nafta

Teršalų dėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje lokalizuota, tuo metu į teršalų lokalizavimą jūroje įsijungusios jungtinės aplinkosaugininkų, Karinių jūrų pajėgų štabo, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos bei pasieniečių pajėgos, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Klaipėdos uoste, ties žiemos įlanka, sekmadienį apie 6 val. pastebėta naftos produktų dėmė, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Uosto direkcijos dispečeriai apie įvykį informavo atsakingas institucijas, išsiųstas uosto direkcijos kateris „Zunda“, kuris skirtas teršalams rinkti. Ties žiemos įlanka pastatyta 150 metrų bonų užtvarų, teršalai renkami, sklaida lokalizuota.

Egipte – milžiniškas naftotiekio sprogimas greitkelio pašonėje. Sprogus degios žaliavos vamzdžiui užsiliepsnojo dešimtys ten buvusių automobilių. Įtariama, kad nelaimė įvyko dėl naftos nuotėkio. Kaitrios liepsnos ir milžiniški juodų dūmų stulpai. Neįtikėtinas vaizdas filmuojamas Kairo pašonėje, viename iš pagrindinių į sostinę ir iš jos vedančių greitkelių. Matyti, kaip žmonės toliau nuo gaisro tempia sužeistąjį, o automobiliai tiesiog paskęsta liepsnose.

Sibiro upėje išsiliejęs dyzelinas, pasirodo, Rusijoje buvo ne vienintelė ekologinė katastrofa. Dar gegužės pabaigoje viename Irkutsko naftos kompanijos gręžinyje kilo didžiulis gaisras. Jo greitai ir saugiai pačiai kompanijai užgesinti nepavyko, tad į pagalbą buvo pasitelkta ir kariuomenė su patrankomis. Rusijoje, Irkutsko srityje pragariškai liepsnoja naftos gręžinys. Ir taip jau nuo gegužės 30-osios.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pasirašė vyriausybės nutarimą, kuriuo įvedamas laikinasis naftos produktų importo draudimas – jis galios iki spalio mėnesio. Dokumentas paskelbtas oficialiame Rusijos teisinės informacijos portale. Nutarimas skelbia, jog iki spalio 1 dienos uždraudžiama importuoti benziną, dyzeliną, kurą laivams, gazolius.

Pasaulinės naftos ir degalų kainos ritasi žemyn bei muša dešimtmečio rekordus, tuo metu Lietuvoje degalų kainos mažėja per lėtai, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. S. Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija „Linava“ ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarnybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija degalų rinkoje neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už perkamą kurą.

Pirmą kartą istorijoje JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina kaina tapo neigiama. „Dow Jones“ teigimu, gegužės mėnesio ateities sandorių WTI naftos kaina Niujorko prekių biržos (NYMEX) aukcione nukrito iki minus 2 JAV dolerių už barelį. Šių sutarčių galiojimas baigiasi antradienį. Tuo tarpu birželio mėnesio ateities sandorių WTI nafta prekiaujama 21,37 JAV dolerio už barelį kaina.

Smukus pasaulinėms naftos kainoms, Lietuvos ekspertai sako, kad  degalų kainos balandžio viduryje pasiekė „dugną“ ir dabar laikosi stabiliai. Jie neprognozuoja, kiek ilgai kuro kainos išliks žemumose.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainų „dugnas“ Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.     „Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

Anglijos ir Nyderlandų naftos milžinė „Royal Dutch Shell“ ketvirtadienį pažadėjo iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido emisijų atžvilgiu, kaip ir jos varžovė BP, klimato pokyčiams keliant vis didesnę grėsmę energetikos sektoriui. „Visuomenės lūkesčiai sparčiai keičiasi vykstant diskusijoms apie klimato pokyčius“, – sakoma bendrovės vadovo Beno van Beurdeno pranešime.

Pasaulyje vis sparčiau plintant koronaviruso krizei ir tęsiantis didžiausių „juodojo aukso“ gamintojų kainų karui, naftos kainos pirmadienį dar sumažėjo, nusiritusios į žemiausius per 17 metų lygius. WTI rūšies naftos kaina krito 5,3 proc. iki 20 JAV dolerių už barelį, o „Brent“ rūšies naftos kaina nusileido 6,5 proc. iki 23 JAV dolerių už barelį. Tuo tarpu koronaviruso aukų skaičius pasaulyje jau viršijo 30 tūkstančių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalies ekonomika gali atlaikyti koronaviruso pandemiją ir žemas naftos kainas, nors ši dviguba krizė kelia didžiulį iššūkį jo pažadams sumažinti skurdą ir paskatinti ekonominį augimą. Rusija nuo 2016 metų glaudžiai bendradarbiavo su Saudo Arabijos vadovaujama Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), siekdama apriboti naftos gavybą ir išlaikyti didesnes žaliavų kainas.

