nafta

Europos Sąjunga pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti Budapeštą paremti ES šeštąjį sankcijų Rusijoje paketą ir įvesti embargą jos naftai, pirmadienį skelbia Ispanijos leidinys „El Pais“. Jis pažymi, jog dėl Budapešto balso ketinama perskirstyti finansavimą pagal planą „REPowerEU“, o Vengrija galės  importuoti naftą iš Rusijos laikinai – kol neturės naujos infrastruktūros.

Europos Sąjungos viltys greitai įvesti draudimą importuoti Rusijos naftą gali būti sužlugdytos, Vengrijai pareikalavus brangių garantijų, kad jai bus užtikrintas naftos tiekimas, sakė diplomatai. „Esu tikras, kad susitarimą turėsime – mums šio susitarimo reikia ir mes jį pasieksime“, – penktadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Vokietijoje surengtą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą.

Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės mano, kad įmanoma laikinai atidėti Rusijos naftos embargo įvedimą ir vietoj to dabar įgyvendinti kitas šeštojo sankcijų paketo Rusijai priemones. Šis scenarijus įmanomas, jei Europos Sąjungai nepavyks išgauti Vengrijos palaikymo, praneša „Bloomberg“. ES diplomatai pažymėjo, kad jei Budapeštas blokuos naftos embargo įvedimą Rusijai, tai bus blokuojamas visas šeštasis sankcijų paketas. Taigi, atidėjus embargą, būtų galima įvesti kitus apribojimus.

Europos Sąjungos šalims derantis dėl sankcijų rusiškai naftai, esminio proveržio nėra, sako užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis. „Proveržis yra tikrai nedidelis, nekritinis. (...) Kyla įvairių minčių dėl vertybinių dalykų, dėl noro kai kurių šalių gyventi taip, lyg nieko nebuvo, kad karas ne mūsų“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą – valstybę, kuri galėtų tapti itin svarbia gamtinių dujų tiekėja Europai, jomis iš dalies pakeičiant rusiškas. Alžyro lyginamasis svoris dujų tiekimo Europai rinkoje – 11 proc. – yra gerokai kuklesnis nei Rusijos, kuris pernai siekė 47 procentus.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę. Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

Rusija per praėjusį mėnesį iš naftos ir dujų eksporto uždirbo 133,1 mlrd. rublių (beveik 1,5 mlrd. eurų) mažiau nei tikėjosi, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos finansų ministerijos duomenimis. Anksčiau ji prognozavo, kad balandį šalies biudžetas pasipildys 798,4 mlrd. rublių įplaukomis iš naftos ir dujų realizavimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šios pajamos praėjusį mėnesį sudarė daugiau nei 665 mlrd. rublių.

Japonija, prisidėdama prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupės pastangų kovoti su Rusijos invazija į Ukrainą, pamažu nutrauks rusiškos naftos importą, pirmadienį pareiškė premjeras Fumio Kishida. Sekmadienį virtualų susitikimą surengę G-7 šalių lyderiai paskelbė įsipareigojimą palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą – tai naujausios jų pastangos daryti spaudimą Maskvai, kad ši nutrauktų agresiją Ukrainoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį piktai užsipuolė Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, pareiškęs, kad ji „kėsinasi“ į Europos Sąjungos vienybę, siūlydama uždrausti rusiškos naftos importą.    V. Orbanas sakė, kad naftos embargu peržengiama „raudona linija“.   „Europos Komisijos pirmininkė tyčia ar netyčia pasikėsino į sukurtą Europos vienybę“, – sakė premjeras per valstybinį radiją.

Europos Sąjungai (ES) nutarus šiemet taikyti embargą naftai iš Rusijos, rudenį prognozuojamas infliacijos slopimas nusikels vėlesniam laikui, sako bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Aišku, tai irgi yra scenarijai, tai labai priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti naftos embargo Rusijai susitarimą, jeigu tai įvyktų šiemet, aišku, rinkos tai įskaičiuotų ir naftos kaina gerokai šoktų į viršų.

