mokyklos

Savivaldybės siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) atsisakyti reikalavimo, jog siekiantys tapti mokyklų ar darželių vadovais būtinai turėtų pedagogo išsilavinimą. „Kodėl įstaigos – gimnazijos, progimnazijos – vadovas turi būti pedagogas, dažnu atveju toks vadovas turi organizuoti darbą, sudaryti planus, vadovauti personalui, yra ūkinių klausimų. Kodėl būtinai pedagogas?“ – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Kauno rajonas vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą sprendžia įkūręs pirmuosius Lietuvoje šeimos darželius. Juose prižiūrimi penki mažyliai, tiesa, tėvai naujovę kol kas vertina atsargiai. Švietimo specialistai pripažįsta, kad itin sparčiai augančiam rajonui darželių tiesiog nėra kur statyti, o dar ir miestas pagilino problemą drastiškai padidinęs mokestį ne kauniečių vaikams. Kas rytą į pakaunėje gyvenančios Jolitos namus skuba mažyliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja šalies mokykloms atidėti šimtadienius, Kaziuko muges ar kitas šventes siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso plitimui. „Užtikrinant galimo viruso plitimo prevenciją, rekomenduojame nerengti tų masinių renginių. Artėja ir šimtadieniai ar kiti renginiai – dėl šitų sakome susilaikyti, atsižvelgti į situaciją ir esant galimybei juos perkelti į vėlesnį laiką“, – BNS teigė švietimo ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.

Mažeikiuose įsikūrusi mokykla skelbia, kad mokiniai į „Žalgirio“ varžybas nevyks, ministerija kol kas negali pasakyti, kiek mokyklų užsidarė dėl gripo ir koronaviruso grėsmės. Mažeikių „Ventos“ progimnazija savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje paskelbė, kad nebus organizuojama išvyka į penktadienį Kaune vyksiančias Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Milano „Olimpia“.  Pranešta, kad dėl gripo protrūkio Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje pamokos vyksta nuotoliniu būdu.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius. Kaip teigė Seimo narė valstietė Vida Ačienė, įstatymo pataisas paskatino bendruomenių skundai, kad optimizuojant mokyklų tinklą į gyventojų nuomonę esą neatsižvelgiama.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

Didesnis dėmesys moksleivių atskirties mažinimui, ikimokykliniam ugdymui, didesnis mokslo ir inovacijų finansavimas ir kokybiško mokyklų tinklo kūrimas – tokius pagrindinius tikslus švietime kelia prezidentas Gitanas Nausėda kartu su politinių partijų ir švietimo bendruomenės atstovais. Trečiadienį prezidentūroje švietimo ir mokslo bendruomenės ir politinių partijų atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kokių neatidėliotinų sprendimų reikia švietimo srityje.

Kretingos rajono mokyklose radus narkotikų pėdsakų, šios savivaldybės meras Antanas Kalnius žada jose atlikti patikrinimus su šunimis. „Tiesioginio kontakto su vaikais nebus, tai bus pamokų metu, kai jie bus užimti. Praeis pro mokyklą apmokyti šuniukai, kurie patikrins spinteles, rūbines, susirinkimų vietas“, – BNS sakė A. Kalnius. Pasak mero, 9 iš 12 patikrintų rajono mokyklų rasta įvairių narkotinių medžiagų pėdsakų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Seimas svarstys siūlymą iš Švietimo įstatymo braukti nuostatą, mokykloms leidžiančią nepriimti vaikų su specialiaisiais poreikiais. Parlamentas baigdamas rudens sesiją po pateikimo pritarė tokiam grupės Seimo narių pateiktam įstatymo pataisos projektui. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai, dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados. „Prisidengiant galiojančia Švietimo įstatymo nuostata, mokyklų vadovams paliekama galimybė rūšiuoti vaikus į patogius ir nepatogius.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą. Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.