Po naujo Saudo Arbijos „puolimo“ naftos kainų kare, o pasaulio ekonomiką kaustant naujojo koronaviruso pandemijai, naftos kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį krito žemiausiai per pastaruosius 18 metų. Šiaurės jūros „Brent“ rūšies nafta gegužei atpigo 14,7 proc. iki 24,52 JAV dolerio už barelį, pasiekdama nuo 2003-ųjų neregėtas vertės žemumas.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Naftos kainos antradienį atsitiesia po dieną anksčiau patirto didžiulio nuosmukio. Kainų augimą galbūt skatina tai, jog rinkos dalyviai skeptiškai vertina Saudo Arabijos grasinimus staigiai padidinti „juodojo aukso“ gavybą. Be to, daugelis tebesitiki, jog Rijadas ir Maskva atnaujins derybas, rašo agentūra „Dow Jones“. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo 1,98 JAV dolerio, arba 5,76 proc.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nesugebėjus susitart su savo sąjungininkais dėl naftos gavybos mažinimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos kritimas buvo didžiausias nuo 1991 m.  Ekspertai teigia, kad tai be abejonės palies ir Lietuvą – čia greitu metu turėtų kristi degalų kainos, o vėliau gali būti pastebimas ir įvairių prekių pigimas.

Rusijos rublio kursas šalies užbiržinėje valiutų rinkoje pirmadienį pasiekė ketverių pastarųjų metų žemumas. JAV dolerio atžvilgiu rublis nuvertėjo 9,1 proc. iki 74,6 rublio už dolerį, euro – 10,4 proc. iki 85,4 rublio už eurą. Rusijos rubliui skaudžiai smogė naftos kainų griūtis, pirmaujančiai naftos eksportuotojai pasaulyje Saudo Arabijai pradėjus kainų karą.

Naftos kaina kovo 9-osios rytą smuko daugiau nei 30 proc. Tai lėmė faktiškai vienos Rusijos sprendimas atsisakyti OPEC+ šalių siūlymo mažinti gavybą. Absoliuti dauguma naftos gavėjų šalių, koronaviruso iššauktos krizės akivaizdoje, siekė mažinti gavybą, tačiau Kremlius turi tikslų neužleisti strateginių pozicijų JAV.  Naftos kaina naktį iš sekmadienio į pirmadienį krito daugiau nei 31 proc.

Staigi naftos kainų griūtis suteikia Baltarusijai papildomų galimybių derybose su Rusija dėl naftos tiekimo, pareiškė Baltarusijos premjeras. „Tai – papildoma galimybė susitarti su Rusija dėl naftos mūsų perdirbimo gamykloms, nes dabar situacijos naftos rinkoje – visi kitokia nei buvo gruodį ar sausį“, – sakė Sergejus Rumas. Rekordinis beveik 30 proc. naftos kainų kritimas pirmadienį sukėlė grandininę reakciją pasaulio rinkose, nerimaujančiose dėl galimos tarptautinės recesijos.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir jos sąjungininkams – vadinamajai OPEC+ grupei - penktadienį nesugebėjus pasiekti susitarimo dėl tolesnio gavybos ribojimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos pirmadienį krito daugiau kaip 25 procentais. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina krito 29,9 proc. iki 36,05 JAV dolerio už barelį. O balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumažėjo 30,9 proc.

Teismas nutraukė Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ginčą su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) dėl rezervinės galios rinkos tyrimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį bylą nutraukė „Orlen Lietuvos“ prašymu, šalims jį išsprendus bendru susitarimu, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.   VERT BNS pranešė, kad „Orlen Lietuva“ paprašė nutraukti bylą savo iniciatyva, šalys nepasirašė jokio susitarimo.

Lietuvos nuolaidos naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdančiam Lenkijos koncernui „Orlen“ padėjo abiejų šalių santykiams, bet nebuvo esminis jų šiltėjimo elementas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžia, kad strateginės įmonės ir dideli investuotojai „vienaip ar kitaip iš valstybės sulaukia tam tikrų nuolaidų arba lengvatų“ nepriklausomai, ar jos kurtųsi Mažeikiuose, ar laisvosiose ekonominėse zonose.