Naftos rinkoje kyla rimtų gavybos problemų, nors kainos laikinai mažėja dėl koronaviruso sukelto karantino Kinijoje, įspėja analitikas. Apie tai rašo portalas „Yahoo Finance“. „Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, vyksta kai kas daug rimtesnio – kalba eina apie tai, kas vyksta Rusijoje“, – „Yahoo Finance Live“ sakė „The Energy Word“ įkūrėjas Danas Dickeris. „Energetikos bendrovės „Exxon“, „Total“, „BP“ palieka Rusiją ir joje esantį savo turtą.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 6-ąjį sankcijų Rusijai paketą, siūlant įvesti embargą naftai, Vengrijos ir kitų Europos Sąjungos šalių norą toliau importuoti naftą iš Rusijos Lietuvos energetikos ministras laiko nepriimtinu. Pasak Dainiaus Kreivio, rusiškos naftos pirkimą šalys turi nutraukti kuo greičiau.  „Tai nepriimtina. Manau, kad kiekvienas iš Rusijos nupirktas naftos lašas finansuoja žudymus Ukrainoje.

Vengrija nepritars dabartiniam ES planui uždrausti rusiškos naftos importą, nes tai esą prieštarauja Vengrijos nacionaliniam energetiniam saugumui, sako Vengrijos premjero atstovas spaudai. „Briuselio vardu pateiktame pasiūlyme siūloma tai padaryti iki kitų metų pabaigos. Trumpiausias laikotarpis – mes tai aiškiai pasakėme, mūsų naftos kompanijos tai aiškiai pasakė – yra nuo trejų iki penkerių metų“, – trečiadienį CNN sakė Zoltanas Kovacsas, premjero Viktoro Orbano atstovas spaudai.

Vengrija trečiadienį perspėjo negalinti pritarti Europos Sąjungos siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą, nes toks žingsnis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą. Pasiūlymas „negali būti atsakingai palaikytas tokia forma, mes negalime atsakingai už jį balsuoti“,  savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo pranešime sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos planuojamas laipsniškas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“ ir išaugusias kainas, tačiau pritarė šiai iniciatyvai. „Kelis kartus sakiau, kad, aišku, negalime garantuoti, kad tokioje situacijoje nebus sutrikimų, pirmiausia – regioninių sutrikimų“, – sakė jis žurnalistams po vyriausybės posėdžio.

Europos Komisijos vadovė Ursula vod der Layen paskelbė, kad šeštasis sankcijų paketas Rusijai bus pristatytas jau šiandien. Sankcijos bus pritaikytos Rusijos bankams, naftos eksportui. Naujos sankcijos bus pritaikytos didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir dar keliems bankams. Skelbiama, kad jiems gresia ir atjungimas nuo SWIFT sistemos. Taip pat šeštasis sankcijų paketas numatys dalies Rusijos televizijos kanalų transliacijos draudimus.

Europos Sąjungos pareigūnai antradienį vėlai vakare perdavė valstybėms narėms naujų sankcijų Rusijai už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą  plano projektą, tačiau kai kurios šalys siekia išimčių dėl jame numatyto naftos embargo. Keli ES pareigūnai ir Europos diplomatai Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šio plano esama nesutarimų. Jis buvo priimtas tik vėlai vakare dėl vienos iš valstybių narių pozicijos.

Briuselyje – neeilinis Energetikos tarybos susitikimas, kuriame žemyno lyderiai aptaria svarbų atsaką Rusijai – naftos embargą. Tiesa, susitikimo išvakarėse žibalo į ugnį pliūptelėjo Vengrija, mat jos vyriausybės vadovas pareiškė, kad Vengrija gali vetuoti visišką naftos ir dujų embargą, nors draudimui jau pritaria Vokietija, Austrija ir didžioji dauguma bendrijos šalių. Briuselyje – neeilinis Europos Energetikos tarybos susitikimas.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose nuo gegužės 7 dienos stabdoma beveik dviejų mėnesių kapitaliniam remontui, BNS informavo įmonė.  „Niekas nepasikeitė, šeštadienį, gegužės 7 dieną, prasidės gamyklos stabdymas – pagal technologines schemas paeiliui įrenginiai bus stabdomi ir pradėti remonto darbai“, – BNS pirmadienį sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė.