Klaipėdiečiai siekia atstatyti iki Antrojo pasaulinio karo senamiestyje stovėjusią milžinišką liuteronų bažnyčią. Specialistai tikisi, kad ji taps turistų traukos objektu, bendruomenės čia rengs koncertus ir parodas. Šiomis dienomis Seimo Kultūros komitetas suteikė šiam projektui valstybinės reikšmės objekto statusą. Tačiau ne visi miestiečiai bažnyčios nori. Jie sako, kad mieste trūksta kur kas svarbesnių objektų, pavyzdžiui, mokyklų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento specialistai šiemet patikrino 53 Kauno miesto ir Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklas. Net 14-oje iš jų nustatyti higienos normų pažeidimai. Kaip rašoma pranešime spaudai, planine tvarka dėl atitikties Lietuvos higienos normos „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams vertintos 26 įstaigos.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimai niekaip nepasiekia tarptautinio vidurkio, tai parodė periodiškai visame pasaulyje atliekamas tyrimas. Tiesa, rezultatai nežymiai pagerėjo ir tai pradžiugino švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Tačiau ekspertai tikina, kad džiaugtis čia nėra ko. Patys mokiniai sako, kad jiems daug įdomiau skaityti straipsnelius internete, o ne ilgus grožinės literatūros kūrinius. Ir turi originalių atsakymų, kodėl berniukai skaitymo gebėjimais niekaip nepaveja mergaičių.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Ieškodama, iš kur paimti pinigų didesnėms mokytojų algoms, valdžia nusitaikė į privačias pelno siekiančias šalies mokyklas. Švietimo ir mokslo ministerija nuo kitų metų tokioms ugdymo įstaigoms siūlo nutraukti valstybinį finansavimą. O pagal biudžeto projektą privačioms mokykloms kitais metais planuota atriekti 22 milijonus eurų. Privačių mokyklų vadovai aiškina tapę politinių intrigų aukomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ant derybų stalo padėjo savo portfelį. Jei Vyriausybė galutinai nesusitars su mokytojais bei dėstytojais, neištesės duoto žodžio ir neras papildomų 60 milijonų eurų biudžete, Monkevičius ketina atsistatydinti ir palikti ministro postą. Kur bus ieškoma pinigų finansų ministerija neatskleidžia. Diplomų už ačiū dalinimo akcija iš Vilniaus persikėlė į Kauną.

Ketvirtadienį dviejų valandų įspėjamąjį streiką rengia ne tik dalis mokytojų, bet ir aukštųjų mokyklų pedagogų. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) pirmadienį pranešė informavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad ketvirtadienį, lapkričio 28 dieną, nuo 8 val. iki 10 val., skelbiamas įspėjamasis streikas. Po streiko Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinė sąjunga rengia piketus prie Vyriausybės ir Finansų ministerijos.

Siūloma nutraukti valstybinį finansavimą privačioms ugdymo įstaigoms. Tai socialdemokratai ragina įrašyti į rengiamą nacionalinį susitarimą dėl švietimo, praneša LRT. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad privačios mokyklos, kurių yra apie 70, per metus iš valstybės gauna apie 22 mln. eurų. Jos manymu, dabar sudaromos nevienodos galimybės skirtingas pajamas gaunančių šeimų vaikų ugdymui, be to, valstybinėse mokyklose trūksta pinigų mokytojų atlyginimams.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Įvertinus medikų rekomendacijas, šiltuoju sezonu temperatūra ugdymo įstaigose turės būti ne aukštesnė nei 26 laipsniai. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovės Linos Bušinskaitės, tokiu būdu bus užtikrinama, kad vyraujant karščiams, nebūtų rizikuojama darželinukų, mokinių ir studentų sveikata.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Dėl užterštumo, kurį sukėlė gaisras padangų perdirbimo gamykloje, daugumoje Alytaus mokyklų pirmadienį vyks tik neformaliojo švietimo pamokos, todėl tėvai turi galimybę pasirinkti, ar leisti vaikus į mokyklą. Koreguoti ugdymo procesą pirmadienio rytą nusprendė savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, įvertindama prognozuojamą vėjo krypties pasikeitimą.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nesulaukusi Vyriausybės nuolaidų derantis dėl pedagogų darbo sąlygų ir apmokėjimo, neatmeta galimybės lapkričio pabaigoje pakartoti pernai rengtą mokytojų streiką. Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, reaguodamas į nusiskundimus iš tėvelių ir medikų, kad darželių, mokyklų, būrelių ir aukštųjų mokyklų nelankymui pagrįsti kai kur vis dar reikalaujama ne tik nebeegzistuojančių pažymų 094/a, kuriomis būdavo pateisinamas nelankymas, bet ir išrašų iš medicininių dokumentų ir e. sveikatos sistemos, sako, kad kalčiausios šiuo atveju „namų darbų“ nepadariusios įstaigos.

