nafta

Tarptautinė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė, kad Norvegijos pakrantėse užblokavo rusų naftą gabenantį tanklaivį „Ust-Luga“. Organizacijos atstovų teigimu, šių veiksmų buvo imtasi protestuojant prieš Rusijos karą Ukrainoje. „Nafta yra ne tik #KlimatoKrizė, bet ir karų bei konfliktų priežastis,“ – oficialioje organizacijos „Instagram“ paskyroje rašė aktyvistas ir „Greenpeace Norge“ vadovas Frode Pleymas.

Rusijos naftos kiekis, parduodamas kitoms šalims, sumažėjo, tačiau dujos ir toliau tiekiamos į Europą. Po invazijos į Ukrainą JAV, ES ir Jungtinė Karalystė paskelbė apribojimus Rusijos importui. JAV paskelbė pilną draudimą importuoti rusišką naftą, dujas ir anglis, rašo „BBC Reality Check“. Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos laipsniškai atsisakys rusiškos naftos, o ES dviem trečdaliais mažina dujų importą.

Vokietija siekia kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau tam prireiks laiko, pareiškė šalies finansų ministras. „Turime būti kantrūs“, – BBC sakė Christianas Lindneris. Tačiau užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau kalbėjo priešingai. Ji sakė, kad Vokietija iki metų pabaigos nutrauks naftos importą, po jo seks dujos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietiją, kad ji nesugeba pažaboti Rusijos energijos importo.

Ukrainoje – 59-oji karo diena. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba, kad nors Rusija ir nepasiekė didesnių pergalių, atsilaikyti pavyks tik su didesne Vakarų partnerių pagalba. Kalbama apie ginklų tiekimą, taip pat ir apie naujus sankcijų paketus. Buvęs Rusijos oligarchas, o dabar išvykęs iš šalies ir Londone gyvenantis Michailas Chodorkovskis sako, kad Vakarų embargas rusiškai naftai ir dujoms būtų labai rimtas smūgis Vladimirui Putinui.

Rusijos didžiausios privačios naftos pramonės grupės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas, raginęs skubiai nutraukti Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbė paliekantis jo 1993-aisiais įkurtą ir nuo to laiko jai vadovautą bendrovę. „Lukoil“ paskelbė trumpą pareiškimą, kuriuo pranešė apie V. Alekperovo atsistatydinimą iš bendrovės prezidento ir direktorių tarybos nario pareigų, tačiau jokios jo tokio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.

Didžiausia pasaulyje nepriklausoma naftos prekybininkė „Vitol Group“ iki metų pabaigos nutrauks prekybą rusiška nafta ir jos produktais. Nyderlandų energetikos ir žaliavų prekybos bendrovė taip pat nesudarys jokių naujų rusiškos naftos žaliavų ir jos produktų sandorių. „Vitol“ komentuoti atsisakė, tik patvirtino, kad „Bloomberg“ paskelbtas straipsnis, kuriame ši žinia pasirodė anksčiau, yra tikslus.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Vokietija laipsniškai nutrauks Rusijos naftos importą iki metų pabaigos, rašo CNN. „Vokietija visiškai atsisakys Rusijos energijos importo“, – pranešime cituojama ministrė A. Baerbock. Naftos importas „iki vasaros bus perpus sumažintas“ ir visiškai panaikintas, o „iki metų pabaigos – iki 0“, pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prabilo apie Vakarų lyderių reakciją į karą Ukrainoje. Jos teigimu, Vokietija pati užsinėrė kilpą ant kaklo, didindama priklausomybę nuo rusiškų dujų. O štai Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai padidintų Lietuvos saugumą. Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.

Derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Europos Sąjungos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Kol kas turime griežtą prieštaravimą iš kelių valstybių, bet Komisijos pradėtame rengti šeštojo paketo projekte yra pasiūlymai dėl naftos. Juos gali išbraukti su kategorišku veto, bet derybos vyksta“, – žurnalistams trečiadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prasidėjus karui Ukrainoje kone visos Vakarų šalys suskubo padėti ukrainiečiams. Žmonės aukoja, protestuoja, savanoriauja. Tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) tikina, kad padėti Ukrainai galime ir sumažinę kasdien naudojamus energijos resursus. Tai ypač aktualu ir mūsų šaliai, nes Mažeikiuose veikia rusišką naftą perdirbanti „Orlen Lietuva“ gamykla, importuojame ir dalį elektros.

