nafta

Slovakijos naftos perdirbimo įmonė „Slovnaft“ trečiadienį pranešė, kad jai buvo atnaujintas rusiškos naftos tiekimas vamzdynu, sustabdytas dėl sankcijų Maskvai. „Nafta vėl teka į Slovakiją vamzdynu „Družba“, o tiekimas Vengrijai, kaip tikimasi, bus atkurtas rytoj“, – naujienų agentūrai AFP sakė įmonės atstovas Antonas Molnaras.

Liepsnos antradienį pasiglemžė ketvirtą naftos rezervuarą Kubos vakaruose jau kelias dienas degančioje degalų bazėje, gaisrui naikinant kritiškai svarbias kuro atsargas saloje, kovojančioje su besiplečiančia energijos krize. Ugniagesiai ir gaisrų gesinimo specialistai iš Meksikos ir Vensuelos padeda kovoti su liepsnomis degalų bazėje Matansaso provincijoje, operacijoje dalyvaujant laivams, lėktuvams ir sraigtasparniams, liejantiems putas ant saugyklų.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pareiškė, kad šis Rusijos regionas dėl Europos Sąjungos apribojimų nebegali per Lietuvos teritoriją įsivežti naftos, medienos, trąšų ir kai kurių kitų sankcionuotų prekių, pranešė rusų naujienų agentūros.

Rusijos naftos tiekimas trims Europos šalims per Ukrainą buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą, antradienį pranešė rusų įmonė „Transneft“. „Rugpjūčio 4 dieną rusiškos naftos tiekimas per Ukrainos teritoriją buvo sustabdytas“, – sakoma naftotiekių operatorės pranešime. Bendrovė pridūrė, kad tai paveiks tiekimą Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai.

Po pusantrų metų darbo Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato išskirtinį pasaulyje išradimą – biotechnologiją, kuria natūraliai ir nekenkiant gamtai galima sunaikinti vandenyje pasklidusius naftos teršalus. Įrodydami, kad išradimas veikia, mokslininkai pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Kuršių marias tyčia išpylė naftos. Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka unikalų eksperimentą.

Naftą eksportuojančių valstybių kartelis OPEC+ trečiadienį susitarė dėl nedidelio gavybos padidinimo, taip veikiausiai nuvildamas JAV prezidentą Joe Bideną, kuris neseniai vykusios kelionės į Saudo Arabiją metu prašė reikšmingo gavybos didinimo, kad būtų sutramdytos kylančios energijos kainos. Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujamas kartelis nusprendė rugsėjo mėnesį padidinti gavybą 100 tūkst.

Rusijai karas Ukrainoje kainuoja milžiniškus pinigus, ne tik tiesiogine prasme, bet ir dėl negautų pajamų už dujas bei naftą. Oficialioje statistikoje skelbiama, kad naftos ir dujų pardavimo pajamos sumažėjo 22,5 proc., arba 3,5 mlrd. eurų, lyginant su praėjusiais metais. Rusijos biudžetas, kurio beveik 50 proc. sudaro naftos ir dujų pajamos, praėjusį mėnesį iš šių energijos šaltinių prekybos surinko 1,2 mlrd. eurų mažiau negu buvo planuota.

Trečiadienį Klaipėdos uosto teritorijoje rengiamos naftos teršalų neutralizavimo pratybos, kurių metu bus išbandyta nauja Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurta technologija – iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais. Uosto laivyno bazės akvatorijoje rengiamų pratybų metu imituojant naftos produktų išsiliejimą bus panaudotas natūralios kilmės sorbentas – hidrofobizuoti šiaudai su iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais.

Naftos eksportas iš Saudo Arabijos praėjusį mėnesį siekė 7,5 mln. barelių per parą ir buvo didžiausias per mėnesį nuo 2020-ųjų balandžio, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi tanklaivių stebėjimo duomenimis. Birželį Persijos įlankos karalystė vidutiniškai per parą eksportavo 6,6 mln. barelių „juodojo aukso“, o tai reiškia, kad jo pasiūlą tarptautinei rinkai per mėnesį padidino 13,6 procento.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Rusija antradienį paskelbė apie tolesnius žingsnius perimant užsienio valdomas energijos projektų akcijas ir sakė, kad išpirks vieno Arkties naftos telkinio akcijas, dabar priklausančias prancūzų ir norvegų kompanijoms. Rusijos vyriausybė sakė pritarusi pasiūlymui šalies naftos kompanijai „Zarubežneft“ išpirkti prancūzų „TotalEnergies“ ir norvegų „Equinor“ akcijas projekte „Charjaga“. Tuo būdu „Zarubežneft“ turės 90 proc. projekto akcijų; likusios priklauso kitai rusų kompanijai.