Europos Komisija, rengianti šeštąjį sankcijų Rusijos paketą, siūlys Europos Sąjungos valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, sekmadienį pranešė šaltiniai. Naująjį sankcijų paketą 27 ES narėms EK planuoja pristatyti ateinantį trečiadienį, sakė diplomatai. Keletas jų teigė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai Vokietija, kuri priešinosi šiai priemonei, laikydama ją pernelyg trikdančia ir galinčia pakenkti jos ekonomikai, ryžosi politiniam sprendimui.

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.

Europos Sąjunga (ES) planuoja siūlyti uždrausti rusiškos naftos importą nuo metų pabaigos, o ribojimus iki tol įvesti palaipsniui, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Šaltiniai sako, kad ES taip pat sieks, jog daugiau Rusijos ir Baltarusijos bankų būtų atkirsti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, įskaitant ir „Sberbank PJSC“. Sprendimas dėl naujų sankcijų gali būti priimtas jau kitą savaitę.

Vokietija pasirašė su Lenkija susitarimą dėl iš Saudo Arabijos importuojamos naftos perkrovimo Gdansko uoste bei jos perpumpavimo vamzdynais į perdirbimo gamyklas Vokietijoje, pranešė Lenkijos radijas. Anot ekspertų, šis susitarimas leis Vokietijai prisijungti prie Rusijos naftos importo blokados, vykdant tarptautines sankcijas dėl karo Ukrainoje. Pagal šį susitarimą Lenkija ir Vokietija taip pat padės viena kitai, jei Europos Sąjunga įvestų embargą rusiškai naftai.

ES diplomatai BBC informavo, kad draudimas importuoti rusišką naftą į ES gali būti paskelbtas kitą savaitę. Teigiama, kad draudimas greičiausiai įsigaliotų palaipsniui. EK teigia, kad prieš paskelbdama apie sprendimą konsultuojasi su JAV ir G7. Siekiama, kad bloko sankcijos dėl naftos būtų pakankamai griežtos, jog pakenktų Vladimirui Putinui, bet ne tokios dramatiškos, kad sukeltų šoką pasaulinėje naftos rinkoje.

Vokietijos ekomonikos ministras Robertas Habeckas sako, kad Vokietija yra pasirengusi sustabdyti Rusijos naftos tiekimą. Tai, pasak jo, yra dienų klausimas. „Šiandien galiu pasakyti, kad embargas Vokietijai tapo priimtinas“, – sakė ministras, Varšuvoje susitikęs su kolege iš Lenkijos Anna Moskwa, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Pasak UNIAN, Rusijos naftos dalis Vokietijoje siekia apie dvylika procentų. Vokietija šiuo metu ieško, kuo pakeisti šią dalį.

Europos Sąjunga yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Jis sakė, kad Europos Komisija šiuo metu rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apima naftos tiekimą, tai yra galimybę atsisakyti rusiškos naftos arba papildomų tarifų ar mokesčių jai įvedimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų lyderius užbaigti savo pasiteisinimus ir dėl Rusiškos naftos embargo imtis rimtų priemonių. Apie tai ministras parašė savo „Twitter“ paskyroje. „Jei pasaulio lyderiai ir verslo įmonės rimtai nori nutraukti Rusijos karo nusikaltimus, pirmiausia jie turi atimti iš Putino pajamas iš naftos. Pakanka pasiteisinimų ir pusiau priemonių, kol ukrainiečiai bombarduojami, žudomi, kankinami ir prievartaujami.

Tarptautinė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė, kad Norvegijos pakrantėse užblokavo rusų naftą gabenantį tanklaivį „Ust-Luga“. Organizacijos atstovų teigimu, šių veiksmų buvo imtasi protestuojant prieš Rusijos karą Ukrainoje. „Nafta yra ne tik #KlimatoKrizė, bet ir karų bei konfliktų priežastis,“ – oficialioje organizacijos „Instagram“ paskyroje rašė aktyvistas ir „Greenpeace Norge“ vadovas Frode Pleymas.

