mokyklos

Naujausius Lietuvos mokyklų reitingus pagal moksleivių mokymosi rezultatus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pakraupęs – Lietuvos mokyklos ne tik pasiekė dugną, bet jį ir pramušė. „Norėčiau šiandien paskelbti daug šviesių ir gražių naujienų, tačiau negaliu. Jau praeitą kartą minėjome, kad mes pasiekėme dugną.

Vilniaus rajono gyventojai tvirtina susiduriantys su sunkumais, kai nori leisti vaikus į lietuviškas grupes darželiuose ar lietuviškas mokyklas, skelbia žiniasklaida.  Pasak televizijos kalbintų tėvų, bendruomenės atstovų Rastinėnuose ir Riešėje, lietuviškų darželio grupių rajone yra tik kelios, eilėse jose tėvams tenka laukti keletą metų, todėl dažnai rajono gyventojai nusprendžia registruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ir ten leisti vaikus.

Daugiau nei trečdalyje Lietuvos mokyklų veikia jungtinės skirtingo amžiaus mokinių klasės, nors toks modelis neskatina gerų pasiekimų, rašo portalas LRT.lt. Skaičiuojama, kad šiuo metu jungtinės klasės veikia 381 iš 1086 Lietuvos mokyklų arba – 35 proc. Beveik pusė moksleivių (48,5 proc.), besimokančių jungtinėse klasėse, yra pradinukai. Likę jungtinių klasių mokiniai mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio streikuojanti profsąjunga trečiadienį žada pradėti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). „Nors turime tėvų ir vaikų palaikymą, tačiau jaučiame atsakomybę už juos, be to, iš Seimo ir Prezidentūros girdime raginimus pagaliau susitarti, todėl iš ministerijos nepasitrauksime tol, kol nebus pasiektas susitarimas“, - pranešime cituojamas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atrinko 30 pavyzdinių ir 150 silpnų mokyklų, kurioms per dvejus metus bus papildomai skirta 24 mln. eurų. ŠMM skelbia naujai įvedamu kokybės krepšeliu siekianti sudaryti prielaidas ugdymo kokybės gerinimui, sumažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių „suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms“. Kartu siekiama palaikyti „geros mokyklos požymių raišką“ turinčių mokyklų lygį, sudaryti prielaid...

Perpildytos grupės, darželiai, dirbantys be leidimų-higienos pasų ar nesilaikantys juose nurodytų sąlygų, netinkama su vaikais dirbančių auklėtojų kvalifikacija ir nesaugios žaidimų aikštelės – tai pagrindinės, bet ne vienintelės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų užfiksuotos problemos.

Streiką pirmadienį pradedančių kelių Lietuvos mokyklų pedagogai ragina peržiūrėti šiemet įvestą etatinio mokytojų apmokėjimo sistemą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas naują darbo apmokėjimo sistemą pavadino neteisybe ir pažeminimu. „Mokytojai labiausiai jaučiasi įžeisti vien dėl to, kad yra neteisinga, neaiški ir neskaidriai įdiegta darbo užmokesčio sistema “, – sakė jis.

Mokyklos ir darželiai skundžiasi, kad pagal naujus ministerijos reikalavimus vaikams negali pagaminti skanaus maisto. Jau du mėnesius laukia iš ministerijos pavyzdinių receptų, tačiau jų iki šiol kaip nėra, taip nėra. Ministerijos klerkai receptų žada duoti. Bet kartu stebisi – esą kaip patys virėjai per tiek laiko nesugeba išmokti pagaminti valgomo maisto. Sostinės darželio „Ąžuolas“ virėjos vaikučiams šiandien ruošia agurkinę sriubą. Antram patiekalui – paukštienos troškinys su ryžiais.

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią ikimokestinį pelną 2017 metais uždirbo Karalienės Mortos mokykla, šiemet ji planuoja pajamas kilsiant 25 proc., o gerus finansinius rodiklius aiškina kasmet didėjančiu vaikų skaičiumi, rašo „Verslo žinios“. Ketvirtoje vietoje pagal pajamas (2,6 mln. eurų) tarp nevalstybinių mokyklų esanti Karalienės Mortos mokykla pernai uždirbo 0,78 mln.