Prancūzijos naftos grupė „TotalEnergies“ ir laivybos milžinė CMA CGM penktadienį paskelbė mažinančios kainas, pasidavusios vyriausybės reikalavimams. „TotalEnergies“ pareiškė, jog mažmenines benzino ir dyzelino kainas nuo rugsėjo iki lapkričio sumažins 20 euro centų už litrą, o paskiau – 10 centų.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ stiprina bendradarbiavimą su Ukrainos klientais ir pradėjo gabenti naftos produktus. Šiuos produktus į Ukrainą bendrovė planuoja gabenti 2-3 kartus per savaitę. Tikimasi, kad tarptautiniai pervežimai aplenkiant Baltarusiją iki vasaros pabaigos pasieks iki 30 tūkst. t apimtis per mėnesį. Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje sutrūkinėjo įprastos ir regionui svarbios logistikos grandinės.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjunga (ES) planuoja iš esmės atsisakyti Rusijoje išgaunamos naftos. Tačiau juodojo aukso poreikis dėl to neišnyks. Panašu, kad rusišką produkciją pakeis nafta iš Azerbaidžano. Kaip praneša „Fox Bussines“, visiškai atsiribodama nuo Rusijos, kuri užpuolė Ukrainą, ES siekia susitarti dėl naftos tiekimo su Azerbaidžanu. Tai numatoma Europos Komisijos parengtame plane bendrijos narėms.

Nerimstant aistroms tiek dėl karo, tiek dėl sankcionuotų prekių tranzito, žmonėms nerimą kelia ir vis kylančios kainos. Viena jų – naftos kaina, kurią sumažinti siekia Artimuosiuose Rytuose viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas. Tačiau nemažai skeptikų mano, kad jis liks nieko nepešęs. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad daugiau vilčių teikia ateinanti recesija ir ekonomikos sulėtėjimas.

Jungtiniai Arabų Emyratai, naftos eksportuotojų klubo OPEC nariai, prisidės palaikant „pasaulio energetinį saugumą“, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas, išliekant naftos kainų nestabilumui dėl galimų tiekimo trikdžių, susijusių su karu Ukrainoje. JAE prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas šį pažadą išsakė pirmąkart kreipdamasis į tautą nuo gegužės, kai perėmė energijos išteklių turtingos valstybės vadovo pareigas, mirus jo netikram broliui.

Aukštos naftos kainos vis dar neslopina paklausos, kuri, kaip manoma, ir toliau augs, o netrukus netgi gali viršyti pasiūlą, trečiadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TAE). Pasak agentūros, pasaulio ekonomikos atsigavimas gali pradėti strigti, jei vyriausybės nesiims priemonių sumažinti vartojimą ir degalų kainas, kurios kelia grėsmę kai kurių šalių stabilumui.

Antradienį „Brent“ naftos kaina pirmą kartą per tris mėnesius nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, nerimui dėl ekonomikos nuosmukio temdant „juodojo aukso“ paklausos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį sumenko 7,1 proc. iki 99,49 JAV dolerio už barelį, rinkai reaguojant į COVID-19 protrūkius Kinijoje, galinčius lemti tolesnius apribojimus, bei ekonomikos sulėtėjimą Europoje ir JAV.

Rusijos teismas pirmadienį panaikino įtampą tarp Maskvos ir Kazachstano sustiprinusį sprendimą, kuriuo buvo nurodyta 30-iai dienų sustabdyti tarptautinio Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalo prie Juodosios jūros veiklą „ekologinėms grėsmėms pašalinti“. Šiam 1,5 tūkst. kilometrų ilgio maršrutui tenka maždaug trys ketvirtadaliai viso Kazachstano naftos eksporto ir daugiau kaip 80 proc. tiekimo į Europą.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ bendrovės „Orlen Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ ketina kartu prižiūrėti Lietuvos vėjo parkus Baltijos jūroje.