Rusijos naftos kiekis, parduodamas kitoms šalims, sumažėjo, tačiau dujos ir toliau tiekiamos į Europą. Po invazijos į Ukrainą JAV, ES ir Jungtinė Karalystė paskelbė apribojimus Rusijos importui. JAV paskelbė pilną draudimą importuoti rusišką naftą, dujas ir anglis, rašo „BBC Reality Check“. Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos laipsniškai atsisakys rusiškos naftos, o ES dviem trečdaliais mažina dujų importą.

Vokietija siekia kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau tam prireiks laiko, pareiškė šalies finansų ministras. „Turime būti kantrūs“, – BBC sakė Christianas Lindneris. Tačiau užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau kalbėjo priešingai. Ji sakė, kad Vokietija iki metų pabaigos nutrauks naftos importą, po jo seks dujos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietiją, kad ji nesugeba pažaboti Rusijos energijos importo.

Ukrainoje – 59-oji karo diena. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba, kad nors Rusija ir nepasiekė didesnių pergalių, atsilaikyti pavyks tik su didesne Vakarų partnerių pagalba. Kalbama apie ginklų tiekimą, taip pat ir apie naujus sankcijų paketus. Buvęs Rusijos oligarchas, o dabar išvykęs iš šalies ir Londone gyvenantis Michailas Chodorkovskis sako, kad Vakarų embargas rusiškai naftai ir dujoms būtų labai rimtas smūgis Vladimirui Putinui.

Rusijos didžiausios privačios naftos pramonės grupės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas, raginęs skubiai nutraukti Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbė paliekantis jo 1993-aisiais įkurtą ir nuo to laiko jai vadovautą bendrovę. „Lukoil“ paskelbė trumpą pareiškimą, kuriuo pranešė apie V. Alekperovo atsistatydinimą iš bendrovės prezidento ir direktorių tarybos nario pareigų, tačiau jokios jo tokio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.

Didžiausia pasaulyje nepriklausoma naftos prekybininkė „Vitol Group“ iki metų pabaigos nutrauks prekybą rusiška nafta ir jos produktais. Nyderlandų energetikos ir žaliavų prekybos bendrovė taip pat nesudarys jokių naujų rusiškos naftos žaliavų ir jos produktų sandorių. „Vitol“ komentuoti atsisakė, tik patvirtino, kad „Bloomberg“ paskelbtas straipsnis, kuriame ši žinia pasirodė anksčiau, yra tikslus.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Vokietija laipsniškai nutrauks Rusijos naftos importą iki metų pabaigos, rašo CNN. „Vokietija visiškai atsisakys Rusijos energijos importo“, – pranešime cituojama ministrė A. Baerbock. Naftos importas „iki vasaros bus perpus sumažintas“ ir visiškai panaikintas, o „iki metų pabaigos – iki 0“, pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prabilo apie Vakarų lyderių reakciją į karą Ukrainoje. Jos teigimu, Vokietija pati užsinėrė kilpą ant kaklo, didindama priklausomybę nuo rusiškų dujų. O štai Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai padidintų Lietuvos saugumą. Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.

Derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Europos Sąjungos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Kol kas turime griežtą prieštaravimą iš kelių valstybių, bet Komisijos pradėtame rengti šeštojo paketo projekte yra pasiūlymai dėl naftos. Juos gali išbraukti su kategorišku veto, bet derybos vyksta“, – žurnalistams trečiadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prasidėjus karui Ukrainoje kone visos Vakarų šalys suskubo padėti ukrainiečiams. Žmonės aukoja, protestuoja, savanoriauja. Tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) tikina, kad padėti Ukrainai galime ir sumažinę kasdien naudojamus energijos resursus. Tai ypač aktualu ir mūsų šaliai, nes Mažeikiuose veikia rusišką naftą perdirbanti „Orlen Lietuva“ gamykla, importuojame ir dalį elektros.