Prieš rusijos rengiamą naują karinę ataką Ukrainos rytuose vis dar atidėliojami ypač reikalingi sprendimai ir vengiama įvardyti tikruosius skaičius, kiek Europai kainuotų nedelsiant atsisakyti ne tik rusiškų anglių, bet ir rusiškų dujų bei naftos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga juda „gera kryptimi“, siekiant atsisakyti rusiškos naftos ir dujų importo, bet kol kas optimizmo šiuo klausimu – mažai. Pasak jo, Bendrijos institucijų aukštų pareigūnų retorika leidžia suprasti, kad politiniai sprendimai yra priimti, tačiau kyla klausimų dėl jų įgyvendinimo laiko.

Klaipėdoje pastebėta nedidelė naftos dėmė, praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Informuojame, kad šiandien (balandžio 8 dieną) apie 7.30 val. Uosto direkcijos dispečeriai per vaizdo kameras pastebėjo, pirminiais duomenimis, nedidelę išsiliejusių naftos produktų dėmę ties 21-22 krantinėmis. Uosto direkcijos specialistai operatyviai pastatė bonų užtvaras, teršalai į uosto akvatoriją nepateko.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Turtingos valstybės iš privalomųjų atsargų išleis papildomus 120 mln. barelių naftos, kad pažabotų „juodojo aukso“ kainas, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilo, vėlai trečiadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Vien Jungtinės Valstijos, kurios neseniai paskelbė ketinančios panaudoti savo strategines naftos atsargas, išleis 60 mln. barelių. TEA „juda į priekį koordinuodama bendrą 120 mln. barelių išleidimą iš naftos rezervų (įskaitant 60 mln.

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai didžiosios šios šalies naftos bendrovės susiduria su „rimtomis žaliavo realizacijos problemomis“, ir gali susidurti ne tik su gavybos mažinimu, bet ir visišku savo naftos gavybos fabrikų stabdymu, skelbiama „Kommersant“. Leidinio žurnalistai sužinojo, kad antroji pagal dydį Rusijos naftos gavybos bendrovė „Lukoil“ planuoja stabdyti savo įrangą dėl mazuto sandėliavimo talpų trūkumo.

Europos Sąjunga skelbia naujas sankcijas Rusijai, tačiau neužsuka svarbiausio Rusijos pajamų kranelio – milijardų už naftą ir dujas. V. Zelenskis dėl to griežtas – pareiškė, esą kai kuriems bendrijos lyderiams pinigai yra svarbiau už jo šalyje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Černihivo regione tūkstančiai žmonių randa savo namus sugriautus arba sudegintus po to, kai ukrainiečių žemę savo karo batais mindė Rusijos okupantai ir terorizavo beginklius žmones.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“, valdančio Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, prezidentas sako, kad rusiška nafta Mažeikių gamyklai nebetiekiama.  „Naftos perdirbimo produktų gamyklai Lietuvoje, Mažeikiuose, kuri taip pat buvo aprūpinama Rytuose išgauta nafta, šiandien žaliava iš Rytų nebetiekiama.

Europos Sąjungai svarstant įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Bendrijos nares atsisakyti rusiškos naftos. „Turbūt nepavargsiu kartodamas, kad privalome eiti tolyn su sankcijomis, turime įvesti naujus apribojimus. Mano vertinimu, geriausias ir efektyviausias žingsnis būtų atsisakyti naftos prekybos su Rusija“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė diplomatijos vadovas.