Nuo rugsėjo įsigalioję nauji vaikų mitybos reikalavimai sukėlė kai kurių tėvų nepasitenkinimą. Socialiniuose tinkluose iškilo diskusijos, tėvai skundėsi, kad jų vaikai sveiko maisto nevalgo, iš darželių ir mokyklų grįžta alkani. Ketvirtadienį tėvų atstovai bei sveikos gyvensenos specialistai aptarė klausimą dėl vaikų mitybos problemų. Būtina atsirinkti teisingą informaciją Gydytojas Vaidotas Urbanas apibūdino šalyje esančią situaciją.

Šį rugsėjį mokyklose įsigaliojus naujai, kur kas griežtesnei vaikų maitinimo tvarkai, moksleivių tėvai negaili kritikos pokyčių rengėjams, pastebėdami, kad nei jie, nei jų atžalos neturėjo pakankamai laiko pasiruošti mitybos pokyčiams. Be to, tėvų teigimu, sunku vaikams paaiškinti, kodėl namie jie gali šlamšti saldumynus, o mokykloje tai draudžiama. Tačiau dietologai pastebi, kad nesveikas maistas mokykloje ne draudžiamas, o nerekomenduojamas, viskas priklauso nuo tėvų pasirinkimo.

Kaip užauginti savarankišką ir savimi pasitikintį vaiką? Kaip suprasti atžalos poreikius? Kaip išmokti ne tik susikalbėti, bet ir išgirsti? Vienos sėkmingos vaikų auklėjimo formulės nėra, tačiau sėkmė dažnai priklauso ir nuo tėvų noro mokytis! Naujienų portalas tv3.lt, kasdien skaitytojus informuojantis apie tai, su kokiais sunkumais susiduria vaikus auginantys tėvai bei siekiantis padėti šeimoms spręsti kylančias problemas, kartu su leidykla „Šviesa“ kviečia užduoti kasdien kylančius klausimus.

Skandalai dėl vaikų maitinimo tęsiasi. Po to, kai vaikams liepta ruošti sveikesnį maistą, vieną verslininkės sudarytą knygą mokyklų maisto tiekėjai ir valgyklų darbuotojai pradėjo pirkti vos ne kaip privalomą. 100 eurų kainuojančioje knygoje ir ją reklamuojančioje svetainėje – Sveikatos apsaugos ministerijos logotipai ir raštai apie patvirtintus čia nurodomus receptus. Tačiau ministerija dabar aiškina, kad autorei savo vardu dangstytis neleido.

Rugsėjo 19 d. vykusiame Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius pateikė informaciją apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Lietuvos mokyklose.

Klaipėdos regionui mokyklines uniformas siuvusi bendrovė įtariama slėpusi mokesčius, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Išanalizavus pirminius rankraštinius užrašus ir įvertinus didelį užsakymų mastą, skaičiuojama, kad per kelis mėnesius bendrovė į buhalterinę apskaitą galėjo neįtraukti ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų pajamų, gautų už pasiūtas ir parduotas mokyklines uniformas.

Moksleivių tėvai stebisi, kodėl turi mokėti už vaikams skirtas spinteles mokyklose? Pasirodo, tai – nuomos mokestis. Spintelės – ne ugdymo įstaigų turtas. Jas tėvams nuomoja verslininkai, kurie už galimybę mokyklose pastatyti spinteles, susimoka ugdymo įstaigoms. Pasitaiko mokyklų, kuriose tėvai vaikams spinteles nuperka. „Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijoje pirkome spinteles. Viena apie 25 Eur kainavo. Pirkome prieš kelis metus.

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.

Rugsėjo mėnesį darželinukai ir moksleiviai naujus mokslo metus pradėjo su naujovėmis – jų laukė pokyčiai mitybos racione. Ir nors daugelis tėvų ir ekspertų džiaugiasi, kad mažamečiai bei paaugliai galės maitintis sveikiau, vis dėlto kai kurie tėvai tokiais pokyčiais nėra patenkinti.  Nuo šio rugsėjo darželiuose ir mokyklose itin pasikeitė mitybos racionas.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Nepaisant stabiliai augančios Lietuvos ekonomikos, socialinė atskirtis gilėja, kartu klampindama ir regionuose besimokančius vaikus. Tarptautiniai tyrimai, regionų mokyklų vadovai ir specialistai vieningai sako – geresnė tėvų socialinė padėtis teigiamai atsiliepia vaikų mokymosi rezultatams. Vis dėlto net keturios Lietuvos regionų savivaldybės demonstruoja, kad turtai nebūtinai užtikrina kokybišką išsilavinimą.