Aleksandras Lukašenka derybose su Vladimiru Putinu dėl geresnių rusiškos naftos ir gamtinių dujų tiekimo sąlygų nieko esminio nepasiekė – naftą iš Rusijos Baltarusijai teks pirkti rinkos sąlygomis, o Minskui tikėtis Rusijos dujų jos vidaus rinkos kainos tikrai neverta. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ cituoja šalies pirmąjį vicepremjerą Dmitrijų Krutojų, kurio žodžiais, šalies naftos perdirbimo gamykloms rusišką žaliavą teks nuo šiol pirkti pasaulinėmis kainomis.

Baltarusijai skirtas pirmasis geležinkelio sąstatas su norvegiškos naftos kroviniu šeštadienio rytą išvyko iš „Klaipėdos naftos“ terminalo, vidurnaktį jis turėtų pasiekti Baltarusiją. „Traukinys apie 10 val. išvažiavo iš Klaipėdos, apie 16 val. jis bus Radviliškyje, čia pasikeis įgulos, tai truks apie pusvalandį, o apie 22 val. jis atvažiuos į Keną, kur bus pradėtos sienos kirtimo procedūros“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis.

Laivas su 80 tūkst. tonų norvegiškos naftos Baltarusijai į trečiadienį dėl blogų oro sąlygų neatplauks į Klaipėdą. Į uostą jis turėtų būti įvestas ketvirtadienio rytą, pranešė Klaipėdos uosto atstovė Dovilė Ringis. „Dėl nepalankių oro sąlygų laivas šį vakarą į Klaipėdos uostą nebus įvestas. Planuojama tai padaryti rytoj, apie 8 valandą ryto“, – pranešime teigė D. Ringis. Portalo marinetraffic.

Nuo metų pradžios užsienio žiniasklaidoje aptarinėjamas Lietuvos kaimynių Rusijos ir Baltarusijos ginčas dėl žaliavinės naftos. Galiausiai pranešta, kad bene pirmą kartą per daugelį metų baltarusiai ją importuos per Klaipėdos uostą iš Norvegijos. Kaip jau skelbta, sausio 22 d. į Klaipėdą turėtų atvykti tankeris, kuris atgabens 80 tūkst. tonų naftos. Vėliau ji bus perkrauta į cisternas ir geležinkeliu per Lietuvą pajudės link Baltarusijos.

Pastaruosius 20 metų trukęs Baltarusijos ir Rusijos lyderių politinis romanas baigiasi vis aršesniais nesutarimais dėl naftos tiekimo kainų. Paskutinę praėjusių metų dieną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka liepė ieškoti kitų naftos importo šaltinių. Pirmoji norvegų naftos partija, alternatyvi rusiškai, baltarusius jau šią savaitę pasieks per Klaipėdos jūrų uostą. Ekspertų teigimu, toks A. Lukašenkos sprendimas rodo jo norą „naiviai šantažuoti“ Rusiją.

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko ir Maskvos ginčui dėl žaliavos tiekimo, pirmadienį pranešė įmonių atstovai. „Šį krovinį iš Klaipėdos uosto perveš „Lietuvos geležinkeliai“. Nuolat stebime situaciją rinkoje ir siekiame pasiūlyti klientams konkurencingus sprendimus“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog jo šalis pasiryžusi toliau bendradarbiauti su Rusija, bet jo šaliai esą negrėstų katastrofa, jei ji nebegautų naftos ir dujų priimtinomis sąlygomis iš sąjungine laikomos kaimynės. „Įvairiai galima švilpauti ar organizuoti šalių vadovų ir elito derybas, tačiau vertėtų žvelgti giliau: rusai yra mūsų broliai, sunkią akimirką visada pasirengę pakišti pagalbos petį.

Rusijos šiaurėje mažiausiai vienas žmogus buvo sužeistas ketvirtadienį užsiliepsnojus naftos milžinės „Lukoil“ perdirbimo įmonei, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Pasak jos atstovų, gaisras prasidėjo pavakare komplekse, esančiame pramoniniame Uchtos mieste Rusijos šiaurės vakarinėje Komijos respublikoje. Liepsnos išplito maždaug 1 000 kvadratinių metrų plote. Pranešama, kad buvo nesunkiai sužeistas ir hospitalizuotas vienas žmogus.