Ketvirtadienio prekybos sesiją naftos kainos pradėjo tolesniu smukimu, tuo metu eurui sunkiai sekėsi atsispirti nuo žemiausio per 20 metų lygio, viso pasaulio akcijų rinkoms nerandant vieningos krypties.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) generalinis sekretorius, 63 metų nigerietis Mohammedas Barkindo, netikėtai mirė, trečiadienį paskelbė Nigerijos valstybinė naftos grupė NNPC. „Netekome... gerbiamo dr. Mohammedo Barkindo. Jis mirė vakar, 2022-ųjų liepos 5 dieną, maždaug 23 valandą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NNPC vadovas Mele Kyari. Jis nepateikė detalių dėl M. Barkindo mirties aplinkybių.

Netylant diskusijoms apie pagalbą Ukrainai, ekonomistas siūlo mažiau naudoti degalų. Anot jo, kuo didesnė naftos, degalų paklausa, tuo daugiau Rusija uždirba pinigų. Tad sumažinę degalų vartojimą, sumažintume ir Rusijos pajamas, kurias ji naudoja karui prieš Ukrainą.  „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad jei norime padėti Ukrainai ir Europai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą.

Šri Lankos turimų degalų atsargų neužteks nė vienai dienai, sekmadienį pranešė energetikos ministras, tuo tarpu viešasis transportas sustojo gilėjant ekonominei krizei. Vairuotojų eilės degalinėse driekėsi kelis kilometrus, nors dauguma degalinių jau kelios dienos neturi ką pasiūlyti. Energetikos ministras Kanchana Wijesekera teigė, kad benzino atsargos šalyje siekia apie 4 tūkst. tonų – šiek tiek mažiau nei suvartojama per vieną dieną.

Naftos kainos, blogiausiu atveju, gali šauti į „stratosferinį“ lygį, pasiekdamos 380 JAV dolerių už barelį, jei Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, reikšmingai sumažintų savojo „juodojo aukso“ pasiūlą, prognozuoja vieno didžiausių JAV banko „J.P. Morgan Chase & Co.“ analitikai. Anot jų, Rusija gali sau leisti gavybą sumažinti 5 mln. barelių per parą, nepadarydama pernelyg didelės žalos savo ekonomikai.

Šri Lankoje, susiduriančioje su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ekonomine krize, sustabdytas degalų pardavimas nebūtiniausioms transporto priemonėms, rašo portalas BBC. Artimiausias dvi savaites degalų bus leidžiama piltis tik į autobusus, traukinius ir transporto priemones, naudojamas medicinos paslaugoms teikti ir maistui vežti. Miestuose uždarytos mokyklos, o pareigūnai 22 milijonams šalies gyventojų liepė dirbti iš namų.

Šri Lankoje žmonės laukia kilometrinėse eilėse, kad galėtų prisipilti degalų į automobilius. Bangladeše, siekiant taupyti energiją, parduotuvės užsidaro 20 valandą.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

Su grynųjų krize susidūrusi Šri Lanka antradienį paskelbė atverianti savo naftos rinką užsienio įmonėms, praėjus dienai, kai dėl neįveikiamo degalų trūkumo visoje šalyje buvo sustabdytas benzino ir dyzelino pardavimas. Šalis susiduria su precedento neturinčia ekonomine krize ir yra nepajėgi importuoti būtiniausių prekių, įskaitant pakankamai naftos ir dujų įmonių ir gyventojų energijos poreikiams patenkinti.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Rusijos opozicinis politikas, buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Europos Sąjunga padarė milžinišką klaidą, įvesdama embargą Rusijos naftai. Jo teigimu, sankcijos smogė pačios Europos valstybių ekonomikoms, o ne Rusijos karinėms išlaidoms.  Buvęs oligarchas pažymėjo, kad prieš įvedant tokius ribojimus, Europos šalims derėjo pasiruošti ir surasti alternatyvių energijos resursų tiekėjų arba imtis kitų priemonių prieš Maskvą.