Visi jau nekantriai laukiame rugsėjo. Kaip visada, mokyklose ir darželiuose – nemažai pasikeitimų, o tarp jų ir maitinimo srityje. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose apžvelgia sveikatai palankios vaikų mitybos iniciatorė, knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ autorė, maisto technologė Raminta Bogušienė. Praeitą savaitę daug diskusijų sukėlė nauji reikalavimai dėl pieno produktų vaikų mityboje.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Šį mėnesį daugumoje Lietuvos mokyklų vyksta atestatų įteikimai, išlestuvių ceremonijos. Kai kurios abiturientės žavi stiliaus pojūčiu, o kitoms galbūt ne taip pasisekė save pateikti. Atestatų įteikimo ceremonijose dar neseniai mokyklos suole sėdėję jaunuoliai laiką leido iš tiesų puikiai: ir juokėsi, ir verkė. Pamatykite, kaip lietuvaitės merginos puošėsi šiai ypatingai šventei. Kai kurios iš jų atima žadą ir priverčia norėti grįžti į šį nuostabų ir nerūpestingą amžių. Nuotraukos – galerijoje.

Kėdainių rajone drastiškai mažėjant gyventojų, ypač jaunimo skaičiui, senstant visuomenei, vis dažniau susiduriama su dilema: ką daryti su ištuštėjusiomis kaimo mokyklomis. Svarstymų esama įvairių, vieni siūlo jas uždaryti ir vaikus vežioti į stambesnes gimnazijas, kiti siekia bet kokia kaina mokyklas išlaikyti. Kėdainių rajono savivaldybės taryba, prašoma mokinių tėvų ir pedagogų, vienoje mokykloje leido steigti 9-ąją klasę, kurioje mokysis 8 vaikai.

Lietuvą svilinant 30 laipsnių karščiui, ne ką vėsiau ir mokyklose. Socialiniai tinklai ūžia nuo mokytojų ir mokinių nuotraukų su užfiksuotais karščio rekordais klasėse. Pedagogai neslepia, kad patys trumpina pamokas, matydami kenčiančius vaikus, kiti – stengiasi būti lauke ar kitose įstaigose, tik ne mokyklose. Esą, reta mokykla Lietuvoje turi tinkamą vėdinimo sistemą ir yra pastatyta taip, kad saulė ją kuo mažiau svilintų.

Tarptautinė nealkoholinių gėrimų gamybos lyderė „Coca-Cola“ Baltijos šalyse išplėtė jos iniciatyva pradinėse mokyklose įvestus ribojimus tiesioginei prekybai gėrimais su pridėtiniu cukrumi, apribodama tokios produkcijos pasiūlą ir vidurinėse mokyklose. „Coca-Cola HBC Baltics“ pranešime spaudai teigiama, jog tai yra bendrovės atsakas į susirūpinimą dėl augančio kasdienio vaikų pridėtinio cukraus vartojimo.

Auštojo mokslo pertvarka įgavo kūną – galiausiai paaiškėjo, kaip ir kur bus rengiami pedagogai. Šiuo metu Vilniaus universitetas būsimiems pedagogams siūlo dvi bakalauro studijų programas, o Šiaulių universitetas – šešias. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, Vilniuje pedagogų rengimo centru tampa Vilniaus universitetas (VU), turintis daugiausia akademinio potencialo.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Gripui vis labiau įsisiautėjant Lietuvoje, miestai skelbia gripo epidemijas. Taip pat dėl karantino uždaromos mokyklos. Apie karantiną pranešė kai kurios Kauno, Panevėžio, Kėdainių ir kitos mokyklos. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus savivaldybės atstovė, kai kurios mokyklos dėl karantino uždaromos jau ir Vilniuje.