Šių metų pradžioje investuotojai sutiko gan ramiai ir su perspektyva, kad 2020-ieji gali būti ramūs metai be didesnių netikėtumų. Tačiau jau sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia, kad JAV pajėgos, atsakydamos į išpuolius prieš ambasadą Bagdade, nukovė Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimanį. JAV – Irano santykius nagrinėjantys politologai šį įvykį įvertino svarbiausiu įvykiu po Osama bin Ladeno nukovimo 2011 m. Ambasados užpuolimas ir atsakas raketomis turės ir ekonominių padarinių.

Vienus gražiausių Brazilijos paplūdimių ir toliau teršia nežinia iš kur atnešami naftos teršalai. Brazilai kaltina šalies prezidentą, kad šis nesiima veiksmų ekologinei katastrofai stabdyti ir patys būriais traukia gelbėti pakrančių. Auksinio smėlio Brazilijos paplūdimiai dabar nukloti juoduoju auksu – nafta. Jūra klampią masę į krantą meta jau du mėnesius. Iš viso užteršta jau daugiau nei 2200 kilometrų gražiausių Brazilijos paplūdimių, esančių šalies šiaurės rytuose.

Paslaptingas naftos išsiliejimas savaitgalį užplūdo Brazilijos paplūdimius. Apie išsiliejusią naftą buvo gauta informacija jau praeitą mėnesį, tačiau tyrimas parodė, kad tai – visai ne šis išsiliejimas, vykęs šiaurės rytiniuose paplūdimiuose. Išsiliejimas kilo tikrai ne iš Brazilijos. Šis nemalonus incidentas apėmė daugiau kaip 1500 kilometrų Brazilijos šiaurės rytų pakrantės. Nelaimė paveikė laukinę gamtą, užteršė turistų mėgiamus paplūdimius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti Baltarusijai galimybes per Lietuvą importuoti naftą kaip alternatyvą Rusijos tiekimui.

Anykščiuose ir Panevėžyje pirmadienį vandens telkiniuose aptiktos naftos produktų dėmės, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).  Ugniagesiai gavo aplinkosaugininko pranešimą, kad Anykščiuose į Kvarco tvenkinį upeliu teka dyzelinas.  Atvykę PAGD pareigūnai aptiko maždaug 30 kvadratinių metrų pločio naftos produktų dėmę. Įtariama, kad jie pateko iš lietaus nuotekų sistemos.

Biržų rajone, Totorių kaime, neteisėtai prisijungus prie produktotiekio vogtas dyzelinas, pranešė Panevėžio policija.  Atliekant magistralinio vamzdyno apžiūrą, produktotiekyje IIukstė – Venspilis, rastas nesankcionuotas prisijungimas. Nuostolis tikslinamas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikino ar sugadinimo. Kaip BNS sakė vietos policijos atstovas Tadas Martinaitis, iš produktotiekio vogtas dyzelinas.

Saudo Arabija pasauliui parodė naftos perdirbimo įmonėje ir telkinyje po bombardavimo surinktas dronų ir raketų nuolaužas esą gamintas Irane. Vašingtonas išpuolį Saudo Arabijoje jau vadina „karo aktu“ ir Iranui skelbia papildomų sankcijų. Saudo Arabijos kariškiai skaičiuoja, kad šalies didžiausiai naftos perdirbimo įmonei ir netoliese esančiam naftos telkiniui savaitgalį smogė iš viso 18 vadinamųjų dronų ir dar 7 sparnuotosios raketos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Saudo Arabijai, kurios naftos gamyklą savaitgalį bombardavo dronai – įsigyti rusiškų oro gynybos sistemų. Juoką sukėlęs pasiūlymas nuskambėjo Ankaroje, kur Rusijos, Irano ir Turkijos prezidentai aptarinėjo konfliktą Sirijoje. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, Irano prezidentas Hassanas Rouhanis ir Turkijos prezidentas Rejepas Tayipas Erdoganas Ankaroje susitiko aptarti paskutinės Sirijos sukilėlių teritorijos Idlibe likimo.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiama staigaus degalų kainų šuolio. Po atakų dronais ir milžiniškų gaisrų Saudo Arabijoje naftos perdirbimo įmonėje, staigiai į viršų šoko ir pačios naftos kaina. Degalinių atstovai bei ekonomistai aiškina, kad pasekmes pajaus visi. Esą sutrikus pasaulinei naftos gavybai bei perdirbimui, neišvengiamai kils ir benzino, ir dyzelino kainos.