Mokyklinukų tėveliai yra įpareigoti informaciją apie vaiko sveikatos būklę į ugdymo įstaigą pristatyti iki rugsėjo 15 d. Tačiau pasitikrinti pas medikus suskubę paskutinę akimirką neretai to padaryti nespėja. Negana to, pasitaiko ir piktybiškai pažymos neatnešančių ir iki mokslo metų pabaigos. Mokyklų atstovai įspėja – tokiu atveju nereikėtų stebėtis ne tik dėl apriboto vaiko dalyvavimo mokymosi procese, bet ir dėl baudų.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

Šimtai tūkstančių mokinių su tėvais pirmadienį pravėrė mokyklų duris naujiems mokslo metams. Nors jau antradienį vaikai rinksis į pamokas, dalis mokyklų iki šiol ieško ne tik mokytojų, bet ir direktorių. Pastarųjų neturi kone 300 mokyklų. Tuo metu mokytojai, grįžę į darbus, primena neišsprendžiamą jų bėdą – algas. Buvusioje dukrų mokykloje rugsėjo 1-osios proga apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad pedagogų uždarbis šalyje auga per lėtai.

Sostinės savivaldybė paskelbė karą tėvų reketui mokyklose bei darželiuose. Ugdymo įstaigoms uždrausta reikalauti papildomų pinigų iš tėvų mokymosi priemonėms, ugdymui ar klasių remontui. Savivaldybės skiriamų lėšų esą užtenka viskam. O jei mokyklos ar darželiai iš tėvų pinigus vis tiek rinks, joms grės nemalonumai su mokesčių inspektoriais. Tuo metu už mokslą atsakinga ministerija aklai kopijuoti tokio sprendimo ir kitiems miestams nepataria.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Šiemet nė viena aukštoji mokykla neapsiėmė ruošti kūno kultūros pedagogų, ši specialybė pateko į nerentabilių studijų programų sąrašus ir nesulaukė valstybės finansavimo. Pedagogai baiminasi, kad, jei ministerija nesiims spręsti pedagogų krizės, ši specialybė bus ne vienintelė, kurios pedagogų Lietuvoje nė su žiburiu nerasime.

Lietuvoje gali pritrūkti mokytojų. Nors šiemet valstybė numatė daugiau nei pusantro šimto valstybės finansuojamų vietų parengti vadinamuosius mokytojus dalykininkus, universitetuose nesulaukta nė pusės pageidavimų jas užimti. Kol Seimo nariai kalba, kad artimiausiais metais gali pradėti trūkti matematikos ar fizikos mokytojų, Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad baimintis dar nėra dėl ko. Studentų gretos greitai papilnės.

Nuo rugsėjo sugrįžtančių emigrantų vaikus priims 22 šalies mokyklos, ketvirtadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai – mokyklos, esančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje, taip pat Kauno, Mažeikių ir Tauragės rajonuose. Skelbiama, kad kol kas emigrantų vaikus priims mokyklos, turinčios patirties priimti grįžtančius ar atvykusius vaikus.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Alinantis karštis mokyklose tampa vis didesne problema. Vienas Kretingos moksleivis socialiniuose tinkluose viešina klasėje laikyto termometro nuotrauką, kuriame užfiksuota net 40 laipsnių karščio. Dėl itin didelio karščio bangos dalis Lietuvos mokyklų trumpina arba visai stabdo pamokas.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo ministerijos pateiktam planui, kuriuo žadama stiprinti mokyklų pasirengimą priimti į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus.