akivaizdoje.

Tebetvyrant įtemptai padėčiai Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos žemėse, į Kijevą penktadienį nuvyks naujasis Europos Komisijos įgaliotinis plėtros klausimams Johannesas Hahnas.

Baltijos šalių narystė NATO nėra kaimyninių valstybių diskusijų klausimas, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Baltijos šalims ta narystė (NATO – BNS) patinka, nes užtikrina didesnį saugumą ir galimybę vystyti savo gyvenimą, ūkį. Aš manau, kad Lietuva pasirinko labai teisingą kelią – kaip ir kitos Baltijos šalys. Tai yra tų šalių, kurios dalyvauja NATO veikloje sprendimai, o ne klausimas, ar tai patinka kaimynams, ar nepatinka“, – ketvirtadienį Žinių radijui kalbėjo ministras.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy tūkstančiams gruzinų, susirinkusių Tbilisio centre, pareiškė, kad Rusija turėtų nustoti „grasinti“ savo kaimynei Gruzijai, informuoja BBC. „Prancūzija laiko Rusija draugiška valstybe ir strategine partnere. Bet, norint atkurti pasitikėjimą, yra visiškai nepriimtina imtis grasinimų, bauginimų ir bandymų destabilizuoti (situaciją)“, – kalbėjo N. Sarkozy.