nafta

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.  M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

  Lenkijos valstybinės kontroliuojama naftos bei dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) kovo 25-ąją paskelbė apie jos vadovo Pawelo Majewskio pasitraukimą iš užimamų pareigų. PGNiG jos generalinio direktoriaus atsistatydinimo priežasčių nenurodė, penktadienį vakare pranešė Lenkijos radijas. Transliuotojo pakalbintas P. Majewskis sakė: „Mano tikslas buvo taip pat užtikrinti lenkų energetinį saugumą, ypač per Rusijos veiksmų sukeltą krizę.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, planuoja naudoti tik Saudo Arabijos kompanijos „Saudi Aramco“ tiekiamą naftą.  „Orlen“ atsisako rusiškos naftos ir planuoja gaminti produktus tik iš „Aramco“ (kompanijos „Saudi Aramco“ – BNS), iš Saudo Arabijos, naftos“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Kreivys.    Iki šiol didžioji dalis  „Orlen Lietuvos“ perdirbamos naftos buvo rusiška.

Kanada ketvirtadienį paskelbė padidinsianti naftos eksportą maždaug 5 proc., kad padėtų spręsti tiekimo trūkumą, su kuriuo susiduria sąjungininkės, vengiančios Rusijos naftos po Maskvos invazijos į Ukrainą. „Mūsų draugams ir sąjungininkams Europoje reikia, kad Kanada ir kiti padidintų gavybą. Jie mums sako, jog jiems reikia mūsų pagalbos, trumpuoju laikotarpiu atsikratytų Rusijos naftos ir dujų“, – sakoma išteklių ministro Jonathano Wilkinsono pranešime.

Nafta yra pagrindinis Rusijos eksporto pajamų šaltinis, todėl bet kokios sankcijos šiai žaliavai gali pakenkti Kremliui, rašo portalas politico.eu. ES patiria vis didesnį spaudimą blokuoti rusiškos naftos srautą – pagrindinį Kremliaus uždarbio ir energijos šaltinį, kurio ES atsisakyti lengviau nei gamtinių dujų.

Prancūzijos energetikos milžinė „Total Energies“ pranešė nusprendusi ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos sustabdyti visus naftos ir jos produktų pirkimus iš Rusijos.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, artimiausiu metu ketina visiškai atsisakyti rusiškos naftos, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Kiek man yra žinoma, įmonė („Orlen Lietuva“ – BNS) žaliavinės naftos ketina atsisakyti pati artimiausiu metu.

Japonija sekmadienį paragino Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) padidinti naftos gavybą ir padėti stabilizuoti padėtį rinkoje po Rusijos invazijos į Ukrainą. Japonijos užsienio reikalų Yoshimasa Hayashi prašymą išsakė per susitikimą su JAE pareigūnais, kuris sutapo su Vokietijos ekonomikos ministro vizitu.

Norvegijos naftos fondo investicijos Lietuvos ekonomikoje per praėjusius metus pastebimai susitraukė, kai portfelyje 2021 metais nebeliko per IPO įsigytų „Ignitis grupės“ akcijų ir smarkiai sumažėjo turimų Lietuvos Vyriausybės obligacijų, penktadienį pranešė portalas vz.lt.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

Vyriausybės atstovams prakalbus apie svarstymus mažinti degalų akcizus ir taip sumažinti jų kainas, kai kurie ekonomistai sako, kad tai būtų logiškas žingsnis, tačiau labiau politinis, o ne ekonominis. Tuo metu kiti pastebi, kad jei kartu būtų mažinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), tai galėtų duoti gerą efektą. Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą.

Antradienį WTI naftos kainos smuko daugiau nei 5 proc., nukrisdamos žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, kai nerimas, susijęs su galimu Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimu, paskatino investuotojus permąstyti savo lūkesčius dėl paklausos. Balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, tuo metu gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina  sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio už barelį.

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina pirmadienį smuktelėjo prekeiviams reaguojant į Ukrainos ir Maskvos derybas, o Kinijos technologijų centre Šendžene paskelbus didelio masto karantiną dėl COVID-19 protrūkio. WTI kaina nukrito beveik 5,1 proc. iki 103,80 JAV dolerio už barelį, tuo metu Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina sumenko 4 proc. iki 108,13 JAV dolerio už barelį.