Prieš rusijos rengiamą naują karinę ataką Ukrainos rytuose vis dar atidėliojami ypač reikalingi sprendimai ir vengiama įvardyti tikruosius skaičius, kiek Europai kainuotų nedelsiant atsisakyti ne tik rusiškų anglių, bet ir rusiškų dujų bei naftos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga juda „gera kryptimi“, siekiant atsisakyti rusiškos naftos ir dujų importo, bet kol kas optimizmo šiuo klausimu – mažai. Pasak jo, Bendrijos institucijų aukštų pareigūnų retorika leidžia suprasti, kad politiniai sprendimai yra priimti, tačiau kyla klausimų dėl jų įgyvendinimo laiko.

Klaipėdoje pastebėta nedidelė naftos dėmė, praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Informuojame, kad šiandien (balandžio 8 dieną) apie 7.30 val. Uosto direkcijos dispečeriai per vaizdo kameras pastebėjo, pirminiais duomenimis, nedidelę išsiliejusių naftos produktų dėmę ties 21-22 krantinėmis. Uosto direkcijos specialistai operatyviai pastatė bonų užtvaras, teršalai į uosto akvatoriją nepateko.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Turtingos valstybės iš privalomųjų atsargų išleis papildomus 120 mln. barelių naftos, kad pažabotų „juodojo aukso“ kainas, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilo, vėlai trečiadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Vien Jungtinės Valstijos, kurios neseniai paskelbė ketinančios panaudoti savo strategines naftos atsargas, išleis 60 mln. barelių. TEA „juda į priekį koordinuodama bendrą 120 mln. barelių išleidimą iš naftos rezervų (įskaitant 60 mln.

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai didžiosios šios šalies naftos bendrovės susiduria su „rimtomis žaliavo realizacijos problemomis“, ir gali susidurti ne tik su gavybos mažinimu, bet ir visišku savo naftos gavybos fabrikų stabdymu, skelbiama „Kommersant“. Leidinio žurnalistai sužinojo, kad antroji pagal dydį Rusijos naftos gavybos bendrovė „Lukoil“ planuoja stabdyti savo įrangą dėl mazuto sandėliavimo talpų trūkumo.

Europos Sąjunga skelbia naujas sankcijas Rusijai, tačiau neužsuka svarbiausio Rusijos pajamų kranelio – milijardų už naftą ir dujas. V. Zelenskis dėl to griežtas – pareiškė, esą kai kuriems bendrijos lyderiams pinigai yra svarbiau už jo šalyje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Černihivo regione tūkstančiai žmonių randa savo namus sugriautus arba sudegintus po to, kai ukrainiečių žemę savo karo batais mindė Rusijos okupantai ir terorizavo beginklius žmones.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“, valdančio Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, prezidentas sako, kad rusiška nafta Mažeikių gamyklai nebetiekiama.  „Naftos perdirbimo produktų gamyklai Lietuvoje, Mažeikiuose, kuri taip pat buvo aprūpinama Rytuose išgauta nafta, šiandien žaliava iš Rytų nebetiekiama.

Europos Sąjungai svarstant įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Bendrijos nares atsisakyti rusiškos naftos. „Turbūt nepavargsiu kartodamas, kad privalome eiti tolyn su sankcijomis, turime įvesti naujus apribojimus. Mano vertinimu, geriausias ir efektyviausias žingsnis būtų atsisakyti naftos prekybos su Rusija“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė diplomatijos vadovas.

Pranešama, kad Rusijos mieste Belgorode, esančiame Rusijos–Ukrainos pasienyje, liepsnoja naftos bazė. Rusija dėl gaisro kaltina Ukrainos karines pajėgas, kurios esą apšaudė kuro saugyklą iš sraigtasparnių. „Pagalbos tarnybos nuvyko į gaisro vietą, imamasi priemonių jį likviduoti“, – savo kanale „Telegram“ sakė regiono gubernatorius Večiaslavas Gladkovas.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas patvirtino, kad įmonė yra pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, kuri iki šiol sudarė didžiąją dalį jos perdirbamos žaliavos. „Tam buvome pasiruošę. Per pastaruosius ketverius metus daug dėmesio skyrėme įvairių žaliavinės naftos rūšių testavimui.