Pranešama, kad Rusijos mieste Belgorode, esančiame Rusijos–Ukrainos pasienyje, liepsnoja naftos bazė. Rusija dėl gaisro kaltina Ukrainos karines pajėgas, kurios esą apšaudė kuro saugyklą iš sraigtasparnių. „Pagalbos tarnybos nuvyko į gaisro vietą, imamasi priemonių jį likviduoti“, – savo kanale „Telegram“ sakė regiono gubernatorius Večiaslavas Gladkovas.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas patvirtino, kad įmonė yra pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, kuri iki šiol sudarė didžiąją dalį jos perdirbamos žaliavos. „Tam buvome pasiruošę. Per pastaruosius ketverius metus daug dėmesio skyrėme įvairių žaliavinės naftos rūšių testavimui.

Kuo didesnis yra leidžiamas maksimalus greitis šalies keliuose, tuo daugiau kuro sudegina automobiliai. Kaip žinoma, jis gaminamas iš rusiškos naftos. Taigi leisdami vairuotojams labiau spausti greičio pedalą šios Vyriausybės ministrai remia Vladimiro Putino režimą ir karą Ukrainoje. Taip yra įsitikinęs ekonomistas Raimondas Kuodis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.  M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

  Lenkijos valstybinės kontroliuojama naftos bei dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) kovo 25-ąją paskelbė apie jos vadovo Pawelo Majewskio pasitraukimą iš užimamų pareigų. PGNiG jos generalinio direktoriaus atsistatydinimo priežasčių nenurodė, penktadienį vakare pranešė Lenkijos radijas. Transliuotojo pakalbintas P. Majewskis sakė: „Mano tikslas buvo taip pat užtikrinti lenkų energetinį saugumą, ypač per Rusijos veiksmų sukeltą krizę.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, planuoja naudoti tik Saudo Arabijos kompanijos „Saudi Aramco“ tiekiamą naftą.  „Orlen“ atsisako rusiškos naftos ir planuoja gaminti produktus tik iš „Aramco“ (kompanijos „Saudi Aramco“ – BNS), iš Saudo Arabijos, naftos“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Kreivys.    Iki šiol didžioji dalis  „Orlen Lietuvos“ perdirbamos naftos buvo rusiška.

Kanada ketvirtadienį paskelbė padidinsianti naftos eksportą maždaug 5 proc., kad padėtų spręsti tiekimo trūkumą, su kuriuo susiduria sąjungininkės, vengiančios Rusijos naftos po Maskvos invazijos į Ukrainą. „Mūsų draugams ir sąjungininkams Europoje reikia, kad Kanada ir kiti padidintų gavybą. Jie mums sako, jog jiems reikia mūsų pagalbos, trumpuoju laikotarpiu atsikratytų Rusijos naftos ir dujų“, – sakoma išteklių ministro Jonathano Wilkinsono pranešime.

Nafta yra pagrindinis Rusijos eksporto pajamų šaltinis, todėl bet kokios sankcijos šiai žaliavai gali pakenkti Kremliui, rašo portalas politico.eu. ES patiria vis didesnį spaudimą blokuoti rusiškos naftos srautą – pagrindinį Kremliaus uždarbio ir energijos šaltinį, kurio ES atsisakyti lengviau nei gamtinių dujų.

Prancūzijos energetikos milžinė „Total Energies“ pranešė nusprendusi ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos sustabdyti visus naftos ir jos produktų pirkimus iš Rusijos.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, artimiausiu metu ketina visiškai atsisakyti rusiškos naftos, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Kiek man yra žinoma, įmonė („Orlen Lietuva“ – BNS) žaliavinės naftos ketina atsisakyti pati artimiausiu metu.

Japonija sekmadienį paragino Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) padidinti naftos gavybą ir padėti stabilizuoti padėtį rinkoje po Rusijos invazijos į Ukrainą. Japonijos užsienio reikalų Yoshimasa Hayashi prašymą išsakė per susitikimą su JAE pareigūnais, kuris sutapo su Vokietijos ekonomikos ministro vizitu.