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ dalininkių. BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos. Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje. „Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc.

Energetikos milžinė „Shell“ antradienį pranešė, kad nebepirks karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nutrauks degalinių, aviacinių degalų tiekimo bei kitą verslą, pasitrauks iš projektų šioje šalyje. „Pirmuoju neatidėliotinu žingsniu stabdome bet kokį rusiškos naftos įsigijimą neatidėliotinų sandorių rinkoje, uždarome degalines, stabdome aviacinio kuro bei tepalų gamybą Rusijoje“, – teigiama „Shell“ pranešime.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“, kuri pastatyta sovietų laikais ir buvo pritaikyta perdirbti tik rusišką naftą, nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos, teigia vienas įmonės vadovų.   Pasak bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros, bendrovė nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipėsi į teisėsaugą dėl taršos nafto produktų atliekomis miške Jonavos rajone. Departamentas pirmadienį pranešė, jog specialistai užfiksavo atliekomis užterštą 0,6 hektaro plotą Karmėlavos miške. Įtariama, kad pavojingos naftos produktų atliekos panardinamu siurbliu per sumontuotą guminę žarną į mišką išleistos iš Kalnėnų naftos produktų terminalo.

„Brent“ naftos kainos sekmadienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį, netrukus po to, kai 01.00 val. Lietuvos laiku prasidėjo elektroninė prekyba, pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį – nuo 2008 metų neregėtų aukštumų. Po valandos kainos šiek tiek smuktelėjo.

WTI rūšies naftos kaina trečiadienį perkopė 110 JAV dolerių už barelį ribą, Maskvos invazijai į Ukrainą toliau kėliant nerimą dėl naftos tiekimo iš Rusijos. Balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) ūgtelėjo 6,5 proc. iki 110,18 JAV dolerių už barelio. „Brent“ rūšies nafta taip pat peržengė 110 JAV dolerių už barelį.  „Brent“ naftos kainos šiuo metu siekia aukščiausią lygį nuo 2014 metų, o WTI – lygį, kuris neregėtas nuo 2013-ųjų.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, pernai ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Europos šalys kol kas perka naftą ir dujas iš Rusijos, bijodamos ekonominių pasekmių savo šalyje. Kas moka už Putino reaktyvinius naikintuvus ir tankus? Tos pačios ES šalys. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė: „Kaip Europos Sąjunga perkame daug rusiškų dujų, daug rusiškos naftos. Ir prezidentas Putinas ima pinigus iš mūsų, iš europiečių. Ir jis tai paverčia agresija, invazija.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Naftos kainos penktadienį toliau kyla Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios padidėjo 2,22 JAV dolerio, arba 2,24 proc., iki 101,30 JAV dolerio už barelį. Ketvirtadienį šie sandoriai pabrango 2,3 proc. iki 99,08 JAV dolerio už barelį. Tuo tarpu balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) išaugo 2,02 JAV dolerio, arba 2,18 proc.

Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą, pasaulinėse rinkose žaliavinės naftos kainos viršijo jau 7 metu nematytą lygį. Ketvirtadienio rytą Brent rūšies nafta pabrango iki daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį, praneša BBC. Anksčiau šią savaitę jos kaina laikėsi jau ir taip rekordiškai aukštame lygyje – apie 90 dolerių už barelį. Rinkos baiminasi, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą naftos tiekimas gali būti apribotas. Rusija yra viena iš didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje.

Naftos kainos aktyviai kyla prasidėjus prekybos sesijai antradienį, atnaujindamos septynerių metų aukštumas neblėstančiame Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pavojus fone, rašo „MarketWatch“. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ antradienį ryte padidėjo 1,41 JAV dolerio, arba 1,48 proc., iki 96,80 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį šių sandorių vertė išaugo 2 proc. iki 95,39 JAV dolerio už barelį.