Pirmadienis pasižymėjo stipriai brangusia nafta. Dėl dronų atakų Saudo Arabija neteko pusės naftos gavybos pajėgumo, kas reiškia, kad pasauliui kasdieninės naftos tiekimas sumažėjo apie 5 proc. arba 5,7 mln. barelių per dieną. Mums aktualios BRENT rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 10 proc. ir 9 val. Lietuvos laiku siekė 66,55 JAV dolerių už barelį. Lietuvoje šis naftos kainos pokytis atsilieps visiems transportą vairuojantiems žmonėms. Žaliavinė nafta sudaro apie 40 proc.

Iranas trečiadienį pareiškė, kad vėl visiškai laikytųsi 2015 metų daugiašalio susitarimo dėl jo branduolinės programos, jei galėtų parduoti savo naftos arba gautų 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų) kredito liniją, už kurią laiduotų būsimu naftos pardavimu.

„Baltarusijos naftos kompanija“ (BNK) pasamdė lobistą licencijai importuoti naftą iš JAV, kurios gavimo galimybes smarkiai riboja galiojančios Vašingtono sankcijos Minskui. „Amerikos balsas“ skelbia, jog valstybės koncernui „Belneftechim“ priklausanti BNK paprašė lobisto Davido Gencarellio paslaugų, kad būtų sušvelnintos JAV sankcijos Baltarusijai ir gautas leidimas importuoti naftą iš Jungtinių Valstijų.

Vilniuje dėl įtarimų naftos užteršimu suimtas Rusijos verslininkas Romanas Ružečko paprašė suteikti jam politinį prieglobstį, penktadienį pranešė teismo atstovė. „Teismas ketvirtadienį R. Ružečko leido suimti trims mėnesiams. Jis yra paprašęs politinio prieglobsčio“, – BNS sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Rimantė Kraulišė. Rusijos teisėsauga įtaria, kad R. Ružečko prisidėjo prie naftos užteršimo Rusijos bendrovės „Transneft“ valdomame tinkle.

Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį – jį birželio pabaigoje tiesiai į geležinkelio cisternas iškrovė „Klaipėdos nafta“, o ne bendrovei priklausantis Būtingės naftos terminalas, per kurį „Orlen Lietuva“ importuoja žaliavą Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Portalo vesselfinder.

Daugelis lietuvių didžiausia grėsme laiko Rusiją. Retas žmogus elgiasi taip, kad naudos iš jo gautų priešas. Tačiau labai tikėtina, kad kaskart užsipylus benzino ar dyzelino dalis jūsų sumokėtos sumos galiausiai atsiduria Kremliui palankių veikėjų kišenėse. Kaip dera nacionalinis saugumas ir ekonominė nauda? Šių metų pradžioje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 68 proc.

Įvairiose komedijose ir animaciniuose filmuose dažnai pasitaiko įdomus motyvai. Herojus pakrapšto žemę, o tada iš jos fontanu išsiveržia nafta. Tik įdomu, ar taip iš tikrųjų būna? Atsakymas, kaip visada, nėra labai tiesus - ir taip, ir ne. Nafta yra įvairūs angliavandeniliai, susiformavę per milijonus metų ir dabar įprastai išgaunami naudojant gręžinius. Nafta nebūtinai yra tas geltonai-juodas skystis. Naftos tankis priklauso ir nuo asfalto bei dervų koncentracijos mišinyje.

Rusija sekmadienį atnaujino kokybės standartus atitinkančios naftos tiekimą „Družba“ vamzdynu per Baltarusiją į Lenkiją ir Vokietiją, pranešė Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“. Tuo tarpu Baltarusijos koncernas „Belneftechim“ skelbia apie tik apie dalinį rusiškos naftos tranzito Lenkijos kryptimi atnaujinimą.

 Dėl Rusijos „Družba“ naftotiekio užteršimo organiniais chloro junginiais ilgam sustojo Baltarusijos naftos eksportas. „Baltarusijos naftos eksportas sustabdytas dėl „Družba“ naftotiekio situacijos. Dabar jis techniškai neįmanomas. Tikimės eksportą atnaujinti iki metų pabaigos“, – sakė valstybės koncerno „Belneftekhim“ atstovė spaudai Marina Kostiučenko. Baltarusijoje išgaunama nafta šalyje neperdirbama, visa eksportuojama į Europa. Pagrindinė jos pirkėja – Vokietija.