Norvegijos naftos fondo investicijos Lietuvos ekonomikoje per praėjusius metus pastebimai susitraukė, kai portfelyje 2021 metais nebeliko per IPO įsigytų „Ignitis grupės“ akcijų ir smarkiai sumažėjo turimų Lietuvos Vyriausybės obligacijų, penktadienį pranešė portalas vz.lt.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

Vyriausybės atstovams prakalbus apie svarstymus mažinti degalų akcizus ir taip sumažinti jų kainas, kai kurie ekonomistai sako, kad tai būtų logiškas žingsnis, tačiau labiau politinis, o ne ekonominis. Tuo metu kiti pastebi, kad jei kartu būtų mažinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), tai galėtų duoti gerą efektą. Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą.

Antradienį WTI naftos kainos smuko daugiau nei 5 proc., nukrisdamos žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, kai nerimas, susijęs su galimu Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimu, paskatino investuotojus permąstyti savo lūkesčius dėl paklausos. Balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, tuo metu gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina  sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio už barelį.

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina pirmadienį smuktelėjo prekeiviams reaguojant į Ukrainos ir Maskvos derybas, o Kinijos technologijų centre Šendžene paskelbus didelio masto karantiną dėl COVID-19 protrūkio. WTI kaina nukrito beveik 5,1 proc. iki 103,80 JAV dolerio už barelį, tuo metu Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina sumenko 4 proc. iki 108,13 JAV dolerio už barelį.

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ dalininkių. BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos. Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje. „Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc.

Energetikos milžinė „Shell“ antradienį pranešė, kad nebepirks karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nutrauks degalinių, aviacinių degalų tiekimo bei kitą verslą, pasitrauks iš projektų šioje šalyje. „Pirmuoju neatidėliotinu žingsniu stabdome bet kokį rusiškos naftos įsigijimą neatidėliotinų sandorių rinkoje, uždarome degalines, stabdome aviacinio kuro bei tepalų gamybą Rusijoje“, – teigiama „Shell“ pranešime.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“, kuri pastatyta sovietų laikais ir buvo pritaikyta perdirbti tik rusišką naftą, nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos, teigia vienas įmonės vadovų.   Pasak bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros, bendrovė nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipėsi į teisėsaugą dėl taršos nafto produktų atliekomis miške Jonavos rajone. Departamentas pirmadienį pranešė, jog specialistai užfiksavo atliekomis užterštą 0,6 hektaro plotą Karmėlavos miške. Įtariama, kad pavojingos naftos produktų atliekos panardinamu siurbliu per sumontuotą guminę žarną į mišką išleistos iš Kalnėnų naftos produktų terminalo.

„Brent“ naftos kainos sekmadienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį, netrukus po to, kai 01.00 val. Lietuvos laiku prasidėjo elektroninė prekyba, pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį – nuo 2008 metų neregėtų aukštumų. Po valandos kainos šiek tiek smuktelėjo.

WTI rūšies naftos kaina trečiadienį perkopė 110 JAV dolerių už barelį ribą, Maskvos invazijai į Ukrainą toliau kėliant nerimą dėl naftos tiekimo iš Rusijos. Balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) ūgtelėjo 6,5 proc. iki 110,18 JAV dolerių už barelio. „Brent“ rūšies nafta taip pat peržengė 110 JAV dolerių už barelį.  „Brent“ naftos kainos šiuo metu siekia aukščiausią lygį nuo 2014 metų, o WTI – lygį, kuris neregėtas nuo 2013-ųjų.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, pernai ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Europos šalys kol kas perka naftą ir dujas iš Rusijos, bijodamos ekonominių pasekmių savo šalyje. Kas moka už Putino reaktyvinius naikintuvus ir tankus? Tos pačios ES šalys. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė: „Kaip Europos Sąjunga perkame daug rusiškų dujų, daug rusiškos naftos. Ir prezidentas Putinas ima pinigus iš mūsų, iš europiečių. Ir jis tai paverčia agresija, invazija.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Naftos kainos penktadienį toliau kyla Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios padidėjo 2,22 JAV dolerio, arba 2,24 proc., iki 101,30 JAV dolerio už barelį. Ketvirtadienį šie sandoriai pabrango 2,3 proc. iki 99,08 JAV dolerio už barelį. Tuo tarpu balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) išaugo 2,02 JAV dolerio, arba 2,18 proc.