Kiek atslūgus nerimui dėl galimo karinio konflikto prie Rusijos ir Ukrainos sienos, naftos kainos antradienį traukia žemyn. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios smuko 4,06 JAV dolerio, arba 4,21 proc., iki 92,42 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 4,44 JAV dolerio, arba 4,65 proc., iki 91,02 JAV dolerio už barelį.

Aukščiausiai nuo 2014 metų rugsėjo penktadienį pakilusios naftos kainos pirmadienį toliau kopia aukštyn. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo 1,16 JAV dolerio, arba 1,23 proc., iki 95,6 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) šoktelėjo 1,41 JAV dolerio, arba 1,51 proc., iki 94,51 JAV dolerio už barelį.

Į aukščiausius per septynerius metus lygius praėjusią savaitę pašokusios naftos kainos pirmadienį juda be aiškios krypties. Kovo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,94 JAV dolerio, arba 1,04 proc., iki 90,97 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumenko 0,01 JAV dolerio, arba 0,01 proc., iki 86,81 JAV dolerio už barelį.

Europos Sąjungos sankcijų sulaukusi Baltarusija naudojasi Estija, kad apeitų suvaržymus ir galėtų toliau eksportuoti naftos produktus, pirmadienį rašo estų laikraštis „Eesti Paevaleht“. „Nepaisant ES sankcijų sugriežtinimo, naftos produktų eksportas iš diktatoriškos Baltarusijos į Estiją pernai išaugo iki rekordinio lygio“, – rašoma straipsnyje.

Klaipėdos Ekstremaliųjų situacijų komisija pirmadienį nusprendė atšaukti ekstremaliąją situaciją, paskelbtą dėl taršos naftos produktais Danės upėje. „Pagrindų dabartinei ekstremaliai situacijai kaip ir nėra“, – komisijos posėdyje sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Laboratorinių tyrimų duomenys praėjusią savaitę atskleidė, kad Danės upė buvo užteršta oro paveiktu dyzelino ir panaudotos alyvos mišiniu. Taršos kaltininkas kol kas nenustatytas.

Aplinkos ministerija penktadienį turėtų skelbti Danės upės taršos tyrimų rezultatus. Vandens taršos tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Tarša naftos produktais Danėje pastebėta prieš savaitę, dėl incidento paskelbta ekstremalioji situacija. Ji vis dar neatšaukta pastebint vis naujų taršos dėmių.  Pirmosiomis dienomis ugniagesiams teko išvalyti naftos produktais užterštų ledų sangrūdas. Atitirpintas vanduo išvežtas utilizuoti.  Danės upėje iki šiol vis dar pasirodo teršalų.

Atsakomybė už taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis Danės upėje Klaipėdoje gali siekti iki 35 tūkst. eurų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurią aplinkosaugininkai apskaičiuos ir įvardys surinkę visus reikalingus duomenis“, – pranešime teigia ministras.

Ugniagesiai per savaitgalį surinko naftos produktais užterštus ledus Danės upėje Klaipėdoje, institucijos imasi likusių teršalų, susikaupusių ant vandens paviršiaus ir krantinių, valymo. Praėjusios savaitės pabaigoje dėl incidento paskelbta ekstremalioji situacija kol kas lieka galioti, pirmadienį pranešė pareigūnai. Išvalyta ledų sangrūda Anot Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Mariaus Garbenio, darbai Danės upėje buvo vykdomi visą savaitgalį, tęsiami ir pirmadienį.

Dėl Danės upėje pasklidusių teršalų penktadienį sušauktas Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, nutarta skelbti ekstremalią situaciją, BNS patvirtino miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pasak jo, taip nuspręsta pamačius, kad incidento padarinių nepavyks likviduoti per 24 valandas.