Rusijoje, Rostovo srityje, trečiadienį dega Novošachtinskio naftos perdirbimo gamykla. Iš paskelbtos vaizdo medžiagos panašu, kad gaisras galėjo kilti dėl iš drono numesto sprogmens, skelbia UNIAN. Kad dėl gaisro gali būti kaltas dronas, skelbia ir patys rusai, tačiau šios informacijos kol kas patikrinti neįmanoma. Pirminiais duomenimis, gaisras naftos perdirbimo gamykloje kilo apie 9 val. Gaisro plotas išplito iki 50 kvadratinių metrų. Niekas nenukentėjo.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Valstybės lėšomis kaupiamos atsargos bus laikomos tik strateginių įmonių saugyklose.    Seimas antradienį priėmė tai numatančias Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pataisas: už balsavo 125 Seimo nariai.   Valstybės lėšomis kaupiamas naftos produktų atsargas Lietuvos energetikos agentūra pastaruosius 10 metų laiko Panevėžio rajone esančiame „Klaipėdos naftos“ Subačiaus terminale – sutartis su juo baigiasi rugpjūčio 28 dieną – ir privačiose įmonėse.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėl akivaizdžiai širsta dėl Vakarų sprendimo apriboti Rusijos naftos ir dujų importą. Ji vėl išsakė kritiką Vakarų šalių vadovams, rašo „Sky news“. Vakarų šalys siekia izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijai buvo įvestos įvairios sankcijos, mažinamas rusiškos naftos ir dujų importas. Komentuodama situaciją, M. Zacharova gyrė Kiniją, padidinusią rusiškos energijos tiekimą.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Bernas dėl karo Ukrainoje nusprendė Rusijai ir Baltarusijai paskelbti naujas, Europos Sąjungos paruoštas sankcijas, apimančias dalinį rusiškos naftos importo embargą, sakoma Šveicarijos valdančiosios Federalinės Tarybos tinklalapyje penktadienį paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią Statistikos departamento informaciją, jog balandį Lietuva vis dar importavo dujas ir naftą iš Rusijos, Energetikos ministerija informuoja, jog nei dujų, nei naftos Lietuva iš Rusijos balandį savo reikmėms neimportavo. Tai patvirtina dujų sistemos operatorės „Amber Grid“ bei vienintelės naftos importuotojos Lietuvoje bendrovės „Orlen Lietuva“ duomenys.

Graikijos regioninis teismas nusprendė, kad iš balandį sulaikyto su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio išpumpuota iranietiška nafta turi būti sugrąžinta, ketvirtadienį pranešė vienas graikų vyriausybės pareigūnas.  Pareigūnas pridūrė, jog Atėnai „labai tikisi“, kad po šio žingsnio bus paleisti du su Graikijos vėliava plaukiojantys tanklaiviai, kuriuos praėjusį mėnesį sulaikė Iranas, reaguodamas į iranietišką naftą gabenusio laivo sulaikymą.

Europos Sąjungos pasiektas susitarimas uždrausti rusiškos naftos importą į Vakarų šalis yra vienas didžiausių smūgių Rusijai, kuri iš šios žaliavos pardavimų susikrauna milžiniškus turtus, rašo Politico. Nors Kyjivo vyriausybė spaudė Europos politikus, kad šie nedelsdami paskelbtų griežtas sankcijas Rusijai, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dabar išreiškė dėkingumą už ES priimtus sprendimus. „Įvestos sankcijos paveiks 75 proc. Rusijos naftos importo.

ES šalių lyderiai šią savaitę sutarė dėl naftos embargo Rusijai. Draudimas nebus absoliutus, tačiau išimtys numatytos tik 8 proc. Kremliaus Europai parduodamos naftos, rašoma „The Bell“. Sankcijos ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti Rusijos naftos pajamas ketvirtadaliu, tačiau ir Europos šalims teks susitaikyti su brangstančiu pragyvenimu.

Europos Komisija pagaliau nusprendė uždėti embargą Rusijos naftai. Tai ir dar vienas aspektas lems, kad benzino kaina perkops 2 eurus, o infliacija Lietuvoje gali peraugti 20 proc. ribą. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išdėstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pone Izgorodinai, kaip dėl naftos embargo keisis kainos? Ar akcijų biržoje naftos kaina šoktelėjo į viršų? Taip, gegužės 31-ąją ji šoktelėjo į viršų daugiau nei 3 proc.

Maskva ketvirtadienį perspėjo, kad Europos vartotojai pirmieji nukentės Briuseliui paskelbus dalinį rusiškos naftos embargą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Kaip žymiai sumažinti Maskvos pajamas, nesužlugdant pasaulinės ekonomikos, rašo foreignaffairs.com. Vakarų sankcijos pradeda smogti Rusijai, kur labiausiai skauda: jos energijos eksportui. Pastarąsias kelias savaites Europos Sąjunga, didžiausia Rusijos naftos pirkėja, rengė planą iki šių metų pabaigos uždrausti importą, nors Vengrijos premjero Viktoro Orbano prieštaravimai sulėtino pažangą.

Eurupos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl suderinto draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, skelbia britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.