  Teherane nuo ateinančios savaitės dėl smarkaus užterštumo Irano sostinėje ir didžiojoje dalyje jos apylinkių bus uždarytos pradinės mokyklos, pranešė vietos pareigūnai.   Be to, 8,5 mln. gyventojų turinčiame Teherane bus smarkiai apribotas eismas, automobiliai į miestą bus įleidžiami pakaitomis. Panašių priemonių čia buvo imtasi gruodį, kai dėl užterštumo Teherane ir jo apylinkėse mokyklos buvo uždarytos keletui dienų.

Antradienį vyksiančiame tarybos posėdyje Kauno savivaldybės taryba svarstys reorganizuoti keturias mokyklas ir du vaikų darželius, kuriuos norima prijungti prie kitų mokymo įstaigų. Reorganizavimo planas mokyklų bendruomenėms pristatytas gruodį. Kaip BNS šią savaitę sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, po pristatymo atsisakyta planų dėl Kauno Antano Smetonos gimnazijos prijungimo prie Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų. Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius.

Stabiliai mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai nyksta ir mokyklinio amžiaus vaikų, o mokyklos pamažėle virsta ištuštėjusiais vaiduokliais. Nykstantys moksleiviai – tai ir prastėjanti mokslo kokybė, ir kone stepėmis virstančios gyvenvietės. Žurnalas „Reitingai“ pristatė daugiausiai moksleivių praradusių savivaldybių reitingą. Nuo 2000 m. iki 2017 m. kai kuriose savivaldybėse mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto.

Kol švietimo profsąjungos priverstos imtis kone šantažo, kad išsireikalautų iš Vyriausybės etatinį darbo apmokėjimą ir mažiau vaikų klasėse, mokyklų direktoriai primena – streikas streiku, bet tai pagarbos mokytojui neužtikrins. Švietimo profesinės sąjungos paragino Vyriausybę pakeisti pedagogų apmokėjimo tvarką ir perspėjo, kad neįgyvendinus reikalavimų gali būti skelbiamas streikas.

Kelios ministerijos siūlo Kauno miesto ir rajono savivaldybėms išbandyti pilotinį projektą mokyklose - ilginti pietų pertraukas iki vienos valandos, o maistą tiekti ne porcijomis, kaip yra šiuo metu, o švediško stalo principu. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiam ministro Aurelijaus Verygos bei švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pasiūlytam projektui pasiteisinus, toks modelis būtų diegiamas ir kitose šalies mokyklose.

Naujoji vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo Europos Sąjungos šalių mokyklose programa bus parengta rugpjūčio 1 d. ir visoje Sąjungoje ją bus galima pradėti vykdyti nuo pirmosios 2017–2018 mokslo metų dienos, pirmadienį pranešė Europos Komisija.

Lietuvoje visų bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose besimokančiųjų skaičius per šešerius metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu, daugėja tik pradinių klasių moksleivių, skelbia Statistikos departamentas. Mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. moksleivių ir studentų, arba 11 tūkst. mažiau nei ankstesniais mokslo metais.

Nuo sausio mėnesio tėvai intensyviai diskutuoja apie mokyklos pasirinkimą. Didelė dalis tėvų jau padarė sprendimus. Pažvelkime į mokytojo ar mokyklos pasirinkimo situaciją šiek tiek plačiau.

„Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo dešimtmečiais dirbantiems mokyklos direktoriams leisti dalyvauti konkurse dėl dar vienos kadencijos, o ilgai dirbančius vadovus pakeisti per 2019–2021 metus.

Valdantieji palaiko prezidentės iniciatyvą įvesti kadencijas mokyklų vadovams, diskusijos vyksta dėl siūlymų, kokias vadovams numatyti socialines garantijas, kokiu grafiku turėtų būti pereinama prie kadencijų sistemos, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Valdančiosios koalicijos frakcijos Seime antradienį planuoja aptarti naująjį Darbo kodeksą, taip pat siūlymą įvesti kadencijas mokyklų vadovams. „Bus aptariamas Darbo kodekso klausimas, taip pat švietimo klausimai, konkrečiai – dėl mokyklų vadovų kadencijų. Taip pat dalyvaus šių sričių ministrai, jie pristatys planuojamas naujoves“, – BNS sakė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėja Justina Jurevičiūtė.