Gyventojai skaičiuoja, kad degalų kainos auga beveik kasdien. O keliaudami Lietuvoje žmonės pastebi, kad kuro kainos akivaizdžiai skiriasi: pavyzdžiui, Šiauliuose kuras beveik 0,20 euro už litrą pigesnis. Nedidelių degalinių tinklų atstovai aiškina, kad taupo savo sąskaita, todėl degalai pas juos pigesni. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė nurodęs parduoti 50 mln. barelių naftos iš JAV strateginių rezervų, žengdamas su kitomis šalimis koordinuotą žingsnį, skirtą stabdyti spartų degalų kainų augimą. „Strateginės atsargos bus panaudotos lygiagrečiai su analogišku kitų didžiųjų daud energijos vartojančių valstybių sprendimu, įskaitant Kiniją, Indiją, Japoniją, Korėjos Respubliką ir Jungtinę Karalystę“, – pažymėjo Baltieji rūmai.

Baltarusija sustabdė vieną iš naftotiekio „Družba“ atšakų, vedančio į Lenkiją, eksploataciją. Planinis naftos pumpavimas faktiškai nutrauktas. „Gomeltransneft“ trims paroms apribojo naftos tiekimą dėl tariamo „neplanuoto remonto“. Oficialiam tinklapyje apie tai nėra jokios informacijos, skelbiama „Zerkalo“. Informaciją apie neplaninį naftos tiekimo nutraukimą trims dienoms paskelbė Rusijos naftos bendrovės „Transneft“ direktorius Igoris Deminas.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neatmeta galimybės, jog naftos kaina pasaulio rinkoje iki metų pabaigos galėtų pasiekti 100 JAV dolerių už barelį lygį. „Atsižvelgdami į padėtį energetikos rinkoje, dabar negalime svarstyti kokių nors scenarijų“, – pareiškė jis interviu televizijai CNBC. Vicepremjero teigimu, „prieš metus niekas negalėjo numatyti, kad dujų kaina pakils iki 2 tūkst.

Rinkos dalyviams reaguojant į pablogintas pasaulio ekonomikos ir naftos paklausos augimo prognozes, naftos kainos trečiadienį lėtai traukia žemyn. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dieną anksčiau pasaulio ekonomikos augimo 2021 metais prognozę sumažino nuo 6 iki 5,9 procento. O Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) šiek tiek pablogino naftos paklausos augimo šiais metais prognozę, kuri buvo sumažinta nuo 5,96 mln. iki 5,8 mln. barelių per dieną.

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijos Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje sieks 641 mln. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su įmonės vadovais, kurie pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą, teigiama Prezidentūros pranešime.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 44 mln. eurų pajamų – 24,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (58,5 mln. eurų). Vien rugsėjį įmonės pajamos siekė 4,8 mln. eurų ir buvo 25 proc. mažesnės nei tą patį 2020 metų mėnesį (6,4 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius finansinius rezultatus pranešė „Klaipėdos nafta“. Naftos terminalų veiklos pajamos sausį-rugsėjį buvo 15,5 mln.

Kalifornijoje – ekologinė katastrofa. Netoli Los Andželo esančiose pakrantėse išsiliejo šimtai tonų naftos, užterštas smėlis, žūsta gyvūnai. Tarnybos ragina vietos gyventojus neiti į paplūdimius ir nekvėpuoti nuodingais nAftos produktų garais, o narai po vandeniu ieško išsiliejimo šaltinio.  Prie Kalifornijos Orindžo apygardos pakrančių nusidriekė net 10 km ilgio naftos dėmė. Pavojingi teršalai – ir ant smėlio.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ vienintelį Lenkijos-Lietuvos pasienyje veikiantį Mockavos geležinkelio terminalą birželį įsigijo už 45 mln. eurų (202 mln. Lenkijos zlotų). Sandorio vertė nurodoma „Orlen“ šių metų šešių mėnesių veiklos ataskaitoje. Joje taip pat nurodoma, kad terminalo turto buhalterinė vertė yra 10 mln. eurų (38 mln. zlotų). „Orlen“ teigimu, likusią maždaug 35 mln. eurų (167 mln.

Prieš Federalinio rezervo sistemos (FRS) dviejų dienų posėdį brangstant JAV doleriui, naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. Lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios sumenko 0,54 JAV dolerio, arba 0,72 proc., iki 74,8 JAV dolerio už barelį. O spalio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 0,62 JAV dolerio, arba 0,86 proc., iki 71,35 JAV dolerio už barelį.